Ž.Anužis prieš porą savaičių su draugais savanoriškai rinko šiukšles Kauno marių dugne. Naras džiaugiasi, kad dauguma radinių dar iš sovietinių laikų, kas byloja, kad dabar šiukšliname mažiau.

Tačiau jis pasakoja apie Galvės ežerą, skalaujantį Trakų pilį – pasak naro, ten dugne dūla tonos šiukšlių, tačiau vietos valdžia abejingai pažiūrėjo į kelių narų klubų pasiūlymą išvalyti bene garsiausią Lietuvos ežerą.

Ž.Anužio vadovaujamo klubo narai dažnai sulaukia prašymų surasti vandens telkinyje nuskendusį vertingą daiktą – nuo brangaus žiedo iki metalinio laivo. Su „Kauno dienos“ studijos žiūrovais jis pasidalins įdomiausiomis istorijomis iš savo praktikos.

Ugniagesiai pranešimą apie tai, kad Kauno mariose nuskendo automobilis gavo apie 20 val.

„Į įvykio vietą netoli Jachtklubo išvyko autocisterna su rogėmis ir narų automobilis. Atvyko ir policija, medikai. Įlūžimo vieta nuo kranto nutolusi per 30-50 metrų“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus budėtojas.

Pasak jo, naras su įranga pasinėrė į Kauno marių dugną, bet nieko kol kas nerado - nei žmonių, nei automobilio.

Kauno apskrities policijos budėtojas portalui kauno.diena.lt sakė, kad policija naujesnių žinių neturi, ji saugo įvykio vietą ir laukia žinių iš gelbėtojų.

PAPILDYTA. 21.35 val. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus budėtojas mūsų portalą informavo, kad nuskendęs automobilis jau aptiktas.

„Kauno marių dugne rastas automobilis „Subaru“, jis apvirtęs ant stogo, aukštyn ratais. Automobilio viduje žmonių nerasta. Valstybiniai „Subaru“ numeriai pranešti policijai, ji dabar aiškinsis, kas yra automobilio savininkas. Šį vakarą darbai tęsiami nebus, nes tamsu ir narams pavojinga“, - pasakojo budėtojas.

Po Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo pašventinimo pagal senas tradicijas pažiro šukės butelio, sudaužyto į laivo bortą. Tikima, kad toks ritualas laivo jūrininkus apsaugo nuo nelaimių. Ši misija patikėta laivo krikštamotei – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėjai Genutei Kalvaitienei.

„Noriu palinkėti laivui „Naras“ ir jo įgulai sėkmingo ir saugaus darbo vardan patikimo Klaipėdos uosto“, – linkėjo laivo krikštamotė.

Krikštynų ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, sveikindamas šventės dalyvius, uosto darbuotojus, sakė tikįs, kad šis laivas atneš daug gero mūsų valstybei.

„Mus jau tūkstantį metų laivai plukdydavo į jūras, atnešdavo mums duoną, saugodavo mūsų gyvybes, todėl laivo krikštynos yra labai svarbus įvykis. Tai laivo pradžia, kuri užtikrina, kad tie geri dalykai ir toliau būtų nešami ir mūsų sūnūs, mūsų broliai, artimieji grįš iš jūros sveiki ir gyvi, ir atneš tą, dėl ko jie buvo išplaukę“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, laivas padės operatyviai atlikti povandeninius techninius darbus ir priežiūrą Klaipėdos uoste bei jo prieigose.

„Uoste paprastai žmogus turbūt mato tik vandenį, bet po vandeniu yra visa filosofija, sudėtingi hidrotechniniai statiniai. Ir mums narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, turime nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Naujasis modernus ir inovatyvus laivas garantuos dar didesnį laivybos saugumą uoste“, - pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai galės atlikti dar didesniame (net iki 50 m) gylyje. „Naras“ pasitarnaus ir aplinkosauginiu aspektu – laivu galima rinkti išsiliejusius naftos produktus Klaipėdos uoste, šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius.

„Naro“ ilgis – 23,2, o plotis – 6 metrai. Maksimali šio pagalbinio laivo grimzlė – 1,52 metro, plaukdamas jis gali išvystyti 11,5 mazgo greitį. 2017 m. gruodžio mėnesį šis laivas atplaukė į Klaipėdos uostą, šiuo metu yra visiškai sukomplektuotas ir sėkmingai dirba. „Naro“ įgulą sudaro kapitonas, mechanikas ir jūreivis-motoristas, jame nuolat budi trys narai.

Estijos laivų statykloje „Baltic Workboats AS“ pastatytas laivas kainavo 2,895 mln. eurų. Laivui vardą išrinko Uosto direkcijos darbuotojai.

Šiuo metu Uosto direkcijos Laivyno skyriuje yra 7 laivai: du narų laivai, trys locmanų kateriai, hidrografinis laivas ir gelbėjimo kateris.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, antradienį, gegužės 1 d., į Karinių jūrų pajėgų Klaipėdos jūros stebėjimo postą atvežtas nukentėjęs 35 metų amžiaus vyriškis. Čia jis patalpintas reabilitacijai į barokamerą.

Vyras pasakojo, kad balandžio 30 dieną Klaipėdos uoste atliko bandomąjį nėrimą į 15 metrų gylį. Jis po vandeniu išbuvo pusantros valandos, valydamas gruntą. Vyras siekė įsidarbinti įmonėje. Išnėręs pasijuto blogai.

Planuojama, kad reabilitacija barokameroje, prižiūrint karo medikams, tęsis apie 4 valandas.

Reabilitacija barokameroje, veikiant slėgiu, atliekama nukentėjusiems nuo kesoninės ligos, kurią sukelia oro burbuliukų susiformavimas audiniuose. Liga gali atsirasti grįžus į normalią aplinką po kvėpavimo padidinto slėgio dujomis. Kesoninė liga gydoma deguonimi ir rekompresija.

Oficiali Klaipėdos apskrities kriminalinių įvykių suvestinė teigia, kad trečiadienį, 14.29 val., policijai pranešta apie pajūryje ties Juodkrante rastą negyvą vyrą.

Velionis vilkėjo naro kostiumu, buvo su naro akiniais ir turėjo prie savęs prisirišęs apie kilogramą gintarų.

Smurto žymių velionį apžiūrėję pareigūnai nepastebėjo.

Apibūdindami mirusįjį policininkai spėjo, kad jam galėjo būti apie 35-40 metų.

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Būta žinių, kad nuo sausio 1-osios Kaliningrado srityje ieškota jūroje dingusio jauno nardytojo.

Tą pačią dieną socialiniuose tinkluose dingusio vaikino mama patvirtino, kad Lietuvos pajūryje rastas skenduolis – jos sūnus.

Tai – su draugais jūroje ties Primorje kaimeliu jūroje nardęs 21 metų Kirilas. Jis buvo mėgėjų gaudyti gintarus klubo narys.

Mama užsiminė, kad vaikinas kažkodėl prarado visą nardymo įrangą, deguonies balionus. Galbūt tądien jūroje būta stiprių srovių, bandydamas jas įveikti vaikinas galėjo pats nusiimti minėtus įrenginius ir bandyti įveikti bangas.

Jūra vaikino kūną per 10 dienų nunešė kelias dešimtis kilometrų, Primorje yra už Svetlogorsko, arčiau Kaliningrado.

Vaikino ieškota pasitelkus malūnsparnį bei kelias dešimtis savanorių.

Skenduolį aptiko tuščiu pajūriu vaikštinėjęs kultūros laidų vedėjas, žurnalistas Rytis Zemkauskas.

„Laivas padės operatyviai atlikti povandeninius techninius darbus ir priežiūrą Klaipėdos uoste bei jo prieigose. Jame sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai galės atlikti dar didesniame (net iki 50 m) gylyje. Jis pasitarnaus ir aplinkosauginiu aspektu, mat laivu galima rinkti išsiliejusius naftos produktus Klaipėdos uoste, šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Laivo priekyje sumontuotas kranas, kuriuo galėsime šalinti povandenines kliuvinius (nuskendusias padangas, inkarus, grandines ir kitokius nuskendusius objektus)“, –laivo „Naras“ privalumus vardijo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivyno skyriaus vadovas Gintaras Petreikis.

Laivas „Naras“ pastatytas Estijoje, „Baltic Workboats AS“ laivų statykloje. Jo ilgis – 23,2, o plotis – 6 metrai. Maksimali grimzlė – 1,52 metro. Laivas gali išvystyti 11,5 mazgo greitį.

„Kad uosto veikla būtų sklandi, turime nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių, pavyzdžiui, akmenis, atsirandančius po gilinimo darbų ir pan., tad turime būti nuolat techniškai pasirengę. Naujasis laivas leis dar efektyviau užtikrinti laivybos saugumą uoste“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pasak Klaipėdos uosto direkcijos pranešimo, laivas „Naras“ kainavo 2,895 mln. eurų. Laive dirbs viena įgula, kurią sudarys kapitonas, mechanikas ir jūreivis-motoristas. Laive taip pat nuolat dirbs trys narai.

„Naro“ vardą laivui išrinko Uosto direkcijos darbuotojai. 

Stato žinoma kompanija

Jį stato Estijos Nasva uoste įsikūrusi kompanija „Baltic Workboats“ už 2,89 mln. eurų. Ji Uosti direkcijai yra žinoma. Estų kompanija 2007 m. pastatė narų laivą „Gelmė“, o 2013 m. hidrografinį laivą „Lotas“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivyno skyriaus vadovas Gintaras Petreikis neseniai lankėsi Estijoje ir apžiūrėjo statomą laivą „Naras“. Jame jau padaryta didžiausia dalis darbų. Pastatytas korpusas, antstatas, sumontuoti vamzdynai, įdėti varikliai, veleno sraigto linija. Baigiama radijo ir navigacinė įranga tiltelyje.

Atsirado ypatingas reikalavimas

Dėl laivo statybos buvo kilęs nedidelis nesusipratimas. Laivo paskirtis yra ir naftos surinkimas, todėl klasifikacinė bendrovė nederino, kad jo antstatas būtų iš aliuminio lydinio. Toks antstatas užsiliepsnojus naftos produktams būtų mažiau atsparus karščiui.

Kaip aiškino G.Petreikis, norint įdiegti laive aliuminio lydinio antstatą, papildomai teko pasirinkti ir įrengti laivo antstato vėdinimo vandeniu sistemą. Ši sistema, kuri reikalui esant purkštų vandenį ant aliuminio lydinio antstato, jau suderinta su klasifikacine bendrove. Tačiau dėl tos sistemos derinimo ir įrengimo laivo statybos laikas kiek užsitęsė, teko koreguoti laivo atidavimo užsakovui laiką.

G.Petreikis tikisi, kad „Baltic Workboats“ laivą gal pristatys ir anksčiau nei sutartyje numatytas galutinis laikas šių metų gruodžio 5 d.

Šiuo metu jau komplektuojama narų laivo „Naras“ įgula. Laive bus viena įgula, kuri dirbs normaliu penkių darbo dienų grafiku. Įgulą sudarys kapitonas, mechanikas ir jūreivis-motoristas. Laive nuolat dirbs ir trys narai. Dalis jo įgulos pereis iš laivo „Rifas“, dalis bus priimta naujai.

Anot G.Petreikio, kai tik laivas „Naras“ bus įvestas į eksploataciją, senąjį 1987 m. statytą „Rifą“ ketinama parduoti per aukcioną.

Akiratyje – žemsiurbė

Pradėjus naudoti laivą „Naras“ ir pardavus „Rifą“ Uosto direkcijos laivynas bus gerokai atnaujintas. Be dviejų narų laivų jį sudarys trys locmanų kateriai, o taip pat po vieną hidrografinį ir bojų aptarnavimo laivą („Lotas“) ir vieną gelbėjimo katerį („Žaibas“).

„Pradėjus naudoti „Narą“ Uosto direkcijos laivynas bus techniškai atnaujintas ir patikimas“, - dėstė G.Petreikis.

Uosto direkcijos laivybos skyrius taip pat yra parengęs techninius dokumentus dėl uosto gilinimo ir valymo laivo – žemsiurbės statybos. Uosto direkciją norėtų įsigyti universalią žemsiurbę, kuri būtų skirta uoste po audrų atsiradusioms sąnašoms valyti, taip pat tiktų specializuotiems valymams prie pat krantinių. Tokių darbų nenori imtis užsienio kompanijos, nes valymo kiekiai yra per maži.

17 val. 15 min. į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai. Narai žmogaus kūną rado 6 metrų atstumu nuo kranto.

Panaudoję narų įrangą, nelaimėlį ugniagesiai ištraukė į krantą.

Pirminės apžiūros metu paaiškėjo, kad akivaizdžių smurto žymių ant vyro nerasta. Tačiau kūnas yra irimo stadijoje, tad tikslesnes mirties aplinkybes nustatytas tyrimas.

Kelnių kišenėje pareigūnai aptiko 35 metų vyro dokumentus. Paaiškėjo, kad negyvėlis yra ne Lietuvos pilietis, vyras tik turėjo leidimą čia nuolat gyventi.

Pareigūnai aiškinosi ar buvo skelbta vyriškio paieška. Kol kas žinoma tik tiek, kad jo niekas nebuvo pasigedęs.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, apie 21 val. pasieniečiai Šalčininkų raj. Eišiškių miestelio ribose, Versekos upelyje, užklupo vyrą. Nuo šios vietos iki sienos su Baltarusija, iš kurios į Lietuvą įteka Verseka, yra apie puskilometrį.

Naro kostiumą vilkėjęs vyras tamsoje brido upeliu, kurio gylis šioje vietoje – apie metras. Iš paskos jis tempė į polietileną supakuotų tarpusavyje surištų dėžių karavaną. Kaip vėliau suskaičiuota, tai buvo 12 dėžių, iš viso 6 tūkst. pakelių, cigarečių „Fest“ su Baltarusijos akcizo ženklais.

Pasieniečiai plaukiką sulaikė. Paaiškėjo, kad jis – 38-erių eišiškietis. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sulaikytąjį pasieniečiai uždarė į areštinę.

E.Maiorca gimė 1931 metais Sirakūzuose. Šiame Sicilijos mieste jis ir mirė būdamas 85-erių. Jo varžovas J.Mayolis mirė 2001 metais.

E.Maiorca buvo pirmasis žmogus, kuris panėrė į 50 metrų gylį. 1988 metais, būdamas 57-erių, jis pasiekė geriausią savo rezultatą – 101 metrų gylį.

„Didžiojoje žydrynėje“ E.Maiorcą suvaidino garsus prancūzų aktorius Jeanas Reno (Žanas Reno). Rosanna Arquette (Rozana Arket) atliko jo mylimosios vaidmenį, o Jean-Marcas Barras (Žanas Markas Baras) suvaidino J.Mayolį.

E.Maiorca jaunystėje buvo aistringas povandeninė žūklės mėgėjas, tačiau po „gigantiškos kovos“ su didžiuoju jūriniu ešeriu 1967 metais šio užsiėmimo atsisakė, o vėliau tapo aktyviu kovotoju už jūrų aplinkos išsaugojimą.