Visi neringiškiai bei miesto svečiai maloniai kviečiami pasigrožėti šiuo istoriniu reginiu, taip pat sudalyvauti kituose Vasario 16-osios minėjimo renginiuose, kurie vyks Nidos ir Juodkrantės gyvenvietėse.

„Šių metų Vasario 16-osios minėjimo renginiai mūsų mieste turi išskirtinai didelę istorinę, kultūrinę ir visuomeninę svarbą. Pirmiausia tai švyturio blykstės atgaivinimas, kurį sunkiai įsivaizduotume be bendruomenės susitelkimo ir pagalbos. Greta tradicinių minėjimo renginių norisi išskirti ir šventinį neringiškiams svarbių istorinių statinių apšvietimą, kuris papuoš miestelį trispalve žinute mums visiems. Nuoširdžiai kviečiame visus galinčius apsilankyti Neringoje ir kartu pasidžiaugti švente“, – sako Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Vasario 16 dieną nuo 19 val. lankytojai kviečiami prisiminti ir pajusti senojo Nidos švyturio žibinto magiją keliaujant šviesos maršrutu nuo svarbaus istorinio objekto – buvusios švyturio administracijos pastato (Taikos g. 10A) – iki Nidos švyturio, kuriame bus įžiebta autentiška krištolinių Frenero lęšių sistemos skleidžiama šviesa. Maršrutą užbaigs dar vienas šventiškai apšviestas istorinis statinys – Kopų prižiūrėtojo namas (G. D. Kuverto g. 14). 

Šviesų instaliacijas ant istorinių pastatų įrengs šviesų dailininkų Manto Frolenko ir Naurimo Michailiuk kūrybinė grupė. Šviesų mirksėjimais, kurių seką sudaro atsitiktiniai dariniai, imituojantys Morzės abėcėlę, pastatai siųs signalą žmonėms. Kiekvieną žiūrovą kūrėjai kviečia įsižiūrėti į mirksėjimus ir interpretuoti juos savaip. Šviesos instaliacijos veiks tamsiuoju paros metu, vasario 16-19 dienomis.

„Naudodami šviesas siekiame subtiliai pabrėžti fundamentalias architektūros dalis. Kiekvieno pastato apšvietimo sprendinius pasufleravo savita architektūros ritmika,“ – sako grafinius vaizdus kuriantis M. Frolenko. „Kaip kad Kuvertai ragino sustoti pustomos kopos judėjimą, taip ir mes šviesomis žiūrovus kviesime sustoti ir ilgėliau pabūti prie kopų prižiūrėtojo namo, o šviesa, sklindančia iš švyturio administracinio pastato, atkursime gyvybės efektą“, – idėjos ir darbo bendraautorių papildo N. Michailiuk.

Vasario 16 d. 14 val., prieš įžiebiant šventines šviesas, amfiteatre prie Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios (Taikos g. 17, Neringa) vyks oficiali šventės minėjimo dalis bei koncertas „Tenai Lietuva per amžius buvo“. Koncerte dalyvaus folkloro ansamblis „Giedružė“ (vad. A. Buržinskienė), tautinių šokių kolektyvas „Kalnapušė“ (vad. R. Norvilienė), liaudiškos muzikos kapela „Joldija“ (vad. L. Vainutis) bei Neringos meno mokyklos moksleiviai.

Valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai vyks ir Juodkrantėje. Vasario 15 d. 17.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks naujos Daivos Molytės-Lukauskienės knygos „Kaligrafijos eskizai“ pristatymas, kuriame dalyvaus knygos autorė, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, rašytoja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė bei šokio teatro „Judesio erdvė“ aktorė, šokėja Aistė Burkauskaitė. Už šią knygą D. Molytei-Lukauskienei metų pradžioje buvo įteikta 36-oji literatūrinė Ievos Simonaitytės vardo premija. 

Taip pat organizuojama akcija „Sudėk spalvotus linkėjimus Lietuvai“. Vasario 12 ir 15 d. 11.00–16.00 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) lankytojai spalvos akmenėlius Valstybinės vėliavos spalvomis, rašys palinkėjimus bendrai Lietuvos žemėlapio mozaikai, kurią kartu dėlios Vasario 16 d. prie Liudviko Rėzos kultūros centro.

Šį savaitgalį, skambant mažiausiųjų Juodkrantės gyventojų dainoms, vyko eglutės įžiebimo šventė Juodkrantėje – ji prasidėjo Neringos meno mokyklos Ankstyvojo meninio ugdymo programos mokinukų koncertu (mok. R. Rušinskienė), po kurio visus susirinkusiuosius pasveikino Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

„Pasitinkant šventes, linkiu kiekvienam bent kartais pasijusti tuo mažu vaiku ir pasidžiaugti nedideliais gyvenimo dalykais – gražiai apšviesta gatve, apsnigtu kalnu, prisiminti vaikystę, meduolių kvapą ir tiesiog laukti to Kalėdų stebuklo. Taip pat noriu palinkėti, kad prisimintume ir tuos, kurie yra šalia, kurie galbūt neturi to, ką turime mes, kurie galbūt yra vieniši ir kuriems reikia to paprasto žmogiško dėmesio. Visus Jus, mieli vaikai, seneliai, tėveliai, sveikiname su artėjančiomis šventomis Kalėdomis ir, tikiu, kad šie artėjantys Naujieji metai Neringai išties bus ypatingi“, - kalbėjo vicemeras N. Lendraitis.

Sulaukėme ir pačio tikriausio Kalėdų senelio, kuris klausėsi mažųjų eilėraščių ir palepino juos dovanėlėmis.  Ir žinoma, šventės kulminacija – šilta šviesa suspindusi jauki Juodkrantės eglė. Šiais metais čia pastatyta ilgalaikė eglutė, ir palaikant tvarumo idėjas, ji bus naudojama ne vienerius metus, stilizuojant skirtingais papuošimais ar keičiant jų derinius. 

Tą pačią dieną šventinės žaliaskarės švieseles įžiebė ir Preilos gyventojai, vienas kitam primindami ir linkėdami nepamiršti kurstyti savo vidinių žarijų, kurių kaitra rodytų kelią sau ir šalia esantiems. Šios nedidelės jaukios eglutės papuošimuose dominuoja raudona spalva, deranti prie Preilos bibliotekos pastato elementų. Šioje gyvenvietėje buvo puošiama kirstinė eglutė, kurią atrinko miškininkai retindami mišką, tokiu būdu nedarant miškui žalos. 

Pervalkos gyvenvietėje gyventojus ir svečius džiugina papuošta čia auganti pušis, kuri išsiskiria originalia, natūralia savo forma, kurią išryškina subtilūs lempučių papuošimai.

Nidos centriniame skvere Kalėdų eglė buvo įžiebta gruodžio 2-ąją, tačiau jau visai netrukus šalia jos bus įgyvendinta nauja originali idėja – prie eglutės bus įrengtos specialios supynės, kurios bus susietos su eglės lempučių šviesų žaismu. 

Primename, kad Nidos prieplaukoje šiais metais pirmą kartą įsikūrė visą gruodžio mėnesį veiksiantis Kalėdų miestelis, kuriame galima įsigyti karšto šokolado, blynų ir sausainių, ant laužo verdamos žuvienės, kalėdinių dovanų, suvenyrų, šviežių austrių. Čia laukia ir muzikinės staigmenos. Naujų įspūdžių, tikimės, suteiks ir šventinis šviečiančių objektų maršrutas, kurio žemėlapį galima rasti Nidos turizmo informacijos centre (Naglių g. 18E) arba svetainėje www.visitneringa.com.

Neringos vicemeras socialdemokratas Narūnas Lendraitis sako, kad neringiškiai nusiteikę imtis akcijų, nes neskubama atsižvelgti į jų pageidavimus. 

„Svarstome visokias galimybes – gal kokią akciją ar įspėjamąjį streiką organizuoti (...). Yra nevyriausybinės organizacijos, verslo struktūros, tam tikros visuomenės grupės, kurios susiduria su ta problema. (...) Įsivaizduoju, kad iš Vilniaus bokštų atrodo, jog viskas gerai yra, bet reikia praktiškai pasivažinėti ir pamatyti tą situaciją“, – BNS kalbėjo N. Lendraitis.

Anot jo, galimybė keltis per Kuršių marias be eilės nėra privilegija, žmonės nevažinėja šiaip sau, nepramogauja, jiems reikia vykti į darbą, tvarkyti reikalų ar gauti paslaugų.

Kurie dirba Klaipėdoje arba dirba Neringoje ir iš Klaipėdos atvažinėja, susiduria su tam tikrais nepatogumais.

Neringos tarybos narys liberalas Andrius Bagdonas BNS teigė, kad panaikinus galimybę keltis be eilės, nuolatiniai Neringos gyventojai patiria problemų.

„Kurie dirba Klaipėdoje arba dirba Neringoje ir iš Klaipėdos atvažinėja, susiduria su tam tikrais nepatogumais, nes kartais eilės būna tikrai didelės ir sunku jiems planuoti laiką – ar į darželį veža vaiką, ar į ligoninę, ar iš darbo grįžti“, – tikino politikas.

N. Lendraitis pabrėžė, kad dažniausiai eilės prie keltų nusidriekia savaitgaliais ir švenčių dienomis. 

Smiltynės perkėlos viešųjų ryšių specialistas Jevgenijus Bardauskas BNS teigė, kad nuo 2005 metų kartu su Neringos ir Klaipėdos savivaldybėmis suderinta neatlygintino kėlimo tvarka  numatė galimybę Neringos gyventojus kelti be eilės. Situacija pasikeitė, kai nemokamų leidimų išdavimą perėmė Kelių direkcija.

„Ji patvirtino naują kėlimo tvarką ir numatė, kad pirmenybę turi tik specialusis transportas“, – tvirtino J. Bardauskas. 

Kelių direkcija teigia tik išduodanti leidimus keltis nemokamai, nes ji atsakinga už šios paslaugos kompensavimą, tačiau ji nereguliuoja Smiltynės perkėlos paslaugų tvarkos.

„Čia mūsų galios pasibaigia, neturime tokių galių, kad galėtume apspręsti lengvatas ar išskirti tam tikras grupes“, – BNS sakė Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. Jo  žiniomis, dar 2003 metais susisiekimo ministras tokias eiles be eilių uždraudė.

V. Andrejevas abejoja, ar reikėtų neringiškiams numatyti privilegiją be eilės keltis per Kuršių marias: „Kad tų eilių nėra. Tai klausimas, ar yra būtinybė“.

Jo nuomone, „eilė be eilės“ diskriminuoja kitus keleivius, todėl tokią išlygą įteisinti galėtų tik įstatymas.

Parlamentaras Gintaras Vaičekauskas praėjusią savaitę Seimo narius informavo, kad peticiją dėl naujos kėlimo tvarkos jau pasirašė 800 žmonių.

Reaguodamas į tai, susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad su Neringos valdžia bus bandoma rasti kompromisą. Anot jo, iki šiol buvo piktnaudžiaujama teise keltis nemokamai – šiemet jau panaikinta 2,6 tūkst. neteisėtai išduotų leidimų.

„Mes esame pavedę vietinei valdžiai pasiūlyti patį protingiausią mechanizmą. (...) Čia yra viena medalio pusė. Kita, kad iki šiol į Nidą, į Smiltynę keldavosi daug žmonių, kurie nelegaliai gaudavo tą leidimą. Vien šiais metais, kai Kelių direkcija perėmė iš savivaldybės funkciją išdavinėti leidimus, jau 2,6 tūkst. leidimų panaikinome. Dabar skundai yra iš vietinių gyventojų, bet buvo skundų iš visų kitų žmonių, kodėl be eilės keliasi prabangūs automobiliai – vienas nemokamai, antras be eilės. Reikia ir šitą dalį suvaldyti, bet taip staigiai nepavyks“, – aiškino R. Masiulis.

Pasak Neringos tarybos nario A. Bagdono, naują kėlimosi per Kuršių marias tvarką Kelių direkcija patvirtino šių metų pradžioje, tačiau tik birželio pradžioje direkcija perėmė leidimų išdavimą. Iki tol juos suteikdavo Neringos savivaldybė.

A. Bagdono žiniomis, Neringoje deklaruota 5 tūkst. gyventojų, iš jų pilnamečių – apie 4,3 tūkst., o leidimų keltis nemokamai ir be eilės pernai išduota 8 tūkst.  

Garažas – prie pat buto

Vietiniai neringiškiai puikiai atsimena laikus, kai Nidoje dažnokai matydavo linksmai poilsiaujantį A.Brazauską su šeima.

Nidos jachtų uoste daug kas galėjo grožėtis ir medine A.Brazausko jachta "Tina", taip pavadinta mylimos žmonos Kristinos garbei.

"Oi, įspūdinga pora buvo. Visi pamena, kaip A.Brazauskas, išėjęs į pensiją, tiesiog švytėjo atostogaudamas Nidoje. Jie iš pradžių gyveno viename bute, po to persikraustė į Taikos gatvę. Kai A.Brazauskas nusipirko tojotą, matyt, prireikė ir garažiuko mašinai laikyti. Va, ir davė savivaldybė vieną savo garažų. Valdiškų garažų kompleksas buvo už pašto, tad Algirdui ir Kristinai – čia pat, labai netoli nuo jų buto", – prisiminimais dalijosi vietinė nidiškė, prašiusi jokiais būdais neskelbti jos pavardės, nes esą bijanti vietinės valdžios pykčio.

Iš tiesų pasitraukęs iš politikos A.Brazauskas buvo įsigijęs mėlynos spalvos "Toyota Camry". 1998 m. pagamintu automobiliu pora sukinėjosi ir kurorto gatvėmis.

Prezidentui mirus paaiškėjo, jog automobiliu spėta nuvažiuoti vos 70 tūkst. kilometrų.

Mašiną paveldėjo A.Brazausko dukra Laima Mertinienė, kuri nusprendė ją parduoti, o gautus pinigus investuoti į knygos apie tėvą leidybą.

Patalpos – miesto centre

Neringos savivaldybė Taikos gatvėje turi kelis garažus.

Taikos g. 13-uoju numeriu pažymėtame pastate, vidiniame kiemelyje, galima suskaičiuoti nemažai jų vartų.

Iš karto matyti, jog dvi patalpos skiriasi nuo visų kitų. Šalia garažo įrengtos durys į atskirą kambarėlį.

"Ten – mero ir vicemero garažai", – ranka mostelėjo garbaus amžiaus pašnekovė, iškart supratusi, ko klausiama.

Esą tokiais su poilsio kambarėliu, kuriame būtų televizorius ir vieta pailsėti, garažais siekta tenkinti privilegijuotų valdininkų poreikius.

"Kambariukas – vairuotojui, kad jis galėtų pailsėti laukdamas, kada teks merą vežti. Valdžia. Jai reikia visko", – skėstelėjo rankomis moteris.

Šalia savivaldybės vadovams priskirtų garažų matyti dar ketveri vartai.

Prie vienų jų vietiniai tikino anksčiau matę ir pačią K.Brazauskienę, nešančią buities rakandus į garažą.

Į kompaniją – tarybos narys

Šiuo metu K.Brazauskienės nematyti viešumoje, kalbama, kad moteris persikėlė gyventi į JAV, o Lietuvoje ji vieši tik retkarčiais.

Tikėtina, jog būtent dėl to dienraščio žurnalistams nepavyko susisiekti su žinoma ponia ir sužinoti, reikia jai ar nebereikia valstybinio garažiuko.

Neringiškiai liudija, jog pastaraisiais metais šios žinomos šviesiaplaukės kurorte nebemato.

Tačiau tuo metu, kai K.Brazauskienė dar vykdavo atostogauti į Nidą, savivaldybės darbuotojai prisimena ją, vis užsukančią kavutės į meriją.

O 2011-ųjų vasaros sezono atidarymo metu visą vakarą našle tapusiai K.Brazauskienei kompaniją palaikė tarybos narys Narūnas Lendraitis, dabar einantis vicemero pareigas.

Anuomet savivaldybės darbuotojai žurnalistams atviravo, esą tam, kad K.Brazauskienė nesijaustų vieniša kurortiniame šurmulyje, vietinė valdžia N.Lendraičiui davė nurodymą visą vakarą palaikyti kompaniją garsiajai našlei.

Tą patį vakarą žurnalistai K.Brazauskienę stebėjo ir vietinės nomenklatūros palapinėje, kur prie vaišių stalo sėdėjo ir dabartinis Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.

Prie gėrimais nukrauto stalo tąkart K.Brazauskienė plačiai šypsojosi keldama vyno taurę.

Į laiškus neatsako

Paaiškėjo, jog Neringos valdžia, net ir raginama savivaldybės kontrolieriaus Valdo Antano Sakalausko, iki šiol nėra nutraukusi garažo nuomos sutarties, kuri pasirašyta su mirusiu žmogumi – prezidentu A.Brazausku.

Savivaldybės kontrolierius konstatavo, jog inventorinėje byloje šis turtas pažymėtas 12-uoju numeriu, o realiai garažas žymimas kaip 13-asis.

Negyvenamosios garažo patalpos sudaro 18,56 kv. m bendrojo ploto.

"Viskas labai seniai buvo, gal apie 1998-uosius. Žinoma tiek, kad sutartis buvo sudaryta 25-eriems metams. Tuo metu garažų netrūko, o ir mes visi ne tiek daug tų automobilių turėjome. Buvo statomas garažų kompleksas, va, ir skyrė prezidentui", – garažiuko istoriją prisiminė savivaldybės kontrolierius.

Mirus A.Brazauskui, o tai įvyko 2010-ųjų vasarą, Neringos valdžia devintus metus neįstengia nutraukti arba perrašyti garažo nuomos sutarties.

Sutartis pasirašyta juk su A.Brazausku. Nieko ji nemoka.

"Siuntėme raštus K.Brazauskienei, bet ji neatsako. Neperskambina net telefonu. Ir į Turniškes rašėme. Ji turi turto ir Nidoje, ten taip pat siuntėme laiškus. Neaišku, ar K.Brazauskienė yra sutarties paveldėtoja. Sutartis pasirašyta juk su A.Brazausku. Nieko ji nemoka", – aiškino V.A.Sakalauskas.

Siūlomų pinigų neėmė

Tiesa, prieš kurį laiką K.Brazauskienė pati pasisiūlė susimokėti už valdiško garažiuko nuomą, bet Neringos valdžia pademonstravo neįtikėtiną dosnumą – pinigus našlei grąžino. Buvo tik paprašyta pateikti paveldėjimo dokumentus sutarčiai.

Išeitų, jog devintus metus vietinė valdžia nemokamai ir be jokio teisinio pagrindo leidžia kažkam disponuoti savivaldybės turtu?

"Kodėl? Na, kaip imsi pinigus be jokios sutarties? Paskui dar apkaltins kuo nors. Išeitų, jog sutarties tąsa būtų, o sutartis nepasirašoma", – stebėjosi V.A.Sakalauskas.

Neringos savivaldybės kontrolierius dūsavo, jog išlaužti garažo vartų niekas nedrįsta, nes bijo kaltinimų.

"Negali išplėšti ir atidaryti. O jei koks turtas dings? Aišku, kad nieko ten nėra, bet tuomet tikrai bus pasakyta, kad kas nors dingo", – nuogąstavo kontrolierius.

Panašu, jog Neringos valdžiai tokie būgštavimai kur kas svarbesni, nei prievolė tinkamai disponuoti savivaldybės, vadinasi, ir visų mokesčių mokėtojų turtu.

"Ji turi atsiliepti, gal tuo ir žaidžiama, negaliu pasakyti. Kas naudos turi iš to? Nežinau. Yra, kaip yra. Administracijos reikia klausti. Neatsako ji, ir viskas, daryk ką nori", – rankomis skėsčiojo V.A.Sakalauskas.

Per ketvirtį – 33 eurai

Lietuvos prezidento pareigas A.Brazauskas ėjo 1993–1998 m., o 2001–2006-aisiais buvo Vyriausybės vadovas.

Turbūt daugeliui kiltų klausimas, kodėl Socialdemokratų partijos patriarcho našlei Neringos valdžia tokia dosni?

Neringos savivaldybei vadovauja absoliučią daugumą rinkimuose gavusios Lietuvos socialdemokratų partijos nariai.

Neringos meras Darius Jasaitis yra šios partijos Neringos skyriaus pirmininkas.

Atsakydamas į dienraščio klausimus, Neringos vadovas D.Jasaitis pabrėžė, jog ne jis, o ankstesnis meras, tai yra Stasys Mikelis, miręs 2006 m., pasirašė garažo nuomos sutartį.

"1998-aisiais negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su LR prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku (sutartyje būtent ir įvardijama, kad sutartis sudaroma su LR prezidentu). Sutartis buvo patvirtinta Neringos miesto savivaldybės valdybos, kuriai pirmininkavo tuo metu mero pareigas ėjęs gerbiamas Stasys Mikelis. Kokios aplinkybės nulėmė tokios sutarties sudarymą, šiandien mums nėra žinoma", – aiškino D.Jasaitis.

Sutartyje pažymėta, kad nuomos sandoris sudaromas nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. 25-eriems metams, bet ne ilgiau, kaip iki garažo patalpų įtraukimo į privatizavimo programą.

D.Jasaitis neslėpė, kokiomis sąlygomis nuomojamas savivaldybės turtas.

"Numatytas nuomos mokestis – kas ketvirtį 113, 91 Lt (apie 33 eurus – A.A.)", – pažymėjo meras.

Tačiau savivaldybės vadovas neįvardijo, kiek iš viso prezidentinė šeima yra sumokėjusi už patalpų nuomą savivaldybės biudžetui.

"Mero pareigas pradėjau eiti 2013-ųjų sausio pabaigoje ir jau šių metų lapkritį Neringos savivaldybės administracija kreipėsi į gerbiamą K.Brazauskienę prašydama atlaisvinti garažo patalpas", – aiškino meras.

Siekia atgauti turtą

Dienraštis klausė mero, ar šioje savivaldybėje yra daugiau nekilnojamojo turto objektų, kuriais disponuoja kiti asmenys, neturintys jokių ryšių su savivaldybės funkcijomis?

"Prieš du dešimtmečius buvo sudarytos trys sutartys, dėl kurių neturėjome galimybės naudoti savivaldybės turto pagal paskirtį ar poreikį. Be jau minėtos sutarties, 1999-aisiais Neringos savivaldybė sudarė panaudos sutartį su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikomis – 25 metams panaudos būdu atiduotas naudoti pastatas-bendrabutis. Šis pastatas turi ypatingą istorinę vertę, priklausė vokiečių ekspresionistui Ernstui Mollenhaueriui, ir šiandien kartu su miesto kultūros bendruomene norime pastatą grąžinti visuomenei ir, panaudojant ES lėšas, čia įkurti ekspoziciją bei tarptautinę menininkų rezidenciją, susijusią su Nidos dailininkų kolonijos palikimu", – aiškino D.Jasaitis.

Neringos meras įtikinėjo, jog tokių patalpų Neringai labai trūksta.

"Dėl to esame žengę žingsnius siekdami sutartį nutraukti. Praėjusiais metais abiejų pusių sutarimu buvo nutraukta taip pat 1999-aisiais sudaryta sutartis, ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba Neringos savivaldybei geranoriškai grąžino patalpas, esančias Juodkrantės bendruomenės namuose. Neringos savivaldybė jau parengė šių patalpų tvarkybos projektą, savivaldybės tarybai bus siūloma jas perduoti Liudviko Rėzos kultūros centrui", – papildė D.Jasaitis.

Apsistojo "Crowne Plaza"

Išaiškėjus šiai istorijai, galėtų kilti teorinis klausimas, ar pats Neringos meras D.Jasaitis neturėjo asmeninės naudos?

Ar dėl baikštaus valdininkų elgesio atgaunant savivaldybei priklausantį turtą, mainais galėjo Neringos valdžia naudotis K.Brazauskienei priklausančio viešbučio "Crowne Plaza Vilnius" paslaugomis?

"Netiesa, iš šio sandorio asmeninės naudos gavęs nesu. Taip, šiame viešbutyje lankęsis esu komandiruotės į Vilnių metu, kai buvau kviečiamas į Lietuvos Respublikos Seimo posėdį, kuriame J.E. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė metinį pranešimą (2017 metais). Savivaldybės administracija rezervavo jame kambarį, kai viešbutis, su kuriuo administracija turi sudariusi apgyvendinimo paslaugų sutartį, dėl užimtumo rezervacijos nepriėmė. Už nakvynę mokėjo savivaldybės administracija", – patikino D.Jasaitis.

Paklaustas, kodėl Neringos valdininkai devintus metus neįstengia atgauti savivaldybei priklausančių patalpų, D.Jasaitis aiškino, jo visą tą laiką stebėjo žinomos našlės mūšį už prezidentinę rezidenciją Turniškėse.

Stebėdami situaciją dėl rezidencijos Turniškėse bei atsižvelgdami į tai, kad sutartis yra išskirtinė – sudaryta su LR prezidentu, nusprendėme palaukti, kol teismas suformuos praktiką.

"Neringos savivaldybės administracija su prašymu atlaisvinti minimas garažo patalpas kreipėsi į gerbiamą K.Brazauskienę 2013 metais. Stebėdami situaciją dėl rezidencijos Turniškėse bei atsižvelgdami į tai, kad sutartis yra išskirtinė – sudaryta su LR prezidentu, nusprendėme palaukti, kol teismas suformuos praktiką. Neringos savivaldybės administracijai yra duota užduotis atnaujinti veiksmus dėl garažo patalpų atlaisvinimo", – akcentavo D.Jasaitis.

Komentaras

Rugilė Trumpytė

Viešosios įstaigos "Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų vadovė

Situacija verčia sunerimti. Kaip rodo Lietuvos korupcijos žemėlapis, gyventojai nepasitiki savivaldybėmis, mano, kad jos korumpuotos, o jų įmonės valdomos netinkamai. Jūsų minima istorija kelia klausimą, kiek efektyviai ir pagrįstai dirba Neringos savivaldybė, kuo grindžiant ji nuomoja jai priklausantį turtą? Neramu, kad savivaldybė gali taikyti dvejopą standartą ir palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas pasirinktiems žmonėms. Tai, be abejo, būtų nepriimtina, ir savivaldybė turėtų tai paaiškinti gyventojams. Taip pat būtų svarbu suprasti, kaip konkrečiai Neringos savivaldybė siekia išvengti korupcijos savo veikloje ir kokių žingsnių imasi. Tam, kad būtų galima keisti gyventojų požiūrį į savivaldybes, būtina kurti geruosius pavyzdžius ir nepriimti nepagrįstų sprendimų. Kol kas neatrodytų, kad Neringos miesto savivaldybė to imtųsi.

Po 22 metų darbo savivaldybėje, A.Daujotienė šių metų birželio pabaigoje išleista į pensiją. Pastaraisiais metais A.Daujotienė dirbo Socialinių reikalų departamento direktore.

Visus jos darbus, kol atsiras naujas departamento vadovas, perėmė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius.

Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė patvirtino, kad į šias pareigas konkursas kol kas neskelbiamas. Kiek laiko departamentas gali būti be vadovo, teisės aktai esą nereglamentuoja.

Dar ilgiau nei Socialinių reikalų departamentas nuolatinio vadovo neturi savivaldybės Kultūros skyrius.

Buvęs jo vedėjas ir Neringos tarybos narys Narūnas Lendraitis kovo pabaigoje vienbalsiai išrinktas Neringos mero pavaduotoju.

Politikas pakeitė iš pareigų atsistatydinusį vicemerą Dovydą Mikelį.

N.Lendraitis yra neringiškis ir prieš tai Neringos savivaldybėje kaip kultūros ir švietimo administratorius dirbo 15 metų. Šią darbo sritį jis kuruoja ir dabar tapęs vicemeru. N.Lendraitis naujas pareigas pradėjo eiti nuo balandžio 27 d.

Tad jau lygiai keturis mėnesius Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrius neturi nuolatinio vadovo.

Kol kas skyriui laikinai vadovauja Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, jai atostogaujant, iki rugsėjo 12 d., šias pareigas perėmė Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Skiotytė-Radienė.

Pradžioje kalbėta, kad į šį postą specialisto bus ieškoma regione ar kitose Lietuvos savivaldybėse. Jis užimtų Kultūros skyriaus vedėjo vietą keitimo būdu.

Tinkamos kandidatūros ieškota ir Valstybės tarnybos rezerve, tačiau nesėkmingai.

Todėl yra paskelbtas konkursas, kuriame dalyvauja jau trys pretendentai, tačiau jų gali būti ir daugiau, dokumentai priimami iki rugpjūčio 29 d.

Iš biudžeto – 90 tūkst. eurų

Su populiarių televizijos laidų vedėju siejama viešoji įstaiga "Pilietinė medija" nėra labai žinoma kaip festivalių, švenčių ar minėjimų rengėja.

Rekvizitai.lt duomenimis, joje dirba tik du žmonės, o nurodoma veikla – "kino, vaizdo filmų, televizijos programų (TV serialų, dokumentinių filmų) arba televizijos reklaminių filmų gamyba".

Vis dėlto Neringos savivaldybė per trejus metus šiai įstaigai sumokėjo 90 tūkst. eurų už sportinių ir kitų laisvalaikio renginių organizavimą kurorte.

Tikėtina, jog šios įstaigos vardo ir kokybės garantu galėtų būti įvardijama žinomo televizijos veido E.Jakilaičio pavardė.

Tačiau ar tai tikrai turėjo būti argumentas tam, jog su šia viešąja įstaiga būtų pasirašinėjamos tokios sutartys, kad jas būtų galima kasmet vis pratęsti?

Viešoji įstaiga buvo įkurta 2015 m. ir ją iš karto ėmė lydėti sėkmė. 2016-ųjų vasarį "Pilietinė medija" sėkmingai laimėjo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" skelbtą konkursą Aktyvaus poilsio veiklų organizavimo ir techninio renginio aptarnavimo paslaugos pirkimui.

Sumanė "grupė žmonių"

"Agilos" vadovė Edita Lubickaitė tikino, jog kitų dalyvių konkurse buvo, tik neprisimenanti, kas jie.

"Tačiau tikrai pamenu, jog laimėtojai pasiūlė mažiausią kainą. 2016 m. mūsų centrui buvo pavesta organizuoti sezono atidarymo šventę. Atsirado idėja keisti renginio koncepciją. Esą senosios koncepcijos išsikvėpė, jos nebepritraukia tiek žmonių, kilo mintis ieškoti naujovių. Kadangi tai buvo aktyvaus laisvalaikio leidimo formos idėja, nuspręsta paslaugą pirkti", – tikino E.Lubickaitė.

Paklausus, kas buvo naujos koncepcijos idėjos autorius, E.Lubickaitė atsakė, jog tai buvo grupė žmonių, tačiau kas jie, neįvardijo.

"Ar pasiteisino? Sunku vertinti. Kiekvienais metais pasigirsta įvairių atsiliepimų. Pastaraisiais metais atsirado ir koncertų renginio metu, o to pirmaisiais metais nebuvo. Matyt, bus kultūrininkų susitikimas, aptarsime ir šiemetį sezono atidarymą. Sklinda visokių minčių, gal jau reikėtų keisti koncepciją. Yra tokių pasvarstymų, jog sezono atidarymo metu reikėtų daugiau meninių dalykų. Pagyvensime, pamatysime, kokie bus sprendimai", – pripažino E.Lubickaitė.

Meras – ne draugas

Po pirmųjų 2016 m. vykusių sportinių žaidynių ir kitų renginių, "Pilietinė medija" ir pernai vėl sėkmingai laimėjo jau pačios Neringos savivaldybės administracijos skelbtą konkursą.

Ir vėl prie Neringos sezono atidarymo šventės vairo stojo E.Jakilaitis.

Šiais metais vėl šis žinomas vilnietis grojo pirmuoju smuiku sezono atidarymo renginių metu.

Tiesa, šalia jo stoviniavo ir į visuomeninės televizijos eterį šnekėjo pats Neringos meras D.Jasaitis.

Kiekvienam politikui tai išties yra svajonių galimybė pasirodyti.

Atsivertus viešųjų pirkimų sutartį matyti, jog su viešąja įstaiga "Pilietinė medija" sudaryta sutartis yra "apdovanota" galimybe ją pratęsti ir kitais metais.

Todėl 2018 m. viešasis konkursas reginių organizavimui jau apskritai nebuvo skelbtas.

Su D.Jasaičiu nedraugauja

Pats E.Jakilaitis tikino, jog ne dėl draugystės su Neringos meru D.Jasaičiu ėmėsi švenčių organizavimo kurorte.

"Aš nesu Neringos mero bičiulis, nesu jo draugas. Bendraujame tik darbo klausimais. Mes bendradarbiaujame su broliais Mindaugu ir Gintaru Bendžiais. Sužinojome, jog savivaldybė ketina rengti konkursą, ir dalyvavome. Po kurio laiko sužinojome, kad esame pasirinkti kaip konkurso laimėtojai", – 2016 metų įvykius prisiminė žurnalistas.

E.Jakilaitis pabrėžė, jog viešoji įstaiga "Pilietinė medija" nėra asmeninė jo įstaiga.

Iš tiesų, "Registrų centro" duomenimis, šios įstaigos dalininkai yra du – E.Jakilaitis ir Laurynas Šeškus.

"Tai yra kelių steigėjų įsteigta viešoji įstaiga. Ji turi savo vadovą, dirba sėkmingai, organizuoja įvairius renginius. Kai atsirado galimybė dalyvauti konkurse, pagalvojome, ką mes galėtume pasiūlyti tokio, kas aiškiai išsiskirtų nuo "dzendobristų" muzikos festivalių, pilnų girtų paauglių? Galvojome, ką mes galėtume pasiūlyti tokio, kas nebekompromituotų Neringos, o kurtų vertę šiam nuostabiam kurortui. Mes sugalvojome, kad tai turi būti šeimų, sveikos gyvensenos festivalis. Aktyvaus laisvalaikio festivalis, kur taip pat galėtų būti muzikos, visai kitokios ir kokybiškos. Mes tą koncepciją aprašėme ir pateikėme savivaldybei. Savivaldybė nutarė, kad tai yra gera idėja", – aiškino E.Jakilaitis.

Pažįstamų ratas plečiasi

Beje, šiame konkurse savo pasiūlymus teikė kita viešoji įstaiga "Televizijos prodiuseriai".

Jos steigėjas ir vadovas yra Mindaugas Gudelis, kartu su žinomais prodiuseriais Mindaugu ir Gintaru Bendžiais bei L.Šeškumi Lietuvos televizijos eteryje kūręs TV projektą "Lietuva – jūrinė valstybė".

Sutapimas ar ne, bet Klaipėdoje registruota viešoji įstaiga veikiau atliko statisto vaidmenį. Konkurse "Televizijos prodiuserių" teiktas pasiūlymas Neringos valdžiai neįtiko. Laimėtojais paskelbta vilniečių įstaiga.

"Po pirmo sėkmingo bandymo savivaldybė paskelbė konkursą dar metams su galimybe pratęsti. Mes surengėme antrą (renginį – A.A.), jie pratęsė dar metams. Kas toliau bus? Reikia klausti savivaldybės. Jei konkurso nuostatuose bus kitokie koncepcijų reikalavimai, jei mums tai bus įdomu, mes rengsime, jei nebus įdomu, nerengsime", – tikino E.Jakilaitis.

Jis aiškino, jog savivaldybė dengia tik mažąją festivalio finansavimo dalį. Pasak jo, organizatoriai sugebėjo pritraukti daug rėmėjų, tad abejoti konkurso laimėtojų gebėjimas esą neverta.

Alga – 4 tūkst. eurų?

Kartu su E.Jakilaičiu renginio startą skelbęs ką tik Neringos vicemeru tapęs N.Lendraitis, paklaustas, ar tinkama praktika tokiu būdu pasirinkti biudžeto pinigais organizuojamų švenčių rengėjus, pripažino, jog galėtų būti ir geriau.

"Aš manyčiau, atėjo laikas kalbėti apie kitokius atrankų būdus. Pirmiausia, tai sutarčių pratęsinėjimai užkerta kelią kitiems rinkos dalyviams ateiti į procesą. O tai reiškia, kad turi vykti idėjų atsinaujinimas", – tikino N.Lendraitis.

Pats jis į mero pavaduotojo pareigas šoktelėjo iš Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo kėdės.

Neringos savivaldybės tinklalapyje pasidomėjus, kokią algą gauna naujasis Neringos mero pavaduotojas, galima netekti žado.

Skaičiai byloja, jog vicemero alga, neatskaičius mokesčių, siekia 4 032 eurus ir 7 centus.

Tai kone dvigubai didesnis atlyginimas nei Neringos mero D.Jasaičio, kurio atlyginimas "popieriuje" yra 2 548 eurai ir 7 centai.

N.Lendraičio atlyginimas viršytų net ir, pavyzdžiui, aplinkos ministro algą, kuriam mokami 3 248 eurai, neatskaičius mokesčių.

Pats N.Lendraitis tikino buvęs nustebintas skelbiamų skaičių.

"Nejuokaukite. Aš tokių pinigų negaunu. Iš kur? Net nežinau tiksliai, kiek gaunu, nes moka dalimis. Mano buvusi alga buvo 1,1 tūkst. eurų. Čia turėtų būti apie 1,6 tūkst. eurų", – sunkiai savus pinigus skaičiavo vicemeras.

Pasitikslinęs buhalterijoje, ar tikrai vertas keturių tūkstančių per mėnesį, N.Lendraitis vėliau patikslino, jog šie viešai skelbiami duomenys nusako ne jo asmeninę algą.

"Tai pirmo ketvirčio duomenys, kai vicemero pareigas ėjo Dovydas Mikelis. Žmogus iš pareigų pasitraukė, buvo sukaupęs atostogų, tad buvo išmokėtos išmokos. Todėl susidarė tokia suma", – tikino N.Lendraitis.

Biudžetui – papildoma našta

Pristatydamas savąją viziją, N.Lendraitis patikino, jog siūlys keisti renginių organizatorių paieškos formulę.

"Mes neberengdavome normalių konkursų, nebuvo normalios konkurencijos tarp projektų, neateidavo naujos idėjos, inovacijos. Ir tai yra tam tikra problema. Mano tikslas – grįžti prie programų dalinio finansavimo. Reikėtų siekti, kad įvairių kultūros, meno, pramogų rengėjai dalyvautų su savo įnašu į projektą su savais rėmėjais", – koncepciją išaiškino N.Lendraitis.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" veiklai iš kurorto biudžeto skiriama apie pusę milijono, kultūriniams renginiams – apie 100 tūkst. eurų.

Kodėl nebeliko politinės valios sezono atidarymo šventės rūpesčius deleguoti ne Vilniuje, o čia pat Nidoje esančiam centrui "Agila"?

Neringos turizmo informacijos svetainė visitneringa.com nurodo, kad čia dirba 28 darbuotojai, tarp kurių yra meninių ansamblių vadovų, kultūros vadybininkas, kultūros ir turizmo projektų vadovė, garso ir scenos įrenginių specialistas, renginių organizatorius, scenografas, koncertmeisteris ir net kasininkė.

Sprendžiant iš Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" birželio 30 dienos darbo užmokesčio ataskaitos, vien darbuotojų algos atsieina apie 20 tūkst. eurų per mėnesį.

Tačiau savivaldybė vis tiek kasmet dar samdo renginių specialistų iš šalies, nors kurorto iždui tai yra papildoma našta.

"Visos Neringos biudžetas yra toks, kokia buvo Klaipėdos miesto švietimo ir kultūros reikmėms skiriama suma. Vis dėlto aš matau naujų galimybių", – patikino N.Lendraitis.

Transliuoja vieni, pinigų gauna kiti

N.Lendraičio nuomone, projektų dalyviai turėtų patys generuoti apie 20–30 proc. renginiui skirtų lėšų.

"Nori turėti pjedestalą, ateik su savo dalimi. Tai gali būti savi rėmėjai, tai gali būti parama natūra, o gal ir partneriai. Tai gali būti ir televizija, kiti tiekėjai", – aiškino N.Lendraitis.

Jis patikino, jog dar šią vasarą žada teikti Neringos miesto tarybai svarstyti reprezentacinių ar tradicinių renginių tvarkos aprašą.

"Mūsų biudžetas per mažas, kad mes galėtume pirkti paslaugas viešųjų konkursų būdu rinkoje, todėl verta grįžti prie dalinio projektų finansavimo", – teigė vicemeras.

Paklaustas, kaip vertinti tą faktą, jog Neringos sezono atidarymo šventės organizavimą atidavus su E.Jakilaičiu siejamai privačiai viešajai įstaigai, renginiui nušviesti buvo kone įdarbinama visuomeninė televizija, išlaikoma valstybės, o pinigus gaudavo privatus asmuo, N.Lendraitis išsisuko nuo tiesaus vertinimo.

"Na, man sunku vertinti. Gal ten buvo kiti susitarimai? Kokie jie, man nežinoma. Reikėtų klausti nacionalinio transliuotojo", – tarstelėjo N.Lendraitis.

Atsakydama į merui D.Jasaičiui pateiktą klausimą, ar jį ir įstaigos "Viešoji medija" bendrasavininkį E.Jakilaitį sieja asmeniniai ryšiai, Neringos savivaldybė atsakė, kad jų susitikimai buvo darbinio pobūdžio, taip pat ir tada, kai meras dalyvaudavo E.Jakilaičio televizijos laidose.

Taigi merija net neslepia, kad ryšių vis dėlto būta, o D.Jasaičiui, kurio vadovaujama savivaldybė trejus metus mokėjo su laidų vedėju siejamai viešajai įstaigai, būdavo suteikiama galimybė pasirodyti itin didelei auditorijai visos Lietuvos mastu.

Konkursai – tik dėl akių?

Dienraščio kalbintas vienas žinomas renginių organizatorius, peržvelgęs šių metų sezono atidarymo šventės programą, įvertino, kas ir kiek galėjo kainuoti.

"Panašu, jog tokio lygio, koks buvo Nidoje, apšvietimui, įgarsinimui ir scenai galėjo būti išleista apie 6 tūkst. eurų be PVM", – mano žinovas. Jo įžvalgomis, būta ir kitų išlaidų.

Rengėjai savo honorarą turėjo įvertinti mažiausiai 20 proc. visos sumos.

Čia gal nėra kosminiai pinigai tokiam renginiui. Klausimas vienas – kokiu būdu laimėtas konkursas?

"Man atrodo, jog šioje situacijoje buvo taip: Neringos savivaldybė išsisėmė, ką daryti su vienu pagrindinių kurorto renginių nebežinojo, o čia pasirodė E.Jakilaitis ir sako: "Aš padarysiu, žinau, kaip." Taip ir gimė tas viešasis konkursas su pratęsimu. Ar tai gerai, ar blogai, aš nežinau. Dažnai Lietuvoje už idėją niekas nemoka. Nėra tokio viešųjų pirkimų įstatymo punkto, pagal kurį būtų galima nupirkti idėją. Ar buvo galima geriau padaryti? Visais atvejais įmanoma sakyti, jog galima ir geriau. Čia gal nėra kosminiai pinigai tokiam renginiui. Klausimas vienas – kokiu būdu laimėtas konkursas?" – nuomonę išsakė ekspertas.

Neringos savivaldybės komentaras

2017-aisiais Neringos savivaldybė inicijavo Neringos vasaros sezono pradžios atidarymo šventės organizavimo paslaugos pirkimą. Buvo inicijuota 12 mėn. sutartis su galimybe pratęsti dar 12 mėn. Atsižvelgiant į tai, laimėtoju paskelbta viešoji įstaiga "Pilietinė medija" organizavo vasaros pradžios festivalį "Sveika, Neringa" tiek 2017 m., tiek šiais, 2018 m.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad vykdant pirkimus ir numatant galimybę sutartį pratęsti, nurodoma visa planuojamos sutarties vertė (net tokiu atveju, jei sutartis nebūtų pratęsta, planuojama vertė nurodoma visų galimų pratęsti metų suma). Neringos vasaros sezono pradžios atidarymo atveju sutarties vertė – 60 tūkst., t.y. metams – 30 tūkst. eurų.

2016 m. Neringos vasaros sezono atidarymo šventė buvo pavesta organizuoti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrui "Agila", kuriai įgyvendinus paslaugos pirkimą laimėtoja buvo paskelbta "Pilietinė medija", tais metais pirmą kartą organizavusi festivalį "Sveika, Neringa".

Neringos savivaldybė šios paslaugos pirkimą atliko neskelbiamos apklausos būdu. Trys paslaugų teikėjai buvo kviečiami pateikti pasiūlymus. Atsižvelgiant į kvietimą, pasiūlymus pateikė dvi viešosios įstaigos – "Televizijos prodiuseriai" ir "Pilietinė medija". Pirkimą vykdė viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi bei atsižvelgdama į pirkimo techninėje specifikacijoje iškeltus tikslus bei užduotis.

Neringos mero D.Jasaičio ir E.Jakilaičio iki šiol vykusių susitikimų priežastys buvo susijusios tik su darbo klausimais – festivalio "Sveika, Neringa" organizavimo bei kai meras buvo kviečiamas dalyvauti gerb. E.Jakilaičio vedamose laidose.

Šiandien Kultūros skyriaus vedėjas N.Lendraitis uostamiesčio savivaldybėje dirba paskutinę dieną. Nuo šiol jis darbuosis kaip Neringos vicemeras.

N.Lendraitis yra ir Neringos tarybos narys, kurį dar kovo pabaigoje vienbalsiai išrinko į naują postą vietoj iš šių pareigų atsistatydinusio vicemero Dovydo Mikelio.

"Jausmas dvilypis. Per tuos metus Klaipėda tapo antraisiais namais, todėl tam tikro liūdesio išeinant yra, neslėpsiu. Kol kas į darbą Neringos savivaldybėje važinėsiu iš čia, o paskui persikelsiu gyventi nuolat", – dienraščiui sakė N.Lendraitis.

Kol kas dar ieškoma, kas laikinai vietoj N.Lendraičio vadovaus Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriui.

Artimiausiu metu žadama skelbti konkursą ir ieškoti naujo žmogaus. Taip pat gali būti žvalgomasi rimto specialisto regione ar iš kitų Lietuvos savivaldybių, kuris užimtų Kultūros skyriaus vedėjo vietą keitimo būdu.

Nuo balandžio 27 d. atsilaisvins Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo vieta. Esą kandidatų į šias pareigas yra, tai – žmonės iš Klaipėdos kultūrinės bendruomenės žmonių, kurie pretenduos užimti šias pareigas. Tačiau personalijos kol kas dar neįvardijamos.

"N.Lendraitis tikrai buvo geras skyriaus vedėjas, jam jokių priekaištų neturiu. Paprastai, kai atsilaisvina kokia nors pareigybė, savivaldybėje yra skelbiamas konkursas. Mes dažnai darome ir vidinę atranką, tada siūlome tam tikriems savivaldybės administracijos darbuotojams pagalvoti apie savo karjeros pokyčius. Įvertinę tai, kad netrukus prasidės vasara ir neišvengiamai kils kultūrinių renginių bumas, Kultūros skyriaus vedėjo vietos tuščios ilgai nelaikysime", – dienraščiui sakė S.Budinas.

Per pastaruosius metus Klaipėdos kultūros srityje įvyko nemažai pokyčių.

Pernai patvirtinta miesto kultūros strategija iki 2030 metų, kuri gana ambicinga, kartelė užkelta aukštai, iššūkių esą yra daug, finansavimas, palyginti su 2014 metais, kultūrai yra padvigubintas.

Tad, pasak S.Budino, atėjusiajam į Kultūros skyriaus vedėjo vietą bus ką veikti.

Jis šiose pareigose pakeitė Dovydą Mikelį, kuris iš vicemero pareigų pasitraukė savo noru. Jis liks dirbti Neringos savivaldybės taryboje.

Kaip pranešė Neringos savivaldybė, naujo vicemero kandidatūrai pritarta vienbalsiai.

Liberalų sąjūdžio frakcijai Neringos taryboje priklausęs N. Lendraitis planuoja pereiti į socialdemokratų frakciją, kuriai priklauso ir savivaldybės meras Darius Jasaitis bei pareigas paliekantis vicemeras.

Ketvirtadienį Neringos tarybos posėdyje iš mero pavaduotojo pareigų jo paties prašymu atleistas socialdemokratas D.Mikelis.

Į jo vietą siūlyta tvirtinti tarybos narį N.Lendraitį, kuris dar ne taip seniai priklausė liberalų sąjūdžiui (dabar yra nepartinis) ir pastaruosius šešerius metus vadovauja Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui.

Tarybos posėdyje dalyvavo 13 politikų, kurie vienbalsiai pritarė N.Lendraičio kandidatūrai.

Dienraščio žiniomis, N.Lendraitis ketina prisidėti prie Socialdemokratų frakcijos Neringos savivaldybėje, kurią sudaro beveik visi (13 iš 15) kurorto politikai.

N.Lendraitis yra neringiškis ir prieš tai Neringos savivaldybėje, kaip kultūros ir švietimo administratorius dirbo 15 metų. Šią darbo sritį jis turės kuruoti ir dabar, tapęs vicemeru.

N.Lendraitis naujas pareigas pradės eiti nuo balandžio 27 dienos.

Politikas neslėpė, kad jam šis grįžimas – savotiškas iššūkis, tik jau kitame amplua.

Vis dėlto jau kitais metais savivaldybių tarybų rinkimai ir visiškai nereiškia, kad pavyks juos laimėti. Tad faktiškai N.Lendraitis garantuotą darbo vietą Neringoje turės metus.

N.Lendraičiui tapus Neringos mero pavaduotoju, Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrius lieka be vadovo.

Todėl turėtų būti skelbiamas konkursas ir ieškoma naujo žmogaus arba ieškomas rimtas specialistas regione ar iš kitų Lietuvos savivaldybių, kuris užimtų Kultūros skyriaus vedėjo vietą keitimo būdu.