Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paramą žadėjo šeštadienį susitikęs su Moldovos kolega Mihai Popsoi (Mihajumi Popsojumi).

„Esame pasiryžę ir toliau padėti Moldovai jos Europos integracijos kelyje“, – URM pranešime teigia G. Landsbergis, kuris su Moldovos užsienio reikalų ministru Miunchene aptarė Europos Komisijos rekomendacijų įgyvendinimą.

Europos Vadovų Taryba pradėti stojimo derybas su Moldova nusprendė pernai gruodį.

„Lietuva suteiks Ukrainai visą reikalingą pagalbą derybose“, – dalyvaudamas Pasaulio ekonomikos forume Davose antradienį teigė G. Nausėda.

Viešoje diskusijoje apie Ukrainos ateities perspektyvas Lietuvos vadovas akcentavo, kad pagalba Ukrainai yra laisvojo pasaulio pareiga.

„Artėjant rinkimams JAV ir ES, negalime pamesti iš akių to, kas svarbiausia, nes Rusijos karinė agresija tiesiogiai daro įtaką viso Aljanso saugumui. Ukraina privalo likti NATO darbotvarkės viršūnėje“, –  kreipdamasis į pasaulio politikos ir verslo lyderius sakė G. Nausėda.

„Mes daug padarėme padėdami Ukrainai, bet tai tik pusė darbo“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad tai 54-asis Davoso susitikimas, kurį kasmet rengia Pasaulio ekonomikos forumas. Renginyje dalyvauja šalių vadovai, vyriausybių atstovai, svarbiausios tarptautinės organizacijos ir daugiau kaip 1 tūkst. įmonių vadovų.

Paklaustas, kaip didelio Ukrainos žemės ūkio sektoriaus priėmimas į ES paveiks Prancūzijos ūkininkus, E. Macronas atsakė, kad dar yra laiko pasiruošti.

„Esame dar labai toli nuo realios plėtros priimant Ukrainą ir bet kokiu atveju plėtrai, kad ir kokia ji būtų, reikės nuodugnios mūsų taisyklių reformos, todėl tai bus įmanoma tik dideliu mastu padidinus finansavimą“, – sakė jis.

„Tai absoliučiai politizuotas sprendimas – ES noras tokiu būdu parodyti paramą šioms šalims. Tačiau, be abejo, tokios naujos narės iš tikrųjų gali destabilizuoti ES“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Žmonėms Europoje nebus jokios naudos, jei Maskva gaus iš Briuselio leidimą – neigiamos nuostatos Ukrainos atžvilgiu forma. V. Putinas neabejotinai panaudos tai prieš jus asmeniškai ir prieš visą Europą“, – vaizdo ryšiu ES viršūnių susitikimui sakė V. Zelenskis.

Žiniasklaida citavo V. Zelenskio prašymą Bendrijos valstybių ir vyriausybių vadovams nepasiduoti abejonėms ir neišduoti tikėjimo Europa.

„Ši diena įeis į mūsų istoriją. Nesvarbu, ar tai mums bus gerai, ar blogai, istorija viską užfiksuos. Kiekvieną žodį, kiekvieną žingsnį, kiekvieną veiksmą ir neveikimą. Kas už ką kovojo“, – sakė jis.

Jei niekas netikės Europa, kas palaikys Europos Sąjungos gyvybę?

„Labai svarbu, kad Europa šiandien vėl nepasinertų į neryžtingumą. Niekas nenori, kad Europa būtų laikoma nepatikima. Arba kaip nesugebanti priimti sprendimų, kuriuos pati parengė“, – teigė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis, kurio žodžiai cituojami ir jo „Telegram“ kanalu, taip pat pabrėžė, kad Ukraina įvykdė visus ES jai pernai paskirtus „namų darbus“.

„Kalbame apie sprendimą, kuris buvo pažadėtas. Ir negirdėjau jokio kontrargumento, kodėl neturėtume įgyvendinti plano, dėl kurio susitarė visa Europa“, – teigė jis.

„Priėmėme svarbius įstatymus. Jūs visi – pabrėžiu: visi – gerai žinote, kad įvykdėme visus įsipareigojimus“, – sakė V. Zelenskis.

„Šiandien jūsų prašau vieno dalyko – neišduokite žmonių ir jų tikėjimo Europa, – sakė jis. – Jei niekas netikės Europa, kas palaikys Europos Sąjungos gyvybę?“

„Visų pirma, noriu pasakyti, kad kiekvienas Sakartvelo gyventojas tikisi, kad pavyks sujungti mūsų teritorijas“, – ketvirtadienį transliuotoje LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė prezidentė.

„Vienas galimas kelias, kaip tai gali nutikti, yra būtent per Europos Sąjungos narystę, ir būtent to mes ir siekiame. Šios perspektyvos atvėrimas, šio kelio atvėrimas mūsų piliečiams leistų okupuotoje Abchazijoje įgyti ateities perspektyvą, jie galėtų suvokti, kad jų tapatybė, jų teisės ir taika bus išsaugota, tai visi tie dalykai, kurių akivaizdžiai Rusija nesugebėjo suteikti okupavusi“, – pridūrė S. Zurabišvili.

Sakartvelas, buvusi sovietinė šalis Kaukaze, jau daugelį metų siekia integruotis į ES, o šis procesas paspartėjo po 2008 metais įvykusio trumpo karo su Rusija.

Karas truko penkias dienas, po kurių Rusijos pajėgos buvo dislokuotos dviejuose separatistiniuose regionuose. Kremlius pripažino juos nepriklausomais po to, kai tarpininkaujant ES buvo paskelbtos paliaubos.

Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.

Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Sakartvelo prezidentė įsitikinusi, kad Briuselis suteiks jos šaliai kandidatės į ES statusą iki šių metų pabaigos.

Tačiau Sakartvelo vyriausybė po kelerius metus trukusios įtampos vis dažniau kaltinama slaptu bendradarbiavimu su Kremliumi.

„Kalbant apie Europos Sąjungos požiūrį į Ukrainos stojimą į ES, mano buvimas čia pirmąją šešių mėnesių pirmininkavimo dieną... rodo aiškų ir neabejotiną Bendrijos institucijų politinį įsipareigojimą šiuo klausimu“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES praėjus vos penkioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasario 24-ąją, o po kelių mėnesių, birželio 23-ąją, jai buvo suteiktas kandidatės statusas ir tai buvo stiprus Briuselio paramos ženklas.

Mes nepamirštame, kad Ukrainos žmonių europiniai siekiai buvo vienas iš pretekstų, sukėlusių Rusijos reakciją, o po to ir invaziją.

Kyjivas tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką Ukraina turi padaryti, kad paremtų savo narystės prašymą.

P. Sanchezas sakė, kad Europos Komisija neseniai paskelbė tarpinę atnaujintą informaciją apie Ukrainos kandidatės statusą, iš kurios matyti, kad prieš derybas dėl narystės padaryta „didelė pažanga“ įgyvendinant rekomendacijas.

„Norėčiau pasveikinti Ukrainą su teigiamomis tendencijomis ir paraginti ją tęsti reformas“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad rudenį bus paskelbta rašytinė ataskaita, kurioje bus išdėstytas „tolesnių veiksmų ir sprendimų pagrindas“.

Anksčiau kreipdamasis į Ukrainos parlamentą Ispanijos vyriausybės vadovas padėkojo įstatymų leidėjams už jų teisėkūros darbą ir priminė, kad Ukrainos noras prisijungti prie 27 valstybių bloko buvo viena iš Rusijos invazijos priežasčių.

„Mes nepamirštame, kad Ukrainos žmonių europiniai siekiai buvo vienas iš pretekstų, sukėlusių Rusijos reakciją, o po to ir invaziją. Buvo sąžininga pagerbti šį siekį suteikiant jums kandidatės į Europos Sąjungą statusą“, – sakė jis.

„Tačiau žinau, kad tai nėra lengvas procesas, ypač vykstant karui.“

Simbolinis vizitas

V. Zelenskis šeštadienį padėkojo Ispanijos ministrui pirmininkui už apsilankymą Kyjive.

„Dėkoju už jūsų svarbų vizitą ir paramą mūsų žmonėms!“ – parašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.

„Nepaprastai simboliška, kad šis vizitas įvyko pačią pirmąją Ispanijos pirmininkavimo ES [Tarybai] dieną“, – pridūrė jis.

Bendra deklaracija

Ukrainos kandidatūra į ES bus vienas iš Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, rašoma V. Zelenskio ir P. Sanchezo šeštadienį priimtoje bendroje deklaracijoje.

„Ispanija kartoja remianti Ukrainos kandidatūrą į ES, kuri bus vienas iš jos pirmininkavimo prioritetų“, – sakoma V. Zelenskio biuro paskelbtoje deklaracijoje.

„Ispanija remia NATO partnerystės su Ukraina stiprinimą, be kita ko, įsteigiant NATO ir Ukrainos tarybą“, – priduriama joje.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šiandien galime dar kartą pasidžiaugti Lietuvos buvimo Europos šeimoje nauda ir privalumais.

„Tai – kartu priimami sprendimai, paremti bendromis demokratinėmis vertybėmis, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių principais. Tai – atliktos reformos, integracija į bendrąją rinką, lėmusi akivaizdų poveikį ūkio augimui. Tai – laisvas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas, investicijos į mokslą ir inovacijas, taip pat į daugelį kitų sričių, kas reikšmingai pagerino visų mūsų šalies piliečių gyvenimo kokybę“, – teigia prezidentas.

Šalies vadovas taip pat akcentuoja bendrus ES sprendimus, nukreiptus į visų europiečių saugumo užtikrinimą: išorės sienų apsaugą, energetinį saugumą bei nuolatinę paramą už europietiškas vertybes didvyriškai kovojančiai Ukrainai.

Anot premjerės Ingridos Šimonytės, tai pats sėkmingiausias Lietuvos politinis ir ekonominis sprendimas.

„Šių metų gegužę minime istorinį įvykį –  Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Žvelgdami nuo laiko kalvos, šiandien galime drąsiai įvardinti, kad tai pats sėkmingiausias politinis ir ekonominis sprendimas, ilgam nulėmęs sėkmingą modernios valstybės raidą“, – pranešime spaudai sako I. Šimonytė.

Žvelgdami nuo laiko kalvos, šiandien galime drąsiai įvardinti, kad tai pats sėkmingiausias politinis ir ekonominis sprendimas, ilgam nulėmęs sėkmingą modernios valstybės raidą.

„Sugrįžę į demokratinių šalių šeimą, mes ne tik naudojamės stipriausios pasaulyje ekonominės sąjungos privalumais, žengdami dideliais ekonominės plėtros žingsniais. Mes įgijome unikalias galimybes bendraminčių tarpe kurti pilietinę visuomenę, stiprinti žmogaus teises ir laisves“, – teigė premjerė.

Anot jos, labai svarbu, kad Lietuva per šiuos metus įgijo didelį Europos pasitikėjimą – yra kviečiama ir girdima ten, kur brėžiamos viso senojo žemyno ateities gairės, kur aptariami pamatinių vertybių klausimai.

I. Šimonytės teigimu, narystė ES lėmė „daug mūsų valstybės pergalių“.

Premjerė pabrėžia, kad demokratinį pasaulį antrus metus purtant Rusijos agresijai prieš laisvą Ukrainos valstybę, Lietuva ir visos Europos Sąjungos valstybės turi toliau teikti Ukrainai visą reikiamą paramą, „išlikti stipria ir vieninga galia, jėga, kuri privalo užkirsti kelią visoms imperinėms užmačioms“.

Anot Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, karas tik dar kartą patvirtino, kad Lietuva pasielgė teisingai pasirinkdama ateitį Europos Sąjungoje, o jos plėtra šiuo metu yra pati geriausia europinių vertybių apsauga ir kolektyvinio saugumo stiprinimas.

„Neseniai Prahoje su ES valstybių parlamentų pirmininkais aptarėme, kad šiuo metu ES plėtra yra labai reikšminga sėkmingai politikai bei demokratijos, gerovės ir taikos stiprinimui Europos žemyne. Ir dabar vienas iš svarbių strateginių veiksmų – palaikyti ir padėti Ukrainai, Moldovai ir kitoms šalims, nusprendusioms eiti eurointegracijos link“, – pranešime spaudai teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, dabar iš šių valstybių tikimasi konkrečių žingsnių, o Lietuva, nuosekliai palaikanti eurointegraciją, yra pasiruošusi padėti žengti juos sparčiau ir iki galo.

Lietuvos diplomatijos vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia vertybėmis ir lyderyste grįstą Europos valstybių ir žmonių bendrystę.

„Tvirtas moralinis kompasas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos ES varomoji jėga. Vertybėmis ir lyderyste grįstą bendrystę remia didžioji dalis Lietuvos europiečių ir milijonai europiečių visose ES šalyse”, − ministerijos pranešime spaudai sako ministras.

Anot jo, lyderystės ir drąsos iš Europos tikisi ir milijonai ukrainiečių, suradusių prieglobstį europiečių šeimose.

Kaip skelbia ministerija, šiemet atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad dauguma europiečių palaiko tvirtą ES atsaką į Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Nepaisant istorinių, geografinių, o kartais ir požiūrių skirtumų, 27 ES valstybių būryje turime daug bendraminčių ir galiausiai veikiame kaip viena komanda – telkiant paramą Ukrainos bei kitų šalių narystei ES, stiprinant Europos Sąjungos atsparumą ekonominei prievartai ir kitoms grėsmėms“, − pažymėjo G. Landsbergis.

Prieš 20 metų, gegužės 11-ąją, visuotiniame referendume 91,07 proc. Lietuvos rinkėjų balsavo už narystę Europos Sąjungoje, o lygiai po metų – gegužės 1-ąją – Lietuva tapo pilnateise ES nare.

„Tikiuosi, kad stojimo derybos gali prasidėti jau šiais metais, – vakariniame Lvivo mieste sakė R. Metsola. – Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje.“

Praėjusių metų birželį, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Briuselis suteikė Ukrainai oficialų kandidatės statusą, tačiau stojimo į ES procesas paprastai trunka kelerius metus.

Galutinis sprendimas priklausys nuo ES valstybių narių vyriausybių, kurių kai kurios skeptiškai vertina tai, kad Ukraina gali atsigauti po karo ir įgyvendinti būtinas demokratines ir antikorupcines reformas, kad artimiausiu metu galėtų pretenduoti į narystę.

Tačiau R. Metsola, kuri susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos parlamento Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, yra viena iš tų, kurie Briuselyje nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad tiek narystės paraišką, tiek reformas pavyks paspartinti.

„Man patinka tempas, kuriuo Aukščiausioji Rada ir vyriausybė daro pažangą dėl ES paraiškos“, – teigė ji.

Po susitikimo socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje V. Zelenskis padėkojo R. Metsolai už jos vaidmenį užtikrinant EP paramą narystės paraiškai.

„Ukraina siekia kuo greičiau baigti įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas ir jau šiais metais pradėti derybas dėl stojimo į ES“, – sakė jis.

Tada 27 dabartinių ES narių vadovai nuspręs, ar priimti naująją kaimynę ir kada tai padaryti. Šis procesas dažnai užtrunka ilgiau nei penkerius metus, o kai kurių kandidačių, pavyzdžiui, Turkijos ir Vakarų Balkanų šalių, atveju jis praktiškai sustojo.