Neišsipildžiusios lyderystės viltys

Pasaulio bankas ir finansų analizės kompanija „S&P Global Market Intelligence“ kasmet analizuoja konteinerių terminalų veiklą. Vertinami viso pasaulio konteinerių terminalai, kurie per metus priėmė ne mažiau kaip 24 konteinerinius laivus.

Pernai į tyrimą buvo įtraukti 348 pasaulio konteineriniai uostai, tarp jų ir Klaipėdos.

Tikėtasi, kad pernai įspūdingą 1 mln. TEU krovos rekordą pasiekęs Klaipėdos uostas bus bent pirmajame pasaulio konteinerinių uostų šimtuke ir tarp rytinės Baltijos jūros konteinerinių uostų tikrai bus lyderis, nes jį kaip krovos lyderį regione visus metus 2022 m. pristatinėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Tikėtasi, kad, palyginti su 2021 m., Klaipėdos uostas bus gerokai pagerinęs savo pozicijas.

Nusileido Mugos terminalui

Išvydus Pasaulio banko ir finansų analizės kompanijos „S&P Global Market Intelligence“ vertinimą, kaip sakoma, nusviro rankos.

Klaipėdos uostas, 2021 m. šiame vertinime pasaulio mastu buvęs 186 vietoje, pagal 2022 m. rezultatus atsidūrė 195 vietoje. Regione jį gerokai lenkia Estijos jungtinio Talino uosto Mugos konteinerių terminalas. Jis, pagal 2022 m. vertinimo rezultatus, yra 183 vietoje. Ir Mugos konteinerių terminalo veikla kiek sumenko, nes pagal 2021 m. vertinimą jis buvo 175 vietoje.

Mugos konteinerių terminalo veikla buvo, yra ir išlieka pati geriausia tarp rytinės Baltijos uostų. Jis lenkia netgi itin dideles apimtis turinčius Lenkijos Gdynės ir Gdansko uostus, kurie pagal 2022 m. rezultatus yra 225 ir 289 vietose.

Galima pastebėti lyg ir džiugią naujieną, kad Klaipėdos uostas pagal konteinerių krovą lenkia abu Lenkijos uostus. Taip pat jis lenkia Latvijos Rygos (231 vieta), Rusijos Sankt Peterburgo (244 vieta) uostus.

Uoste netrūksta chaoso

Į klausimą, kodėl Baltijos jūros arba bent jau rytinės jos dalies konteinerių krovos lyderis yra Estijos Mugos konteinerių terminalas, o ne Klaipėda, iš dalies atsako Pasaulio banko ir finansų analizės kompanijos pateikta vertinimo koncepcija.

Vienoks ar kitoks vertinimo indeksas priklauso ne nuo perkrautų TEU kiekio, o nuo efektyvios veiklos.

Klaipėdos uoste yra daugybė įsisenėjusių konteinerių krovos problemų.

Analitikai nustato konteinerių terminalų našumo indeksą. Jis skirtas įvertinti įvairių konteinerių terminalų spragas ir jų šalinimo galimybes. Vertinami ne tik patys konteinerių terminalai, bet ir krovinių siuntimo sistemos, laivybos linijos, logistikos infrastruktūra, uostų ir terminalų operatorių veiksmai, netgi valdžios institucijų ir jos tarnybų darbas, požiūris į konteinerių krovą.

Plačiau žvelgiant, Klaipėdos uoste yra daugybė įsisenėjusių konteinerių krovos problemų. Jos prasideda nuo muitinės sistemos, kur yra pernelyg ilgos konteinerių forminimo procedūros. Į uostą gabenami konteineriai muitinėje dažnai užsilaiko po kelias valandas.

Ne pati geriausia konteinerių priėmimo sistema ir pačiuose terminaluose. Dažnai juose susidaro kamščiai, nes nesutvarkytos elektroninės konteinerių priėmimo sistemos. Konteinerių į uostą vežėjai guodžiasi, kad dažnai gana ilgai trunka konteinerių nukėlimas terminaluose nuo platformų. Laikas gaištamas ir dėl tuščių konteinerių užkėlimo ant automobilių.

Klaipėdos uosto konteinerių terminaluose akivaizdžiai stokojama automatizacijos.

Mažesni uostai – našesni

Nieko nuostabaus, kad mažiau kraunantis Estijos Mugos terminalas pasauliniame reitinge aplenkė Klaipėdos uosto konteinerių terminalus. Reikėtų prisiminti, kad estai Lietuvą dažnai lenkia daugelyje sričių.

Panašiai yra ir pasaulinių konteinerių terminalų reitingo viršūnėje. Našiausias konteinerių terminalas – Kinijos Jangšano uoste. Jis nėra nei daugiausiai kraunantis, nei didžiausias pasaulio konteinerinės laivybos linijas priimantis uostas.

Keistai atrodo ir dar penkių pirmojo uostų dešimtuko vietos. Antras reitinge yra Omano Salalos uostas, trečias – Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dabio uosto Khalifa terminalas, ketvirtas – Maroko Tandžero, penktas – Kolumbijos Kartachenos, šeštas – Malaizijos Tanjung Pelepo uostas.

Tarp našiausių konteinerių terminalų nėra didžiausią krovą turinčių pasaulio uostų. Iš didžiųjų uostų tik Singapūras yra palyginti aukštoje 18 vietoje.

Tarp Europos uostų patį geriausią reitingą (16 vieta) gavo Ispanijos Algesiro uostas. Jis lenkia pagal krovą Europoje lyderiaujantį Roterdamo uostą.

Ne itin gerai vertinami ir Jungtinių Amerikos Valstijų uostai. Geriausias yra Šiaurės Karolinos Vilmingtono uosto terminalas (44 vieta), antras – Virdžinijos uostas (52 vieta).

Per metus vienas užimtas gyventojas sukūrė 29,5 tūkst. eurų bendrosios pridėtinės vertės.

Vertinant našumo pokyčius, apskaičiuotus pagal bendrąją pridėtinę vertę palyginamosiomis kainomis, kuri nustatoma vertinant grandininio susiejimo metodu, šalies ūkyje pernai, palyginti su 2017 m., vienas užimtas gyventojas sukūrė 2,2 proc. daugiau bendrosios pridėtinės vertės.

2018 m. darbo našumas, sukurtas per vieną dirbtą valandą, šalies ūkyje, palyginti su 2017 m., augo 1,8 proc.

Anot Statistikos departamento, teigiamam darbo našumo pokyčiui didžiausią įtaką turėjo išaugęs našumas didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybų ir profesinės, mokslinės techninės, administracinės ir aptarnavimo, finansinės ir draudimo veiklų įmonėse.

Neigiamą įtaką darė informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto operacijų, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklų įmonių darbo našumo pokyčiai.

„Praėjusiais metais sugebėjome padidinti veiklos efektyvumą, o mūsų klientams pavyko daugiau produkcijos parduoti rinkose. 2017-ieji buvo nuosaikaus investavimo tarpsnis, kuris žymi perėjimą  iš vieno finansiškai imlaus investicinio etapo į planuojamą kitą svarbų plėtros etapą. Už 2 mln. eurų įsigijome  technikos ir technologinės įrangos, atnaujinome elektros ūkį, modernizavome vartų kontrolės sistemas jas sujungiant su krovinių svėrimo procesu. Pakilęs laivų krovos našumas dirbant naujais kranais sudarė galimybes 2017 metais užtikrinti greitą gamybinį tempą“, - teigia KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Pasak vadovo, šiemet didinti apyvartą bus sudėtingiau dėl apribojimų teritorijoje vykstant 10-11 krantinių rekonstrukcijos darbams. Čia investicijoms numatoma skirti per 4 mln. eurų: bus atnaujinta elektros pastotė, inžinerinės komunikacijos, įsigyjama naujos technikos ir įrangos.

„Pagrindinė  investicijų kryptis 2018 metais – Smeltės pusiasalis. Pirmajam pertvarkos žingsniui šiemet numatome 6,5 mln. eurų. Tolesnė privačių investicijų eiga priklausys nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos galimybių  rekonstruoti visiškai nusidėvėjusias krantines ir pagilinti akvatoriją, taip pat nuo Lietuvos geležinkelių bendrovės investicijų į geležinkelių tinklą, kad teritorija būtų pritaikyta naujiems krovos poreikiams ir prie šių krantinių būtų galima priimti didelius laivus“, - sakė A. Pauža.

KLASCO yra didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija, kuri vykdo veiklą penkiuose specializuotuose terminaluose (biriųjų ir skystųjų trąšų, grūdų, generalinių krovinių ir ro-ro) ir teikia uosto vilkikų paslaugas. Bendrovėje dirba 730 žmonių. Už stabilius ekonominius rezultatus KLASCO pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimą  „Sėkmingai dirbanti įmonė 2017“.

Kas yra ekonomikos perkaitimas?

Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą. Paprastai tariant, tada kai pradedame vartoti daugiau nei galime pagaminti. Ekonomikos perkaitimą gali nulemti įvairios priežastys. Pavyzdžiui, per greitas kreditavimo augimas arba nepamatuotas valstybės išlaidavimas. Tokiais atvejais gyventojų pajamos ir išlaidos pradeda augti sparčiais tempais, o tai pučia prekių ir paslaugų, NT kainas.

Ekonomikos perkaitimą gali nulemti ir per greitai našumo atžvilgiu augantys atlyginimai. Taip gali atsitikti dėl darbo rinkoje susiformavusių „butelio kaklelių“, kai specialistų pasiūla pradeda smarkiai atsilikti nuo paklausos. Tokia situacija taip pat veda prie per greito atlyginimų ir kainų pūtimosi. Tokiu atveju atlyginimų augimas ilgai tęstis negali, nes jis veda prie vis didesnių parduodamos produkcijos kainų, kas, neaugant našumui, veda prie eksporto rinkų praradimo, galiausiai – prie įmonių bankroto ir darbuotojų atleidimo. O tai savo ruožtu išsprogdina susiformavusį aukštų atlyginimų ir kainų burbulą.

Aukšta infliacija – nebūtinai kaistančios ekonomikos ženklas

Jei vertintume tik infliacijos rodiklį – jau reikėtų sunerimti. Beveik 5 proc. siekianti infliacija yra toli nuo 2 proc. tikslo, kurį yra sau išsikėlęs Europos centrinis bankas. Tačiau infliacijos rodiklis gali ir klaidinti. Pirmiausiai, į infliaciją įsiskaičiuoja energetikos, maisto ir kitų prekių kainos, kurios gali priklausyti visai ne nuo vidinės ekonomikos situacijos, o nuo tarptautinių veiksnių. Būtent tokie veiksniai šiemet lemia didelę dalį infliacijos Lietuvoje. Kaip ir išaugę akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Kita vertus, net ir augančios paslaugų kainos, kaip ir augantys atlyginimai, savaime dar neindikuoja ekonomikos perkaitimo. Jei atlyginimus į priekį stumia augantis našumas, tuomet tai yra tvarus ir sveikintinas augimas negresiantis konkurencingumo praradimu.

Per lėtas našumo augimas

Keletą pastarųjų metų našumo augimas Lietuvos ekonomikoje buvo itin lėtas – gerokai lėtesnis nei atlyginimų augimas. Tam įtakos turėjo ir kritusi paklausa išorės rinkose, stabdžiusi Lietuvos ekonomikos plėtrą, taigi ir našumo augimą. Šiemet ekonomikos augimui atsistatant, nominalus našumo augimas sieks 7-8 proc., tad nedaug atsiliks nuo atlyginimų augimo.

Galiausiai, ekonomikos perkaitimą turėtų indikuoti ir kitas rodiklis, tai – prekybos balansas. Paklausai šalies viduje sparčiai augant, tai neišvengiamai didina importuojamų prekių apimtis. Tuo tarpu gamybiniam potencialui atsiliekant, neigiamai yra veikiamas eksportas. Tokiu būdu atsiranda vis didėjantis prekybos deficitas. Tokią tendenciją labai aiškiai galėjome matyti praėjusio ekonomikos perkaitimo laikotarpiu 2005-2008 m. Šiuo metu Lietuvos prekyba vis dar yra perteklinė, tai yra eksportas viršija importą. Kitaip tariant, prekybos balansas dar nerodo ekonomikos perkaitimo.

Kaip užkirsti kelią perkaitimui?

Nors Lietuvoje neturime galimybės tiesiogiai kontroliuoti bazinės palūkanų normos, valdžia turi daug kitų priemonių, kaip užkirsti kelią ar bent jau mažinti ekonomikos perkaitimo riziką. Pirmiausiai, atsiradus pirmiesiems perkaitimo ženklams, valdžia turėtų atsakingai valdyti viešuosius finansus, t.y. nedidinti viešųjų išlaidų labiau nei auga mokestinės pajamos. Valdžia turėtų siekti sukaupti rezervą, siekiantį bent 5-10 proc. nuo šalies BVP, kurį galėtų panaudoti atėjus sunkesniems laikams. Valdžia taip pat gali svarstyti ir apie mokesčių kėlimą ekonomikos kaitimo laikotarpiu. Tuo tarpu atėjus krizei, mokesčius reikėtų mažinti, o ne didinti.

Be to, valdžia turėtų dėti visas pastangas vadinamiesiems „butelio kakleliams“ darbo rinkoje šalinti. Pagrindinis vaidmuo čia tenka švietimo sistemai, kuri turėtų neleisti susidaryti dideliems atotrūkiams tarp paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Didesni imigracijos srautai taip pat padėtų užpildyti spragas darbuotojų pasiūloje.

Kita vertus, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas našumo didinimui. Čia pasitarnautų ne tik investicijas skatinanti lengvata reinvestuojamam pelnui, bet ir spartesnė ekonomikos transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Ir vėl pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas švietimo, ypač aukštojo mokslo, sistemos pertvarkai, orientuojantis į aukštesnę kokybę ir inovacijų potencialo didinimą.

Nors šiuo metu ryškių ekonomikos perkaitimo ženklų dar nėra, rizika išlieka didelė, kad artimiausiais metais ekonomika pradės kaisti. Prie to neabejotinai prisidės ir itin žemų palūkanų aplinka. Norint užkirsti kelią burbulų formavimuisi ir netvaraus augimo situacijai, valdžia turėtų aiškiai suformuluoti ekonomikos perkaitimo mažinimo strategiją ir nekartoti tų klaidų, kurios buvo padarytos prieš 2008-2009 m. krizę.

Tokias išvadas antradienį skelbia EK, pristačiusi Europos Sąjungos valstybių narių ekonomikos iššūkių analizes.

„Pagrindinė žinia Lietuvai yra ganėtinai teigiama, nes žinome, kad nuo 2009 metų iki 2014 metų Lietuvos ekonomika augo po daugiau nei 3 proc. kasmet. (...) Nedarbo lygis 2016 metais sumažėjo, atlyginimai išaugo ir numatoma, kad toliau dar augs. Taigi kontekstas yra ganėtinai teigiamas ir malonus, tačiau visuomet yra keletas bet. Vienas iš jų yra tai, jog teigiami ekonominiai rezultatai ne visur. Čia reikėtų paminėti skurdo ir socialinės atskirties lygmenį, kuris vis dar yra pakankamai aukštas ir vienas didžiausių ES“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.

Anot jo, kitas Lietuvos iššūkis yra užtikrinti spartesnį artėjimą prie Vakarų Europos valstybių.

„Lietuvos ekonomikos augimo tempai, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai nedideli, mes tolstame nuo tų valstybių, o ne artėjame prie jų. Taigi iššūkis yra išlaikyti artėjimą su Vakarų Europos valstybėmis, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui. Šį iššūkį padėtų spręsti našumo didinimas, o pagrindinės reformos ir iššūkiai susiję su švietimo sistemos kokybe, inovacijų ir investicijų skatinimu“, - kalbėjo M.Vaščega.

Praėjusių metų gegužę EK paskelbtose ES šalims skirtose rekomendacijose siekiant padidinti našumą, EK pirmą kartą rekomendavo Lietuvai gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, be kita ko, plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius.

„Ataskaitoje minima, kad inovacijų kūrimo ir diegimo srityje pažanga padaryta nedidelė. Tam tikra pažanga padaryta skatinant alternatyvius finansavimo šaltinius, nedaug veiksmų imtasi siekiant gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir be ES lėšomis finansuojamų programų nesiimta papildomų priemonių našumo augimo skatinimui. Fiskalinės politikos rekomendacijose pažymėta, kad Lietuva padarė didelę pažangą mažinant mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau tam tikra pažanga padaryta perkeliant mokestinę naštą kitiems finansavimo šaltiniams. Tik apie pusę praradimų Lietuva kompensuoja perkeldama mokesčių naštą kitiems šaltiniams, kurie yra mažiau kenksmingi ekonomikos augimui“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas.

Anot jo, nedidelė pažanga padaryta ir švietimo srityje, investuojant į žmogiškąjį kapitalą.

EK toliau ketina surengti dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis ir su jomis aptarti atitinkamas ataskaitas, o gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

Vasario viduryje atnaujintose EK prognozėse numatoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., o kitąmet Lietuvos ūkio augimas turėtų siekti 2,8 procento.

Pirmosios virtualios paslaugų prekyvietės Lietuvoje sukurtos prieš keliolika metų, tačiau tik dabar ėmė dygti įvairios interneto platformos - svetainės, į vieną vietą sutraukiančios paslaugų teikėjus ir pirkėjus, rašo "Verslo žinios". Vienas naujausių tokio tipo darinių Lietuvos skaitmeninėje erdvėje yra kurjerių paslaugų platforma siunciu.lt, kuri leidžia tiek žmonėms, tiek įmonėms rasti tinkamiausią kurjerio pasiūlymą Lietuvoje ir užsienyje.

"Suvedus siuntos ar krovinio duomenis tokioje sistemoje kaip mūsų, iš karto gaunami vežėjų pasiūlymai. Be to, ten yra įrankis, kuris suskaičiuoja skirtingų kurjerių siuntų vežimo kainas. Taigi klientui nereikia analizuoti sudėtingų vežėjų kainininkų, skaičiuoti tūrinio svorio, degalų priemokų ir kt. Taip pat galima lengvai stebėti užsakymo įvykdymo eigą", - sakė projekto autorius Šarūnas Peikštenis.

Bendrovė "DealLink" sukūrė viešųjų pirkimų sistemą verslas-verslui segmentui - joje užsiregistravusios įmonės gali skelbti konkursą įsigyti prekes ar paslaugas, kurios reikalingos įmonės veiklai, ir siūlyti savąsias. "Maxima" veiklai vykdyti reikalingas prekes ir paslaugas perka per tarptautinį pirkimų portalą "Mercell". Savo ruožtu, "Orlen Lietuva" 2013 metais įdiegė nuosavą "Orlen" grupės elektroninę pirkimų sistemą "Connect".