„Mums reikia stengtis, kad būtų padidintas JAV karinis kontingentas mūsų regione rytiniame flange – ir karių skaičius, ir įrangos kiekis“, – po vadinamojo Bukarešto devintuko (B9) užsienio reikalų ministrų susitikimo pareiškė Rumunijos diplomatijos vadovas Bogdanas Aurescu (Bogdanas Auresku).

Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos ministrai vėl paragino didinti su karo draskoma Ukraina besiribojančio regiono gynybos pajėgumus.

„Jei turėsime stiprią gynybą, tuomet galėsime užtikrinti stiprų atgrasymą, kiek tai susiję su destabilizuojančiu ir agresyviu Rusijos elgesiu“, – pareiškė B. Aurescu po Lodzėje įvykusio susitikimo.

„Tai vienintelė kalba, kurią supranta Rusija“, – pridūrė jis.

B. Aurescu paragino „stiprinti oro gynybą, didinti priešraketinės gynybos pajėgumus mūsų teritorijose ... didinti stebėjimo ir žvalgybos priemones“.

B9 šalys taip pat pažadėjo toliau remti Ukrainą, šiai atremiant Rusijos invaziją.

„B9 šalys čia yra lyderės, taip pat ir kalbant apie sąjungininkų sutelkimą drąsesniems veiksmams, kaip kad buvo naikintuvų MiG-29 ar tankų perdavimo atveju“, – pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau).

„Visi mes remiame Ukrainos stojimą į NATO“, – pridūrė B. Aurescu, bet pabrėžė, kad „dabar prioritetas yra padėti Ukrainai laimėti šį karą“.

„Ateinantis mėnuo, ateinantis laikotarpis bus lemiamas karo Ukrainoje likimui“, – pažymėjo Rumunijos ministras.

Jį pamatyti galima Prezidentūros interneto svetainėje. Nuo penktadienio iki sekmadienio sutemus logotipo šviesos instaliacija bus projektuojama ant Prezidento rūmų fasado.

Pagrindinis logotipo elementas – stilizuotas Vytis – įkūnija ilgaamžę Lietuvos valstybingumo tradiciją, simbolizuoja veržlumą, judėjimo energiją bei galią, teigiama Prezidentūros pranešime.

„Ši mūsų valstybės herbe užkoduota laisvės gynimo reikšmė įgyja ypatingą prasmę dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai mūsų kaimynystėje Rusija negailestingai naikina ukrainiečių tautą, grasina Europai ir kėsinasi į viso pasaulio saugumo pamatus. Kalaviją iškėlęs raitelis yra pasirengęs ginti Lietuvą ir visą Aljansą nuo kylančių grėsmių. Tai yra mūsų tvirtybės ir ryžto, vienybės su sąjungininkais simbolis“, – teigė G. Nausėda.

Ši mūsų valstybės herbe užkoduota laisvės gynimo reikšmė įgyja ypatingą prasmę dabartiniame geopolitiniame kontekste.

Ano jo, simboliška, kad Rusijos žiaurumui siautėjant prie Europos durų, NATO viršūnių susitikimas vyks būtent Vilniuje. Tai, pasak prezidento, yra NATO tvirtybės ir pasirengimo ginti kiekvieną Aljanso centimetrą patvirtinimas.

„Šių metų liepą visų NATO valstybių vadovai bus Lietuvoje. Tikiuosi, kad čia matysime ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tai yra stipri žinia agresoriui mūsų pašonėje, kad esame vieningi. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus savalaikė proga priimti sprendimus, dar labiau sustiprinsiančius mūsų visų saugumą“, – tvirtino G. Nausėda.

Šį Aljanso šalių vadovų susitikimui Vilniuje skirtą logotipą vasario pabaigoje patvirtino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

„Tikiuosi artimiausiomis dienomis iškelti Suomijos vėliavą prie NATO būstinės. Drauge esame stipresni ir saugesni“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

Turkija ketvirtadienį tapo paskutine NATO šalimi, ratifikavusia Suomijos, po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendusios nutraukti savo karinio neutralumo politiką, narystę JAV vadovaujamame gynybos aljanse.

Po Turkijos pritarimo Suomijai, turinčiai 1 300 km sieną su Rusija, liko tik keli techniniai žingsniai, kad ji taptų 31-ąja galingiausio pasaulyje karinio bloko nare.

Pareigūnai tikisi, kad procesas bus baigtas jau kitą savaitę.

„Nusprendėme bendru sutarimu, kad pradėsime ruošti Seimo rezoliuciją dėl NATO viršūnių susitikimo, kur tuos tikslus išdėstysime: tiek tai, ko siekiame viduje, mūsų pačių saugumui, tiek ko siekiame dėl išorinių tikslų, visų pirma – Ukraina, bet tai pat ir globalūs partneriai, biudžeto gynybos stiprinimas, gynybos pramonė ir kiti dalykai“, – po uždaro posėdžio žurnalistams sakė Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis.

Pasak URK pirmininko, rezoliucijoje bus pasisakyta dėl Ukrainos narystės NATO, tačiau konkreti formuluotė derinama.

„Mums dar liko nemažai laiko įtikinti partneres, kad laikas priimti tą sprendimą, (klausimas – BNS), kaip jis bus suformuluotas ir kada. Po Vilniaus, žinote, dar yra ir Vašingtono summitas, kurį kai kas irgi vadina istoriniu, tai gali būti taip, kad sprendimas (dėl Ukrainos perspektyvos NATO – BNS) bus priimtas tarp dviejų viršūnių susitikimų“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Labai gerai, kad visi dirbame kartu – Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, kariuomenė, tam, kad Lietuvos ambicijos NATO viršūnių susitikime būtų įgyvendintos.

„Mūsų formuluotė aiški – mes norime narystės. Kokia bus formuluotė sutarta NATO viršūnių susitikime Vilniuje ar vėliau Vašingtone – pažiūrėsime, čia tik prasideda derybos. (Seimo rezoliucijoje – BNS) tai yra narystė, o kaip mes ją įvardinsime, politiniu keliu į narystę ar kitaip, pasižiūrėsime“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad Seimo priimtas dokumentas „bus rezoliucija, dėl kurios sutaria visos valdžios šakos“.

„Labai gerai, kad visi dirbame kartu – Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, kariuomenė, tam, kad Lietuvos ambicijos NATO viršūnių susitikime būtų įgyvendintos. O tos ambicijos yra žinomos, visų pirma – NATO rytinio flango stiprinimas, Baltijos regiono stiprinimas, atskiras politinis takelis Ukrainai, bent du procentai gynybai“, – žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.

Klausiama, kokią formuluotę norima įrašyti dėl Ukrainos narystės NATO, prezidento patarėja teigė, jog ji dar derinama.

„Kokios formuluotės – pačios ambicingiausios“, – sakė A. Skaisgirytė.

Ji taip pat teigė, jog iki NATO viršūnių susitikimo visos šalies institucijos turi atlikti namų darbus. Ji priminė, kad prezidentas telkdamas paramą Lietuvos siekiams ketina aplankyti Aljanso šalių sostines, tarp jų – Berlyną, Paryžių, Romą.

„Prezidentas yra pasirengęs aplankyti sąjungininkų sostines, ką jau pradėjo daryti nuvažiuodamas į Ankarą. Jo planuose yra ir kitos sostinės kaip Paryžius, Roma, Madridas ir kitos, kitą mėnesį važiuos Berlyną su dideliu sunkiu portfeliu. Tų darbų yra daug visuose lygiuose, tikimės, kad ir Vyriausybės, ir Seimo atstovai savo lygmeny dirba, manome, kad sutelktos vieningos pastangos duos geriausią rezultatą“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad svarstymų dėl Ukrainos statuso yra visokių, tarp jų ir bendradarbiavimas be sutarties penktojo straipsnio, saugumo garantijos užtikrinant ginkluotės tiekimą.

„Pasvarstymų yra, kad galėtų būti įgyvendintas panašus modelis į Švedijos ir Suomijos santykių modelį prieš narystę NATO, iš esmės jie sėdi prie bendro stalo, tik nėra penkto straipsnio, gali būti kolektyvinės regioninės garantijos, arba didžiųjų valstybių saugumo garantijos, paremtos pirmiausia parama Ukrainai ginklais, padėti Ukrainai apsiginti pačiai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Seimo NSGK vadovas taip pat pažymėjo, kad tarp Lietuvos siekių turi būti aiškiai įvardytas kuo didesnis sąjungininkų buvimas regione, oro gynybos stiprinimas.

„Mums reikia stiprių integruotų regioninių planų, kad kuo greičiau kuo daugiau sąjungininkų ateitų į Lietuvą „x“ dieną, taip pat svarbu kuo daugiau sąjungininkų turėti čia Lietuvoje dar prieš „x“ dieną ir taikos metu. Todėl reikia pažiūrėti, koks progresas pasiektas, kiek tos formuluotės, kurios buvo mūsų laimėjimas Madride, įgyvendintos“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Noriu akcentuoti oro gynybą, turime rasti sprendimus, kad oro gynybos  srityje mes būtume stipresni, ar tai oro policijos misijos transformacija į oro gynybos misiją, ar perkėlimas vidutinio-tolimo nuotolio oro gynybos sistemų į Lietuvą, į Baltijos šalis rotaciniu pagrindu“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad kiekvienos NATO šalies įsipareigojimas yra „nebūti silpnąja Aljanso dalimi“, ir tam reikia vystyti gynybinius pajėgumus.

„Vystymas visada remiasi resursais, gynybos biudžeto perspektyvos didėjimas, kad ir link 3 proc. ar kitu lygiu, bet kokiu atveju tai pagrindinis tokios šalies kaip Lietuva įsipareigojimas“, – po komitetų posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis, jame tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų.

Beveik dvi savaites truksiančiuose mokymuose NATO sąjungininkai treniruosis vykdyti gynybos bei puolimo operacijas.

Šeštadienį pratybų dalyviai ir karinė technika iš Ruklos Jonavos rajone judės į mokymų vietą – Generolo Silvestro Žukausko poligoną Švenčionių rajone.

Pasibaigus mokymams – balandžio 11 dieną karinė technika iš poligono judės atgal į Ruklą.

Technikos kolonos bus lydimos Karo policijos. Iš viso mokymuose dalyvaus 1,3 tūkst. karių ir 250 karinės technikos vienetų.

Pratybos „Rising Bull“ organizuojamos siekiant tinkamai pasiruošti artėjančioms vienoms didžiausių kasmetinių Lietuvos kariuomenės tarptautinių mokymų, „Geležinis vilkas 2023-1“.

Juose „pajėgos prieš pajėgas“ principu treniruosis NATO Priešakinių pajėgų kovinė grupė ir Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas.

„Dėl naujos pasienio tvoros buvo iškirsti medžiai“, – sako jis, apžvelgdamas su Rusija besiribojančiame Imatros mieste esančias savo valdas.

Suomija, kur sekmadienį vyks parlamento rinkimai, lapkritį pristatė planus savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija 200 km atkarpoje pastatyti aukštą spygliuotą tvorą.

„Karas Ukrainoje buvo lūžio taškas. Suomiai turėjo permąstyti savo santykius su Rusija“, – sakė Helsinkio universiteto mokslininkė Johanna Vuorelma (Johana Vuorelma).

A. Joroneno sklype, esančiame už kelių šimtų metrų nuo sienos, girdisi kitoje pusėje esantis šaudymo poligonas. Šiuo metu sklypą nuo Rusijos skirta tik lengva medinė tvora, neleidžianti nuklysti gyvuliams.

Tačiau iki vasaros A. Joroneno žemėje bus pastatyta trijų metrų aukščio plieninė tvora su spygliuota viela viršuje. Visus 200 km numatyta nutiesti iki 2026-ųjų.

„Tai naudinga ateičiai. Kada nors jos tikriausiai prireiks“, – sako A. Joronenas.

Projektas yra tik dalis reikšmingo kurso keitimo, kurio Suomija ėmėsi rytinės kaimynės atžvilgiu.

Antrojo pasaulinio karo metais ši Šiaurės šalis tuometinei Sovietų Sąjungai atidavė apie 10 proc. savo teritorijos, tačiau net ir pačiame Šaltojo karo įkarštyje nepastatė sienos. Sovietai privertė Suomiją užsienio politikos ir saugumo srityse laikytis neutraliteto, vadinamo „finliandizacija“.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Suomija kariniu požiūriu liko neutrali ir dėjo daug vilčių į naujos eros su savo galinga kaimyne kūrimą.

Helsinkis tikėjosi tapti ašimi Vakarų ir Rusijos prekybai ir diplomatijai.

Tačiau praėjus daugiau nei šimtmečiui po nepriklausomybės nuo Rusijos ir trims dešimtmečiams po įstojimo į Europos Sąjungą, 5,5 mln. gyventojų turinti šalis dabar kuria naują užsienio politikos identitetą ir, žengdama paskutinius žingsnius narystės NATO link, stiprina ryšius su Vakarais.

Istorinė trauma

Ryškiausias šios naujos eros ženklas – Suomijos sprendimas nutraukti dešimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką. 2022-ųjų gegužę šalis pateikė prašymą įstoti į NATO.

Suomija, kuri nuo 1809-ųjų buvo didžioji kunigaikštystė, 1917-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, o jau 1939-aisiais turėjo atremti sovietų invaziją per vadinamąjį Žiemos karą.

Suomiai ir dabar tvirtai pasiryžę ginti savo šalį.

„Šis palikimas yra kelių dešimtmečių senumo, galbūt atėjęs iš Žiemos karo dvasios“, – teigia pulkininkas Vesa Laitonenas, vadovaujantis pratyboms Helsinkio karinėje saloje Santahaminoje.

Pasak J. Vuorelmos, smurtu paženklintoje bendroje su kaimyne istorijoje yra daug skaudžių išgyvenimų ir traumų.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) kadaise didžiavosi artimais ryšiais su kolega Rusijoje Vladimiru Putinu, tačiau dabar jis ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) yra vieni aršiausių Maskvos priešininkų visoje Europoje.

Anksčiau, anot J. Vuorelmos, Helsinkis siekė ypatingų santykių su Rusija ir norėjo vykdyti politiką, leidžiančią palaikyti gerus ekonominius ir politinius santykius.

Buvo manoma, kad „geri ekonominiai santykiai su Rusija atitinka Suomijos interesus, tačiau kartu įpareigoja Rusiją siekti demokratinio vystymosi“, aiškino J. Vuorelma.

Tačiau, teigė ji, supratę, kad tai neveikia, suomiai nusivylė ir pasijuto išduoti. Savaitgalį išrinktai naujajai vyriausybei teks kloti naują kelią.

Suomijos rinkėjai nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus laiko svarbiomis ateinančių rinkimų temomis.

Visgi didžiausią naujosios geležinės uždangos poveikį patiria suomiai, gyvenantys tokiuose pasienio miestuose kaip Imatra, priklausomuose nuo Rusijos turizmo ir prekybos sektoriuose.

Kaip ir kiti šio regiono gyventojai, A. Joronenas reguliariai lankydavosi Rusijoje darbo reikalais ir apsipirkti, tačiau dabar jo vizitai nutrūko.

„Nebuvau ten nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo karas“, – sakė jis.

Portugalai ir rumunai Baltijos valstybių oro erdvę saugos su aštuoniais naikintuvais F-16, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Jie oro policijos misiją perėmė iš lenkų ir prancūzų.

Misiją baigiantys Lenkijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16. Misijoje dalyvavo apie 150 lenkų karių.

Misiją sustiprinę Prancūzijos karinių oro pajėgų kariai Baltijos šalių oro erdvę pirmą kartą saugojo su keturiais naikintuvais „Rafale“, o personalo skaičius siekė apie 100 žmonių.

Oro policijos kontingentų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavusi krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė teigė, kad dėl karo Ukrainoje Lietuva siekia sustiprinti oro gynybą regione.

„Prastėjant saugumo situacijai, sąjungininkų įsipareigojimas mūsų kolektyvinei gynybai yra itin svarbus. Turime judėti į priekį stiprindami NATO priešakinę gynybą, įskaitant oro erdvę. Rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, vienas iš mūsų prioritetų – sustiprinti NATO integruotą oro ir priešraketinę gynybą sukuriant rotacinį oro gynybos modelį ir dislokuojant Baltijos šalyse papildomas oro pajėgas, naikintuvus bei antžeminės oro ir priešraketinės gynybos sistemas“, – sakė ji.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo pilnateise aljanso nare.

Reaguojant į Rusijos karinę agresiją, nuo 2014 metų oro policijos pajėgumai sustiprinti papildomais kontingentais Lietuvoje, o taip pat – Estijoje ir Lenkijoje.

Portugalijos ir Rumunijos kariai tarnybą perims iš lenkų ir prancūzų.

Portugalai ir rumunai Baltijos valstybių oro erdvę saugos su aštuoniais naikintuvais F-16, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Portugalijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus šeštą kartą, rumunai – antrą. 

Misiją baigiantys Lenkijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16. Misijoje dalyvavo apie 150 lenkų karių, tarp jų – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

Misiją sustiprinę Prancūzijos karinių oro pajėgų kariai Baltijos šalių oro erdvę pirmą kartą saugojo su keturiais naikintuvais „Rafale“, o personalo skaičius siekė apie 100 žmonių.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo pilnateise aljanso nare.

Reaguojant į Rusijos karinę agresiją, nuo 2014 metų oro policijos pajėgumai sustiprinti papildomais kontingentais Lietuvoje, o taip pat – Estijoje ir Lenkijoje.

Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje liepos mėnesį Lietuva siekia, kad oro erdvės apsauga būtų sustiprinta, o šalia NATO oro policijos misijos būtų sukurtas rotacinis oro gynybos modelis.

KAM teigimu, NATO oro gynybos stiprinimas apimtų ne tik papildomus sąjungininkų naikintuvus, bet ir antžeminių oro gynybos sistemų dislokavimą regione. Tai leistų vykdyti oro gynybos treniruotes bei gerintų pasirengimą sklandžiam perėjimui iš oro policijos į oro gynybą krizės atveju.

„Mūsų šalyje dislokuotos NATO priešakinės ir JAV rotacinės pajėgos, Aljanso oro policijos misija, Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados elementai. Ruošiamės priimti dar didesnes Vokietijos pajėgas, užtikrinti sandėliavimo, apgyvendinimo ir treniravimosi pajėgumus. Tikimės Suomijos ir Švedijos visateisės narystės NATO, kuri gerokai sustiprintų viso Baltijos jūros regiono saugumą“, – trečiadienį teigė G. Nausėda.

„Tai yra, ko gero, netgi daugiau, nei galėjome tikėtis prieš 19 metų“, – pridūrė jis.

Anot jo, tinkamas karinis pasirengimas, tvirta motyvacija ir tarptautinė parama leidžia ne tik pasipriešinti didesnius išteklius turinčiai Rusijai, bet ir siekti lemiamos pergalės.

Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi veikti išvien su sąjungininkų pajėgomis kaip integrali jų dalis.

Šalies vadovas sakė besidžiaugiantis, kad NATO šalys palaiko Ukrainą, o Aljansas skiria dėmesį rytinio flango saugumui.

„Kad ir kas nutiktų, turime išlikti kartu ir drauge stiprinti savo pajėgumus kaip patikimiausią atgrasymo priemonę“, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentas teigė daug besitikintis iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Jis taip pat vylėsi, kad tai bus „istorinis įvykis ir visam Aljansui, kuriam reikalingi ilgalaikiai sprendimai dėl plėtros, pajėgumų stiprinimo, gynybos finansavimo“.

Anot G. Nausėdos, per 19 šalies narystės NATO metų, plėtėsi Aljansas, stiprėjo Lietuvos kariuomenė, kurios „kovinis pasirengimas, ginkluotė, amunicija, procedūros atitinka aukščiausius Aljanso standartus“.

„Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi veikti išvien su sąjungininkų pajėgomis kaip integrali jų dalis“, – pridūrė jis.

Renginyje taip pat dalyvavo Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris Cavoli (Kristoferis Kavolis). Jis pabrėžė, kad NATO narystė „buvo, yra ir bus pagrindinis jūsų saugumo garantas“.

Jis pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje parodė, koks pavojingas gali būti pasaulis.

„Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, turime būti išvien, – sakė Ch. Cavoli. – Šie laikai bus įtempti, bet mes esame galingi, kai esame vieningi.“

Pilnateise NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną. Tą pačią Šiaulių oro bazėje

Tiesa yra ta, kad nemenka dalis Lietuvos gyventojų nori, kad valstybė liktų Rusijos įtakos zonoje arba netgi prisijungtų prie Rusijos Federacijos, ir baisiausia, kad to trokšta ne vien etniniai rusai, rusakalbiai ar „litovcai mužikai“, kuriems „prie ruso buvo geriau“ ir kuriems A. Lukašenka geras „viras“, nes „viską sutvarkė pas save“.

To nori nemažai lietuvių, net ir tų, kurie gimė nuo 1991 iki 2007 m. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Praėjusiais metais lankiausi kino teatre, o bene kiekviename seanse pasitaiko „tikrų virų“, kurie garsiai pliurpia telefonu, taip, kad visi kiti girdėtų, ką jie veikė savaitgalį, su kuo buvo susitikę, kaip jie gėrė pirtelėje ir kaip pirko bilietus į Selo koncertą.

Ekrane, pasirodžius reklamai, skatinančiai aukoti Ukrainai ar pabėgėliams ukrainiečiams, viena tokia vyriškos lyties „boba“ savo draugeliams sarkastišku balsu ištarė: „Trouk telefoną.“

Vėliau reklamavo prastą ukrainiečių filmą apie snaiperį, ir jaunasis kretinas prapliupo garsiai rėkti: „Nu kas čia daba vyksta? Kiek čia šitą daba galima rodyti?“

Kiek buvo metų šitam veikėjui? 25, gal 30. Ar jis buvo rusas? Spėju, kad ne. Savo išvaizda nei jis, nei jo draugeliai nepriminė visiškų atmatų ar juodadarbių. Apranga buvo kukli, bet ne skurdi, veidai ir arogantiški balsai liudijo labiau apie gyvenimą privačioje sodyboje ir apie pusbrolių-švogerių ryšius rajono savivaldybėje nei apie kančias prekybos centro kasose ir niūrią rutiną bendrabutyje.

Kitas dar nemalonesnis nutikimas buvo vėliau, įpusėjus metams, kai vietiniai rajono vaikai (gimę 2010–2014) kažką nežinia kam rėkė choru apie laivą ir ėjimą na...i. Bėda tik ta, kad tuo metu netoli mūsų rajono stovėjo atplaukęs amerikiečių laivas, tad susidarė įspūdis, kad mažieji degeneratai liejo pagiežą ant tariamo JAV imperializmo. Ar tie vaikai buvo rusai? Ne. Kodėl jie taip elgėsi? Kas tai? Maištas? Tėvų ir senelių, kurių jaunystė prabėgo chruščiovų-gorbačiovų laikais, auklėjimo padariniai?

Dar 2014 m. pavasarį ir vasarą, diskutuojant apie Maidaną ir Krymo aneksiją, neretai tekdavo susidurti su gana inteligentiškais žmonėmis, kurie labai tolerantiškai žiūrėjo į tų metų Rusijos veiksmus, dėl Maidano vertė kaltę CŽV arba Mosadui, nors visą laiką akcentuodavo, kad jie yra „lietuviai, tremtinių ir partizanų vaikai, aktyvūs Sąjūdžio dalyviai, Šaulių sąjungos nariai“. Vėliau nemažai jų puolė giedoti ditirambus D. Trumpui, o prasidėjus pasaulinei pandemijai, įsitraukė į antivakserių isteriją bei šeimų maršą.

Iš visų šių pavyzdžių susidaro įspūdis, kad nemenka Lietuvos gyventojų dalis arba nori priklausyti Rusijai (nes laiko ją kažkuo geresne už JAV bei ES), arba visiškai nieko nenutuokia politikoje ir nesuvokia, kad tokios menkos valstybėlės kaip Lietuva, neturėdamos įtakingų globėjų (pvz., JAV), bus greitai prarytos.

Praėjusiais metais ne kartą savęs klausiau, ar Rusijai įsiveržus Lietuvos gyventojai pademonstruotų tokią drąsą ir užsispyrimą, kaip ukrainiečiai? Šiuo metu peršasi įkyri mintis, kad to nebūtų. Netgi susidaro įspūdis, kad specialios operacijos Lietuvoje apskritai neprireiktų. Užtektų vieno dirbtinai išpūsto skandalo (kuriame svarbiausią vaidmenį vaidintų pedofilija), vienos rimtesnės dezinformacijos kampanijos, ir Lietuvoje įsitvirtintų Kremliui palankūs politikai.

O tada, žinoma, lauktų referendumas (universalus politinis vaistas nuo visų ligų).

Kitaip tariant, viskas būtų labai panašiai, kaip prieš daugiau nei 80 metų.