Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, balandžio 4 ir 6 dienomis NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti orlaivių IL-20. Vienas jų skrido tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį, kitas – iš RF Kaliningrado srities į RF Kaliningrado sritį.

Pažymima, kad orlaiviai skrido nepateikę skrydžio plano, buvo įjungę radiolokacinius atsakiklius. Vienas orlaivis radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė, kitas – ne.

ELTA primena, kad NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos, Italijos kariai.

Šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę saugo Ispanijos ir Portugalijos oro pajėgų naikintuvai.

Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius Italijos karius pakeisiantys Belgijos kariai patruliuos su naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ ir Prancūzijos oro pajėgų kariai su naikintuvais „Mirage2000“.

Belgijos Karališkųjų karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau septintą kartą. Dabartinę belgų pamainą sudarys apie 80 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

Prancūzijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdys aštuntą kartą. Jų pamainą sudarys apie 100 įvairių sričių karių.

Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje ketvirtadienį dalyvaus krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, NATO Jungtinių karinių oro pajėgų štabo viršininko pavaduotojas brigados generolas Gilles Juventin, Italijos kariuomenės vadas admirolas Giuseppe Cavo Dragone, Lietuvos karinių oro pajėgų Štabo viršininkas pulkininkas Devis Martusevičius ir Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Eligijus Rukšnaitis, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.

NATO šalys siunčia savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 valstybių.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, skrydžių metu gyventojai ir svečiai gali girdėti bei matyti skrendančius Baltijos oro policijos misiją sustiprinančius naikintuvus, skrydžiai bus atliekami žemame aukštyje.

Pratybų veiksmai numatomi pora valandų, nuo 15 iki 17 valandos.  

Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, rugpjūčio 14 dieną NATO naikintuvai skrido atpažinti du rusų bombonerius TU-22. 

Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve be skrydžio plano, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė. Anot KAM pranešimo, bombonešius lydėję orlaiviai neatpažinti, tikėtina, kad tai buvo rusų naikintuvai.

Rugpjūčio 17 dieną NATO naikintuvai palydėjo Rusijos transporto lėktuvą IL-76 ir atakos lėktuvą IL-20.

Jie skrido be skrydžio plano, vienas buvo įsijungęs radiolokacinį atsakiklį, palaikė radijo ryšį su RSVC, kitas – ne.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Pastaruosius keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusias Portugalijos, Rumunijos ir Jungtinės Karalystės karines oro pajėgas Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose pakeitė Italijos kariai.

Jie atvyko su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“, o Estijos karinių oro pajėgų bazėje Amaryje misiją su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais sustiprino Ispanija, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Vadovavimą misijai perėmę Italijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Lietuvoje dalyvauja penktą kartą. Įskaitant dislokavimus Estijos karinių oro pajėgų bazę Amaryje, tai yra aštunta italų misija.

Dabartinę italų pamainą sudaro apie 200 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

„Dabartinėje saugumo situacijoje NATO oro policija turi ypatingą reikšmę. Sąjungininkų pastangos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant mūsų oro erdvės saugumą ir įrodo NATO pasirengimą atgrasyti bei esant reikalui ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą“, – per oro policijos vienetų pasikeitimo ceremoniją sakė krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.

Misiją Lietuvoje baigę Portugalijos ir Rumunijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su aštuoniais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Joje dalyvavo maždaug 200 karių.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė jau 17 šalių sąjungininkių.

Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse sustiprinta papildomais sąjungininkų pajėgumais, kurie dislokuojami iki šiol.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Praėjusį antradienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti atakos lėktuvą IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Trečiadienį NATO naikintuvai atliko patruliavimą palei Baltijos valstybių sieną su Rusija ir Baltarusija, taip pat kilo atpažinti orlaivio IL-20 ir dviejų naikintuvų SU-27, kurie skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal į ją grįžo.

Penktadienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti Rusijos atakos orlaivio IL-20, skridusio iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Taip pat atpažino du naikintuvus SU-27, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal į ją grįžusius.

Didžioji dalis orlaivių nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru, nepateikė skrydžio planų, skrido be radiolokacinių atsakiklių.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos. 

Birželio 28 dieną NATO naikintuvai palydėjo kuro papildymo orlaivį IL-78 ir karinį keleivinį lėktuvą TU-154.

Birželio 30 dieną NATO orlaiviai atpažino ir palydėjo du Rusijos naikintuvus SU-27. Jie skrido iš Kaliningrado srities ir grįžo į ją. Naikintuvai taip pat palydėjo TU-132, skridusį iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį bei pasitiko iš žemyninės Rusijos į Kaliningrado sritį skridusį TU-204.

Dauguma rusų orlaivių skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Joje dalyvaus Lenkijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 ir „Rafale“.

„Skrydžių metu Palangos gyventojai ir svečiai gali girdėti bei matyti skrendančius Baltijos oro policijos misiją sustiprinančius naikintuvus, nes skrydžiai bus atliekami žemame aukštyje, o virš Baltijos jūros bus leidžiami šiluminiai užtaisai“, – teigiama pranešime.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Gegužės 23 dieną NATO oro policijos naikintuvai du kartus atpažino orlaivį IL-20 ir du orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve iš Rusijos Kaliningrado srities ir į ją grįžusius.

Trys tokie patys IL-20 ir SU-27 skrydžiai fiksuoti ir gegužės 24 bei 25 dienomis.

24 dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino ir Rusijos orlaivius TU-134 ir AN-12, skridusius tarptautine oro erdve iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.

Gegužės 27 d. NATO oro policijos naikintuvai tris kartus kilo ir atpažino RF orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir grįžusį atgal į ją.

Dauguma Rusijos orlaivių skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Gegužės 28 dieną NATO oro policijos naikintuvai patruliavo palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Oro policiją vykdantys NATO orlaiviai patruliavimą palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija pradėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Sudrebino garsai

Nuo kovo 31-osios Lietuvoje NATO oro policijos funkciją vykdo ispanų ir čekų naikintuvai.

Antradienio vakarą net du kartus Šiauliuose esanti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė gavo pranešimus apie įtartinus orlaivius netoli Lietuvos teritorinių vandenų.

Pirmasis naikintuvų skrydis Baltijos jūros link užfiksuotas apie 20 val., naikintuvų garsas atkreipė Kretingos ir Palangos gyventojų dėmesį.

Antrasis iškvietimas užfiksuotas vėlyvą vakarą, tarp 22.30 ir 23.30 val.

Karinių oro pajėgų Viešųjų ryšių specialistas Donatas Vonžodas patikslino, kad ispanų pilotai naikintuvais F-18 vėlyvą vakarą dar treniravosi ore, kai buvo sulaukta pranešimo apie Rusijos Federacijos orlaivį, pavojingai priartėjusį prie Lietuvos oro erdvės.

"Taip jau sutapo. Bet lėktuvų pilotai galėjo tik dar operatyviau sureaguoti. Taip, garsą gyventojai galėjo girdėti dėl variklių gausmo. Buvo lydimas Rusijos Federacijos orlaivis", – paaiškino Karinių oro pajėgų atstovas.

Taip, garsą gyventojai galėjo girdėti dėl variklių gausmo.

Seka rusų skrydžius

Nuo balandžio 25 d. iki gegužės 1 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai devynis kartus kilo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusijos Federacija (RF) ir Baltarusija bei atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių RF orlaivių.

Balandžio 30 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-20 ir du orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius į RF Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio nepalaikė.

Balandžio 29 d. NATO oro policijos naikintuvai kelti net dėl trijų incidentų.

Lakūnams teko atpažinti RF orlaivį AN-30, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-30, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities ir grįžusį į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Taip pat NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį palaikė.

Ore – 13 naikintuvų

Nuo kovo 31-osios Baltijos oro erdvę saugojusius Lenkijos ir Danijos karius pakeitė Ispanijos kariai, artimiausius keturis mėnesius patruliuosiantys aštuoniais naikintuvais F-18 "Hornet".

Jų misiją sustiprins penki Čekijos naikintuvai "Saab JAS 39 Gripen".

Iš viso Baltijos šalių oro erdvę saugo 13 sąjungininkų naikintuvų.