„Nuo gruodžio 31 dienos 23 val. iki sausio 1 dienos 7 val. sulaukėme 188  iškvietimų. Tai didelis kiekis. Eilinę dieną būna apie 55 pranešimai, o savaitgalio dienomis – apie 100“, – informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK)  budėtojas.

Anot jo, absoliuti dauguma konfliktų buvo buitiniai, neperžiangiantys privačios aplinkos ribų.

„Tai smulkūs nesutarimai išgertuvių metu: nesutaria, pasidaužo… Skaudžių pasekmių pavyko išvengti, viešoji tvarką nebuvo sutrikdyta, tad žmonės šventinę naktį Kaune turėjo jaustis saugiai“, – vylėsi Kauno apskrities VPK atstovas.

Kaip ir kasmet, prognozuota, jog vienas iš karštesnių taškų, sutinkant naujuosius, gali tapti Rotušės aikštė. Bet nuogąstavimai nepasitvirtino.

„Policija sulaukė vieno pranešimo apie aikštėje besistumdančius jaunuolius, tačiau nuvykę pareigūnai nieko nerado“, – sakė pašnekovas.

Daug skambučių su pranešimais apie bėdas skriejo į Kauno priešgaisrinę gelbėjimo valdybą.

„Darbo Kaune buvo daug. Teko gesinti užsiliepsnojusius konteinerius. Pasitaikė ir rimtesnių gaisrų – A.Juozapavičiaus prospekte visiškai sudegė sandėliukas, ugnis apgadino ir šalia esantį namą“, – sakė ugniagesių atstovas.

Jis dar neturėjo duomenų apie pirotechnikos galimai sukeltus gaisrus.

Gelbėtojų ir medikų duomenimis, Kaune ir Kauno rajone nuo pirotechnikos labiausiai nukentėjo ne pastatai, bet žmonės – dviem buvo sužalotos akys, trim – rankos. Pirminiais duomenimis, visi nukentėję buvo gerokai įkaušę.

„Laimei, sužeidimų pasekmės neturėtų būti tragiškos“, – sakė  Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Virginija Barankevičienė.

Policijos įžvalgos

Dėl įvesto karantino ir nustatytų jo reikalavimų, Kauno policijos pareigūnams Naujųjų metų naktį teko ne tik vykti į įprastus buitinių konfliktų iškvietimus, bet taip pat prižiūrėti viešąją tvarką, ar švenčiantys miestiečiai nesiburiuoja.

Kauno policijos budėtojas portalui kauno.diena.lt teigė, kad šventinę naktį apie viešosios tvarkos pažeidimus buvo gauta 119 pranešimų. Daugiausia jų buvo susiję su triukšmaujančiais kaimynais, buitiniais nesutarimais. Keletas pranešimų buvo ir apie tai, kad žmonės švenčia didesnėje kompanijoje ir viešojoje erdvėje susibūrę leidžia fejerverkus.

„Po vidurnakčio buvo daugiausia pranešimų. Pradėjo žmonės skambinti, kad triukšmauja namuose, šaudo fejerverkus. Šią naktį negavome pranešimų, kad kas nors būtų rimtai sužaloti, sumušti viešosiose erdvėse, kaip įpratai būdavo prie eglutės. Daugiau pranešimų buvo apie smurtą artimoje aplinkoje. Kitaip tariant, buvo ne masinis smurtas, o šeimyninis“, – pranešimų pobūdį apžvelgė Kauno policijos budėtojas. Jis pridūrė, kad Naujųjų metų naktį pavyko išvengti skaudžių avarijų ar kitų nelaimių, kuriose būtų žuvę žmonės.

Daugiau pranešimų buvo apie smurtą artimoje aplinkoje. Kitaip tariant, buvo ne masinis smurtas, o šeimyninis.

Naujųjų metų naktį ties įvažiavimais ir išvažiavimais iš Kauno taip pat budėjo policijos ekipažai. Jiems talkino ir šauliai. Pareigūnai specialiuose patikros punktuose tikrino, ar žmonės turi teisę patekti į kitą savivaldybę, mat pagal nustatytas karantino sąlygas, yra ribojamas gyventojų mobilumas tarp skirtingų savivaldybių. Į Kauną įvažiuoti galėjo tik tie, kurie mieste yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, turi nekilnojamojo turto, vyko dėl sveikatos ar turėjo kitą rimtą priežastį, leidžiančią patekti į šios savivaldybės ribas.

Šį kartą ties įvažiavimais ir išvažiavimais policijos pareigūnai patikrino daugiau nei 32,4 tūkst. automobilių. 1365 automobilių vairuotojai ar keleiviai negalėjo įrodyti, jog turi teisę įvažiuoti ar išvažiuoti iš miesto, todėl jiems teko apsisukti. Jie pro patikros punktus praleisti nebuvo.

Fejerverkai žalos nepridarė?

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) specialistams šventinė naktis buvo gan rami. Medikams darbo netrūko, tačiau jie nurodė, kad šį kartą žmonės fejerverkus leido atsakingai ir pirotechnika nieko nesužalojo.

Apie tai, kad fejerverkai Kaune nepridarė bėdų, nepadegė pastatų ar kitų objektų, komentavo ir miesto ugniagesiai. Kauno PGV operatyvinis budėtojas portalui kauno.diena.lt nurodė, kad Naujųjų metų naktį turėjo vos šešis iškvietimus. Pernai metų sutiktuvių metu teko į iškvietimus dėl gaisrų vykti penkiolika kartų.

Ši naktis Kauno mieste buvo palyginti rami. Užfiksuoti šeši išvažiavimai. Keturi iš jų buvo dėl to, jog degė paliktos fejerverkų dėžės.

„Ši naktis Kauno mieste buvo palyginti rami. Užfiksuoti šeši išvažiavimai. Keturi iš jų buvo dėl to, jog degė paliktos fejerverkų dėžės, taip pat degė vienas atliekų konteineris ir vienas elektros skydelis. Galima sakyti, kad šiemet fejerverkai žalos nepridarė“, – nurodė Kauno PGV budėtojas.

Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai nurodė, kad dėl fejerverkų šią naktį Kaune niekam neprireikė medikų pagalbos, tačiau iškvietimų dėl kitų sveikatos sutrikimų tikrai netrūko. „Naujųjų metų naktis buvo gan intensyvi, bet tai gan įprasta, tačiau sužalojimų dėl fejerverkų nebuvo“, – sakė Greitosios medicinos pagalbos budėtojai.

Medikams pas kauniečius teko vykti dėl alkoholio, maisto problemų. Taip pat buvo keletas skubesnių atvejų dėl kitų sveikatos sutrikimų.

Fejerverkų gąsdinami šunys, katės patiria didžiulį stresą. Gyvūnų mylėtojai sako, kad pasibaigus Naujųjų šventimui, augintinių baimė nesibaigia, o tęsiasi ne vieną savaitę.

Tikimybė, kad streso metu gyvūnas pabėgs - itin didelė lauke. Gyvūnų patirtą stresą gali išgydyti tik laikas.

Šiomis dienomis ypač padaugėjo pranešimų apie dingusius gyvūnus.

Pasitinkant Naujuosius metus žiūrovai išvys specialią laidą – „Muzikinė kaukė. Šventinė puota“. Eterio metu bus galima išvysti net 17 geriausių šio sezono pasirodymų, kuriuos surengs Jurgis Brūzga, Justinas Lapatinskas, grupės „Vairas“ lyderis Rolandas Janušas, Ingrida Kazlauskaitė, Akvilė Kisielienė iš „Queens of Roses“, Baiba ir kiti žinomi atlikėjai.

Lietuvos garsenybės dovanos ne tik muziką, bet ir gražiausius Naujametinius sveikinimus. „Visiems mums Naujaisiais metais linkiu sulaukti iššūkių, kuriuos įveikę taptume stipresni. Ir kiekvieną naujųjų metų dieną pradėkime daina. Jeigu nedrįstame dainuoti balsu, darykime tą širdimi, kad visiems kasdien būtų šviesiau“, - žiūrovams linkės Inga Valinskienė.

Aštrialiežuvis laidos vedėjas Algis Ramanauskas Naujųjų metų proga linkės pamiršti pykčius bei nuoskaudas: „Būkime geri vieni kitiems, nemuškime vaikų. Jeigu norime emigruoti, tai emigruokime iš kaimų į miestus. Su Naujais metais.“ Radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė kalbės apie svajones ir linkės niekam jų nepamiršti, o Džiugas Siaurusaitis savo sveikinimą sueiliuos.

Ypatingoje laidoje dalyviai įsikūnys į Egidijų Dragūną-SEL, Donatą Montvydą, Oksaną Pikul, Taylor Swift, Prince ir kitus dainininkus. Žinomiausios Lietuvos garsenybės, virtusios garsiausiais atlikėjais, gražiausios jų atliekamos dainos ir ypatingi sveikinimai Naujametinėje laidoje „Muzikinė kaukė. Šventinė puota“ – jau šį pirmadienio vakarą, 21:30 val. per LNK.

Aikštėje fejerverkų nebus

Šeštadienio vakarą laukdami 2017-ųjų linksminsis daugybė kauniečių. Restoranuose, kavinėse, koncertų salėse, aikštėse ar namuose. Šiemet daugiausiai žmonių Naujųjų metų išvakarėse tikimasi sulaukti Kauno Rotušės aikštėje, „Žalgirio“ arenoje ir Kauno sporto halėje.

Rotušės aikštėje 23.30 val. Naujųjų metų sutikimo šventėje visus linksmins mušamųjų ansamblis „Ritmas kitaip“.

Nors šiemet Rotušėje nebus naujametinių fejerverkų, organizatoriai žada, kad šventė paliks didelį įspūdį. „Bus koncertas, specialieji efektai, serpantinų lietus – bus gražu“, – teigė  VšĮ „Šou lyga“ direktorius Remigijus Knabikas. Anot jo, pinigų neleisti fejerverkams buvo numatyta iš karto, vos pradėjus planuoti renginį.

„Fejerverkų mieste bus pilna.  Kam juos dar leisti? Be to, su eiliniu fejerverku šiais laikais nieko nebenustebinsi“ – portalui kauno.diena.lt sakė R.Knabikas. Be to, fejerverkai nepigiai atsieina. Atsinešusieji savo fejerverkų bus laukiami specialiai įrengtoje zonoje. Tokią įrengti patarė policija. Tokia sistema Kaune veikia jau kelerius metus.

Šeštadienis – paskutinė diena, kai Rotušėje rodomos 3D projekcijos. Jas bus galima pamatyti iki 21 val.

Pasiilgusieji mažesnio šurmulio šeštadienį 23.30 val. kviečiami į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, kur skambės varpų muzikos koncertas „Naujųjų belaukiant“. Karilionu skambins Raimundas Eimontas.

Baidarėmis Nemunu

Be koncertų ir šou renginių organizatoriai yra parengę ir įvairių kitokių nekasdieniškų pramogų, prasidėsiančių dar šeštadienį priešpiet.

Gruodžio 31-ąją Kauno technologijos universiteto studentų atstovybė FUMSA bei VŠĮ „Vandens turistai“ tradiciškai kviečia pasiplaukioti baidarėmis.

„Nereali, šiurpuliukus kelianti patirtis plaukiant baidare pačiame žiemos vidury! Irkluojant atsiveria nuostabi Kauno miesto panorama bei miegančios gamtos vaizdai“, – tikina organizatoriai.

14 km atstumą nuo Kauno hidroelektrinės iki Vytauto Didžiojo bažnyčios  su sustojimais planuojama įveikti per kelias valandas. Renginio dalyviai starto vietoje rinksis 10:30–11 val., o upe pajudės 11:30 val. 

Organizatoriai už atitinkamą mokestį spėjusiems užsiregistruoti asmenims žadėjo parūpinti baidarę, apsauginę liemenę, karštos arbatos bei užkandžių.

„Visos baidarės jau rezervuotos, bet visuomet būna žmonių, kurie į renginį neatvyksta", – pasakojo organizatorių atstovas Lukas Zabulis ir ragino norinčius plaukti, bet nespėjusius užsiregistruoti su juo susisiekti tel. nr. +370 61594916. 

Degins blogybes

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyks dar ekstremalesnės senųjų metų palydos. Tai puiki proga sudeginti visas per metus susikaupusias  blogybes.

„Nuo 12 val. vilksim ir deginsim blukį – lai sudega rūpesčiai ir problemos! Dainuosim, šoksim, vaišinsimės ir, jei gamta leis, visaip žiemiškai pramogausim! Neatvyksit – blogybes Naujiesiems išsaugosit…“,– ragina muziejaus darbuotojai.

Blukis – tai rąstigalis, trinka, kaladė ar kelmas, kuriam, kaip tikima, galima perduoti ir palikti visas savo kaltes, nuodėmes, pykčius, nepriteklius.

„Tą galima padaryti trinktelint per blukį lazda ar kokiu kitu daiktu, galvojant apie tai, kas neišsipildė, kas trikdo ir pykdo mus mūsų viduje. Rąstigalio (blukio) vilkimas yra vienas seniausių ir įdomiausių kalėdinių papročių“, – pasakoja organizatoriai.

Renginio pradžia – muziejaus miestelyje, deginimas – Karčemos aikštėje.

Naujametinis plaukimas baidarėmis 2015 metais:

Šventiniu laikotarpiu daugelis moterų suka galvą ne tik dėl puošnios aprangos, bet ir dėl makiažo. Vis daugiau šį darbą patiki specialistams. Atrodytų, kad Naujųjų metų naktis – būtent ta proga, kai norisi sužibėti kaip niekad anksčiau, tačiau žinomos Lietuvos moterys vis labiau linksta prie minimalizmo.

LRT TELEVIZIJOS projekto „Vario audra“ vedėja Gabrielė Martirosianaitė į klausimą apie šventinį makiažą atsako itin trumpai: „Šia tema visiškai neturiu ką pasakyti. Pati dažausi minimaliai, per šventes – lygiai tiek pat“, – nusišypso mergina. Tame pačiame projekte dalyvaujanti Vilija Matačiūnaitė, vadovaujanti savo suburtam orkestrui „Vario kirtis“, į klausimus atsakinėjo panašiai lakoniškai.

„Aš išvis nemėgstu dažytis, nei vasarą, nei žiemą, o pagrindinės mano priemonės – odos šveitimas ir kremas“, – atsakė V. Matačiūntė. Atlikėja teigia, kad net pasiruošti vakarėliui jai užtenka vos 15 minučių. „Truputį šešėlių pirštuku patepu ir jau labai gražiai atrodau“, – džiaugėsi dainininkė.

Tuo tarpu jos kolegė, kartu pasirodymą rengusi Baiba Skurstenė-Serdiukė sakė esanti ypač atidi makiažui – moteris profesionaliai vizažu užsiima ir pati, todėl kelia aukštus reikalavimus ir kitiems ją grimuojantiems. „Aš esu ragana, atidžiai žiūrinti, kaip kiti dirba“, – nusijuokė B. Skurstenė-Serdiukė. „Kartą kai mane padažė fotosesijai vieno žurnalo viršeliui, viskas buvo taip blogai, kad čia pat viską nusivaliau ir persidažiau pati. Kaip gali šypsotis, jei tau nepatinka tavo pačios veidas?“ – pasakojo latvė atlikėja.

„Tačiau kuo toliau, tuo mažiau priekaištų reiškiu garsiai – nebent būna visiškai blogai“, – pridūrė dainininkė. Ruošiantis Naujųjų metų vakarėliui B. Skurstenė-Serdiukė pataria rinktis raudonas arba tamsia sodria spalva dažytas lūpas bei minimalų akių makiažą.

Tokioms minimalizmo tendencijoms pritaria ir vizažistė Margarita Gurevičienė. „Dažniausiai pakaktų nepriekaištingai, tinkamu makiažo pagrindu padengtos veido odos, gražaus veido modeliavimo, švelnių skaistalų. Sušukuokite antakius ir pakoreguokite juos plaukų spalvos šešėliais. Švytinčio spindesio akies voko centre, blakstienų tušo ir skanios spalvos lūpų blizgesio pakaks atrodyti šventiškai“, – patarė M. Gurevičienė.

Vizažistė pripažįsta, kad grimuojantis šventėms saikas dažnai būna pamirštas. „Kaip ir techniškai netvarkingai atliktas makiažas, taip ir vienodas visų veido bruožų ryškumas ar švytėjimas šventiniu laikotarpiu tikrai moterų nepapuoš. Per šventes neretai atsiranda bėdų su saiku. Pasirenkami per tamsūs makiažai, netinkamos spalvos. Pastebimas per ryškus skruostų modeliavimas ar nepagrįstas, per didelis švytėjimas visame veide“, – kalbėjo M. Gurevičienė.

Nors „Grimo akademijos“ specialistės LRT projekte „Vario audra“ per 4 valandas nugrimuoja apie 200 žmonių, M. Gurevičienė rado laiko dar keliems makiažo patarimams šventiniu periodu. „Amžinai madingas ir juodas akių pravedimas, nupieštas dailiai ir švariai, atkartodamas kylančią viršutinių blakstienų liniją. Tai – tikrai geras pasirinkimas, ypač siekiant išryškinti šviesias žalsvas bei melsvas akis. Derinamas su tankinančiu bei ilginančiu tušu ar pavieniais klijuojamų blakstienų kuokšteliais, pravedimas sukuria kerinčių akių efektą“, – patarė vizažistė.

Nors švytinčių detalių ir norisi, tačiau jas taip pat derėtų rinktis atsargiai: „Šventė savaime diktuoja išraiškingą švytėjimą. Verta pasipuošti švytinčių kosmetikos priemonių dalelėmis, tačiau svarbu ir čia pasirinkti tinkamą švytėjimui vietą ir jausti saiką. Pvz., palikti švytėjimą tik akių makiažo centre, tik skruostuose arba tik lūpose.“

Norint švytinčių akcentų, paprasčiausia rinktis dūminį akių makiažą. „Švenčiant Naujuosius, pavyzdžiui, jis gali ypač praversti. Juk dūminis akių makiažas, pasirinkus tinkamą jo spalvą ir intensyvumą, praktiškai dera prie visų formų ir ypatumų akių. Jis galimas subtilus ir šiltas, naudojant jaukius žemės atspalvius, arba žaismingas spalvinis bei intensyvus, su žėručiais ar švelniu satino švytėjimu“, – idėjas dalino M. Gurevičienė.

Visgi svarbiausia, anot specialistės, yra „nesimatuoti“ tendencijų ant savo veido aklai: „Svarbu pažinti savo veido morfologinius bruožus, spalvinius niuansus odoje, akyse ir plaukuose. Tik išanalizavus ir pažinus savąjį „grožio kodą” įmanoma tinkamai žaisti mados pasaulio diktuojamą tendencijų žaidimą ir nevirsti komiškai juokingu personažu.“

„Vario audra“ kviečia pasinaudoti šiais patarimais ir sutikiti Naujuosius atrodant taip pat kerinčiai, kaip ir Lietuvos scenos žvaigždės.

Ruošiantis naujųjų metų sutikimui, bankininkai pataria nepamiršti iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais, nes naujametinę naktį bankų kortelės kurį laiką neveiks, o bankomatai neišduos grynųjų pinigų. Taip pat šiais metais mokesčių apmokėjimu ar pinigų pervedimu reikėtų pasirūpinti anksčiau nei įprastai.

Lietuvos banko tarptautinių ryšių departamento direktorius Rimtautas Bartkus sako, kad gruodžio 31 d. popietę elektroninė bankininkystė jau bus pradėta pertvarkyti ir nebeveiks visuose bankuose. Visų bankų funkcionalumas turėtų būti atkurtas pirmąją mokėjimų dieną – sausio 2 d. Kai kurie bankai žada atkurti pilną sistemų funkcionalumą jau sausio 1 d., o kai kurie sausio 1 d. žada bent galimybę pasitikrinti sąskaitų likučius.

Bankų skyriai gruodžio 31 d. taip pat užsidarys anksčiau.

„Reikėtų paskubėti savo reikalus susitvarkyti maždaug iki vidurdienio, nes iki 12 valandos bus daromi pavedimai į kitus bankus, o apskritai bankas nustos veikti 13:30 val. Internetinė bankininkystė veiks iki 15 val. ir po to jau reikėtų planuoti, kad operacijos nebus vykdomos iki kitos dienos 14 val.“, – sako SEB banko Verslo plėtros departamento vadovas Linas Januškevičius.

Pataria naujametę naktį turėti šiek tiek grynų

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė įsitikinusi, kad chaoso naujametinę naktį dėl euro įvedimo kilti neturėtų. Jos nuomone, nedidelis sumišimas gali kilti nebent dėl to, kad žmonės nežinos, pavyzdžiui, kaip atsiskaityti už taksi paslaugas po vidurnakčio.

„Norisi priminti, kad naktį taksi bus galima atsiskaityti ir litais. Tie, kurie planuoja ir yra įpratę už viską atsiskaityti mokėjimo kortele, turėtų žinoti, kad naktį bus momentas, kurio metu kortelės gali neveikti“, – aiškina J. Varanauskienė.

Ji prideda, kad kortelės neveikti turėtų trumpą laiką, bet geriau turėti grynųjų pinigų. Ar tai bus litai, ar eurai – nesvarbu.

DNB banko prezidento pavaduotoja Vaineta Barevičiūtė žada, kad DNB klientų kortelės veiks nepertraukiamai, o bankomatai vidurnaktį bus atjungti maždaug pusvalandžiui.

„Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdienė teigia, kad klientai galės be trukdžių atsiskaityti kortelėmis nuo 00:30 val.

R. Bartkus teigia, kad dėl Lietuvoje įvedamų pakeitimų, trumpą laiką neveiks ir užsienyje naujuosius metus pasitinkančių lietuvių banko kortelės. Todėl reikėtų iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais vietine valiuta.

Bankomatus pradės išjunginėti gruodžio 29 d.

Pasak Lietuvos banko tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Rimtauto Bartkaus, kai kurie bankai dalį bankomatų planuoja išjungti jau gruodžio 29 d. Tai yra daroma tam, kad visus bankomatus būtų galima užpildyti eurais ir parengti juos eurų išdavimui iš karto po vidurnakčio. Ekspertas ramina, kad šią dieną bus išjungiami tie bankomatai, šalia kurių yra kitas to paties banko bankomatas, todėl tai neturėtų sukelti didesnių nepatogumų.

Lietuvos banko atstovo teigimu, daugumos bankomatų veikla turėtų nutrūkti apie 23 val., bet „praėjus pusei valandos po vidurnakčio turėtų būti atkurtas normalus mokėjimo kortelių ir bankomatų tinklo funkcionalumas. Taigi maždaug 5 min. po vidurnakčio maždaug pusėje šalies bankomatų jau bus galima išsiimti eurus, o 30 min. po vidurnakčio tai turėtų būti galima padaryti visuose bankomatuose“.

Bankomatai grynųjų pinigų nepriims beveik parą

Bankininkai taip pat perspėja, kad tie, kurie planuoja turimus litus pasidėti į savo banko sąskaitą, turėtų tai padaryti kuo greičiau. SEB banko atstovė J. Varanauskienė juokauja, kad tai jau reikėjo padaryti vakar ar užvakar. Artėjant metų pabaigai vis daugiau žmonių norės pasinaudoti tokia pat galimybe, todėl prie pinigus priimančių bankomatų gali nusidriekti eilės.

Norintieji litus į savo sąskaitas įnešti kitais metais tai galės padaryti lygiai taip pat kaip ir anksčiau, bet svarbu tai, kad grynuosius pinigus priimantys bankomatai neveiks beveik parą. Jie nustos veikti šių metų gruodžio 31 d. 15 val., o vėl pradės veikti kitų metų sausio 1 d. 14 val. J. Varanauskienė pabrėžia, kad toks laiko tarpas taikomas tik grynuosius pinigus priimantiems bankomatams.

Sąskaitas apmokėti reikėtų anksčiau

Sąskaitas internetu apmokantys ar pinigų pervedimus šių metų paskutinę dieną norintys atlikti gyventojai tuo turėtų pasirūpinti gerokai anksčiau. R. Bartkaus teigimu, numatomas trumpesnis mokėjimo sistemų darbas – bankai mokėjimų nurodymus priims iki gruodžio 31 d. 12 val. Vėliau prasidės sistemų atnaujinimo darbai.

„Gruodžio 31 d. popietę elektroninė bankininkystė jau bus pradėta pertvarkyti. Visų bankų funkcionalumas turėtų būti atkurtas pirmąją mokėjimų dieną – sausio 2 d. Dalinis funkcionalumas, t. y. galimybė pasitikrinti sąskaitų likučius kai kuriuose bankuose bus užtikrintas jau sausio 1 d. rytą. Kai kurie bankai taip pat jau turės pilną elektroninės bankininkystės funkcionalumą – galimybę pilnai naudotis paslaugomis sausio 1 d. popietę“, – aiškina R. Bartkus.

Pasak J. Varanauskienės, mokesčių apmokėjimu internetu gyventojams derėtų pasirūpinti dar gruodžio 30 d. iki 20 val., nes gruodžio 31 d. tokių įmokų galimybės bus ribotos. Taip pat ekspertai pataria pirmosiomis metų dienomis susilaikyti nuo nebūtinų prekių ir paslaugų pirkimo. Esą dėl operacijų dviem valiutomis tai gali užtrikti gerokai ilgiau.