Pasak „Orlen“ pranešimo spaudai, I. Fafara naująsias pareigas pradeda eiti balandžio 11-ąją.

Lenkijos didžiausios energetikos grupės patronuojamosios bendrovės „Orlen Lietuva“, valdančios vienintelę naftos perdirbimo gamyklą Baltijos valstybėse, prezidento pareigas I. Fafara ėjo nuo 2010-ųjų pavasario iki 2017 metų pabaigos.

Šešerius metus „Orlen“ generaliniu direktoriumi dirbusį Danielį Obajteką grupės stebėtojų taryba atleido šių metų vasario pradžioje.

Daugeliui Lenkijos naujosios vyriausybės narių D. Obajtekas atrodė pernelyg artimas ankstesnei „Teisės ir teisingumo“ vyriausybei, kuri neteko valdžios po pernai spalį vykusių visuotinių rinkimų. Be to, D. Obajtekas buvo atsidūręs smaigalyje ginčių dėl „Orlen“ prisijungtos „Lotos“ naftos perdirbimo gamyklos akcijų paketo pardavimo Saudo Arabijos kompanijai, taip pat dėl jo turto.

Savivaldybė skelbia, kad 39 metų P. Ignatavičius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra įgijęs meno studijų srities, teatro ir kino krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro laipsnį.

2023 m. jam suteiktas menų daktaro laipsnis.

Režisierius, aktorius P. Ignatavičius yra dirbęs Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, Oskaro Koršunovo Vilniaus miesto teatre.

Pagrindinės Kultūros skyriaus vedėjo veiklos kryptys – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti savivaldybės ir valstybės kultūros politiką, vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių kultūros plėtrą regionuose, priežiūrą savivaldybės teritorijoje, užtikrinti tinkamą savivaldybės kultūros įstaigų veiklą, jų paslaugų įvairovę ir sudaryti sąlygas privačių iniciatyvų kūrybinių procesų plėtrai.

Darbą pradedantis naujasis Kultūros skyriaus vedėjas teigė, kad visų pirma sieks dialogo su visais miesto kultūros lauko dalyviais, kad būtų užtikrintas ne tik sklandus kultūros įstaigų darbas, kultūrinė ir meninė kokybė, bet ir būtų auginama bei puoselėjama Klaipėdos kultūra nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei skatinamos naujos meninės idėjos ir inovatyvūs jų įgyvendinimo modeliai, kurie galėtų kurti harmoningą, gyvą augančio miesto veidą ir kurtų pridėtinę vertę kiekvienam miestiečiui.

Naujo vadovo ieškoma po to, kai Mindaugas Sinkevičius pernai rudenį paliko postą ir pradėjo vadovauti Vilniaus Šeškinės poliklinikai. Bankui jis vadovavo nuo 2018-ųjų. 

„Įmonei keliami profesionalumo, modernumo bei skaidrumo reikalavimai, siekiame, kad ji teiktų aukštos kokybės valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas. Tokius tikslus keliame ir naujajam vadovui“, – pranešime sakė ministerijos kancleris Remigijus Skilandis.

Būsimasis vadovas turi turėti bent trejų metų vadovavimo patirtį įmonėje, kurioje dirba bent 75 darbuotojai arba kurios  turto vertė ne mažesnė kaip 15 mln. eurų. Be to, jis turi turėti ir strateginio planavimo ir valdymo bei projektų valdymo žinių ir gebėjimų, išmanyti verslo rinką.

Kandidatuoti į poziciją galima iki kovo 21 dienos, pranešė ministerija.

Turto bankui šiuo metu laikinai vadovauja įmonės Finansų departamento direktorius Ernestas Česokas.

Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. metrų valstybės administracinio turto, įgyvendina daugiau nei 30 pastatų modernizacijos projektų, kurių vertė viršija 150 mln. eurų.

Apie tai trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

„Sieksiu, kad VTPSI būtų skaidri ir ryžtinga institucija. Vienas iš mano prioritetų bus kolektyvo sustiprinimas, pasitenkinimo savo darboviete didinimas“, – pranešime teigė A. Stanislovaitis.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, naujasis vadovas turės mažinti statybų biurokratiją, skaidrinti sistemą, greitinti procesus, juos keičiant skaitmeniniais, taip pat užtikrinti efektyvesnę statybų kontrolę bei skundų nagrinėjimą.

A. Stanislovaitis nuo praėjusių  metų pradžios dirbo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoju, prieš tai – dvi kadencijas šios institucijos vadovu. Anksčiau jis dirbo Kėdainių miškų urėdijoje, Miškų ūkio ministerijoje, Generalinėje miškų urėdijoje, nuo 1999 metų daugiau nei dešimtmetį vadovavo kelioms bendrovėms.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti dar penkeriems.

Nuo 2018 metų gegužės inspekcijai vadovavusi Eglė Kuklierienė pernai rugpjūtį paliko pareigas, o laikinai institucijai iki šiol vadovavo vyriausiasis patarėjas Saulius Puidokas.

„Valstybinė ligonių kasa kartu su teritorinėmis ligonių kasomis yra esminis sistemos dalyvis, kuris subalansuoja pacientų ir gydymo įstaigų poreikius. Nuo institucijos įžvalgų, nuoseklaus veikimo ir savalaikės reakcijos dažnai priklauso ir visos sistemos sveikata“, – sako ministras Arūnas Dulkys.

Pretenduoti į VLK direktoriaus pareigas kviečiami asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtį, atitinkantys reikalavimus, būtinus darbui su įslaptinta informacija.

Pasak pranešimo, laukiami kandidatai, turintys strateginį mąstymą ir aiškią viziją pokyčiams bei inovacijoms, taip pat būtina išmanyti sveikatos sistemos prioritetus, turėti stiprius komunikacinius įgūdžius, gebėti operatyviai reaguoti į pokyčius ir juos valdyti.

Prašymų dalyvauti konkurse laukiama iki sausio 16 dienos.

VLK turi užtikrinti apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūrą, kompensuojant jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas.

Šių metų PSDF biudžetas sudaro 3,461 mlrd. eurų, planuojamas PSDF rezervas 2024-ųjų pradžioje siekia 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

Klaipėdos savivaldybėje kol kas neišrinktas Kultūros skyriaus vedėjas, tačiau galiausiai išspręstas klausimas dėl įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus.

„Neturime nuolatines pareigas einančio Kultūros skyriaus vedėjo. Gruodį skelbtas konkursas neįvyko, kadangi pretendentai nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Konkursą numatoma skelbti pakartotinai sausio–vasario mėnesiais. O biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus konkursas sėkmingai įvyko lapkritį. Laimėtojas direktoriaus pareigas pradės eiti sausį“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė.

Dienraščio žiniomis, „Klaipėdos paplūdimiams“ vietoj buvusio įstaigos direktoriaus Olego Mariničiaus, kuris netikėtai mirė šią vasarą, vadovaus buvęs Kretingalės seniūnas Ž. Narmontas, prieš tai dirbęs Klaipėdos apskrities policijos komisariato Licencijavimo skyriaus vadovu.

„Buvau pažadėjęs seniūnu dirbti tik vieną kadenciją, penkerius metus, bet dėl pandemijos kadencija užsitęsė iki septynerių metų. Pagalvojau, kad reikėtų naujų iššūkių, pabandžiau ir laimėjau konkursą“, – dienraščiui sakė Ž. Narmontas.

„Į „Sodrą“ aš atėjau iš verslo, kur 27-erius metus dirbau didelėj tarptautinėj kompanijoj, dirbdamas ten aš mokiausi, augau, tobulėjau kaip vadybininkas. (...) Neabejoju, kad susidursiu su naujais iššūkiais ir galimybėmis, kurios savo ruožtu gali būti ir įdomios, ir įkvepiančios“, – pirmadienį trumpoje spaudos konferencijoje teigė K. Čereška.

K. Čereška sakė kol kas negalintis pasakyti artimiausių planų ar tolesnės vizijos, nes dar tik susipažįsta su „Sodros“ vidiniais procesais, struktūra.

„Pirmą dieną nenoriu detalių komentuoti. (...) Leiskite man bent jau mėnesį – pusantro mėnesio pabūti. (...) Ilgalaikėje perspektyvoje noriu suprasti, kas „Sodroje“ yra gerai, kas ne, trumpalaikėje – biudžeto svarstymas“, – sakė K. Čereška.

Anksčiau 5 metus – iki 2021-ųjų lapkričio – jis vadovavo didmeninės vaistų prekybos įmonei „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau sakė, kad K. Čereška pademonstravo aukščiausio lygio vadybos žinias bei kompetencijas.

Naujo vadovo ieškota po to, kai „Sodrai“ nuo 2019 metų gegužės vadovavusi Julita Varanauskienė balandžio pabaigoje tapo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Iki šiol įstaigai laikinai vadovavo vadovo pavaduotojas Ježy Miskis.

Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad iš naujojo vadovo tikimasi sklandaus ir greito skaitmenizavimo politikos formavimo.

„Tikiu, kad naujasis vadovas, turėdamas solidžią vadovavimo patirtį ir prisidėjęs prie įmonių skaitmenizavimo, užtikrins sklandų ir operatyvų skaitmenizavimo politikos formavimą bei IT procesų kūrimą, diegimą ir jų valdymą“, – pranešime sako A. Armonaitė.

Telekomunikacijų bei elektronikos inžinerijos išsilavinimą turintis T. Misevičius anksčiau dirbo bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ IT direktoriumi, taip pat įmonių „Baltic Data Center“, „TEO LT“ ir „Telia Lietuva“ projektų valdymo ir paslaugų valdymo padalinių vadovu.

Socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje T. Misevičius nurodo esantis Lietuvos IT vadovų klubo narys ir vienas šios organizacijos įkūrėjų.

IVPK yra elektroninių paslaugų portalo „Elektroniniai valdžios vartai“ tvarkytojas, atlieka ir valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas, užtikrina svarbiausių registrų rezervinių duomenų kopijų saugojimą, tvarko Lietuvos atvirų duomenų portalą.

Vadovo atrankos konkurso sąlygos numato, kad jam siūlomas 3,9–6,4 tūkst. eurų, o nuo 2024 metų – 7 tūkst. eurų, atlyginimas iki mokesčių.

Tai L. Baužys penktadienį patvirtino BNS.

„Kiekvienos kelionės pabaiga yra naujos kelionės pradžia. Šiandien baigiu 6,5 metų trukmės „Lietuvos geležinkelių“ transformacijos ir „LTG Link“ traukiniais kelionę. (...) Iki susitikimo kitoje stotelėje – Visagine“, – savo feisbuko paskyroje  parašė L. Baužys.

BNS dar rugpjūčio pabaigoje remdamasi šaltiniais pranešė, kad L. Baužys laimėjo IAE generalinio direktoriaus atranką.

49-erių L. Baužys karjerą „Lietuvos geležinkeliuose“ pradėjo 2017 metais tapęs LTG generalinio direktoriaus Manto Bartuškos pavaduotoju ir LTG Keleivių vežimo direkcijos vadovu, nuo 2019 metų rugsėjo vadovavo naujai grupės keleivių vežimo bendrovei „LG Keleiviams“, kuri vėliau pervadinta į „LTG Link“.

Nuo 2001 metų jis dirbo tuometinėje „Mažeikių naftoje“ (dabar „Orlen Lietuva“), kur vadovavo už naftos produktų pervežimą geležinkeliais atsakingam padaliniui, vėliau buvo „Orlen Lietuvos“ vamzdynų ir jūros terminalų vadovas bei logistikos direktorius. 

Energetikos ministerija naujo Ignalinos AE vadovo konkursą paskelbė birželį, pasibaigus Audriaus Kamieno penkerių metų kadencijai. Iki šiol jis įmonei vadovavo laikinai, kol bus paskirtas naujas vadovas.

Nuo 2010 metų nebeveikianti atominė jėgainė įgyvendina šimtų milijonų eurų vertės jos uždarymo projektus. Pernai pavasarį baigus į naują laikiną saugyklą vežti panaudotą branduolį kurą, jėgainė projektuoja rusiškų RBMK reaktorių išmontavimą bei ruošiasi jų atliekų tvarkymui. Galutinai sulyginti su žeme jėgainės vietą numatoma apie 2040-uosius.

AE veikla dotuojama Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos biudžeto lėšomis.

„Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba daugiau nei 1,6 tūkst. darbuotojų.

Jo teigimu, vienas pirmųjų instituto darbu bus parengti finansuojamų subjektų bei projektų žalumo ir tvarumo vertinimo metodiką bei gaires. 

„Tai padės investuotojams greičiau ir lengviau priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl tvarių investicijų, atsižvelgiančių į įmonių ar projektų poveikį aplinkai“, – pranešime teigė A. Šilgalis.

Naujasis Žaliųjų finansų instituto vadovas daugiau nei dešimtmetį dirbo LB, kur buvo atsakingas už investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūrą, naujų finansinių produktų skatinimą, taip pat atstovavo centriniam bankui tarptautinėse institucijose.

Žaliųjų finansų institutas stiprins viešojo ir privataus sektorių partnerystę, konsultuos žaliųjų finansų klausimais, teiks ekspertinę ir techninę pagalbą, taip pat  rekomendacijas kaip institucijoms pritraukti lėšų tvariems projektams, pagerinti investicinę aplinką, koordinuoti ir skatinti žaliųjų finansų plėtrą.

Pasak Finansų ministerijos, skaičiuojama, kad Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos iki 2030 metų reikės apie 25,5 mlrd. eurų, iš kurių beveik 12 mlrd. eurų numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis.