-
Į Lietuvą atvyksta scenos meno genijus D. Papaioannou: žiūrovams – naujausias šokio spektaklis
2022-ųjų kovo 25-26 d. naujausią jo šokio spektaklį „Transverse Orientation“ Vilniuje pristatys festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ drauge su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru. Išskirtinė scenos meno patirtis – metų įvykis ne tik Lietuvos žiūrovams, tai – vienintelis premjeros rodymas Baltijos šalyse, dviem kovo vakarams subursiantis meno gerbėjus iš viso regiono.
„Dimitris Papaioannou neabejotinai yra pasaulinio lygio scenos meno meistras, gebantis ne tik kurti didelės apimties pasirodymus pritrenkiančius šimtus tūkstančių žiūrovų sporto arenose, bet ir šokio spektaklius, dėl kurių tarptautiniai festivaliai ir svarbiausi pasaulio teatrai varžosi vieni su kitais, o ištikimiausi žiūrovai skrenda net į kitą žemyną. Po keturis metus vykusių derybų svajonė pristatyti šį kūrėją Lietuvoje tampa realybe. „Transverse Orientation“ – aukščiausios prabos scenos meno šedevras, kurį turi pamatyti kiekvienas,“ – teigia „Naujojo Baltijos šokio“ vadovė Gintarė Masteikaitė.
Kritikų išgirtas šokio reginys
„Meninės magijos veiksmas, sukurtas prieš mūsų akis“ – taip naujausią D. Papaioannou kūrinį apibūdino „The New York Times“ šokio kritikė Roslys Sulcas. Vos pasirodžius vasarą įvykusiai premjerai, įspūdingais epitetais šį spektaklį apipylė ir kitų šalių meno kritikai bei apžvalgininkai.
„Transverse Orientation“ reiškia „nenuilstamai sekti tolimą, susiorientuoti padedantį šviesos šaltinį.“ Kad prieš mūsų akis iškiltų ryškūs ir dažnai humoru paženklinti vaizdai, tikras reginio meistras, graikų menininkas D. Papaioannou egzistencines temas tyrinėja pasitelkęs mitologiją ir meno istoriją. Semdamasis įkvėpimo iš natūralaus drugių polinkio skristi į šviesą, kūrinys kalba apie žmogaus siekį rasti prasmę savo gyvenimo kelionei.
Naujasis D. Papaioannou kūrinys – svarbus įvykis ne tik žiūrovams. Apie šansą prisijungti prie menininko komandos ir patirti jo kūrybinį procesą svajoja daugybė atlikėjų. 2019 metų pavasarį šios premjeros atrankoje dalyvavo virš 500 šokėjų ir atlikėjų iš visos pasaulio. Atrinktieji su D. Papaioannou pradėjo repetuoti 2020 m. sausio mėnesį. Nepaisant to, kad dėl pandemijos repeticijas netikėtai teko nutraukti jau tų pačių metų kovą, „Transverse Orientation“ pasauliui pristatytas 2021-ųjų birželį, Liono šokio bienalėje Prancūzijoje. Gastrolių metu spektaklis apkeliaus daugiau nei 30 miestų, tarp jų – ir Vilnių.
„Džiugu, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje turime galimybę pristatyti vieną žymiausių ir įdomiausiai kuriančių pasaulio choreografų Dimitrį Papaioannou ir jo trupės šokio spektaklį „Transverse Orientation“. Neabejoju, kad šis spektaklis sudomins mūsų žiūrovus ir suteiks daug gražių įspūdžių šokio gerbėjams. Itin novatoriškas choreografas, savo kūryboje besiremiantis senaisiais, pamatiniais, pirmiausia savo tėvynės Graikijos, mitais, iš kurių išaugo visa Europos kultūra ir filosofija, kuria itin prasmingus ir užburiančius reginius. Nuostabu, kad tai matys ir Lietuvos žiūrovai,“ – sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Scenos meno genijus iš Graikijos
Atėnuose gimęs Dimitrio Papaioannou, anksti išgarsėjęs kaip tapytojas ir komiksų kūrėjas, į scenos menus pasuko kiek vėliau. 1986 m. jis įkūrė to meto normas laužantį šokio teatrą
„Edafos“, iš pogrindžio pamažu perėjusį į didžiuosius teatrus ir palikusį neišdildomą žymę Graikijos scenos menų pasaulyje. Dar plačiau D. Papaioannou išgarsėjo 2004-aisiai, kaip tais metais Atėnuose vykusių Olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijų kūrėjas.
D. Papaioannou kūriniai apima įvairaus masto pastatymus: nuo didžiulių spektaklių su tūkstančiais atlikėjų iki intymių kūrinių. Jo darbai pristatomi pačiose įvairiausiose scenos meno bei netradicinėse erdvėse – nuo garsiojo neformaliojo skvoterių teatro Atėnuose iki antikinio teatro Epidaure, nuo olimpinių stadionų iki didžiųjų pasaulio teatrų scenų.
Daugiau informacijos apie spektaklį „Transverse Orientation“ ir bilietai: www.opera.lt.
Festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ organizuoja Lietuvos šokio informacijos centras ir „Vilniaus festivaliai“. Festivalį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, partneris – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
-
Kultūros mylėtojams – šokio ir parodos duetas: sugrįžta festivalis „Naujasis Baltijos šokis“
Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ aikštelėmis tapusiuose MO muziejuje ir Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) žiūrovai galės išvysti užsienio ir Lietuvos atlikėjus, mėgautis ne tik spektakliais bet ir šokio instaliacijomis.
Festivalio startas Nacionalinėje dailės galerijoje
Nacionalinėje dailės galerijoje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatys penkis skirtingus šokio kūrinius: dvi šokio instaliacijas ir tris spektaklius. Iš viso – net keturiolika pasirodymų.
„Šių dienų muziejuje žiūrovus pasitinka ne tik artefaktai – klasikiniai ir nauji dailės kūriniai – bet ir plačiau į kultūros vyksmą įtraukiančios kitos meno formos: muzika, teatras, kinas, šokis, cirkas. Džiugu, kad šią vasarą, bendradarbiaudama su tarptautiniu šiuolaikinio šokio festivaliu „Naujasis Baltijos šokis“, Nacionalinė dailės galerija taps ir eksperimentinių, tarpdisciplininių šokio projektų aikštele. Neabejoju, kad ši sinergija suteiks ypatingų įspūdžių ir dailės, ir šokio publikai“, – sako NDG vadovė Lolita Jablonskienė.
Liepos 2–3 d. iš Liuksemburgo atvykstanti choreografė ir atlikėja Anne-Mareike Hess NDG pristatys dviejų valandų trukmės šokio instaliaciją „Nepertraukiama karžygė“, adaptuotą specialiai šios galerijos erdvei. NDG savo darbą „Šokių kūrimo menas“ taip pat pristatys pirmą kartą Lietuvoje pasirodysiantis šokėjas Dovydas Strimaitis. Po mokyklos baigimo Lietuvą palikęs šiuolaikinio šokio menininkas šiuo metu dirba Marselio baleto teatre Prancūzijoje ir asmeninių savo kūrinių dar niekada nėra pristatęs gimtojoje šalyje.
Neabejoju, kad ši sinergija suteiks ypatingų įspūdžių ir dailės, ir šokio publikai.
Liepos 20 ir 21 d. NDG bus galima išvysti „Airos“ šokio teatro instaliaciją „Nėščia tyla“, kurioje atsispindės jo įkūrėjos, choreografės Airos Naginevičiūtės kūrybos 30-metis. Liepos 22 d. galerijoje pasirodys vieni įdomiausių festivalio svečių iš užsienio – portugalų duetas Jonas ir Lander. Charizmatiški kūrėjai pristatys šokio spektakliu virstančią instaliaciją „Atsiskaitymas tik grynais“. Liepos 23 ir 24 d. festivalyje pasirodys dar viena lietuvių šokio menininkė, savo kūrybą Lietuvoje pristatanti pirmą kartą. Tai – Šveicarijoje kurianti Anna-Marija Adomaitytė ir jos šokio spektaklis „workpiece“.
Šokio aikštelė MO muziejaus terasoje ir festivalio dovana miestui
MO muziejus ir jo terasa „Naujojo Baltijos šokio“ aikštele tampa ne pirmą kartą. Šiemet čia taip pat vyks dalis programos, prie muziejaus lauks ir didelė festivalio dovana miestui – nemokamai rodoma Šeiko šokio teatro premjera „Audros akis“.
Organizatorių nuotr.
„MO muziejuje dialogas tarp skirtingų meno sričių mezgamas nuo pat atidarymo – šokio pasirodymai ir spektakliai yra to dalis. Praėjusiais metais džiaugėmės įvietintais ir muziejaus lauko erdvėms skirtais „Naujojo Baltijos šokio“ pasirodymais. Tikiu, kad ir šiemet lankytojai bus maloniai nustebinti. Liepos mėnesį MO terasoje vyks daugiau nei dešimt šokio spektaklių“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.
Liepos 13–15 d. čia savo kūrinį „TANZANWEISUNGEN (tai nesitęs amžinai)“ pristatys iš Vokietijos atvykstantis choreografas Moritz Ostruschnjak, o liepos 16-17 d. MO terasoje įvyks Šeiko šokio teatro premjera – prancūzų choreografo Rachid Ouramdane šokio spektaklis „Audros akis“. Liepos 21-22 d. žiūrovų laukia dvigubi šokio spektaklių vakarai – su vienu bilietus bus galima pamatyti Šeiko šokio teatro, choreografo Niels Claes darbą „Paženklintas“ ir iš Lenkijos atvykstančios Martos Wołowiec kūrinį „Tens“.
Liepos 27–28 d. „Naujojo Baltijos šokio“ organizatoriai MO muziejaus terasoje kviečia susipažinti su lietuvių kūrėjais ir apie tai, kas Lietuvos šokio scenos laukia artimiausiu metu, sužinoti šokio eskizų programoje. Liepos 29-30 d. festivalį uždarys lietuvių kūrėjos Vilmos Pitrinaitės premjera „Tai ne tavo sapnas“ – pirmą kartą gyvai pristatomas spektaklis, iki šiol turėjęs tik virtualiam formatui pritaikytą versiją.
Nacionalinėje dailės galerijoje vykstančioms šokio instaliacijoms „Nepertraukiama karžygė“ ir „Nėščia tyla“ galios įprastas NDG bilietas. Šokio eskizų programa ir spektaklis „Audros akis“ – nemokami. Kitų NDG ir MO muziejuje vykstančių spektaklių bilietus platina „Tiketa“. Daugiau informacijos apie „Naująjį Baltijos šokį“: www.newbalticdance.lt.
-
Festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ jubiliejus – proga įvertinti lietuvišką šokio pasaulį
Prisiminti istoriją
Lietuvos šokio informacijos centrui (LŠIC) 2020-aisiais sukako 25-eri, o centro kūdikis "Naujasis Baltijos šokis" šiemet įvyks taip pat 25-ą̨jį̨ kartą. Ta proga pristatomas specialus leidinys "Šokio metai", kuriame – choreografų, šokio kritikų prisiminimai, LŠIC įkūrėjų ir pirmųjų darbuotojų istorijos, tostai iš užsienio ir išskirtinė ketvirčio amžiaus laiko juosta, atspindinti Lietuvos šokio ir kultūros politikos įvykius pasaulinių reiškinių kontekste.
Plačiau susipažinti su šokio informacijos centro 25-erių metų įvykiais, šokio bendruomenės atstovų prisiminimais ir vizijomis galima nemokamame leidinyje "Šokio metai".
Elektroninė jo versija pasiekiama šiuo adresu.
Dėl spausdintinio leidinio kviečiama kreiptis į Menų spaustuvės (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) Infoteką arba susisiekti e. paštu info@dance.lt.
Tarsi daigas pro asfaltą
Vieno iš LŠIC įkūrėjų, Audronio Imbraso, prisiminimai padeda suprasti, kaip stipriai šiandien šokio situacija Lietuvoje skiriasi nuo tos, kuri egzistavo 1995-aisiais.
"Sovietų Sąjungos griūtis, 10-ojo dešimtmečio pradžia. Interneto nėra, matai tik tą meną, koks yra to meto teatrų scenose. Šokio vaizdo įrašų faktiškai nebuvo, nebent gaudavai neoficialiai iš pažįstamų, pavyzdžiui, Maskvoje. Kritikė Natalija Černova juos kaupė ir važinėjo po įvairias postsovietines šalis skaityti paskaitų – skaitė ir Lietuvoje. Pirmos kelionės į Vakarus buvo labai brangios, reikėjo vizų, viešbučius užsakyti galėjai per kelionių agentūras ar iš kažkur sumedžiotais telefonais, – tebedunksojo didžiulė informacijos siena", – leidinyje "Šokio metai" pasakoja A.Imbrasas.
S. Žiūros nuotr.
Paklaustas, kokius pirmuosius uždavinius sau kėlė 1995-aisiais įsikūręs Šokio informacijos centras, A.Imbrasas, teigia, kad pirmiausias uždavinys buvo pasiekti, jog šokio sritis būtų įtvirtinta Lietuvoje: "Valstybinėse struktūrose ar spaudos straipsniuose nebuvo minimas šokis kaip meno sritis – tik baletas ar choreografija. <...> Šokis buvo suprantamas kaip antrinis, žanrinis, reiškinys. O aš mačiau, kad pasaulyje darosi visiškai kitaip."
Po pirmųjų profesinių vizitų į užsienį A.Imbrasas tikina išvydęs naują šokio pasaulį, kuriame šalia Lietuvoje pažįstamo baleto aktyviai veikė ir šiuolaikinis šokis. Jis organizuodavo tarptautinių šokio trupių gastroles Lietuvoje, tačiau jos vykdavo ir buvo sutinkamos su daug daugiau iššūkių nei šiandien.
"Pirmaisiais metais tikrai vežiau ne radikalius veikalus, stengiausi pratinti pamažu. Nors ir tai kažkam buvo per daug, vadinta degeneruojančiu menu ir pan. Bet dėliodavau gastroles iš to, kas gali atvykti, kokios kainos, kas pratęsia praėjusių metų liniją, kam ir be didelių honorarų įdomu aplankyti naują šalį – tuo metu juk dar nebuvo Kultūros rėmimo fondo", – pradžią prisimena A.Imbrasas.
Stiprybė bendrystėje
"Šio leidinio leitmotyvą padiktavo pats jubiliatas, t.y. Lietuvos šiuolaikinio šokio pasaulis. Nesakau centras, nes nesinorėjo akcentuoti pačios institucijos, kuri, be abejo, yra to pasaulio spiritus movens, visa ko variklis", – apie "Šokio metų" sudarymą pasakoja leidinio redaktorius, teatro kritikas Vaidas Jauniškis.
Jis sako bežiūrinėdamas nuotraukų archyvą labai aiškiai pamatęs, kokia čia svarbi bendruomenė: "Ne vienas vadas, ne trupių vadybininkai ar choreografai, ne šokėjai, bet visi kartu. Juk tikrai ne kiekvienas festivalis gali pasigirti nuotraukomis iš siautulingų ir smagių vakarėlių."
Pasididžiavimas: festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Nuotraukose – 2010, 2017, 2019 m. akimirkos. / D. Matvejevo nuotr. nuotr.
"Esu tikras, kad tai – dėl to, jog ši sritis dar nėra tarp Lietuvoje pripažintų ir adekvačiai matomų, finansuojamų, ką pabrėžė visi kalbinti centro kūrėjai. Ir kol visi dar nėra įsipatoginę savo vaidmenyse ir statusuose, tol viskas labai gyva ir gražu. Jų dėka ši šokio žemė sukasi. Todėl ir "Šokios metus" sukūrė bendruomenės žmonės savo pamąstymais, linkėjimais ir vaizdais", – sakė jis.
Impulsai raidai
Šokio kritikas Helmutas Šabasevičius LŠIC veikla laiko labai svarbiu visos Lietuvos kultūros dėmeniu, be kurio sunku būtų įsivaizduoti mūsų šiuolaikinio šokio raidą. Pačiu svarbiausiu centro veiklos ir prasmės įrodymu jis vadina festivalį "Naujasis Baltijos šokis".
"Centras labai daug prisideda ir prie Lietuvos šiuolaikinio šokio tapatybės formavimo, be to, veikia kaip atminties įstaiga, nes kaupia informaciją apie Lietuvos šokį. Įsteigti centrą – viena, tačiau kur kas svarbiau užtikrinti jo veiklą, projektų įvairovę. Už tai reikia dėkoti centro direktorei Gintarei Masteikaitei, projektų koordinatorėms Laimai Zamžickei, Anastasijai Dichtiar, Ingridai Gerbutavičiūtei", – leidiniui sakė H.Šabasevičius.
Baleto artistės, kritikės Skaidros Baranskajos pastebėjimu, Lietuvos baletas ilgą laiką kėlė įspūdį, tarsi žiūrėtume į kažkokį kitą, paralelinį šiuolaikinio šokio ir apskritai šokio, pasaulį.
"Sunku buvo užčiuopti tas bendrumo gijas, nepaisant gana modernių LNOBT spektaklių. Šokio centro atsiradimas, pastangos prodiusuoti, pritraukti ir supažindinti su šiuolaikiniu baletu ar cirku daug kam iš elitinio baleto pasaulio atvėrė akis, paskatino kūrybinius procesus, galbūt net šiek tiek nulėmė vystymosi kryptį", – pastebi ji.
-
Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ virto filmais
"Šiemet mūsų festivalis turi unikalią galimybę išbandyti naujas šiuolaikinio šokio pristatymo programas ir formas. Rudens pradžioje supratome, kad negalėsime pakviesti žiūrovų gyvai susitikti su šokio meistrais, tad nusprendėme pasirinkti kitas medijas šokio menui pristatyti", – sakė "Naujojo Baltijos šokio" vadovė Gintarė Masteikaitė.
Iki pat gruodžio 30 d. festivalio puslapyje newbalticdance.lt ir LRT mediatekoje galima mėgautis vienuolika šokio filmų, tarp kurių – šešios premjeros.
"Užsienio filmų programoje jūsų dėmesio laukia net trys išskirtinių tarptautinio pripažinimo sulaukusių ir šokio pasaulį drebinančių šiuolaikinio šokio asmenybių, kuriančių savo unikalias judesio kalbas ir laukiamų didžiausiose ir svarbiausiose pasaulio scenose bei festivaliuose, darbai", – sakė G.Masteikaitė.
Iki pat gruodžio 30 d. galima mėgautis vienuolika šokio filmų, tarp kurių – šešios premjeros.
Šokio filmų programą pradeda vieno garsiausių šiandienių šokio menininkų Akramo Khano ir Anglijos nacionalinio baleto trupės bendras darbas – vienas nuostabiausių visų laikų romantiškų baletų "Žizel". Klasikinė meilės, išdavystės ir atpildo istorija atgyja naujoje stulbinamoje versijoje, perkeltoje į dabartinius laikus. "The Mail on Sunday" šį baletą pavadino vienu XXI a. šokio šedevrų.
Antrasis užsienio kūrėjų filmas – "Didieji vaiduokliai", sukurtas prancūzų cirko menininko Yoanno Bourgeois, kurio choreografijos darbai žavi savo gravitacija, nepaisančia fizinės jėgos.
„Didieji vaiduokliai“. / Kadras ir filmo.
Trečiasis užsienio kūrėjų darbas – Jungtinės Karalystės režisieriaus, choreografo ir kompozitoriaus Hofesho Shechterio šokio filmas "Hofesho Shechterio klounai". Tai makabriška žmogžudystės ir troškimų komedija, klausianti, kiek toli galime eiti dėl pramogos.
„Hofesho Shechterio klounai“.
Lietuvos kūrėjų programoje laukia pažintis su aštuoniais kūrėjais, iš jų net šeši pristatys šokio filmų premjeras. "Net neabejoju, kad ši programa bus nuostabi proga pradėti arba tęsti pažintį su šiuolaikiniu menu", – įsitikinusi festivalio vadovė.
LRT mediatekoje visą gruodį bus galima pažiūrėti Vilmos Pitrinaitės filmą "Somaholidays" – pastatytą pagal spektaklį "Somaholidays", kuris 2019 m. buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui.
Taip pap galėsime išvysti Mariaus Paplausko per karantiną nufilmuotą filmą "Tankynė" apie septynis po mišką klaidžiojančius vyrus, bandančius atrasti ryšį su aplinka.
Ir dar – Šeiko šokio teatro filmą "Po oda", kuriame unikalų Lietuvos kraštą, Kuršių neriją ir jos gyvybės trapumą atskleidžia prancūzų choreografė Mathilde Monfreux, vaizdo menininkė Trécy Afonso ir Šeiko šokio teatro šokėjai.
Festivalio puslapyje newbalticdance.lt bus galima pamatyti trumpametražį Dovilės Petkūnaitės filmą "Dirbtinis", kurio idėja gimė ilgą laiką stebint Kanarų salų gyvenimą iš turizmo, kai maža sala pradėjo nebesusitvarkyti su turistų antplūdžiu ir viskas pradėjo skęsti šiukšlėse.
Taip pat – Erikos Vizbaraitės trumpametražį šokio filmą "MA 108". Tam, kad jį sukurtų, menininkė dešimčiai dienų atsiskyrė nuo visų ir pasinėrė į tylą.
Dar viena festivalio dovana – novatoriškas Vilniaus miesto šokio teatro "Low Air" filmas, įkvėptas žymiojo spektaklio "Žaidimas baigtas", kuris sukurtas remiantis rašytojo Julio Cortázaro motyvais.
Šokio teatro "Okarukas" įkūrėjai Sakurako ir Philas Vonas sukūrė mistinę karminės meilės istoriją "Sakura Dream (In the Realm of Spirits)", pasakojamą judesio, muzikos ir kino kalba.
„M(e)&M(other)“.
Choreografė, šokėja Raimonda Gudavičiūtė į savo šokio filmą "M(e)&M(other)", kuriame žvelgiama į moters menininkės ir į mamos vaidmenis – jie supinami, lyginami, vertinami, įtraukė ir savo spetynmetį sūnų.