Tai bus pirmoji J. Bideno kelionė už Vašingtono ribų nuo to laiko, kai jo administracija susidūrė su krize Afganistane, kur dėl itin greitos Talibano pergalės teko karštligiškai evakuoti paskutinius JAV karius ir daugiau kaip 120 tūkst. afganistaniečių bei užsienio piliečių.

Planuojama, kad J. Bidenas susitiks su vietos ir valstijos pareigūnais, įvertins žalą vietoje ir iš sraigtasparnio apžiūrės „Ida“ padarinius.

Nekantraudamas sugrįžti prie vidaus politikos klausimų, J. Bidenas tikriausiai pasinaudos savo kelione kaip galimybe atkreipti dėmesį į sąsajas tarp vis dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių ir platesnio masto pasaulinės klimato krizės.

Ketvirtadienį prezidentas pareiškė, kad uraganas „Ida“ ir nesuvaldomi miškų gaisrai JAV vakaruose yra „dar vienas priminimas“ apie krizę.

„Tai gyvybės ir mirties klausimas, kurį turime spręsti kartu“, – pabrėžė jis, sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose.

4-osios kategorijos uraganas „Ida“ sukėlė didžiulių potvynių, o jo atnešti vėjai padarė žalos šalies pietuose, įskaitant vieną iš JAV naftos pramonės centrų, taip pat nusiaubė Naujojo Orleano senamiestį.

Audra iš pradžių smogė Alabamai, Luizianai ir Misisipei, o vėliau šios sistemos liekanos pasiekė šiauriau esančius Niujorką, Naująjį Džersį ir Pensilvaniją. JAV finansų sostinėje buvo užtvindytas metropolitenas ir gatvės.

Vien Naujajame Orleane be elektros energijos buvo palikti apie 1 mln. žmonių, o kai kur mieste vis dar nėra šviesos ir vandens.

Ketvirtadienį J. Bidenas, kreipdamasis į nukentėjusiuosius dėl „Ida“, pareiškė, kad „šioje padėtyje visi esame kartu. Šalis pasirengusi padėti.“

Prezidentas pranešė įsakęs pasitelkti bepiločius orlaivius ir karinius palydovus, siekiant greičiau įvertinti žalą bei paspartinti „sudėtingus ir tikrai pavojingus“ atstatymo darbus.

Jis taip pat liepė panaudoti atsarginį JAV naftos rezervą, siekiant apriboti tiekimo sutrikimus, sukeltus uragano naftos perdirbimo gamyklose.

„Mano žinia [Meksikos] įlankos pakrantės žmonėms... – mes esame čia dėl jūsų“, – sakė valstybės vadovas.

Uragano vėjų greitis siekia 209 km per valandą. Sekmadienį, kai „Ida“ turi pasiekti sausumą, taip pat minimos 16-osios uragano „Katrina“, kai buvo užlieta 80 proc. Naujojo Orleano, žuvo 1,8 tūkst. žmonių ir buvo padaryta milijardų dolerių (eurų) žala, metinės.

NHC savo interneto svetainėje nurodo, kad „didelis uraganas „Ida“ toliau stiprėja... ir dabar [yra] pavojingas 4 kategorijos uraganas“ pagal penkiabalę Saffiro-Simpsono (Safiro-Simpsono) skalę, kur 5 kategorija reiškia stipriausius uraganus.

„Prognozuojama, kad „Ida“ bus itin pavojingas didelis uraganas, kai šią popietę pasieks Luizianos pakrantę“, – buvo sakoma NHC pranešime, paskelbtame, kai audra sustiprėjo iki 3-ios kategorijos.

Šeštadienį JAV pietuose esančiame Naujajame Orleane buvo užkalamos parduotuvių vitrinos, evakuojami žmonės. Pareigūnai perspėjo gyventojus nedelsiant pasitraukti arba rimtai pasiruošti pralaukti audrą.

„Visi bijo, nes tai „Katrina“ metinės, o tada žmonės į [uraganą] nežiūrėjo rimtai“, – sakė Austinas Suriano (Ostinas Sarajanas), padėjęs užkalti tėvo laikrodžių taisyklos langus.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį įspėjo, kad „Ida“ virsta labai, labai pavojinga audra“.

Anksčiau šeštadienį iš Naujojo Orleano ir kitų miestų besitraukiantys žmonės užkimšo į šiaurę vedančius kelius.

Visi sekmadienio skrydžiai iš Naujojo Orleano oro uosto buvo atšaukti.

Luizianos gubernatorius Johnas Belas Edwardsas (Džonas Belas Edvardsas) sakė, kad „Ida“ bus tarp galingiausių audrų šioje valstijoje nuo XIX amžiaus 6-ojo dešimtmečio.

Naujojo Orleano merė LaToya Cantrell (Latoja Kantrel) įspėjo gyventojus kuo rimčiausiai vertinti „Ida“.

„Laikas ne mūsų pusėje, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė ji. – [Uraganas] sparčiai auga, stiprėja.“

Pietų Luiziana rengiasi dideliems nuostoliams ir potvyniams, sparčiai intensyvėjančiai audrai iš Vakarų Kubos slenkant į šiaurę.

„Beveik neabejotinai daug kur nutrūks elektros tiekimas, – šeštadienį žurnalistams sakė Naujojo Orleano krašto saugumo direktorius Collinas Arnoldas (Kolinas Arnoldas). – Maldauju jūsų rimtai žiūrėti į šią audrą.“

J. Bidenas sakė, kad į regioną nusiųsta šimtai gelbėtojų, taip pat maisto, vandens ir elektros generatorių.

Visame regione įrengiamos laikinos prieglaudos, bet Luiziana yra tarp valstijų, labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19, todėl J. Bidenas paragino visus į laikinas prieglaudas vykstančius žmones dėvėti kaukes ir imtis kitų atsargumo priemonių.

Nacionalinė meteorologijos tarnyba prognozuoja „gyvybei pavojingą štorminę patvanką“ iki 3,35 m netoli Naujojo Orleano ir iki 4,6 m prie Misisipės upės žiočių, kai uraganas pasieks sausumą.

Tarnyba perspėjo dėl „katastrofiškos vėjo žalos“ ir sakė, kad per „Ida“ gali susidaryti tornadų.

Luiziana rengdamasi audrai paskelbė nepaprastąją padėtį. Šis J. Bideno patvirtintas sprendimas reiškia, kad bus galima teikti federalinę pagalbą valstijai.

Vėlai penktadienį „Ida“ kaip 1 kategorijos uraganas pasiekė Vakarų Kubą, bet labai didelės žalos ten nepadarė.

„Labai skausminga“

Rūstūs įspėjimai dėl „Ida“ neišvengiamai priminė „Katrina“, trumpoje spaudos konferencijoje sakė gubernatorius J. B. Edwardsas.

„Labai skausminga galvoti apie dar vieną galingą audrą, tokią kaip uraganas „Ida“, pasiekiančią sausumą per tas metines“, – sakė jis.

Vienas didelis skirtumas, pasak gubernatoriaus, yra milžiniškos po „Katrina“ padarytos investicijos į pylimų, uždorių ir siurblių sistemą.

Vis dėlto laikrodžių meistras Ericas Suriano (Erikas Sarajanas) labai gerai prisimena „Katrina“. „Tai buvo didžiausias mano gyvenimo košmaras“, – sakė jis.

Tuo metu 1 kategorijos uraganas „Nora“ pasiekė Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantę, pranešė NHC.

„Nora“ sausumą pasiekė Chalisko valstijos šiaurės vakaruose, jo centras „išlieka netoli Meksikos“, sakoma pranešime.

Praėjusią savaitę reta atogrąžų audra užklupo JAV šiaurės rytų pakrantes, kur dalyje rajonų dingo elektra, vėjas vartė medžius, iškrito rekordinis kritulių kiekis.

Mokslininkai įspėja apie ciklonų intensyvėjimą dėl klimato kaitos šiltėjant vandenynų paviršiniam vandeniui. Šie pokyčiai kelia vis didesnį pavojų pakrančių bendruomenėms visame pasaulyje.

„Zeta“ sparčiai judėjo per Misisipę ir Alabamą, sukeldamas pavojingą štorminę patvanką, atnešdamas stiprius gūsingus vėjus ir smarkias liūtis, informavo Majamyje įsikūręs Nacionalinis uraganų centras (NHC).

Audra kiek susilpnėjo, trečiadienį vakare jos vėjų greitis siekė 130 km per valandą. Pareigūnai praneša, kad gyvybei pavojingos sąlygos išliks ir ketvirtadienį.

Misisipės gubernatorius Tate'as Reevesas (Teitas Rivsas) anksčiau trečiadienį, prieš „Zeta“ pasirodymą, pasirašė ekstremalios padėties deklaraciją, o Alabamos gubernatorė Kay Ivey (Kėj Ivi) socialiniame tinkle „Twitter“ patarė valstijos gyventojams pasirengti audrai ir „klausyti visų vietos valdžios patarimų“.

Perspėjimas Luizianai dėl uragano ir štorminės patvankos buvo atšauktas, bet gubernatorius Johnas Belas Edwardsas (Džonas Belas Edvardsas) paragino žmones likti namie.

„Ši diena buvo sunki, – tviteryje rašė jis. – Toliau jaučiame „Zeta“ ir jos poveikį, [todėl] kiekvienam reikia toliau klausyti savo vietos lyderių ir laikytis bet kokių komendanto valandų, kurios gali būti įvestos.“

Toliau jaučiame „Zeta“ ir jos poveikį.

Vėjas vartė medžius ir elektros linijų stulpus, o Naujojo Orleano greitosios medicinos pagalbos tarnyba tviteryje pranešė, kad vėjui nutraukus elektros perdavimo liniją elektra nutrenkė vieną žmogų, 55 metų vyrą.

Elektros neturi įvairūs miesto rajonai.

T. R. Edwardsas anksčiau radijui sakė, kad valstijoje be elektros liko kone 500 tūkst. gyventojų, įskaitant 78 proc. Naujojo Orleano.

Pareigūnai ragino gyventojus evakuotis iš pavojingų vietų arba apsirūpinti maisto produktų, vandens ir vaistų atsargomis mažiausiai trims dienoms.

Labiausiai paveiktuose pakrančių rajonuose galioja komendanto valandos.

„Zeta“ smogė likus vos šešioms dienoms iki JAV prezidento rinkimų, tačiau neturėtų paveikti jų rezultatų, nes išankstinis balsavimas Luizianoje jau baigėsi.

Tai jau šešta didelė audra, šiais metais užklupusi Luizianą.

Per šį sezoną jau buvo tiek audrų, kad NHC rugsėjį pritrūko oficialių vardų ir pradėjo teikti pavadinimus pagal graikų abėcėlę. Tai yra antras kartas per uraganų registravimo istoriją, kai Atlanto audrų registravimui naudojamas graikiškas raidynas.

Mokslininkai sako, kad galingų audrų ateityje daugės, dėl klimato kaitos šylant vandenyno paviršiui.

Ketvirtadienį D. Trumpas išleido nacionalinės nelaimės deklaraciją, federalinėms agentūroms leidžiančią nelaimės atveju teikti visą reikiamą pagalbą. D. Trumpas šį žingsnį žengė po to, kai to paprašė Luizianos gubernatorius Johnas Bel Edwardsas.

Tropinė audra Barry'is, keliaujanti per Meksikos įlanką, ketvirtadienį sustiprėjo ir artėja prie jau ir taip patvinusio Naujojo Orleano. Lietūs penktadienį arba ankstyvą šeštadienį turėtų peraugti į uraganą, o tada pasiekti Luizianos centrinę arba pietrytinę pakrantę.

Nacionalinis uraganų centras pranešė, kad vėjas jau pasiekė 81 km/val. greitį, o prie Naujojo Orleano artėjantis Barry'is pakrantės ir upės teritorijose gali sukelti gyvybei pavojingą potvynį.

Žemumose išsidėstęs Naujasis Orleanas, pastatytas ant pusmėnulio formos žemės, kurią supa Misisipės upės žiotys, Pončartreino ežeras ir Meksikos įlanka, su pakilusiu vandens lygiu susiduria dažnai. Bet tropinė audra Barry‘is neša neįprastą grėsmę.

Vasaros ir rudens metu įlankų pakrantėms visada gresia tropinės audros ir uraganai, bet Barry‘io audra ateina tuo metu, kai Misisipės vandens lygis jau yra smarkiai pakilęs – toks vėlyvo sezono potvynis yra neįprastas atvejis.

Dažniausiai žemosios Misisipės pakrantė patvinsta gegužę. Šiemet kai kuriose JAV vietose fiksuojamas drėgniausias 12 mėn. periodas, o Misisipės upė pietinėje Luizianos valstijoje yra smarkiai patvinusi 187 dienas ir tai viršija 1927 metų rekordą jau beveik dviem mėnesiais.

Pasak nacionalinės orų tarnybos, Misisipės vandens lygis jau yra beveik 4,9 m aukščiau jūros lygio, o pylimai, saugantys Naujajį Orleaną nuo upės, yra 6-7,5 metrų.

Miesto vadovai žada kviesti savanoriškai evakuacijai, ketvirtadienį jie jau paragino gyventojus pasiruošti artėjančiam potvyniui, susirinkti būtinas atsargas: negendančio maisto trims dienoms, vandens atsargų kiekvienam žmogui, taip pat vartojamų vaistų vienai savaitei bei žiebtuvėlių, baterijų, degtukų.

Ketvirtadienį Luizianos valstijos atstovai paskyrė 3 000 karininkų, kurie galėtų dirbti potvynio metu, taip pat pasiruošė specialius automobilius ir valtis bei sraigtasparnius.

Naujajį Orleaną šį sezoną jau ilgai kamavo liūtys, audros ir potvynis, todėl artėjantis uraganas kelia didelę grėsmę ir gyventojams primena 2005 metų daug gyvybių nusinešusį uraganą Katriną.

Miesto policijos atstovas Aaronas Looney (Aronas Lunis) pranešime nurodė, kad incidentas įvyko šeštadienio vakarą apie 5 km nuo seniausio Naujojo Orleano rajono – Prancūzų kvartalo.

Sužeistieji gydomi ligoninėje, tačiau apie jų būklę informacijos nėra. Nebuvo suimtas nė vienas įtariamasis.

„Naujajame Orleane nėra vietos tokiam smurtui. Kalbu visų miestiečių vardu sakydama, kad esame pasibaisėję ir įsiutinti; mums jau gana. Netekome dar trijų gyvybių. Tai turi liautis. Tai niekur nepriimtina“, – pranešime sakė miesto merė LaToya Cantrell (Latoja Kantrel).

Daugiau informacijos apie šį incidentą neskelbiama. Pareigūnai tęsia savo tyrimą.

Naujajame Orleane šią savaitę laukiami daugiau nei keturių dešimčių pasaulio miestų merai, pakviestųjų sąraše merai iš tokių garsių miestų kaip Barselona (Ispanija), Berlynas (Vokietija), Paryžius, Lionas (Prancūzija), Roma, Florencija (Italija), Liverpulis (Jungtinė Karalystė), Los Andželas, Niujorkas,  Čikaga (JAV), Otava (Kanada) ir kt. Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, kurio meras buvo pakviestas į aukščiausio lygio susitikimą, o iš kitų valstybių, esančių prie Baltijos jūros, pakviestas tik Vokietijos sostinės – Berlyno meras.

„Klaipėdai parodytas išskirtinis dėmesys. Aukščiausio lygio merų susitikime bus aptariamos didžiausios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria miestai įvairiose pasaulio vietose bei ateities iššūkiai“, – prieš išvykdamas į susitikimą sakė Klaipėdos meras V. Grubliauskas.

Aukščiausio lygio merų susitikime numatoma aptarti tokias temas kaip ekonominis augimas, mobilumas miestuose, transporto sistemos pokyčiai, saugumas, klimato kaita, nauji pavojai. Į susitikimą Naujajame Orleane taip pat pakviesta per 60 ambasadorių – įvairių šalių diplomatinio korpuso Jungtinėse Amerikos Valstijose atstovų, taip pat kiti aukščiausio lygio pareigūnai.

Klaipėda 2012 metais su Naujuoju Orleanu pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Protokolas pasirašytas siekiant maksimaliai išnaudoti abiejų miestų turimą patirtį ir potencialą prekybos ir ekonominės plėtros, transporto, turizmo, aplinkosaugos, miesto valdymo, kultūros, švietimo, mokslo, technologijų srityse.  Anot Klaipėdos mero V. Grubliausko, šis vizitas Naujajame Orleane bus ir puiki proga atnaujinti bei sustiprinti bendradarbiavimo ryšius. Viešėdamas Naujajame Orleane Klaipėdos meras kartu su kitais pakviestais merais dalyvaus ir šio, vieno seniausių JAV miestų, 300 metų jubiliejaus iškilmėse.

Policijos atstovė Ambria Washington (Ambrija Vašington) sakė, kad keletas įtariamųjų antradienį vakare pradėjo šaudyti į gatvėje buvusius žmones. Ji pridūrė, kad po to nukentėjusieji automobiliu nuvažiavo į netoliese esančią degalinę.

Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad buvo šaudoma per vakarėlį vienuose namuose.

Minėtoje degalinėje „La Express“ ant raudono sedano „Nissan“ galinės sėdynės matėsi viena žuvusi auka. Degalinė yra 3,2 km nuo tos vietos, kur vyko antradienio karnavalas.

Kitą sunkiai sužeistą vyrą gelbėtojai nuvežė į ligoninę, bet ten jis mirė. Likę trys nukentėjusieji į ligoninę buvo nuvežti privačiais automobiliais.

Nusikaltimo motyvo policija kol kas nežino. Žuvusiųjų ir sužeistųjų vardai ir amžius neskelbiami.

Aplink degalinę stovėjo policijos automobiliai su įjungtais švyturėliais, vieta buvo aptverta geltona policijos juosta. Pareigūnams dirbant šalia susirinko dešimtys žmonių, kurių daugelis vilkėjo Užgavėnių spalvų – geltonus, violetinius ir žalius – drabužius.

Anksčiau antradienį per du incidentus, kai buvo šaudoma netoli tradicinio karnavalo maršruto, buvo sužeisti trys žmonės, o vienas jų vėliau mirė ligoninėje, pranešė Naujojo Orleano policija.

Pirmasis iš šių incidentų įvyko maždaug 15 val. 15 min. vietos laiku. Policijos vyresniojo inspektoriaus pavaduotojas Paulas Noelas (Polas Noilas) sakė, kad vienam vyrui kulka pataikė į galvą ir kad jo būklė buvo kritinė.

Taip buvo pašautas paauglys; jis sužeistas į koją, jo būklė stabili.

Policijos viršininkas Michaelas Harrisonas (Maiklas Harisonas) sakė, kad antras šaudymas įvyko kilus muštynėms Į ligoninę buvo nuvežtas vyras, į kurį pataikė dvi kulkos. Vėliau jis dėl sužalojimų mirė.

Užgavėnės šiemet bus vasario 9 dieną, bet Jungtinėse Valstijose žiemos pabaigos šventė pradedama švęsti gerokai anksčiau – jau šį savaitgalį Naujajame Orleane vyks pirmasis „Mardi Gras“ paradas.

Užgavėnės šiame JAV pietų mieste yra didžiausia atrakcija turistams – tūkstantinės minios susirenka stebėti paradų ir didžiulių platformų eisenos, – renginių, kuriuos iš anksto ištisus mėnesius planuoja, puošia į klubus, vadinamus „krewes“, susibūrę entuziastai.

Penktadienį vakare Oshuno (Ošuno) ir Cleopatra (Kleopatros) klubų nariai žygiuos pagrindine Naujojo Orleano gatve ir mėtys į žiūrovus karoliukus.

Pagrindiniai paradai vyks per ilgąjį Užgavėnių savaitgalį nuo vasario 6 iki antradienio – vasario 9 dienos

Mažiausiai 16 žmonių buvo sužeisti sekmadienio vakarą Naujajame Orleane, kilus susišaudymui tarp dviejų grupių, kai šimtai žmonių buvo susirinkę sporto aikštelėje filmuotis muzikiniame klipe, pranešė policija.

Policija buvo išvykusi išsklaidyti didelės minios sporto ir pramogų aikštelėje „Bunny Friend Playground“ miesto 9-ajame rajone, kai tame parke pasigirdo šūviai, sakoma sekmadienį paskelbtame policijos pranešime.

Policija nurodė, kad 10 žmonių buvo išvežti į ligoninę greitosios pagalbos automobiliais, o dar šeši – privačiomis mašinomis.

Tuo metu parke buvo šimtai žmonių. Kai kurie ten atėjo pavakare pasibaigus bendruomenės paradui, o kiti stebėjo, kaip filmuojamas muzikinis klipas arba jame dalyvavo, sakė policijos atstovas Tyleris Gamble'as (Taileris Gemblas).

Pasak jo, vaizdo klipas buvo filmuojamas negavus leidimo naudotis tuo parku.

Policijos vyresnysis inspektorius Michaelas Harrisonas (Maiklas Harisonas) sakė televizijai WDSU, kad šaudynės galėjo būti susijusios su gaujomis.

Policija padėjo palaikyti tvarką per paradą, kuris vyko maždaug už kvartalo nuo parko, todėl pareigūnai galėjo greitai atvažiuoti į parką, kai buvo pranešta apie susišaudymą, nurodė M.Harrisonas.

Naujasis Orleanas šeštadienį prisiminė mirusiuosius ir šventė savo atsigavimą po stichinės nelaimės – praėjus 10-čiai metų po uragano „Katrina“ sukeltos destrukcijos ir chaoso.

Miesto lyderiai padėjo vainikus prie memorialo nežinomoms „Katrina“ aukoms, tą pačią valandą, kai uraganas smogė šiam Luizianos uostamiesčiui, kurio nuo tos katastrofiškos jėgos neapsaugojo nė pylimų sistema.

Daugiau negu 1,8 tūkst. žmonių žuvo JAV Meksikos įlankos pakrantėje, daugiausiai Naujajame Orleane, o dar per milijonas gyventojų buvo priversti palikti savo namus, kai 5-osios kategorijos uraganas smogė tam regionui 2005 metų rugpjūčio 29 dieną. Audros padaryta materialinė žala vertinama 150 mlrd. dolerių.

Bene daugiausiai žalos buvo padaryta sugriuvus prastai įrengtiems ir prižiūrėtiems apsauginiams pylimams, neatlaikiusiems didžiulės audros patvankos spaudimo. Potvynis užliejo apie 80 proc. Naujojo Orleano namų, o vandens gylis kai kur siekė šešis metrus.

Vangus vyriausybės atsakas atskleidė šalies nesugebėjimą geriau pasirengti reaguoti į krizes, nors milijardai dolerių buvo išleista teritoriniam saugumui užtikrinti po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų.

Praūžus uraganui, Naujajame Orleane įsiviešpatavo košmariškos mirties ir plėšimų scenos, o vyriausybės pagalba keliavo skausmingai lėtai ir tai vis dar yra opi tema miestui.

Praėjo keturios dienos, kol sunkvežimiai atvežė maisto ir vandens dešimtims tūkstančių įstrigusių žmonių.

Galiausiai buvo evakuotas visas miestas. Praėjo kelios savaitės, kol buvo nusausintas potvynių vanduo, o namai buvo patikrinti, ieškant aukų. Turėjo praeiti dar keli mėnesiai, kol dauguma žmonių galėjo sugrįžti namo.

Naujojo Orleano meras Mitchas Landrieu (Mičas Lendru) per iškilmingą ceremoniją Labdaros ligoninės kapinėse, kurioje dalyvavo maždaug 400 žmonių, kalbėjo išdidžiai.

„Naujasis Orleanas nebus nugalėtas ir palaužtas. Ir po 10 metų vis dar stovime, – pareiškė jis. – Mes pakilome ir pakilsime vėl, bet tai padaryti galime tik jei palaikysime vieni kitus ir nieko nepaliksime už savęs“.

Memoriale nežinomoms „Katrina“ aukoms ilsisi tie žuvę žmonės, kurių tapatybė niekada nebuvo nustatyta ir kurių palaikų niekas nepasiėmė.

„Žinome, kad net atstatant Naująjį Orleaną yra tokių, kurie gedi dėl savo motinų, savo tėvų, savo seserų mirties. Noriu, jog tos šeimos žinotų, kad mes galvojame apie jas“, – sakė gubernatorius Bobby Jindalas (Bobis Džindalas).

Po vainikų padėjimo ceremonijos vyko paradai, žygiai ir šventės, kuriomis baigėsi atminimo renginių savaitė, apėmusi ir prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) apsilankymą.

Kepsninių dūmai ir muzika užpildė tvankų Naujojo Orleano orą, šiam diksilendo džiazo ir triukšmingų Užgavėnių sinonimu tapusiam miestui švenčiant savo atsigavimą.

Po švenčių ir paradų miesto rajonuose bei kultūros centruose per vakare įvykusį atminimo renginį kalbėjo buvęs prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas), koncertavo virtinė „Grammy“ pelniusių muzikantų.

Prieš dešimtmetį „Katrina“ griovė pastatus iki pamatų ir užliejo beveik visą Naująjį Orleaną vandeniu, kurio lygis kilo taip sparčiai, jog kai kurie žmonės nuskendo savo namuose.

Tie, kam pavyko užlipti ant pastatų stogų arba pasiekti sausumą, turėjo ištisas dienas laukti pagalbos, o miestą apėmė chaosas.

Tose keliose miesto vietose, kurios liko sausos, įsiviešpatavo anarchija, kai dešimtys tūkstančių vis didesnei nevilčiai pasidavusių žmonių, turėjusių labai nedaug maisto ir švaraus vandens, laukė, kol juos pagaliau pasieks pagalba.

„Visi mes, kurie esam pakankamai seni prisiminti, niekada nepamiršime mūsų tėvynainių amerikiečių, (atsidūrusių) vargų ir griuvėsių jūroje, vaizdų“, – penktadienį lankydamasis vienoje Naujojo Orleano mokykloje savo ruožtu sakė buvęs prezidentas George‘as W.Bushas (Džordžas V.Bušas).

G.W.Bushas, kuris buvo smarkiai kritikuojamas dėl to, kaip sprendė tą krizę, sakė, kad jį sujaudino miesto pasiryžimas „atstatyti geriau nei buvo“.