S. Jakučionis nuo 2021 metų dirbo BNS direktoriaus pavaduotoju turiniui.

„Saulius įrodė, kad yra aukštų žurnalistikos standartų ir gerų vertybių šalininkas. Be galo darbštus, atkakliai siekiantis tikslų. Džiaugiuosi, kad jis oficialiai perima stipriausios naujienų agentūros redakcijos vairą. Linkiu nuolat augti pačiam, auginti komandą bei visuomenės ir mūsų klientų pasitikėjimą žurnalistika. Žiniasklaidos Lietuvoje yra įvairios, o BNS, be abejonės, yra kelrodė žvaigždė“, – sako BNS generalinis direktorius Tomas Balžekas.

„Naujienų atranka pagal jų reikšmę visuomenei bei žinių patikimumas ir objektyvumas yra kertiniai BNS redakcijos veiklos principai, kurių aktualumas informacijos pertekliaus laikais tik auga. Toliau dirbsime, kad išliktume geriausi naujienų žurnalistikoje, padedančioje mūsų klientams ir skaitytojams priimti sprendimus“, – sako S. Jakučionis.

28 metų S. Jakučionis Vilniaus universitete yra įgijęs žurnalistikos bakalauro diplomą. Nuo 2014 metų jis dirbo naujienų agentūroje BNS, yra dirbęs nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portale, taip pat naujienų portale „15min“.

Nuo 2018 metų S. Jakučionis bendradarbiauja su naujienų agentūra Agence France-Presse (AFP).

Naujienų agentūra BNS priklauso žiniasklaidos grupei „15min group“.

60 proc. „15min group“ akcijų valdo Estijos „Postimees Grupp“, 40 proc. akcijų ir valdymo kontrolė priklauso įmonei „4 Bees“. Ši įmonė priklauso Tomui Balžekui, Martynui Basokui, Gabrielei Burbienei ir Tomui Bindokui.

Džiaugėsi laimėjimu

Dėl naujų pareigų į Kretingos miesto tarybą su politiniu komitetu Kretingos kraštas išrinktas R. Žiubrys turės atsisakyti mandato. Kas užims šio politiko vietą, dar sprendžiama.

Pats kandidatas viešai pasidžiaugė nauju laimėjimu socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mūsų Kretinga“.

„Šiandien dalyvavau konkurse Kretingos muziejaus vadovo pareigoms eiti. Džiaugiuosi ir dėkoju konkurso atrankos komisijai už įvertinimą ir sprendimą, suteiksiantį galimybę užimti šias pareigas. Laukia nauji įdomūs ir vertingi iššūkiai – šį kartą gimtojoje Kretingoje. Tikiuosi ir Jūsų palaikymo, įsitraukimo, pasidalinimo lūkesčiais. Dalinuosi savo muziejaus vizija, kurioje labai svarbi dalis tenka bendruomenėms“, – rašė R. Žiubrys.

Pastabos dėl konkurso

Toje pačioje socialinio tinklo paskyroje Kretingos tarybos narys Giedrius Petreikis išsakė savo nuomonę apie vykusį konkursą.

„Šis konkursas buvo apaugęs įvairiausiais gandais. Kiek jie pagrįsti, spręskite patys, bet užkulisiuose nugalėtojo vardas buvo minimas taip pat dažnai kaip Antano vardas per savaitgalį vykusius atlaidus“, – rašė politikas.

Tarybos narys viešai išsakė ir pastabų dėl vykusio konkurso.

„Kaip žinote, pirmasis konkursas buvo atšauktas Kretingos rajono mero potvarkiu. Potvarkyje nurodyta priežastis – pareigybės aprašymo tikslinimas. Mano žiniomis, pareigybė buvo patikslinta tik kosmetiškai, bet pokyčio, kuris būtų esminis, nebuvo. Viešoje erdvėje iš konkurso atšaukusio asmens lūpų pasigirdo kitas motyvas negu minėtame potvarkyje – per mažai dalyvių renkant rūmų valdovą. Reikia pasidžiaugti, kad vietoj buvusių penkių, kurių buvo per mažai, dalyvių skaičius susitraukė iki trijų, kurių jau buvo pakankamai“, – pastebėjo G. Petreikis.

VTEK turėjo priekaištų

R. Žiubrys nuo 2013 m. vadovavo Klaipėdos savivaldybės viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“. Postą vyras paliko 2021 m.

Tų pačių metų kovą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktoriaus pareigas ėjęs R. Žiubrys nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

„Eidamas minėtąsias pareigas, R. Žiubrys turėjo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusą. Nustatyta, kad 2017–2020 m. jis nuolat sprendė dviejų įstaigoje „Klaipėdos šventės“ dirbusių jam artimų asmenų darbo eigos klausimus: dėl darbo sutarties keitimų, atlyginimo priemokų, kasmetinių atostogų, poilsio dienų ir kitus. VTEK neturi duomenų, kad jis būtų nusišalinęs“, – tuomet konstatavo VTEK.

Kaip skelbiama, administracijos direktorius – koalicijos partnerių – partijos „Laisvė ir teisingumas“ pasiūlytas kandidatas.

„Man asmeniškai imponuoja, kad naujasis savivaldybės administracijos direktorius turi patirties tiek versle, tiek valstybės tarnyboje. Tikėtina, kad supras ir verslo principus, kurie aktualūs savivaldos gyvenime, ir kaip veikia valstybės tarnyba, viešojo sektoriaus darbo principus paisant įstatyminės bazės, etikos ir kultūros. Tikiuosi šio žmogaus efektyvaus darbo ir sėkmingo įsiliejimo į kolektyvą“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot savivaldybės, A. Žukas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi ekonomikos bei matematikos magistro laipsnius, studijavo Klaipėdos ir Kauno technologijos universitetuose. Apie 17 metų A. Žukas dirbo privačiame versle, vėliau – valstybiniame sektoriuje, paskutinius penkerius metus – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Pradėdamas darbą pirmiausiai noriu detaliai susipažinti su savivaldybės strateginiais planais, vykdomomis bei planuojamomis priemonėmis.

„Pradėdamas darbą pirmiausiai noriu detaliai susipažinti su savivaldybės strateginiais planais, vykdomomis bei planuojamomis priemonėmis. Tikiuosi, savo darbu sėkmingai prisidėti prie valdančiosios koalicijos užsibrėžtų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo“, – sako naujasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, atlieka kitas priskirtas personalo valdymo funkcijas.

Jis taip pat tvirtina savivaldybės administracijos metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus, kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą, valdo savivaldybės administracijai skirtus biudžeto asignavimus, įstatymų nustatytais atvejais organizuoja teritorijų bei žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą.

Direktorius už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais tiesiogiai ir asmeniškai atsako merui.

Klaipėdos taryboje koaliciją sudaro A. Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, partija „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratai. 

Abejose organizacijose K. Žukauskas bus atsakingas už išorinę bei vidinę komunikaciją, taip pat jos strateginį planavimą.

Pasak jo, artimiausias veiklos tikslas – šių organizacijų žinomumo didinimas ir veiklos auginimas pasitelkiant kūrybines bei strategines komunikacijos priemones.

Prieš keletą mėnesių pradėtas eiti viceministro pareigas buvęs krašto apsaugos ministras iškeis į ES delegacijos Tadžikistane vadovo kėdę. Tai paaiškėjo ES saugumo politikos vyriausiajam įgaliotiniui paskelbus sąrašą asmenų, kurie skiriami ES delegacijų vadovais. Trečiadienį Lietuvos URM padėkojo viceministro pareigose neužsibuvusiam diplomatui už spėtus padaryti darbus.

„ES konkursuose R. Karoblis pradėjo dalyvauti prieš metus. O į ES delegacijos Tadžikistane vadovo poziciją paraišką pateikė rugsėjo mėn., turėdamas visišką ministro paramą ir palaikymą. Taip pat dar prieš skiriant R. Karoblį viceministru buvo žinoma, kad sprendimai Briuselyje praktiškai yra priimti. R. Karoblis yra aukščiausio lygio profesionalas, kurio buvo paprašyta terminuotam laikui – iki galutinių ES sprendimų – prisijungti prie politinės komandos itin įtemptu laikotarpiu, pačioje Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje. Esame dėkingi, kad labai sudėtingu metu diplomatas sutiko savo žiniomis ir ilgamete patirtimi prisidėti prie politinės URM vadovybės veiklos“, – Eltai perduotame komentare teigė G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Užsienio reikalų viceministru R. Karoblis pradėjo dirbti kovo 4-ąją. Jis pakeitė Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungai (ES) paskirtą buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių.

Iki pradedanti eiti šias pareigas R. Karoblio pavardė buvo atsidūrusi valdančiųjų ir Prezidentūros ginčuose. S. Skvernelio Vyriausybėje ministrų pareigas ėję R. Karoblis, kaip ir Linas Linkevičius, nebuvo paskirti į Lietuvai itin svarbias ambasadas. Viešojoje erdvėje kalbėta, kad R. Karoblis buvo pretendentas užimti Lietuvos nuolatinio atstovo ES postą. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda su tokiu paskyrimu nesutiko. Šalies vadovas argumentavo, esą buvusios Vyriausybės ministrams būtinas „politinis atšalimas“. Praėjus metams G. Nausėda pareiškė, kad jis yra pasirengęs svarstyti buvusio ministro R. Karoblio kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius ES. Tačiau ši kandidatūra, valdantiesiems ir Prezidentūrai toliau ginčijantis nebebuvo svarstoma.

R. Karoblis buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras 2016-2020 metais, prieš tai ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo ES, nuolatinio atstovo prie Pasaulio prekybos organizacijos pareigas. Taip pat ėjo Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento bei Užsienio prekybos politikos departamento direktoriaus pareigas.

Ankstesnį prezidento Gitano Nausėdos patarėją Darių Kuliešių keičiantis K. Budrys pirmadienį šalies vadovo dekretu atleistas iš VSD direktoriaus pavaduotojų.

Naujas pareigas Prezidentūroje K. Budrys pradeda eiti nuo antradienio, BNS informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui D. Kuliešius iš pareigų pasitraukė vasario pradžioje, baigiantis maksimaliam galimo buvimo vidaus reikalų rezerve terminui. Į pareigas Prezidentūroje jis buvo deleguotas pagal Vidaus tarnybos statutą.

Naujasis patarėjas K. Budrys karjerą žvalgybos tarnyboje pradėjo 2002 metais, nuo 2015 metų dirba VSD direktoriaus pavaduotoju, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį.

Pareigūnas taip pat yra dirbęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju Nacionalinio saugumo grupėje.

Pagal išsilavinimą teisininkas D. Kuliešius prezidento komandoje dirbo nuo 2019-ųjų rugpjūčio, prieš tai jis ėjo vyriausiojo patarėjo pareigas Susisiekimo ministerijoje, buvo atsakingas už antikorupcinę sistemą ir nacionalinio saugumo klausimus.

A. Merke pernai po 16 darbo metų pasitraukė iš Vokietijos kanclerio posto. A. Guterresas 67-erių politikei laiške pasiūlė pirmininkauti aukštai patariamai institucijai, kuri spręstų globalių viešųjų gėrybių klausimus.

Viešųjų gėrybių pavyzdys yra ozono sluoksnis, terminą taip pat galima taikyti tarptautinėms taisyklėms, pavyzdžiui, dėl skrydžių saugos ir pasaulinės prekybos. Viešųjų gėrybių sričiai priskiriamas ir kosmosas bei didelė jūrų dalis.

JT šalys praėjusiais dešimtmečiais jau pasiekė virtinę susitarimų, kurie nustato tarptautines taisykles, kaip elgtis su šiomis viešosiomis gėrybėmis. A. Merkel jau anksčiau atmetė spėliojimus, kad norėtų tapti JT generaline sekretore.

A. Guterreso pasiūlyta patariamoji taryba yra vienas svarbiausių generalinio sekretoriaus JT reformų projektų per sausį prasidėjusią antrąją kadenciją. Numatomas patariamasis organas turi suteikti postūmį pasauliniu lygmeniu atnaujinti JT veiklą ir principus.

Jo pavardė minima Vyriausybės puslapyje nurodytame patarėjų sąraše. Jame nurodoma, kad V. Vasiliauskas ministrei pirmininkei patars valstybės tarnybos klausimais.

Premjerė I. Šimonytė žurnalistams Seime ketvirtadienį patvirtino, kad V. Vasiliauskas pradėjo dirbti šią savaitę, jis kuruos valstybės tarnybos, ypač aukštesnio rango vadovų pritraukimo klausimus.

„Labai puikiai matome, tas pats Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pavyzdys, kad turime daug institucijų, kurios yra be galvos, ir jos yra be galvos ne todėl, kad kas nors kam nors saugo kokią nors vietą, o todėl, kad valstybės tarnybai vis sunkiau ir sunkiau sekasi pritraukti kompetentingų vadovų, ir tai labai svarbi problema“, – Seime sakė premjerė.

Ji teigė, kad Vyriausybė planuoja teikti Seimui siūlymus, kaip „būtų galima išties sukurti bent palyginamas sąlygas su privačiu verslu o ypatingai – su valstybės valdomomis įmonėmis“.

Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad V. Vasiliauskas į pareigas paskirtas trečiadienį.

48-erių teisininko išsilavinimą turintis V. Vasiliauskas iki šių metų balandžio dvi kadencijas ėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas, paskutiniu metu buvo Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys. Prieš tai jis buvo Dalios Grybauskaitės prezidento rinkimų štabo vadovu, dirbo advokatu, dar anksčiau yra ėjęs finansų viceministro pareigas. Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje buvo atsakingas už Lietuvos ir ES teisės aktų suderinimą.

Neatitiko reikalavimų

2016 m., policijai vadovaujant generaliniam komisarui Linui Pernavui, buvo pakeistos kai kurios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatos.

Vienas punktų skelbė, kad nuo 2021 m. pradžios komisariatų vadovai ir valdybų viršininkai turi būti įgiję aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Įvykdyti šią sąlygą aukštojo, bet ne teisinio mokslo diplomą turintys policijos vadovai galėjo per penkerius metus. Papildomos studijos paprastai užtrunka pustrečių metų. Kai kurie pareigūnai taip ir pasielgė. Bet ne visi.

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate du aukštas pareigas einantys pareigūnai nebeatitiko jiems keliamų išsilavinimo reikalavimų, nors Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas nė vienam jų neturėjo priekaištų dėl tarnybos.

Taip išeina, kad kažkada žmogaus turimas išsilavinimas tiko, o paskui – jau nebe.

Praėjusių metų pabaigoje su bendradarbiais atsisveikino Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė. Moteris jau buvo ištarnavusi policijoje 20 metų, tad tapo vidaus reikalų sistemos pensininke.

Neskuba atsisveikinti

Kitas vienai Kriminalinės policijos valdybai vadovaujantis pareigūnas nusprendė likti tarnyboje. Daugiau nei 25-erius metus policijoje dirbantis vyras yra pelnęs neabejotiną autoritetą ir yra gerai vertinamas už savo dalykines savybes. Būtent todėl buvo ne kartą apdovanotas ir paskatintas už puikią tarnybą.

Kadangi valdybai negali vadovauti, dabar jis vadinamas laikinuoju vadovu, oficialiai jo pareigos – patarėjas.

„Aišku, kad kai kuriems žmonėms buvo sunkumų įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą, o įsakymu apriboti jų teisėti lūkesčiai. Taip išeina, kad kažkada žmogaus turimas išsilavinimas tiko, o paskui – jau nebe. Tokiems pareigūnams buvo siūlomos kitos pareigos. Mes stengsimės juos išlaikyti ir rasime jiems vietą. Tokių darbuotojų nebuvo daug, – paaiškino A.Motuzas. – Kadangi visoje Lietuvoje prie valdybų buvo įsteigtos patarėjų pareigybės, vienas mūsų pareigūnų sutiko juo tapti. Patarėjo funkcijos iš esmės yra kitokios nei valdybos vadovo. Tai yra labiau analitinis darbas, patarėjai dalyvauja tiriant nusikaltimus, kontroliuoja tyrimus, jie būna įtraukti kaip stebėtojai į tyrimų grupės veiklą, padeda bendradarbiauti su kitomis valdybomis ir prokuratūra, sprendžia organizacinius klausimus. Kai kur jų reikia, kai kur jie galbūt nebūtini.“

Painiavos netrūksta

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate dabar dirba vienas patarėjas, tačiau kituose apskričių komisariatuose jų yra daugiau.

Dėl griežtų reikalavimų pareigūnų išsilavinimui kilo ir daugiau keblumų.

Keli aukštas pareigas užimantys pareigūnai yra įgiję universitetinį, bet ne teisinį aukštąjį išsilavinimą, kolegijose gavę teisinį, bet ne universitetinį išsimokslinimą.

Ar tokius diplomus turintys policininkai atitinka naujojo statuto nuostatas, iki galo neaišku, bet dėl jų likimo kol kas nebuvo kilę klausimų.

Dar iki reikalavimo būtinai įgyti universitetinį teisininko diplomą įsigaliojimo atrankose į policijos padalinių vadų pozicijas būdavo skiriami tik tokį išsilavinimą turintys pareigūnai.

A.Motuzas patikino, kad jauni pareigūnai vis dažniau siekia ne tik aukštų postų, bet ir teisinio išsilavinimo, todėl per atrankas visada yra iš ko rinktis.

Netrukus bėdų dėl nepakankamo aukštus postus užimančių policininkų išsilavinimo nebebus. Gal tada išnyks ir patarėjų poreikis.