Kaip rašoma išplatintame pranešime, gyvenamųjų daugiabučių projekto statybos bus pradedamos artimiausiu metu. Į kompleksą planuojama investuoti 41,3 mln. eurų. Projekte „Senamiesčio sodai“ iki 2027 metų pabaigos ketinama pastatyti 175 būstus bei 7 komercines patalpas.

„Projektas puikiai papildys ne tik mūsų parduodamų butų portfelį, bet ir Vilniaus prestižinės klasės butų pasiūlą, kuri paskutiniais metais buvo itin ribota. „Senamiesčio sodai“ labiausiai išsiskiria savo lokacija. Iš vienos pusės projektą supa Senamiestis. (...) Iš kitos – puiki susisiekimo infrastuktūra: greta viešojo transporto stotelės, geležinkelio ir autobusų stotys, greitas susisiekimas su Vilniaus oro uostu”, – pranešime cituojamas „Eika Development“ plėtros direktorius Tomas Žiaugra.

Senamiesčio sodai“ yra ketvirtas „Eika Development Fund“ fondo, valdomo bendrovės „Eika Asset Management“, vystomas gyvenamosios paskirties projektas. Projekto statybų darbai bus patikėti įmonės „Mana ranga“.

Plečiamas tinklas

Miesto vadovai tikino, kad Kauno mokyklų ir darželių plėtra – vienas pagrindinių miesto prioritetų. Kasmet didžioji dalis biudžeto skiriama būtent švietimo sričiai.

„Kaunas kasmet džiaugiasi aukštais švietimo pasiekimais, miestas yra tarp lyderių šalyje. Už tokią pažangą mokytojams ir mokiniams neužtenka dėkoti vien žodžiais – reikia konkrečių darbų, atliepiant jų šiandienos poreikius. Darželiai ir mokyklos arčiau kauniečių namų išlieka dideliu miesto prioritetu, todėl, norėdami užtikrinti patogias ir, svarbiausia, šiuolaikiškas ugdymo galimybes jauniesiems kauniečiams, ne tik statome, bet ir atnaujiname esamas švietimo įstaigas, tvarkome sporto aikštynus šalia jų“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, Kaune švietimo įstaigų plėtra jau tapo nuolatiniu procesu. „Jaunoji karta kurs mūsų ateities miestą, todėl dabar mūsų pareiga sudaryti jiems kokybiškas sąlygas augti“, – pridūrė meras.

V. Matijošaitis priminė, kad šių mokslo metų pradžią mažieji kauniečiai pasitiko restauruotame darželyje Vilijampolėje. Prieš metus atidarytas naujas darželis Šilainiuose.

„Dar 260 vietų erdves mažiesiems kauniečiams pastatysime Romainiuose, Vijūkų gatvėje. Ateityje ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo plėtrą planuojame ir Kauno centre. Čia vietų poreikis didėja kasmet“, – teigė Kauno meras ir pridūrė, kad taryba pritarė perimti visuomenės poreikiams nebaigtą statyti turgaus pastatą, esantį Šiaulių g. 30. Čia taip pat planuojama įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir patalpas skirti socialinėms reikmėms.

Pirkinys: miestas derėsis su arkivyskupija dėl Vilniaus g. 29 garažų, kuriuos nugriovus, erdvė bus panaudota Maironio gimnazijos poreikiams. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gimnazija laukia permainų

2024-aisiais rimtų pokyčių turėtų sulaukti Antano Smetonos gimnazija (Vijūkų g. 2). Čia planuojamas dviejų aukštų priestatas šiuo metu neužstatytoje sklypo dalyje.

„Dabar pastato bendrasis plotas siekia beveik 6 tūkst. kv. m. Darbai reikalingi siekiant plėsti kultūrinį, netradicinį ugdymą, skatinti inovacijas, tobulinti įvairių dalykų mokytojų kūrybiškumo ir naujų mokymo formų paieškos kompetencijas.

Kauno mokyklų ir darželių plėtra – vienas pagrindinių miesto prioritetų.

Priestate planuojama įrengti biblioteką-skaityklą, apie dešimt naujų klasių, kultūrinę erdvę, mokytojų kambarį, sanitarinius mazgus, technines patalpas, kabinetus, taip pat priešmokyklinę ir visos dienos klases, užsienio kalbų laboratorijas, mokinių poilsio zonas. Suplanuota įsigyti edukacinių priemonių“, – apie gimnazijos laukiančias permainas  kalbėjo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Artūras Andriuška.

Jis teigė, kad dabar rengiami projektiniai pasiūlymai, 2024 m. bus perkamas techninis projektas, o priestato statybos planuojamos 2025–2026 m.

„Tiksli kaina paaiškės parengus projektą. Dabar planuojama iki 5 mln. eurų suma iš savivaldybės biudžeto“, – teigė A. Andriuška.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pirkinys Senamiestyje

Savivaldybė numačiusi Senamiestyje, Vilniaus g. 29, pirkti garažus. Pastatas bus panaudotas Maironio gimnazijos reikmėms.

„Maironio gimnazijoje šiuo metu vykdomi sporto salės statybos darbai, šis statinys užims dalį gimnazijos teritorijos, todėl atsiranda poreikis praplėsti teritoriją. Nupirktą statinį planuojama nugriauti ir vietoj jo įrengti vaikų laisvalaikio erdves“, – komentavo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas.

Jis patikslino, kad perkamas pastatas yra dviejų aukštų garažas, bet į jį patenkama iš kiemo pusės, nuo Birštono gatvės. Mat tokiu pat numeriu pažymėtas ir kelių aukštų mūrinukas, į kurį galima įeiti iš Vilniaus gatvės.

„Pastatas šiuo metu priklauso Kauno arkivyskupijos kurijai. Kiek už jį bus mokama, paaiškės derybų metu“, – nurodė A. Andriuška.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ateities planai

Miesto atstovai „Kauno dienai“ vardijo švietimo įstaigas, kurios 2024 m. ar dar kitais metais bus remontuojamos.

Planuojama Tirkiliškių mokyklos-darželio (M. Yčo g. 2) rekonstrukcija, kurios metu bus statomas priestatas, įrengiamos šešios papildomos klasės. Iš viso daugiau nei 20 tūkst. kv. m ploto pastate bus trylika klasių. Statyba numatyta 2024–2026 m.

Kito Tirkiliškių mokyklos-darželio padalinio, esančio Dvarų g. 49, rekonstrukcijos metu taip pat numatytos priestato statybos. Įrengus daugiau klasių, čia galėtų tilti apie 120 vaikų. Po pertvarkų šiame padalinyje būtų vienuolika grupių.

Vaišvydavos mokykloje (Vaišvydo g. 28) suplanuota nugriauti mažąjį pastatą, kuris užima beveik 400 kv. m plotą. Tada rekonstrukcijos metu  bendras švietimo įstaigos plotas didėtų iki 4,5 tūkst. kv. m. Šios mokyklos statybos darbai numatyti 2025–2026 m.

A. Andriuška teigė, kad Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos (Šeštokų g. 30) pastato taip pat laukia rekonstrukcija. „Planuojama nugriauti garažą, katilinę, ūkinį pastatą. Šiuo metu bendrasis plotas siekia daugiau nei 1,6 tūkst. kv. m. Po rekonstrukcijos statinys padidės iki 4,3 tūkst. kv. m. Numatyta įrengti 24 ugdomąsias patalpas, virtuvę, valgyklą, universalią sporto ir aktų salę, persirengimo, sandėliavimo, administracines ir sanitarinių mazgų patalpas“, – planus dėliojo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas.

Be to, numatyta statyti naują darželį Vijūkų gatvėje (Romainiuose). Vieno aukšto pastate planuojama įrengti keturiolika grupių, kuriose galėtų tilpti 200 vaikų. Projektas numatytas vykdyti 2023–2026 m.

Pasak Daivos Matusevičės, esamas reguliavimas – kai performuojant patalpas matininkas atlieka kadastrinius matavimus be statybą leidžiančio dokumento – yra „per menkos kontrolės“.

„Mūsų pripažinta, kad trūksta (...) kontrolės, aiškumo, trūksta valstybinės priežiūros būtent tais atvejais, kai statinys jau yra pastatytas, tačiau kadastro objektai, patalpos yra dalinamos ir formuojami nauji objektai“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje sakė D. Radavičienė.

„Didiname akylumą ir dėmesį šiai sferai, nes per NT objektų formavimą, performavimą, vis dėlto, keičiasi ir statinio naudojimo galimybės, žmonių santykiai ir kt.“, – pažymėjo ji.

Mūsų pripažinta, kad trūksta (...) kontrolės, aiškumo, trūksta valstybinės priežiūros būtent tais atvejais, kai statinys jau yra pastatytas.

 

Komisijos narys Jurgis Razma parlamentinę kontrolę inicijavo portalui „Delfi“ paskelbus tyrimą apie verslininko Igno Jomanto galimai korupcinę schemą parduodant butus Šventojoje. Publikacijoje teigiama, kad su I. Jomantu susijusi bendrovė pardavė senesnės statybos poilsio paskirties objekte neįrengtus butus, nors dokumentuose pažymėta, jog patalpos užbaigtos pilnai. Pasak portalo, įtariama, kad savivaldybė patvirtino galimai neskaidriai matininko parengtus kadastrinius matavimus, o tyrimą dėl atvejo pradėję prokurorai jį nutraukė.

„Vieno piktnaudžiaujančio matininko parašu galima įteisinti kaip užbaigtą butą ar kokį kitą pastatą realiai to nepadarius. Kai visi kiti tame procese dalyvaujantys subjektai deda parašus iš savo kabinetų, formaliai. Žmogui, kuris pasitiki valstybės institucijomis (...) paaiškėja toks faktas, kad kur jis pinigus sumokėjo, niekas ten nepadaryta“, – teigė J. Razma.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus, performuojant objektą, matininkas (apžiūrėjęs jį gyvai) parengia kadastro bylą – pertvarkomų patalpų schemą – kurią patikrina ir patvirtina savivaldybė. Anot viceministrės, toks dokumentas neleidžia statybų, tad darbų netikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Matininkui parengus kadastrinių matavimų bylą, ji perduodama Registrų centrui, kuris turėtų įvertinti, ar dokumentas atitinka teisinius reikalavimus.

D. Matusevičė teigė, kad spalį Seimui pateiktose Statybos ir lydinčiųjų įstatymų projektas šią problemą spręstų – pataisų paketu siūloma, jog kadastrinius patalpų planus tikrintų VTPSI. Pakeitimai, anot jos, reikš „daugiau filtrų, daugiau atsakomybių, daugiau patikrų“.

Vieno piktnaudžiaujančio matininko parašu galima įteisinti kaip užbaigtą butą ar kokį kitą pastatą realiai to nepadarius.

 

„Pažymos, kurias išduodavo savivaldybės ir kurioms galimai pritrūkdavo dėmesio ir akylumo, tampa statybą leidžiančiais dokumentais. Tai reiškia, kad bus išduodamos per „Infostatybą“, per visą skaidrią statybą. Jas prižiūrės VTPSI“, – dėstė viceministrė.

„Visame projekte privalės būti aiškiai apibrėžta kaip yra formuojama, kokių turtinių vienetų, koks jų statusas (ar pagrindinio daikto, ar priklausinio) ir kiti dalykai. Dabar nebuvo sąsajos tarp statybos ir kadastro srities“, – dar akcentavo ji.

Savo ruožtu Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė komisijos posėdyje pabrėžė, kad statybų srityje piktnaudžiavimo atvejų yra daug, juos prokuratūra mato, tačiau dėl teisinio reguliavimo trūkumų, jų užkardyti negali – pavyzdžiui, kai pastatas naudojamas ne pagal paskirtį.

„Kartais pasijaučiame bejėgiai, nes dėl teisinio reglamentavimo turime pripažinti, kad nieko negalime padaryti, nes formaliai naudojant statinį ne pagal paskirtį, teisės aktų pažeidimų nėra“, – akcentavo prokurorė.

Dar ji pabrėžė, kad pareigūnai netgi žino konkrečius objektus, kuriuose parduodamos gyvenamosios patalpos, nors statinys – kitokios paskirties.

„Puikiai žinome net ir tuos objektus (Juodkrantėje, Palangoje ir kitur), kur vienos paskirties pastatuose išstatyti apartamentai net nekeičiant paskirties. Statybos inspekcija sako, kad tai viskas yra gerai, kai pavyzdžiui 6 butai yra maitinimo paskirties pastate ir gali būti 6 maitinimo vienetai. Nors pati buvau nuvažiavusi pažiūrėti tą objektą – akivaizdžiai yra apartamentai“, – parlamentarams teigė D. Nikitinienė.

Gana verkti ir tikėtis, kad kažkas sumažins šildymo sąskaitas ar apšildys jūsų būstą. „Galima nedaryti nieko arba imtis ryžtingų veiksmų, padėsiančių gyventi šilčiau ir taupiau”, - sako „Tausana” vadovas Rolandas Jurgelaitis. Tiesa, be investicijų neverta tikėtis didelių permainų. Juk grąža yra ne tik sutaupyti pinigai, bet ir komfortas suspaudus šaltukui grįžti į jaukius ir šiltus namus.

Renovacija ir papildomos gudrybės – išeitis senos statybos būstų gyventojams

Daugelis senos statybos daugiabučių  gyventojų priversti ne tik taikstytis su prabangiomis šildymo sąskaitomis, bet ir neretai namuose kęsti šaltį. Pasak Vilniaus Gedimino Technologijų universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjo prof. Vytauto Martinaičio, sutaupyti senos statybos bute su centralizuota šildymo sistema neįmanoma. Ekspertų teigimu, daugiabučių gyventojai galės gyventi šilčiau ir  taupiau tik tada, jei renovacijos metu  bus apšiltintos namo išorės sienos, pakeisti visų butų ir laiptinių langai, renovuoti šiluminiai mazgai, subalansuoti  šildymo  stovai ir įrengtas radiatorių reguliavimas pagal patalpos temperatūrą.

Tuo tarpu, ar toks būstas bus šiltesnis, įtakos gali turėti pats šeimininkas. Efektyviausias būdas – pakeisti radiatorius ir langus. „Tiesa, jeigu  savininkas permontuoja radiatorius į didesnius, keičia sistemas, įrenginėja grindų šildymą, jis vagia šilumą iš kaimynų. Šitokie sprendimai yra blogesni, nei nieko nedarymas“, – sako profesorius V. Martinaitis. Norint gyventi šilčiau, galima imtis ir mažesnių gudrybių: tarp radiatoriaus ir sienos įtaisyti šilumą atspindinčias aliuminio plėveles, neužstatyti radiatorių baldais ir neuždengti užuolaidomis, ant langų klijuoti plėveles, kurios iki trečdalio sumažina šilumos praradimą žiemą. „Paprastas stiklas visada atspindi šilumą  į šaltesnę aplinką. Specialių plėvelių savybė atspindėti infraraudonuosius spindulius į abi puses, vasarą neleidžia patalpoms prišilti, o žiemą sulaiko šilumą iš vidaus“, – pasakoja plėvelės.lt direktorė Živilė Vaitkūnienė. Dažnai senos statybos namuose būna didelė drėgmė, o drėgnesnei patalpai sušildyti reikia daugiau šilumos energijos. Tinkamą drėgmės lygį galima palaikyti naudojant specialius drėgmės sugėriklius. Visi šie patarimai sutaupyti nerenovuotame name greičiausiai nepadės, tačiau tikrai padės gyventi šilčiau.

Naujos statybos butai:  ar šildote, kuomet nesate namuose?

Naujos statybos butai pastatyti naudojant šiuolaikiškas apšiltinimo medžiagas, juose įrengtas autonominis šildymas, kuris leidžia suvartoti tiek šilumos energijos, kiek reikia. Daugelyje naujos statybos butų įrengtos šildomos grindys bei radiatoriuose įmontuotos termostatinės galvutės, suteikiančios šeimininkams galimybę reguliuoti  patalpų temperatūrą. Naujų butų šildymo kaštai nėra dideli, tad ar galima sutaupyti daugiau? UAB „Tausana“ generalinis direktorius Rolandas Jurgelaitis sako, kad tokia galimybė yra, nes „prie radiatoriaus primontavus elektroninius termostatus, galima reguliuoti temperatūrą pagal buto ar namo šeimininko individualų gyvenimo ritmą. Galbūt jis į miegamąjį  užsuka tik vėlai vakare, tad kam reikalinga didelė šiluma dienos metu? Galbūt nėra būtina šildyti butą, kol esate darbe, o vaikai mokykloje. Per ilgesnį laiką, nustebtumėte, kiek  daug galima sutaupyti valandų, t.y. nenaudingai išleistų šildymo kaštų”, – pasakoja R. Jurgelaitis. Įprastus termoreguliatorius pakeitus į elektrinius, kuomet reguliuojamas ne tik temperatūros, bet ir laiko režimas, sutaupoma  iki 23 proc. šilumos kaštų. 

Modernios šildymo technologijos atsiperka per kelerius metus

Individualių namų gyventojai turi visišką laivę pasirūpinti tiek išorės, tiek vidaus apšiltinimu. Tiesa, name bet koks veiksmas ir priemonė atsispindi šildymo sąskaitose. Sutaupyti ypač padeda alternatyvi įranga - šilumos siurbliai, saulės kolektoriai, moderni šilumos reguliavimo ir valdymo automatika. Kaštai priklauso ne tik nuo pasirinktos sistemos, bet ir patalpų šildymo temperatūros. Galbūt gyvenate dideliame name, kur į antrąjį aukštą užlipate tik miegoti, o gal apskritai gyvenate tik pirmame aukšte, tuomet nenaudojamuose kambariuose galima sumažinti temperatūrą. Modernios šildymo valdymo technologijos tai padeda padaryti vos vienu mygtuko spustelėjimu centriniame namo valdiklyje. Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Giedrius Rimeika pasakoja, kad namuose įdiegus šildymo valdymo sistemą, sąskaitos sumažėjo perpus: „Įrengus sistemą dujos pabrango, o man šildymas atpigo. Šaltuoju metu už 180 kvadratų namą  mokėdavau apie 900, o dabar moku 450 litų“, – patirtimi dalinasi R. Rimeika. Nors investicija į bet kokią sistemą yra didelė, skaičiuojant šiandieninėmis kuro kainomis, ji atsiperka per keletą metų.

Tiesa, kiek sumažės šilumos sąskaitos, apskaičiuoti sudėtinga, mat tai priklausys nuo žiemos: pasitvirtins šalčiausios žiemos prognozės ar vis dėlto ji bus šilta kaip šis ruduo. Kiek kaštų pavyks sutaupyti, taip pat priklausys ir nuo to, prie kokios temperatūros namuose jaučiatės komfortiškai.