„Įžūlus Rusijos elgesys, deja, nestebina, prieš aštuonerius metus jis prasidėjo Kryme, vėliau Donbase, dabar Rusija žengia dar vieną begėdišką žingsnį per raudonąją liniją“, – per spaudos konferenciją Kijeve sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentas G. Nausėda trečiadienį su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Per bendrą spaudos konferenciją po susitikimo G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva nepripažins „jokių bandymų pakenkti teritoriniam Ukrainos vientisumui, kaip ir niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos“.

Jis taip pat akcentavo, kad Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina sulauks visokeriopos Lietuvos ir Europos paramos.

„Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena. Galite tikėtis visokeriopos Lietuvos ir visos tarptautinės bendruomenės paramos. Jūs ją jau jaučiate. Mes palaikysime brolišką tautą. Ukrainą  remsime visomis įmanomomis priemonėmis“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – Liublino trikampio – prezidentai per susitikimą pasirašė deklaraciją, griežtai smerkiančią Rusijos sprendimą pripažinti prokremliškas separatistines Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“

Rusija žengia dar vieną begėdišką žingsnį per raudonąją liniją.

Prezidentai deklaracijoje Rusijos sprendimą vadina šiurkščiu tarptautinės teisės normų ir principų pažeidimu bei teigia, kad Rusija sąmoningai ir vienašališkai pasitraukė iš Minsko susitarimų, todėl jai tenka visa atsakomybė už tolesnį saugumo padėties Ukrainoje blogėjimą.

Ukrainos vadovas V. Zelenskis per spaudos konferenciją pažymėjo, kad „Lietuva ir Lenkija yra partnerės, kurios rėmė Ukrainą tiek žodžiais, tiek darbais“.

„Vertiname Lenkijos ir Lietuvos draugų pastangas stiprinant mūsų šalių gynybinius pajėgumus, tiekiant ginklus, „Stingers“ sistemas ir už visą paramą ir pagalbą, kuri pasklido po visą Ukrainą ir kurios reikia mūsų kariuomenei“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Ukrainai ypač svarbu, jog Lietuvos ir Lenkijos diplomatai liko Kijeve.

„Jie tęsia savo diplomatinę misiją, tai labai svarbus ženklas Ukrainos visuomenei“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Lietuvos vadovas kalbėdamas spaudos konferencijoje taip pat sveikino Europos Sąjungos bei kitų pasaulio valstybių Rusijai įvestas sankcijas.

„Palankiai vertinu tai, kad ES sankcijos yra derinamos su Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Kanados sankcijomis. Prisijungia ir kitos valstybės. Tik ryžtingas atsakas gali sustabdyti tolesnį eskalavimą“, – teigė G. Nausėda.

Jis taip pat pabrėžė, kad NATO turi „pasiųsti aiškų signalą, jog atvirų durų politika nebus keičiama“, o Ukrainos europinė perspektyva turi būti labai aiški ir konkrečiai apibrėžta.

„Kaip šiandien pareiškėme savo trišalėje deklaracijoje, ukrainiečiai parodė didžiules pastangas reformuoti savo šalį. Ukrainiečiai įrodė, jog rimtai žiūri į savo europinius siekius. Atėjo metas mums, ES šalims, duoti Ukrainai kelią eiti pirmyn“, – tvirtino G. Nausėda.

Lietuvos ir Lenkijos vadovų vizitas Kijeve vyksta po to, kai Rusija pripažino separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę. Vakarai šį Kremliaus žingsnį pasmerkė ir įvedė naujas sankcijas Maskvai.

„Džiaugiuosi, kad per šiuos metus sėkmingai bendradarbiavome ir dvišališkai, ir daugiašališkai, rėmėme viena kitą siekdamos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje bei Europos Sąjungoje“, – sakė prezidentas, sveikindamas Slovėnijos prezidentą Borutą Pahorą ir šalies žmones.

Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuvą ir Slovėniją vienijantis požiūris į esminius europinės darbotvarkės klausimus lemia sėkmingą bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Kuriant stiprią ir vieningą Europą remiame Rytų partnerystės šalis joms darant reformas ir siekiant suartėjimo su Europos Sąjunga.

G. Nausėda palinkėjo Slovėnijai sėkmės perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai šių metų antrąjį pusmetį ir išreiškė lūkestį stiprinti žmonių ryšius bei bendradarbiavimą verslo, turizmo, mokslo, švietimo ir inovacijų srityse.

„Prieš 30 metų Slovėnijos parlamentas priėmė Nepriklausomybės deklaraciją. Mūsų šalys vienos pirmųjų pripažino viena kitos nepriklausomybę. Šiais metais taip pat pažymime reikšmingą progą – 30-ąsias Lietuvos ir Slovėnijos diplomatinių santykių užmezgimo metines. Aš labai vertinu mūsų šalių draugystę ir glaudų bendradarbiavimą ES, NATO bei kitose tarptautinėse organizacijose, taip pat Jūsų šalies dalyvavimą NATO priešakinėse pajėgose Baltijos šalyse. Neabejoju, kad mūsų šalys toliau dirbs stiprindamos mūsų bendradarbiavimą ir draugystę“, – sakoma premjerės I. Šimonytės sveikinime.

Vyriausybės vadovė taip pat palinkėjo sėkmės Slovėnijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, kartu siekiant kurti taikią ir saugią Europos Sąjungos ateitį.

Slovėnijos žmonėms I. Šimonytė palinkėjo gerovės ir klestėjimo.

Pagirtina, kad rungtynėse nesigėdijo apsilankyti pats Respublikos Prezidentas G.Nausėda, nors jų baigtis jau iš anksto buvo labiau nei aiški. Ir dėl Ronaldo viskas buvo aišku, ir dėl Lietuvos futbolo.

O štai dėl "neįvardyto agento" O.Smolenkovo – visai neaišku. Pasak CNN žurnalistų, dar prieš dvejus metus, vykdant specialią operaciją, Vašingtonas išvežė "savo informatorių", artimą Rusijos valdžios institucijoms, kuris dar buvo vadinamas "vienu pagrindinių slaptųjų informatorių, dirbančių Rusijos vadovybėje".

Esą būtent šitas šnipas iš Kremliaus ir patvirtino JAV žvalgybai, kad V.Putinas tiesiogiai režisavo Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus D.Trumpo naudai, kenkiant jo varžovei demokratų kandidatei H.Clinton.

Po šitos skandalingos depešos tylėti nebegalėjo ir pagrindinis Rusijos prezidento ruporas – D.Peskovas, nors pradžioje ir buvo bandoma įrodinėti, kad šnipo pagrobimo istorija yra klastotė.

Tada D.Peskovas skubiai pareiškė, jog minėtas asmuo iš darbo Rusijos prezidento administracijoje buvo atleistas prieš kelerius metus. Tik nepatikslino – prieš ar po pagrobimo.

Šnipų gyvenimo epas, pasirodo, įsiutino ne tik Kremlių. JAV valstybės sekretorius M.Pompeo, labai susitvardęs, žiniasklaidos pranešimus pavadino netiksliais.

Sunku pasakyti, dėl ko širdį jam skaudėjo labiausiai: ar dėl to, kad išgarsinta istorija sukėlė pavojų ne vienam šito performanso dalyviui, ar todėl, kad Vašingtonas, baiminantis demaskavimo, neteko savo "kurmio" žvėries irštvoje.

Taigi čia irgi aiškumo nėra. Tačiau ramiausiai į šitą šnipų skandalą sureagavo prezidentas D.Trumpas, pareiškęs nieko nežinąs apie šią istoriją. Nors jam tai turėtų būti aktualiausia. Tačiau prezidentas liko stojiškas, ir veikiausiai aišku, kodėl.

Pas mus gi kai kurie dalykai nesikeičia net pasikeitus naujam šalies vadovui.

Praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos, Prezidento patikėtiniai paskelbė, jog jau pagaminti ir artimiausiu metu valstybinėms įstaigoms bus pristatomi G.Nausėdos portretai, kad juos būtų galima pakabinti tarnautojų kabinetuose.

Prezidento kanceliarija iš viso užsakė 3,2 tūkst. portretų. G.Nausėdos pirmtakės D.Grybauskaitės portretų buvo užsakyta 5 tūkst.

Teigiama, jog tuometės Prezidentės atvaizdai buvo pagaminti itin operatyviai, palyginti su antrą kadenciją 2004 m. pradėjusio V.Adamkaus – jo portretai įstaigas pasiekė tik po beveik penkių mėnesių. Ir tų portretų buvo kur kas mažiau – tik 3,5 tūkst.

Dabartinio šalies vadovo atvaizdų atspausta dar mažiau, bet vis tiek daug, nors dar rinkimų kampanijos metu kažkas tarsi ir buvo prabilęs puse lūpų, kad tas prezidentų portretų kaitaliojimas po kiekvienos kadencijos turėtų liautis.

Nesiliovė, nes, kaip tvirtino vienas praeityje garsus etiketo žinovas, valstybės institucijose kabinti šalies vadovų portretus yra labai sena, dar viduramžių laikų tradicija, kai didikai, įsigiję savo valdovo portretą, taip jam išreikšdavo lojalumą ir, svarbiausia, pelnydavo politinių dividendų.

Taigi kai kurios tradicijos nesikeičia ir XXI amžiuje, net civilizuotų, demokratinių valstybių kasdieniame gyvenime.

Nors Lietuvos įstatymai šalies vadovų portretų kabinimo nereglamentuoja, prisitaikėliškas valstybinis sektorius, nė kiek neabejotina, nedrįs laužyti susiklosčiusių tradicijų, nes – maža kas, o lojalumo demonstravimas dar niekada nepakenkė.

Beje, nusistovėjusiai portretų kabinimo tradicijai pritaria ir jos laikosi naujasis Respublikos Prezidentas. Bent jau taip teigiama G.Nausėdos patarėjų išplatintame pareiškime.