Šis netikėtas atradimas keičia įsivaizdavimą, kaip šiuolaikiniai žmonės apsigyveno Eurazijoje ir suteikia argumentų prielaidai, kad per dešimtis tūkstančių metų įvyko kelios Homo sapiens migracijos iš Afrikos, bet ne visos jos buvo sėkmingos.

Pietryčių Europa jau seniai laikoma svarbiu šiuolaikinių žmonių judėjimo iš Afrikos koridoriumi. Vis tik iki šiol Senajame žemyne nebuvo rasta senesnių kaip maždaug 50 tūkst. metų Homo sapiens buvimo pėdsakų.

Tačiau esama apsčiai radinių, kad Senajame žemyne anksčiau gyventa neandertaliečių – ankstyvųjų žmonių giminaičių.

Graikijoje esančiame Apidimos urve praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje rastos suakmenėjusios, bet smarkiai apgadintos kaukolės anksčiau buvo laikomos neandertaliečių liekanomis.

Tačiau neseniai viena tarptautinė mokslininkų grupė iš naujo ištyrė šias kaukoles, naudodamos modernius kompiuterinio modeliavimo ir urano datavimo metodus. Tyrimų išvados buvo paskelbtos žurnale „Nature“.

Viena iš jų, pavadinta „Apidima 2“, pasirodė esanti 170 tūkst. metų senumo ir tikrai priklausė neandertaliečiui.

Tačiau mokslininkai labai nustebo išsiaiškinę, kad antroji kaukolė – „Apidima 1“ – yra senesnė už kartu rastąją mažiausiai 40 tūkst. metų. Be to, buvo nustatyta, kad ji priklauso Homo sapiens individui.

Tai reiškia, kad ši kaukolė yra neginčijamai seniausia iš Europoje rastų šiuolaikinių žmonių liekanų, taip pat senesnė už bet kokias kitas Homo sapiens liekanas, rastas ne Afrikoje.

„Tai rodo, kad ankstyvoji Homo sapiens sklaida iš Afrikos ne vien vyko anksčiau, prieš daugiau kaip 200 000 metų, bet ir geografiškai siekė toliau, iki pat Europos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos mieste Tiubingene įsikūrusio Eberhardo Karlso universiteto paleoantropologė Katerina Harvati.

„Anksčiau šito neįtarėme, ir tai sukelia padarinių tų senovinių grupių populiaciniams judėjimams“, – aiškino ji.

Kaukolei „Apidima 1“ nebūdingi su neandertaliečiais siejami klasikiniai požymiai, įskaitant išsiskiriantį pakaušio atsikišimą, primenantį į kuodą surištus plaukus.

Daugkartinės migracijos?

Manoma, kad hominidai – didžiųjų žmogbeždžionių grupė, apimanti Homo sapiens ir neandertaliečius – išsivystė Afrikoje prieš daugiau kaip 6 mln. metų. Iš Juodojo žemyno į kitas pasaulio sritis jie pasklido keliomis migracijos bangomis, iš kurių ankstyviausia buvo maždaug prieš 2 mln. metų.

Seniausia Afrikoje rasta prie Homo genties priskiriamo individo fosilija – Etiopijoje aptiktas žandikaulis – datuojama 2,8 metų.

Europoje Homo sapiens visiškai išstūmė neandertaliečius maždaug prieš 45–35 tūkst. metų. Ilgai manyta, kad šis procesas vyko palaipsniui, abiem rūšims tūkstančius metų gyvenant kartu ir netgi kryžminantis.

Tačiau Graikijoje rasta kaukolė leidžia manyti, kad Homo sapiens iš Afrikos į Pietų Europą iškeliavo „daugiau nei vieną kartą“, sakė Niujorko universiteto antropologijos profesorius Ericas Delsonas (Erikas Delsonas).

„Tikriausia buvo ne vienas hominidų išėjimas iš Afrikos, per kurį buvo apgyventa Euraziją, o keli sklaidos atvejai, ir kai kurie jų nevirsdavo nuolatiniu apsigyvenimu“, – aiškino E. Delsonas, nedalyvavęs „Nature“ aprašytame tyrime.

K. Harvati savo ruožtu sakė, kad datavimo ir genetikos metodų pažanga gali toliau keisti supratimą, kaip mūsų priešistoriniai protėviai išplito po visą pasaulį.

„Manau, pastarojo meto paleoantropologijos pasiekimai parodė, kad ši sritis tebėra kupina staigmenų“, – pažymėjo ji.

Ši išvada rodo, kad mūsų išnykusiems giminaičiams simbolių koncepcija buvo lygiai tokia pati suvokiama, kaip ir šiuolaikiniams žmonėms.

Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale „Science“, yra pagrįstas nauja technologija, padėjusia iki šiol tiksliausiai nustatyti, kada buvo sukurti senoviniai urvų piešiniai, sukurti trijose Ispanijos archeologinėse vietovėse.

„Tai neįtikėtinai jaudinantis atradimas, rodantis, kad neandertaliečiai buvo daug išmoningesni negu daugelis buvo įsitikinę“, – sakė vienas iš pagrindinių šios studijos autorių Chrisas Standishas, Sautamptono universiteto archeologas.

„Mūsų rezultatai rodo, kad mūsų datuoti piešiniai yra aiškiai seniausi žinomi urvų piešiniai pasaulyje“, – pridūrė jis.

Kadangi šie piešiniai buvo sukurti maždaug prieš 64 tūkst. metų, likus mažiausiai 20 tūkst. metų iki pirmųjų šiuolaikinių žmonių atėjimo į Europą iš Afrikos, „jie turėjo būti nutapyti neandertaliečių“, pažymėjo Ch. Standishas.

La Pasjegos urve Ispanijos šiaurės rytuose, Maltravjeso oloje šalies vakaruose ir pietiniame Ardaleso urve rasti piešiniai buvo sukurti naudojant daugiausiai raudonus, kai kada – juodus pigmentus. Ten esama nupieštų gyvūnų grupių, delnų piešinių, atspaudų ir kontūrų, taškų, diskų ir geometrinių pavidalų.

Šie simboliniai atvaizdai byloja, kad jų kūrėjai pasižymėjo intelektu, kaip manyta anksčiau, būdingu vien šiuolaikiniams žmonėms.

„Simbolių materialinės kultūros atsiradimas yra fundamentalus žmonijos evoliucijos slenkstis“, – sakė studijos bendraautorius Dirkas Hoffmannas, dirbantis Maxo Plancko evoliucinės antropologijos institute.

„Tai vienas pagrindinių kriterijų, kas mus daro žmonėmis“, – pridūrė jis.

Naujas metodas

Jau anksčiau turėta apsčiai įrodymų, išsklaidančių mitą, jog neandertaliečiai buvo buki ir žiaurūs padarai. Nustatyta, kad jiems buvo nesvetima puoštis ir kad jie turėjo ritualų, pavyzdžiui, laidodavo mirusiuosius.

Vis dėlto urvų piešiniai iki pastarojo meto laikyti vienu iš pagrindinių skirtumų tarp žmonių, anatomiškai nesiskiriančių nuo šiuolaikinių, ir neandertaliečių, išmirusių maždaug prieš 35 tūkst. metų.

„Pastaraisiais metais buvo paskelbta studijų, rodančių, kad neandertaliečiai plačiai naudojo objektus kaip puošmenas, potencialiai statydavo statinius ir apskritai atrodo daug gabesni simbolinio mąstymo procesams nei buvo istoriškai vertinta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Velslio koledžo antropologijos profesorius adjunktas Adamas Van Arsdale`as.

„Šie rezultatai leidžia manyti, kad urvų tapyba taip pat nėra neandertaliečius ir šiuolaikinius žmones skiriantis požymis“, – pridūrė A. Van Arsdale`as, nedalyvavęs šiame tyrime.

Pasak mokslininko, naujosios studijos išvados atspindi „datavimo metodų urvų kontekste įspūdingą pažangą; ši sritis visuomet keldavo iššūkį mūsų supratimui apie žmonių evoliucijos svarbiausių įvykių laiką“.

„Šis metodas naujas ir techniškai sudėtingas, tad būtų gerai įsitikinti, ar šiuos rezultatus atkartos kiti“ tyrimai, pažymėjo A. Van Arsdale`as.

Datuoti, bet nesunaikinti

Iki šiol nustatyti urvų piešinių amžių ir jų nesunaikinti buvo itin sunku.

Naujasis metodas leidžia nustatyti urvų piešinių minimalų amžių „naudojant urano-torio (U-Th) ant pigmentų susikaupusių karbonatų apnašų datavimą“, aiškino D. Hoffmanas.

U-Th datavimo metodas pagrįstas urano izotopų radioaktyviuoju skilimu, kurio vienas iš produktų yra toris.

Šiuo metodu galima nustatyti kalcio karbonato nuogulų amžių. Jis yra tinkamas tirti kalcito dariniams, kurių amžius – iki 500 tūkst. metų. Tai reiškia, kad jį galima taikyti daug plačiau negu iki šiol buvusį daug įprastesnį radioaktyviosios anglies metodą.

Mokslininkai minėtuose urvuose paėmė daugiau kaip 60 mažyčių mėginių; kiekvieno iš jų masė nesiekė 10 miligramų.

Kitoje studijoje, šią savaitę paskelbtoje D. Hoffmanno ir jo bendradarbių, buvo įvertintas pietryčių Ispanijos pajūryje esančiame Paukščių urve (Cueva de los Aviones) esančių archeologinių nuogulų amžius.

„Šiame urve buvo pragręžiotų jūrinių kriauklių, raudonų ir geltonų pigmentų, taip pat iš kriauklių pagamintų indelių, kuriuose buvo sudėtingų pigmentų mišinių“, – sakoma tame straipsnyje.

U-Th datavimas parodė, kad tuos radinius dengiančios kalcito apnašos susidarė maždaug prieš 115 tūkst. metų. Taigi, jie yra senesni negu Pietų ir Šiaurės Afrikoje aptikti panašūs radiniai, siejami su Homo sapiens.

Datavimo rezultatai rodo, kad tie dirbiniai yra kilę iš laikų, kai Vakarų Europoje gyveno neandertaliečiai.

„Kaip rodo mūsų nauji duomenys, tiek neandertaliečiai, tiek šiuolaikiniai žmonės pasižymėjo simboliniu mąstymu ir pagal protinius gebėjimus buvo neatskiriami“, – sakė prie abiejų tyrimų prisidėjęs Joao Zilhao, dirbantis Barselonoje įsikūrusiame Katalonijos tyrimų ir pažangiųjų studijų institute.

Tolesni tyrimai gali atskleisti, kad neandertaliečiai yra sukūrę daug daugiau urvų piešinių, sakė Daramo universiteto mokslininkas Paulas Pettittas, studijos bendraautorius.

„Radome pavyzdžių trijuose urvuose, esančiuose už 700 km vienas nuo kito, ir įrodymų, kad ši tradicija gyvavo ilgai. Labai tikėtina, kad panašus urvų menas kituose Vakarų Europos urvuose taip pat pat yra neandertalietiškos kilmės, – pridūrė jis. – Neandertaliečiai kūrė reikšmingus simbolius reikšmingose vietose. Šis menas nėra vienkartinis atsitiktinumas.“

Po vos antro nuodugnaus neandertaliečio genomo sekvenavimo ketvirtadienį mokslo žurnale „Science“ paskelbtos išvados pateikia išsamesnį mūsų išnykusių protėvių vaizdą ir duomenis apie 16 naujai atrastų neandertaliečių genų variantų, kurie buvo perduoti šiuolaikiniams žmonėms.

Rezultatai patvirtina kai kuriuos dalykus, kurie jau buvo žinomi, pavyzdžiui, tai, kad neandertaliečiai gyveno mažomis, izoliuotomis populiacijomis ir kryžminosi su Homo sapiens atstovais, migravusiais į šiaurę iš Afrikos.

Naujasis genomas yra neandertalietės, kuri gyveno maždaug prieš 52 tūkst. metų dabartinės Rytų Europos teritorijoje.

Iki jos genomo sekvenavimo vienintelis aukštos kokybės sekvenuotas neandertaliečių genomas buvo gautas ištyrus individą iš Altajaus kalnų Sibire, gyvenusį maždaug prieš 122 tūkst. metų.

Altajaus neandertalietės genai parodė, kad jos tėvai buvo vienas kitam giminės, galbūt – netikri brolis ir sesuo, arba teta ir sūnėnas, arba dėdė ir dukterėčia.

„Altajaus neandertalietė gyveno mažoje artimų giminaičių grupėje ir buvo artimų giminaičių vaikas, ir daug žmonių manė, kad tai tipinis neandertaliečių elgesys“, – sakė Ciuricho universiteto Antropologijos instituto ir muziejaus kolekcijų direktorė ir dėstytoja Marcia Ponce de Leon (Marsija Ponsė de Leon).

Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad neandertaliečiai iš Vindijos rajono Kroatijoje „gyveno daug atviresnėse grupėse, galbūt panašiose į ... šiuolaikinių medžiotojų-rankiotojų“, – rašė ji elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP. Naująjį tyrimą ji gyrė už „svarbias naujas įžvalgas“.

Neandertaliečiai išnyko maždaug prieš 35 tūkst. metų. Konkrečias priežastis gaubia paslaptis, bet žinoma, kad jie gyveno palyginti mažomis, maždaug 3 tūkst. individų grupėmis.

Ilgą laiką neandertaliečiai buvo įsivaizduojami kaip nelabai protingi olų gyventojai, bet dabar mokslininkai žino, kad jie atlikinėdavo apeigas, dekoruodavo papuošalus, rūpindavosi vyresniaisiais, naudodavo primityvius vaistus ir galbūt praktikavo kanibalizmą.

Pagrindinis tyrimo autorius Kay Prueferis (Kajus Priuferis) sakė, jog labiausiai nustebo aptikęs, kad minimi du aukštos kokybės genomo pavyzdžiai rodo pačias jų šeimininkes esant artimas viena kitai, nors jas skyrė didžiulis atstumas ir laikas.

„Tai rodo, kad neandertaliečių populiacijos dydis turėjo būti mažas“, – sakė jis AFP.

DNR įžvalgos

Antrame „Science“ publikuotame straipsnyje analizuojami keturių anatomiškai šiuolaikinių žmonių, kurie gyveno maždaug prieš 34 tūkst. metų ir kurių palaikai buvo rasti Sungirio kapavietėje Rusijoje, genomai.

Šie keturi vyrai nebuvo giminės, jų genome nėra jokių inbrydingo ženklų ir tai rodo, kad šie medžiotojai-rankiotojai partnerių ieškojo ne savo klanuose.

„Jų populiacijos struktūrą, kaip atrodo, išties (labiau nulėmė) tolimasis kryžminimasis, palyginti su neandertaliečiais, ir tai gali būti kaip nors susiję su tuo, kad šiuolaikiniai žmonės suklestėjo – mes galėjome palaikyti platesnius socialinius tinklus“, – aiškino Viskonsino universiteto Madisone antropologijos profesorius Johnas Hawksas (Džonas Hoksas).

J.Hawksas, kuris šiuose tyrimuose nedalyvavo, sakė, jog šis darbas „netransformuoja mūsų požiūrio į neandertaliečius, bet suteikia mums daug geresnes galimybes aiškintis, kuo jie su mumis pasidalijo“.

Naujai ištirtas neandertalietės genomas yra artimesnis žmonių genomui nei senasis; naujajame yra „naujų genų variantų“, kurie „yra svarbūs dabartinių laikų žmonėms“, sakoma straipsnyje.

Tarp šių genų variantų yra susijusių su „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje, vitaminu D, valgymo sutrikimais, riebalų kaupimųsi, reumatoidiniu artritu, šizofrenija ir reakcija į neuroleptikus, nurodoma straipsnyje.

Mokslininkai dabar taip pat mano, kad neandertaliečių DNR dabartinių žmonių genome yra svarbesnė nei manyta anksčiau, išskyrus afrikiečius, kurių protėviai nesikryžmino su neandertaliečiais.

Dauguma dabartinių neafrikiečių turi 1,8-2,6 proc. neandertaliečių DNR, sako mokslininkai. Anksčiau buvo manoma, kad šis skaičius yra 1,5-2,1 procento.

„Rytų azijiečiai turi kažkiek daugiau neandertaliečių DNR (2,3-2,6 proc.), nei žmonės Vakarų Eurazijoje (1,8-2,4 proc.)“, – rašoma straipsnyje.

Tačiau pranešimą, kad neandertaliečiai gali būti susiję su mūsų ligomis, M.Ponce de Leon ragino vertinti skeptiškai.

„Mano nuomone, tai statistinė klaida, kurią nulėmė faktas, kad genomo sekvenavimas turi stiprią klinikinę tendenciją. Dėl to su ligomis susiję genai atsiduria dėmesio centre“, – elektroniniame laiške rašė ji.

Tie pirmykščiai žmonės laužydavo ant urvų dugno susiformavusius stalagmitus ir smaigstydavo juos į sienas arba kraudavo į krūvas, kai kada suformuodami netaisyklingus ratus, kurių aukštis siekė iki kelių, rašoma žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje.

Giliai Briunikelio urve pietvakarių Prancūzijoje, už daugiau negu 300 metrų nuo jo angos, neandertaliečiai pastatė šešias tokias struktūras, iš kurių viena yra beveik septynių metrų pločio. Šis darbas buvo atliktas dešimtys tūkstančių metų iki pirmųjų šiuolaikinių žmonių ( Homo sapiens) atvykimo į Europą.

„Neandertaliečiai buvo išradingi, kūrybingi, subtilūs ir sudėtingi“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš studijos autorių Jacques'as Jaubert'as (Žakas Žoberas), dirbantis Bordo universitete.

„Jie nebuvo vien šiurkštūs žmonės, susitelkę į titnaginių įrankių gamybą ir stumbrų medžioklę, kad prasimaitintų“, – pridūrė jis.

Nustačius tų statinių amžių paaiškėjo, kad plačios žmonių giminės nariai tapo pirmaisiais žinomais urvų tyrinėtojais dešimtimis tūkstančių metų anksčiau negu manyta.

Be to, Prancūzijoje aptiktos sienos pripažintos vienais seniausių žinomų žmonių statinių.

Kelių šalių mokslininkų komanda nustatę, kad neandertaliečiai suskaldė stalagmitus į maždaug 400 panašaus dydžio nuolaužų„ kurių bendras ilgis – 112,4 metro, o svoris – 2,2 tonos.

Tai byloja, kad jie sugebėjo dirbti grupėmis.

„Vieninteliai“

Tarp suskaldytų stalagmitų – akmeninių stulpų, susidarančių ant urvų dugno iš mineralinių nuosėdų, nuolat lašant vandeniui nuo lubų – tyrėjai rado laužų ir apdegusių kaulų liekanų.

„Ankstyvieji neandertaliečiai buvo vieninteliai žmonės, gyvenę Europoje tuo laikotarpiu“, rašoma studijoje, kurioje šie žmonės taip pat vadinami „pirmaisiais pasaulyje speleologais“.

„Mūsų radiniai rodo, kad jų visuomenėje buvo modernių elementų ir kad dabar galima įrodyti, jog jie atsirado anksčiau negu iki šiol manyta“, – rašo tyrėjai.

Neandertaliečiai gyveno kai kuriuose Europos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų regionuose apie 300 tūkst. metų, bet išnyko prieš maždaug 40 tūkst. metų.

Jų nebeliko maždaug tuo metu, kai iš Afrikos atkeliavo pirmųjų šiuolaikinių žmonių. Manoma, kad pirmieji Homo sapiens atsirado Juodajame žemyne prieš maždaug 200 tūkst. metų.

Neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės kryžminosi. Daugelio žmonių genome iki pat mūsų laikų išliko neandertaliečių genų, kurie sudaro mažiau negu 2 proc. DNR, tačiau šis elementas nebūdingas afrikiečiams, nes neandertaliečiai tame žemyne niekada negyveno.

Kelios neseniai atliktos studijos rodo, kad neandertaliečiai buvo daug sumanesni negu teigė ilgai gyvavusi teorija, aiškinusi, kad tie žmonės išnyko, neatlaikę konkurencijos su Homo sapiens.

Atkuriant neandertaliečių išvaizdą, jie dažniau vaizduojami kaip ne itin guvaus proto stipruoliai. Netgi jų pavadinimas yra tapęs neišauklėto žmogaus epitetu.

Vis dėlto neseniai buvo atrasta, kad jie prieš maždaug 40 tūkst. metų kūrė urvų raižinius, taip pat tikriausiai pirmieji pradėjo medžioti, doroti ir kepti laukinius balandžius, valgė daržoves, rūpinosi savo nusenusiais gentainiais, laidojo mirusiuosius ir galbūt kūrė pirmuosius papuošalus.

Ritualai?

Naujoji studija kelia prielaidą, kad „neandertaliečių grupė, sukūrusi šiuos statinius, pasižymėjo sudėtingesniu negu manyta anksčiau bendruomenės organizacijos lygiu“.

Kol kas galima tik spėlioti, kokia buvo statinių iš stalagmitų nuolaužų, pirmąkart atrastų 1992 metais ir neseniai iš naujo ištyrinėtų, paskirtis.

Remiantis kitais įrodymais apie ankstyvųjų žmonių veiklą urvuose, „galime kelti prielaidą“, kad tų statinių paskirtis buvo simbolinė arba ritualinė, sako studijos autoriai. Tačiau jie pripažįsta, kad tos struktūros galėjo būti naudojamos „buitiniams“ tikslams arba kaip užuoglaudos.

„Mus labiausiai stebina neandertaliečių gebėjimas tyrinėti labai gilius urvus ... toli nuo natūralios šviesos“ šaltinio, aiškino J.Jaubert'as.

„Manome, kad pateikėme įrodymų, jog neandertaliečiai buvo pajėgūs įžengti į nesvetingą požeminę aplinką, naudodami ugnį, kad pasišviestų kelią – atlikdami veiksmus, kurie yra daugiau negu paprastos pastangos išgyventi.“

Tyrėjai nustatė, kad „oficialiai įrodytas“ seniausias gyvenamas urvas yra Šovė ola pietryčių Prancūzijoje, kurioje išliko ankstyvųjų žmonių piešinių, sukurtų prieš daugiau negu 30 tūkst. metų.

Komentuodama naująją studiją, Leideno universiteto Nyderlanduose archeologė Marie Soressi (Mari Soresi) pritarė, kad tuos statinius galėjo sukurti tik neandertaliečiai.

„Tuo metu kitokių žmonių Europoje nebuvo“, – ji sakė garso pranešime, kurį paskelbė „Nature“.

„Aišku, kad tokia struktūra per didelė, kad ją galėtų sukurti urviniai lokiai, kurie, kaip žinoma, užmigdavo žiemos miegu giliai urvuose. Be to, visiškai nežinoma, kad urviniai lokiai krautų nuolaužas į krūvas“, – pridūrė ji.

Pažangiais laikomus akmens amžiaus įrankius galbūt išrado Eurazijoje gyvenę senoviniai žmonės, nors ilgą laiką manyta, kad ta technologija buvo atnešta iš Afrikos, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.

Straipsnyje, paskelbtame žurnale „Science“, pateikiama įrodymų, jog akmeninių įrankių gamybos technologija buvo patobulinta Armėnijoje prieš maždaug 325 tūkst. metų. Šis teiginys prieštarauja daugelio archeologų palaikomai teorijai, kad tokia technologija buvo išrasta Afrikoje ir vėliau išplito Eurazijoje kartu su migruojančiomis žmonių bendruomenėmis.

Ekspertai ištyrė šimtus akmeninių dirbinių, rastų Nor Gegio archeologinėje vietovėje Armėnijoje.

„Tūkstančiai akmeninių dirbinių, rasti išlikę toje unikalioje vietoje, suteikia iš esmės naujų įžvalgų, kaip vystėsi akmens amžiaus įrankiai, vykstant didžiuliams žmonių elgsenos ir biologijos pokyčiams“, – savo pranešime nurodė Londono universiteto Karališkosios Holloway (Holovėjaus) geografijos katedros mokslininkas Simonas Blockley (Saimonas Bloklis).

Tyrėjai sutelkė dėmesį į vadinamąjį Levalua akmeninių įrankių gamybos metodą, pagal kurį kaip medžioklei tinkami aštrūs įrankiai naudojamos skeltės, atskeltos nuo iš anksto apdorotų titnago skaldytinių.

Tokia technologija buvo pažangesnė, lyginant su primityvesniu akmeninių kirtiklių gamybos metodu.

„Kadangi sugebėjome tiksliai datuoti vietovę Armėnijoje, dabar turime pirmųjų aiškių įrodymų, kad šis reikšmingas žingsnis žmogaus išradimų (istorijoje) įvyko nepriklausomai skirtingose bendruomenėse“, – pridūrė S.Blockley.

Kartu su bendradarbe Alison MacLeod (Alison Makleod) ir tarptautine JAV ir Europos mokslininkų komanda, S.Blockley išanalizavo vulkaninę medžiagą archeologinėje vietovėje, esančioje Nor Gegio kaime Kotaiko provincijoje vidurio Armėnijoje.

Prieš maždaug 40 tūkst. padarytos įrėžos vieno urvo sienoje tikriausiai byloja, kad neandertaliečių intelektas buvo pažangesnis negu iki šiol manyta, nurodė tyrėjai.

Šią išvadą jie padarė atradę tas įrėžas giliai Goramo urve, esančiame Didžiosios Britanijos valdomame Gibraltare. Tai pirmieji pasaulyje rasti neandertaliečių urvų raižiniai.

Tačiau ar tos susikertančios horizontalios ir vertikalios gilios įrėžos yra menas?

Archeologai atsisako daryti tokią radikalią išvadą, tačiau teigia, kad tokia kūryba tikriausiai rodo, jog neandertaliečiai iš tikrųjų pasižymėjo gebėjimu abstrakčiai mąstyti ir reikšti savo mintis, nors tokia prielaida ilgą laiką buvo neigiama.

„Dėl to neandertaliečiai tampa dar artimesni mums“, – sakė Gibraltaro muziejaus direktorius profesorius Clive'as Finlaysonas (Klaivas Finleisonas), šiuos tyrimus vykdančios tarptautinės grupės koordinatorius.

„Tai byloja apie didelius neandertaliečių abstraktaus mąstymo gebėjimus, kurie atitinka (šiuolaikinių) žmonių gebėjimus“, – pridūrė jis.

Šių tyrimų išvados buvo paskelbtos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“.

Straipsnį „Gibraltare neandertaliečių sukurtas uolų raižinys“ (A rock engraving made by Neanderthals in Gibraltar) parengė mokslininkų komanda, kurioje buvo neandertaliečių tyrimų specialistų, tokių kaip profesoriai Joaquinas Rodriguezas-Vidalis (Choakinas Rodrigesas-Vidalis), Francesco d'Errico (Frančeskas d'Erikas) ir Francisco Gilesas Pacheco (Fransiskas Chilesas Pačekas).

„Sąmoningai sukurti tapyti arba išraižyti atvaizdai ant urvų sienų pripažįstami svarbiu žingsniu žmonių mąstysenos evoliucijoje, kuris buvo laikomas būdingu vien tik šiuolaikiniams žmonėms“, – rašo autoriai.

F.D'Errico, dirbantis Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS), pareiškė, kad tos linijos yra „pirmasis urvų meno pavyzdys, neandertaliečių sukurtas abstraktus atvaizdas, giliai išraižytas uoloje toje urvo dalyje, kurioje jie gyveno“.

Raižinys, atrastas po daug metų trukusių kasinėjimų Goramo urve, buvo rastas po neandertaliečių gyvenamojo laikotarpio nuosėdų sluoksniu, kuris savo ruožtu buvo atrastas po šiuolaikinių žmonių kultūriniu sluoksniu.

Tai buvo pirmasis mokslininkų atidengtas pamatinės uolienos plotas, todėl tikėtina, kad bus atrasta daugiau raižinių.

Tyrėjai taip pat mėgino aiškintis, kaip neandertaliečiai galėjo išraižyti tas linijas.

Jie panaudojo akmeninius neandertaliečių įrankius ir įsitikino, kad kiekviena linija galėjo būti išraižyta tik nuosekliai atliekant pasikartojančius judesius ta pačia kryptimi.

„Kad būtų išraižyta viena iš tų linijų, reikėjo 60 brūkštelėjimų, visuomet ta pačia kryptimi“, – nurodė C.Finlaysonas, pridūręs, kad visam raižiniui sukirti reikėjo apie 317 brūkštelėjimų.

„Mes iškart įsitikinome, kad tai nebuvo atsitiktinė žymė. Tam reikėjo pastangų“, – aiškino jis.

Šis raižinys buvo rastas tolimiausioje dalyje Goramo urve, atsiveriančiame Viduržemio jūros pakrantės skardyje. Ankstesni radiniai leidžia daryti išvadą, kad toje urvo dalyje neandertaliečiai ilsėdavosi.

Šis tyrimas toli gražu nėra pirmasis, parodęs, jog neandertaliečiai buvo artimesni mūsų rūšiai negu buvo manoma anksčiau.

Tyrimai tame pačiame Gibraltaro urve parodė, kad neandertaliečiai galbūt gaudydavo, mėsinėdavo ir kepdavo laukinius karvelius – gerokai anksčiau negu šiuolaikiniai žmonės pradėjo nuolat valgyti paukštieną, rodo rugpjūtį paskelbta studija.

Kiti neseniai atlikti tyrimai rodo, jog neandertaliečiai tikriausiai valgė ne vien mėsą, bet ir augalus, uogas bei riešutus; kad jie rūpinosi pagyvenusiais gentainiais ir naudojo išmoningus kaulinius įrankius.

Ši mįslinga žmonių evoliucijos medžio šaka gyvavo dalyje Europos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų prieš maždaug 300 tūkst. metų, tačiau vėlesnių negu 30–40 tūkst. metų jų fosilijų neaptinkama.