„Kiek teko eiti pas Seimo narius, tuo klausimu, galima sakyti, jie buvo instruktuoti taip, tarsi kurtieji būtų kažkokie antrarūšiai. Visi sportininkai su negalia yra vienodi“, – sakė Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas.

Lietuvos kurčiųjų sporto prezidentas piktinosi, kad paralimpiečiams vadovaujantis Mindaugas Bilius skaldo neįgaliųjų sporto judėjimą ir savo pasisakymais žemina kurčiuosius sportininkus.

„Jis pasakė, kaip čia gali būti paralimpinės žaidynės sulygintos su kurčiųjų žaidynėmis. Keista tai girdėti“, – stebėjosi E.Kriūnas.

Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas tikina, kad nesupranta, dėl ko kilo nepasitenkinimas.

Visi sportininkai, nepriklausomai nuo sporto šakos ar negalios turi būti įvertinti vienodai.

Pasak jo, jokių minčių skaldyti neįgaliųjų sporto bendruomenę jis neturi.

„Apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie varžybų rangą, ar yra atranka, ar yra kvotų šalims sistema, kiek dalyvauja dalyvių, kiek dalyvauja šalių varžybose. Mes nesakome apie neįgalumą, apie negalią“, – pasakojo M.Bilius.

Gali būti, kad jau artimiausiuose čempionatuose ir žaidynėse visi sportininkai sulauks vienodų premijų bei rentų.

Dėl tokio įstatymo pakeitimo prezidentūra tariasi su visomis organizacijomis – tiek Olimpiniu komitetu, tiek neįgaliųjų bendruomenėmis.

„Visi sportininkai, nepriklausomai nuo sporto šakos ar negalios turi būti įvertinti vienodai. Žinoma, atsižvelgiant į konkurenciją ir varžybų lygį. Manau, kad neįgalūs sportininkai tikrai nėra prastesni už kitus sportininkus“, – teigė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Šiuo metu neįgaliųjų sporto klausimus kuruoja trys organizacijos: Lietuvos paralimpinis komitetas, Kurčiųjų sporto komitetas ir Specialios olimpiados komitetas.

Gerumo estafetė

Su Irena kalbėjomės baigiantis vasarai. Ir visai nenuostabu, kad radome ją sporto ir sveikatingumo stovykloje, leidžiančią dienas su neįgaliais stovyklautojais.

Paklausta, kaip neįgaliuosius, kurių dauguma linkę užsidaryti namuose, įtraukia į tokią veiklą, I.Perminienė teigia, kad visų pirma – savo pavyzdžiu.

"Sakau: einame, darome, pabandysi, gal patiks. O kai kažką veikia būryje, žmonės užsikrečia. Pabandę supranta, kad tai yra naudinga. Žmonės, turintys negalią, linkę užsidaryti, bet tik tol, kol nepabando ir neįsitikina, kad būryje yra geriau. Bet žmogus turi teisę užsidaryti. Jeigu jam patogiau, geriau namuose, nereikia versti elgtis kitaip, nei jis nori", – sako I.Perminienė.

Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre ji veda sveikatingumo grupę, kurioje neįgalieji tris kartus per savaitę daro mankštas – specialius pratimus, skirtus viso kūno funkcionalumui didinti. Kartą tai išbandžiusieji jaučia tokių mankštų poreikį, tad renkasi net tada, kai jų vadovė dalyvauti negali. Iki karantino kartą per savaitę neįgalieji lankydavo baseiną – dabar stengiasi tą dieną užpildyti kita veikla.

Ir nors psichologės darbo Irena nedirba, ją pažįstantys žmonės žino – jeigu jiems sunku, gali jai atsiverti, pasipasakoti. "Nėra darbo valandų šitam reikalui, jeigu žmogui reikia pagalbos, reikia išsikalbėti. Juk gyvenime visko būna, – susimąsto pašnekovė. – Žmogus jaučia skausmą, kada jam gnybia, bet kai jis gnybia kitam, svetimo skausmo nejaučia. Todėl neretai neįgalieji susiduria su neigiamu požiūriu į juos ar skaudinančiu elgesiu. Aptariame tai, kad reikėtų įvertinti, jog ir sveiki žmonės turi problemų, tad dažnai pasielgia ne taip, kaip reikėtų. Gal net nenorėdami įskaudinti, o tiesiog nepažinodami negalios, nesuvokdami, ką tas neįgalus žmogus jaučia. Būna, kad nemoka žmonės kito išgirsti, nemoka išklausyti. Visų žmonių neišmokysi, kaip elgtis. Bet mes galime kiekvienas atskirai ar grupėje išgvildenti tą situaciją, kodėl kažkas įvyko, ir kad neverta dirgintis – reikia tiesiog išbūti oriai, saugoti save ir nekelti konfliktinės situacijos."

Juk iš ligoninės paleido beviltišką vaiką, kuris negalėjo sėdėti, rankų valdyti. O aš tapau penkiskart rankų lenkimo pasaulio, keturiskart Europos čempione, rankų lenkimo pasaulio čempione tarp sveikųjų moterų.

I.Perminienė pasakoja, kad Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centre padedama neįgaliam žmogui po traumos reabilituotis ir sugrįžti į gyvenimą.

"Žmogus – ne tešlos gabalas, jo neišminkysi, bet padėti gali, – tikina Irena. – Tarkime, aštuoniolikmetis patiria stuburo traumą. Pirmoji pakopa – jis tampa žmogumi-vaiku: sauskelnės, maitinimas ir visa kita. Antroji pakopa – jis tampa ligonis. Tiki daktarais, tiki, kad jį pagydys, pastatys ant kojų. Tokia pasyvi reabilitacija – tikėjimas kitu. Trečia pakopa, kai jis pradeda tikėti savimi, matydamas kitų žmonių pavyzdį, galvoja apie prisitaikymą. Ir ketvirta stadija – kai neįgalus žmogus tampa savarankiškas ir gali padėti kitam. Tad mano gyvenime šis tikslas ir yra pagrindinis – kad kiekvienas žmogus, su kuriuo aš bendrauju, siektų savo savarankiškumo ir galėtų padėti kitam."

Likimo smūgis – vaikystėje

Pačios Irenos gyvenimas kardinaliai pasikeitė, kai jai tebuvo dvylika. Šaltas lapkritis, pilnas vaikų autobusas, slidus kelias. Jau visai netoli Irenos namų, Užkalnio kaimo, autobusas apsivertė. Kažkas apsidaužė – praėjo, kažkam kažkas lūžo – sugijo. Irena patyrė stuburo traumą – padariniai visam gyvenimui.

Nuo paauglystės judėdama neįgaliojo vežimėliu, moteris didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė likimo draugams – žmonėms, turintiems negalią. "Aš gyvenu kartu su jais. Puikiai suvokiu jų problemas ir noriu jiems padėti, o jie visada geranoriškai pasiryžę padėti man", – sako I.Perminienė.

Kas kažkada padėjo pačiai Irenai, kai tapo neįgali? Sako šalia turėjusi auksinį žmogų – mamos mamą, babytę. Ji mergaitės nelepino, nešokinėjo aplink, o nuo mažens mokė: tu esi ir tu privalai. Atneša pavalgyti – privalai pavalgyti pati. "Aš tau padaviau, bet neturiu kada šalia tavęs stovėti", – sakydavo. Tai skatino stengtis. Kai Irena jau sugebėjo atsisėsti – pačiai teko išmokti persimauti kelnes, kad nereikėtų būtų su šlapiomis. Pradėjo rankos judėti – teko išmokti skusti bulves. Gali skusti bulves, vadinasi, gali ir valgyti paruošti. Tai, anot moters, ir yra augimas, kai daro ne už tave, o daro su tavimi.

"Dabar, pastebiu, yra gana daug žmonių, patyrusių traumas, iš kurių namiškiai nepiktybiškai, dėl per didelės meilės, atima teisę būti savarankiškiems. Pakiša, padeda, pastumia... Bet juk jis gali šiandien nuvažiuoti penkis metrus, o rytoj gal jau nuvažiuos dešimt. Manau, kad neįgaliam žmogui reikia suteikti kuo daugiau savarankiškumo – kapstykis, auk, gyvenk, būk", – savo požiūrį dėsto I.Perminienė.

Irena prisimena, kad augant jai niekad nebuvo gaila savęs, bet pyko ant savo likimo. Ypač tada, kai prasidėjo meilės reikalai, kai kitos merginos turėjo kavalierius, o ji sėdėjo vežimėlyje ir į ją niekas nekreipė dėmesio. Arba nuvažiuoji į šokius, ir tavęs niekas nekviečia šokti. O juk širdyje tu tai neparalyžiuota, norai, geismai neparalyžiuoti. Tada būdavo sunku. Dabar Irena jau ir kitam gali pasakyti: neskubėk, tyliai, ramiai, pamažu – ir susikursi savo gyvenimą.

Sportiniai trofėjai

Irena įsitikinusi, kad labai svarbu protingai pasinaudoti gyvenimo dovanomis ir galimybėmis. Jei sėdėsi nieko nedarydamas, laimė iš dangaus nenukris.

"Reikia džiaugtis tuo, ką turi, bet neverkti dėl to, ką praradai, – gyvenimo filosofiją dėsto I.Perminienė. – Aš dabar turiu viską, ko man reikia. Gal norėčiau būti lakūne, bet negaliu, tai lakstau su vežimėliu. Jei yra gyvenime tam tikrų apribojimų, tu juos priimi ir ieškai savęs kitoje veikloje. Juk iš ligoninės paleido beviltišką vaiką, kuris negalėjo sėdėti, rankų valdyti. O aš tapau penkiskart rankų lenkimo pasaulio, keturiskart Europos čempione, rankų lenkimo pasaulio čempione tarp sveikųjų moterų, dalyvavau olimpiadoje, čempionatuose, varžybose, iškovojau gausybę apdovanojimų."

Irena traumą patyrė lapkritį, o prieš tai buvo gavusi mamos leidimą nuo sausio mėnesio lankyti sporto mokyklą. Sporto mokyklos, suprantama, lankyti taip ir nepradėjo, tačiau tas noras sportuoti niekur nedingo.

Sėdusi į vežimėlį, Irena įsitraukė į neįgaliųjų veiklą, bet aktyviai merginai pokalbių prie puodelio arbatos nepakako. Ji pradėjo kilnoti svarmenis, dalyvauti neįgaliesiems vežimėliuose skirtuose maratonuose. Neįgalių žmonių spartakiados Latvijoje, Estijoje, o vėliau ir pirmoji spartakiada Lietuvoje, Molėtų rajone, Alantoje – visur būta Irenos.

Rankose – diplomas

Pirmąja kregžde iš Lietuvos tarptautiniuose neįgaliųjų sporto renginiuose tapusi I.Perminienė išbandė daug jo šakų. Pradėjo nuo neįgaliųjų lengvosios atletikos, vėliau žaidė tinklinį sėdint, dalyvavo maratonuose, iš jų perėjo į penkiakovę, vėliau apsistojo ties rutulio stūmimu ir disko metimu, atstovavo Lietuvai paralimpinėse žaidynėse.

Būdama 38-erių įstojo mokytis į Šiaulių universitetą – iš pradžių studijavo neakivaizdiniame skyriuje, paskui perėjo į stacionarą ir sėkmingai baigė, įgijo socialinio darbo psichologijos ir pedagogikos specialybę.

"Laikas eina, tu pats keitiesi, save atrandi, – sako I.Perminienė. – Gyvenimas padovanoja žmones, kurie tave paragina, paskatina. Taip gyvenimiški dalykai ir klostosi – tai į vieną pusę patraukia, tai į kitą."

Pačiai Irenai didžiausias jos gyvenimo pasiekimas, kad sugebėjo būti tarp žmonių ir būti žmogumi, nes žmogiškumas, jos manymu, – didžiausia vertybė.

"Džiaugiuosi, kad nesužvaigždėjau, tai yra labai dažna net ir tarp neįgaliujų, kurie užima kokias nors pareigas ar šiaip gyvenime kažko pasiekia, – kokia buvau Irena 12 metų, tokia esu ir dabar. Man visi yra lygūs, dėl to žmonės nebijo prieiti, nebijo pasiklausti, nebijo bendrauti", – sako I.Perminienė.

Pagrindinis jos tikslas dabar – būti gera dukra 91 metų mamai, rūpestinga mama 41-ų dukrai, gera drauge savo kolegėms, nes visa tai ir suteikia daugiausia džiaugsmo.

Registracija vykdoma el. paštu sportasklaipedos@gmail.com iki rugpjūčio 7 d., pagal nuostatuose pateiktą formą. Varžybų nuostatus galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Klaipedos LAM – renginiai“.

Neįgaliųjų sporto festivalis Klaipėdoje vyksta jau trečius metus.

Šiemet renginys vyks rugpjūčio 8 dieną nuo 10 iki 16 val. Klaipėdos miesto centriniame stadione (Sportininkų g. 46).

„Tai tradicija tapęs fizinį aktyvumą ir sportą skatinantis vienos dienos renginys, skirtas visų amžiaus grupių ir visų negalios formų žmonėms, lydintiems asmenims bei savanoriams“, – pabrėžė laikinai Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos direktoriaus pareigas einantis renginių organizatorius Darius Raišutis.

Organizatoriaus teigimu, nesvarbu, kur jūs gyvenate, ką veikiate, esate sporto klubo narys ar ne – ši diena skirta visiems norintiems susiburti, susirasti naujų draugų, bendrauti, išbandyti naujas sporto rūšis ir smagiai praleisti laiką.

„Šiemet šventėje bus galima parungtyniauti 18 įtraukiančių sporto šakų. Dalyvavimas festivalyje yra nemokamas, visų užsiregistravusių ir bent vieną rungtį išbandžiusių dalyvių laukia atminimo medaliai, ne mažiau kaip penkias rungtis (pasirinktinai) įveikę dalyviai bus apdovanoti specialiais prizais. Komandinėse ir individualiose varžybose bus kovojama dėl nugalėtojų taurių“, – akcentavo renginio organizatorius.

Visų renginio dalyvių prašoma laikytis pagrindinių atsargumo priemonių, saugantis nuo COVID-19 sukeliamos infekcijos.

Pabrėžiama, kad į renginį nebus įleidžiami dalyviai (sportininkai, lydintys asmenys, žiūrovai), turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.). Esant būtinybei temperatūra bus matuojama nuotoliniu termometru.

Didžiausią galimybę užsikrėsti virusinėmis ligomis turi žmonės, esantys iki 1 m. atstumu nuo sergančiojo. Todėl rekomenduojama kiek įmanoma stengtis laikytis didesnio nei 1 m. atstumo vieniems nuo kitų.

Renginio dalyviams bus rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukės, respiratoriai ar kitos tam skirtos priemonės).

Išsamesnė informacija teikiama telefonu +370 606 10858 arba el. paštu sportasklaipedos@gmail.com.

Renginio dalyviai bus kviečiami pasivaržyti keturiose komandinėse – bočios, badmintono, paplūdimio tinklinio ir krepšinio varžybose bei išbandyti 14 individualių sporto rungčių – smiginį, šaškes, rankų lenkimą, kulkinį šaudymą, šaudymą iš lanko, baudų mėtymą sėdint, triračius „Race Runners“, lengvąją atletiką, sunkumų kilnojimą, orientavimosi sportą, diskgolfą, vežimėlių lenktynes, taiklumo varžybas, specialiąsias mankštas.

Tarp rungčių pertraukėliu metu dalyviai galės mėgautis nemokamu maitinimu ir šiltu bendravimu.

Festivalio dalyvius pasitiks akcija-konkursas „Foto bičiulis", kurio metu galima bus nusifotografuoti prie specialios foto sienelės ir gauti nemokamą momentinę nuotrauką, o esant norui šios nuotraukos kopija gali būti eksponuojama parodoje, gruodžio 17-31 d. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekoje.

Taip pat galima bus dalyvauti konkurse „Aš tolerantiškas Klaipėdietis“. Dalyviui reikia nusifotografuoti prie foto sienelės ir įkelti nuotrauką į savo facebook paskyrą su žyma #fotobičiulis ir #chooseklaipeda, po 2 savaičių bus išrinktas nugalėtojas.

Akcija-konkursas „Foto bičiulis“ vyks Klaipėdos miesto centriniame stadione (Sportininkų g. 46). registracijos metu nuo 10 iki 11 val.

Programa

10 – 10.45 val. Registracija;

10.45 val. Festivalio atidarymas;

11 – 16 val. Komandinės ir individualios rungtys, apdovanojimai;

16 val. Renginio pabaiga.

Finansuojami projektai atrinkti konkurso būdu, finansavimas paskirtas geriausiai Sporto rėmimo fondo reikalavimus atitikusiems projektams. Finansavimą gavo neįgaliųjų sporto organizacijų, klubų, švietimo įstaigų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų projektai.

Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociacijai skirtos lėšos įsigyti paplūdimio ir salės tinklinio sėdint bei para-badmintono sportiniam inventoriui.

Valakampių socialinių paslaugų namuose jaunimui ir suaugusiems, turintiems proto arba kompleksinę negalią, numatoma įrengti lauko treniruoklių aikštelę.

Lietuvos paraplegikų asociacija įsigis sporto įrangą, skirta judėjimo negalią turintiems asmenims, o Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubas – specialius sportinius vežimėlius sunkią judėjimo negalią turintiems sportininkams.

Lietuvos ledo jachtų ir vėjaračių asociacija, siekdama įtraukti į šį sportą fizinę negalią turinčius asmenis, gauna finansavimą įsigyti jiems pritaikyto inventoriaus.

Neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų, susijusių su sporto renginių organizavimu, finansavimo konkursui iš viso buvo pateiktos 23 paraiškos, bendra prašomų lėšų suma – daugiau nei 671 tūkst. eurų.

Konkurso reikalavimus atitikusius projektus vertino ekspertai, po to – ministro sudaryta Sporto projektų komisija. Į Sporto projektų komisiją įeina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), kelių sporto federacijų, taip pat ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos, asociacijos „Sportas visiems“, sporto asociacijų, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto, ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kt. atstovai. Ministerija taip pat siūlė nevyriausybinėms sporto organizacijoms ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovams dalyvauti komisijos veikloje stebėtojų teisėmis. 

Neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti iš Sporto rėmimo fondo iš viso skiriama ne mažiau kaip 10 proc. visų fondo lėšų, šiuo metu tai siekia per 1,4 mln. Eur. Lėšos paskirstytos proporcingai visoms penkioms remiamos sritims: fiziniam aktyvumui skatinti, sporto renginiams organizuoti, trenerių kvalifikacijai tobulinti, sporto bazių plėtrai ir remontui, sporto inventoriui ir įrangai įsigyti.

„Tikimės, kad kartu su patyrusiais Lietuvos sporto universiteto ekspertais, treneriais ir studentais įgyvendinsime neįgaliems sportininkams svarbių darbų. O pagrindinė LSU ir Paralimpinio komiteto bendradarbiavimo ašis – sukurti Lietuvos neįgaliųjų sporto strategiją, kuri turėtų būti integruota į bendrą šalies sporto strategiją“, – sakė M. Bilius.

LSU rektorė D. Rėklaitienė pasidžiaugė, kad Universitetas jau ne pirmą dešimtmetį rengia taikomosios fizinės veiklos specialistus, kurių pagalbos labai reikia specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. „Universiteto specialistai noriai dalijasi žiniomis su neįgaliųjų treneriais, mūsų aplinka pritaikyta neįgaliesiems mokytis ir sportuoti, siekti rezultatų. Taigi bendradarbiaudami su Lietuvos paralimpiniu komitetu ir toliau stengsimės, kad neįgalieji realiai integruotųsi į sportą“, – teigė D. Rėklaitienė.

Kad būsima Lietuvos neįgaliųjų sporto strategija būtų įtvirtinta valstybiniu lygiu, ypač svarbi Vyriausybės ir Seimo parama. Bendradarbiavimo sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavę Kūno kultūros ir sporto departamento vadovė Kornelija Tiesnesytė bei Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirminkas Kęstutis Smirnovas užtikrino, kad sporto pasiekiamumas nęigaliesiems bus vienas iš svarbiausių sporto strategijos prioritetų.

Geriausių neįgaliųjų sportininkų penketuko viršūnėje atsidūrė Kęstutis Skučas, 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Berlyne vežimėlių lenktynėse iškovojęs aukso ir sidabro medalius. Į geriausiųjų penketuką pateko Andrius Skuja, Berlyno stadione nuskynęs auksą ieties metimo rungtyje ir bronzą rutulio stūmimo sektoriuje. Prizą atsiėmė ir Europos čempionate 100 m bėgimo rungtyje sidabro medalį pelnęs Danas Sodaitis, taip pat ir Europos vicečempionas ieties metimo rungtyje Ramūnas Verbavičius bei Senojo žemyno pirmenybių bronzos medalio laimėtojas rutulio stūmimo rungtyje Donatas Dundzys.

"Metų proveržio" nominacijoje triumfavo Egidijus Valčiukas. 133 cm ūgio lengvaatletis 2018 m. su trenksmu debiutavo suaugusiųjų varžybose ir Europos neįgaliųjų čempionate Vokietijoje iškovojo bronzos medalį rutulio stūmimo sektoriuje. E.Valčiuko treneriui Deimantui Jusiui atiteko "Metų trenerio" laurai. 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Lietuvai atstovavo net trys šiauliečio D.Jusio auklėtiniai: E.Valčiukas, A.Skuja ir Jonas Spudis. Du sportininkai namo grįžo su apdovanojimais. Pirmą kartą įvertinimų sulaukė ir dešimt geriausių praėjusių metų Lietuvos neįgaliųjų sporto klubų.

"Nieko keisto, kad šiemet triumfavo lengvoji atletika. Mūsiškių pasirodymas Europos čempionate Vokietijoje buvo išties fantastiškas – iškovoti net aštuoni medaliai, tad visi sportininkai ir jų treneriai neabejotinai nusipelnė apdovanojimų. Deja, kitose sporto šakose apdovanojimų pelnyti nepavyko – plaukikai, dziudo sportininkai, šaudymo iš lanko atstovai, irkluotojai ir Lietuvos golbolo rinktinė liko be medalių. Viliamės, kad šių sporto šakų atstovams 2019-ieji bus geresni. Mūsų manymu, pernai nepavyko išvengti klaidų planuojant treniruočių procesą ir ruošiantis svarbiausiems sezono startams. Tikiuosi, kad treneriai padarys išvadas ir šiais metais klaidas ištaisys. Nes ne tik mūsų lengvaatlečiai yra pajėgūs kovoti dėl medalių tarptautinėje arenoje", – "Vilniaus dienai" sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

– Šį kartą tarp geriausių neįgaliųjų sportininkų matėme ir daug jaunimo. Ar tai reiškia, kad neįgaliųjų sportas atsinaujina?

– Iš tiesų, tai geras ženklas ne tik sportui, bet ir Lietuvai, nes medalius iškovoję jaunesni neįgalūs sportininkai neša žinią, kad net ir turėdami fizinę negalią galime siekti aukštumų sporte. Vis dėlto, neįgaliųjų sporto lygis pastaruoju metu gerokai pakilo, jis įgauna vis daugiau profesionalumo požymių, kitos šalys tarp neįgaliųjų ieško ir suranda jaunų, perspektyvių sportininkų. Džiugu, kad ir mes judame ta pačia kryptimi.

Bet aukšto lygio sportininkai yra tik neįgaliųjų sporto ledkalnio viršūnė. Lieka kita problema – kaip pritraukti neįgaliuosius į sporto klubus, kaip sudaryti jiems sąlygas sportuoti? Po truputį mes sprendžiame šią problemą, labai padeda ir daugiau dėmesio neįgaliųjų sportui skiriančios žiniasklaidos priemonės, populiarinančios sporto idėją tarp neįgaliųjų. Žurnalistų dėka mes esame geriau girdimi, todėl atsiranda vis daugiau negalią turinčių žmonių, ateinančių į neįgaliųjų sporto klubus. Tiesa, jų skaičius dar nėra toks, kokio mes norėtume, bet padėtis po truputį gerėja.

Medalius iškovoję jaunesni neįgalūs sportininkai neša žinią, kad net ir turėdami fizinę negalią galime siekti aukštumų sporte.

– Ar neįgaliems sportininkams Vilniuje sudarytos tinkamos sąlygos treniruotis?

– Vilniaus miesto sporto infrastruktūra turi daug trūkumų. Jeigu ja nėra patenkinti sveikieji sportininkai, natūralu, kad ji nelabai tinka ir neįgaliesiems. Kita vertus, mums nereikia kokių nors specialių arenų, aikštynų ar atskirų sporto bazių. Tereikia, kad mieste esantys sporto infrastruktūros objektai būtų pritaikyti ir neįgaliesiems sportininkams. Jei su vežimėliu galiu įvažiuoti į maniežą, vadinasi, galiu jame ir sportuoti. Štai mūsų sprinteris D.Sodaitis treniruojasi su sveikaisiais ir 100 m distancijoje demonstruoja puikius rezultatus. Kitas klausimas, kad maniežas yra perpildytas, tad ten tikrai sunku rasti laiko ir erdvės treniruotėms. Natūralu, kad sporto infrastruktūros problemas reikia spręsti, reikia naujo lengvosios atletikos maniežo, erdvesnių sporto salių. Bet tai yra bendri visų sportuojančių vilniečių poreikiai.

– Skelbiama, kad šiais metais neįgaliųjų sportui ir jų socialinei integracijai per kūno kultūrą ir sportą bus skiriamas didesnis valstybės finansavimas. Kokių pokyčių tikitės?

– Priėmus naują Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymą buvo numatyta, kad iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo ne mažiau kaip 10 procentų turi būti skirta neįgaliųjų sportui ir fiziniam aktyvumui. Sprendimas tikrai labai geras, tiesa, kol kas pasinaudoti juo nepavyko. Paskaičiavome, kad neįgaliųjų sporto klubus ir organizacijas šiais metais turėtų pasiekti apie 1 mln. 300 tūkst. eurų, bet vis dar neturime projekto aprašo, tad kol kas pinigai nėra paskirstyti. Tikimės, kad vasarį klausimas bus išspręstas.

– Ką žada neįgaliesiems sportininkams 2019-ieji?

– Svarbiausi šių metų įvykiai – pasaulio plaukimo čempionatas Malaizijoje ir lengvosios atletikos pirmenybės Dubajuje. Kita vertus, šiais metais prasideda atranka į 2020 m. Tokijo paralimpines žaidynes, tad mūsų sportininkai tarptautinėje arenoje kovos ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į žaidynes. Be abejo, norėtume, kad kuo daugiau sportininkų įvykdytų paralimpinius A normatyvus. Šiek tiek neramu dėl mūsų golbolo rinktinės, nes jai liko tik dvi galimybės iškovoti kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes. Gegužę – pasaulio žaidynės, o rugpjūtį – Europos pirmenybės. Iš viso paralimpinėse žaidynėse dalyvauja tik 10 komandų, tad konkurencija tikrai didelė. Bet aš tikiu, kad mūsų golbolininkai pasinaudos likusiais šansais ir pasieks tikslą.

Apskritai būtų idealu, jei galėtume į paralimpines žaidynes išsiųsti bent 15–17 sportininkų. 2016 m. su golbolo komanda Rio de Žaneire iš viso startavo 13 Lietuvos sportininkų. Labai norėčiau, kad Tokijuje mūsų gretos būtų gausesnės, o medalių derlius – didesnis.

Geriausių 2018 m. Lietuvos neįgaliųjų sportininkų penketukas:

Kęstutis Skučas (treneris Vytautas Skučas). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą 400 m vežimėlių lenktynėse ir sidabrą 1 500 m vežimėlių lenktynėse;

Andrius Skuja (treneris Deimantas Jusys). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą ieties metimo rungtyje ir bronzą rutulio stūmimo rungtyje;

Danas Sodaitis (treneris Martas Skrabulis). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo sidabrą 100 m bėgimo rungtyje;

Ramūnas Verbavičius (treneris Albinas Miliauskas). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo sidabrą ieties metimo rungtyje;

Donatas Dundzys (treneris Jonas Baltrušaitis). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo bronzos medalį rutulio stūmimo rungtyje.

"Metų proveržis": Egidijus Valčiukas (treneris Deimantas Jusys). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo bronzą rutulio stūmimo rungtyje.

"Metų treneris": Deimantas Jusys. 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate medalius iškovojo du D.Jusio auklėtiniai – A.Skuja ir E.Valčiukas.

Geriausi 2018 m. Lietuvos neįgaliųjų sporto klubai: Šiaulių "Entuziastas", Kauno "RSK", Vilniaus "Feniksas", Kauno "Santaka", Alytaus "Alytupis", Marijampolės "Siekis", Vilniaus "Šarūnas", Vilniaus "Šaltinis", Kauno "Sveikata", Šiaulių "Perkūnas".

Be to, pirmą kartą įvertinimo sulauks dešimt Lietuvos neįgaliųjų sporto klubų, 2018 m. pasiekusių geriausius rezultatus. Laureatai bus pagerbti ir apdovanoti viešbutyje „Vilnius Grand Resort“, renginyje dalyvaus apie 250 kviestinių svečių.

„Naujas apdovanojimų formatas leis įvertinti visus, kurie prisideda prie sportininko sėkmės. Žinoma, medalis pirmiausiai yra atleto nuopelnas, bet turime neužmiršti ir trenerių, kurie matomi mažiau, bet dirba daug ir sunkiai. Dėl to atsirado ši „Metų trenerio“ nominacija. „Metų proveržio“ nominacija turi tapti paskata jauniems sportininkams. O klubai yra visko pagrindas. Klubuose prasideda kelias į didįjį sportą, čia karjerą pradėjau ir aš. Klubai – mūsų sporto piramidės pamatas“, – apie apdovanojimų naujoves pasakojo Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Pasak M.Biliaus, konkurencijos netrūksta ne tik minėtose nominacijose, bet ir geriausių sportininkų penketuke.

„Penketuke ankštoka, konkurencija aiškiai juntama. Vien tik iš Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato mūsų sportininkai atvežė 8 medalius, o kur dar šaulės Raimedos Bučinskytės ir dziudo imtynininko Osvaldo Bareikio medaliai pasaulio taurės etapuose. Intriga yra, o viskas paaiškės jau labai greitai – sausio 17 dieną“, – sakė M. Bilius.

Į geriausiųjų penketuką pateksiantys sportininkai, „Metų proveržio“ ir „Metų trenerio“ nominacijų laureatai bus apdovanoti 1 tūkst. eurų piniginėmis premijomis. Dar 10 tūkst. eurų bus išdalinta geriausiems klubams. Be to, metų geriausiųjų per viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ vyksiančią iškilmingą apdovanojimų ceremoniją lauks Lietuvos paralimpinio komiteto partnerių ir rėmėjų dovanos, kitos malonios staigmenos.

„Sunkus trenerių, sportininkų ir jų pagalbininkų darbas trunka visus metus, o džiaugsmo akimirkos prabėga labai greitai. Norime, kad šios akimirkos įsimintų ilgam, todėl planuojame smagią ir įdomią pramoginę renginio dalį. Baigiame derinti detales su atlikėjais. Kol kas dar negaliu atskleisti detalių, bet ant scenos pamatysime visiems puikiai žinomų veidų. Neabejoju, kad renginys patiks visiems – bus ir turiningas, ir smagus“, – pasakojo paralimpinio komiteto vadovas.

2018 m. geriausių Lietuvos neįgaliųjų sportininkų apdovanojimų renginį, kaip ir pastaruosius dvejus metus, ves žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė. Jai scenoje talkins aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis. Apdovanojimų renginį 2019 m. vasario 16 d. 18.20 val. rodys „Lietuvos ryto“ televizija.

Antradienį premjeras Algirdas Butkevičius Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente dalyvavo geriausių 2014 m. Lietuvos neįgaliųjų sportininkų pagerbimo ceremonijoje. Jos metu premjeras sakė sveikinimo kalbą, dėkojo sportininkams ir jų treneriams už šių metų laimėjimus bei linkėjo neblėstančių pergalių ateityje.

„Kantriai ir ryžtingai Jūs siekiate pergalių ir tampate prestižinių čempionatų nugalėtojais. Jūs demonstruojate valios stiprybę ir rodote puikius žmogaus galios ir tvirtybės pavyzdžius. Optimizmas ir tikėjimas savo jėgomis veda jus pirmyn, padeda pasiekti vis daugiau pergalių. Žvelgdamas į rezultatus, galiu drąsiai sakyti, jog šie metai Lietuvos neįgaliųjų sportui buvo ir prasmingi, ir sėkmingi“, – kreipdamasis į sportininkus ir jų trenerius sakė A. Butkevičius.

„Mindaugas Dvylaitis skynė pergales tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose plaukimo čempionatuose, Osvaldas Bareikis puikiai pasirodė pasaulio dziudo čempionate, Mantas Panovas ir Nerijus Montvydas sužibėjo pasaulio golbolo varžybose, Juozas Eigminas lyderiavo lengvosios atletikos rungtyse“, – džiaugėsi Vyriausybės vadovas ir teigė, jog dar daugelis sportininkų visomis jėgomis siekė pergalių ir garsino Lietuvos vardą įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Premjeras kalbėjo, kad Vyriausybė stengiasi sudaryti neįgaliesiems kuo geresnes sąlygas ne tik sportuoti, bet ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. „Saugus, jaukus ir visavertis gyvenimas, galimybė realizuoti save, kokybiškas laisvalaikio praleidimas ir, žinoma, geros sąlygos sportuoti – tai uždaviniai, kurie yra mūsų Vyriausybės darbotvarkėje“, – teigė premjeras.

Vyriausybės vadovas dar kartą padėkojo susirinkusiems už jų nuopelnus valstybei ir palinkėjo, kad Lietuvos himnas tarptautinėse varžybose skambėtų kuo dažniau, o šalies sportininkai puikuotųsi ant aukščiausių apdovanojimų pakylų.

Didžiojoje Britanijoje vykstančiame 2014 metų Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate, kurį rengia Tarptautinis parolimpinis komitetas (IPC), per žingsnį nuo medalio ketvirtadienį liko ieties metikas Ramūnas Verbavičius.

Judėjimo negalią (neįgalumo indeksas F55/56) turinčių atletų varžybose R.Verbavičius geriausiu penktuoju bandymu įrankį nuskraidino 25,77 m ir, pagerinęs asmeninį rekordą, liko ketvirtas. Lietuvis nuo bronzą iškovojusio bulgaro Mustafos Yuseinovo atsiliko 1,40 m.

Šios rungties čempionu tapo suomis Aleksis Kirjojenas (31,12 m), o sidabru džiaugėsi serbas Milošas Zaričius (29,77 m).

Kitas ketvirtadienį vakare startavęs Lietuvos atletas su judėjimo negalia (T42) Mindaugas Bernotas 200 m nubėgo per 28,30 sekundės ir, pagerinęs asmeninį sezono rezultatą, liko penktas. Nuo bronzą iškovojusio dano Danielio Jorgenseno jis atsiliko 0,4 sekundės.

Aukso medalį iškovojo rusas Antonas Prochorovas (26,48 sek.), o sidabras atiteko planetos rekordininkui britui Richardui Whiteheadui (27,25 sek.).

Iš viso Didžiojoje Britanijoje Lietuvos neįgalieji atletai jau iškovojo vieną aukso, vieną sidabro bei du bronzos medalius ir komandų rikiuotėje užima 24-ąją vietą tarp 32-jų apdovanojimus pelniusių rinktinių.

Disko metikas Mindaugas Bilius Didžiojoje Britanijoje vykstančiose Tarptautinio parolimpinio komiteto (IPC) organizuojamose 2014 metų Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos pirmenybėse iškovojo sidabro medalį.

Judėjimo negalią (neįgalumo indeksas F37) turintis M.Bilius trečiadienį įrankį nuskraidino 49,59 m ir, pagerinęs asmeninį rekordą, 5,30 m nusileido čempionu tapusiam ukrainiečiui Mykolai Žabniakui.

Tai jau trečiasis Lietuvos lengvaatlečių medalis šiose pirmenybėse - bronzos medaliais Ramunė Adomaitienė ir Simonas Kurutis (abu šuoliai į tolį).

Bronzą disko metimo rungtyje iškovojo lenkas Tomaszas Blatkiewiczius (45,61 m).

Taip pat šioje rungtyje startavęs Donatas Dundzys (39,06 m) liko devintas.

Trečiadienį vakarinėse varžybose rutulio stūmimo rungtyje (F53/54/55) kovojusi judėjimo negalią turinti Irena Perminienė įrankį nustūmė 5,10 m ir liko devinta.