Be to, taikant turto konfiskavimą bus išieškota daugiau nei 190 tūkst. eurų turto, trečiadienį pranešė ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Lietuvos apeliacinis teismas, antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pirmadienį paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Juo dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kaltais pripažinti devyni asmenys: trys dabar jau buvę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritorinių skyrių vedėjai bei šeši juos papirkę asmenys.

Pasak STT, teismas, atmetęs kaltinamųjų gynėjų apeliacinius skundus, paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Juo dėl kyšininkavimo nuteisti du buvę NDNT Klaipėdos teritorinių skyrių vedėjai, jiems skirtos galutinės baudos: Olgai Kulik – 34 tūkst. 873 eurų bauda, konfiskuoti gauti 2 tūkst. 720 eurų kyšiai, o Mindaugui Gyliui skirta 37 tūkst. 509 eurų bauda, konfiskuoti gauti 4 tūkst. 760 eurų kyšiai.

Taip pat jiems atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas paliko taikytą išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau sumažino konfiskuotino turto dydį, ir iš O. Kulik konfiskavo daugiau nei 39 tūkst. 600 eurų turtą, neatitinkantį pajamų, esant pagrindui manyti, kad jis gautas nusikalstamu būdu, iš M. Gylio – daugiau nei 139 tūkst. 300 eurų turtą.

Teismas šioje byloje buvusią NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio Dokumentų registravimo skyriaus vedėją Reginą Intienę pripažino kalta dėl prekybos poveikiu. Jai skirta galutinė 14 tūkst. 913 eurų bauda ir atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus, taip pat konfiskuoti kaip kyšiai gauti 3 tūkst. 730 eurų.

STT Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad buvusi NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio Dokumentų registravimo skyriaus vedėja R. Intienė, pasinaudodama pažintimis su NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojais, pažadėjusi paveikti juos, daugiau nei 20 kartų savo ir kitų asmenų, turinčių teisę priimti sprendimus dėl darbingumo lygio arba jo termino nustatymo, naudai priėmė neteisėtą piniginį atlygį.

Dalį kyšio ji perduodavo buvusiems NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio skyrių vedėjams O. Kulik ir M. Gyliui.

Taip pat teismas šioje byloje pripažino kaltais dar šešis asmenis, kurie buvo teisiami dėl prekybos poveikiu ar papirkimo, jiems skirtos galutinės baudos – po 1 tūkst. 883 eurus.

Be to, atsižvelgęs į tai, kad viena kaltinamoji pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi bei įvertinęs kitas reikšmingas aplinkybes, teismas ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal atnaujintą siuntimo į NDNT rengimo tvarką, administracinė našta sumažėja ir gydytojams, ir NDNT specialistams, ir pacientams. Pirma, pacientams nebereikia iš naujo kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo į NDNT, jei jo sveikatos būklė nepasikeitusi nuo paskutinio jo darbingumo lygio vertinimo, atlikto per paskutinius 36 mėnesius.

Antra, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai ir NDNT darbuotojai gali greičiau ir lengviau atlikti neįgalumo vertinimą, nes visi duomenys gali būti prieinami ir matomi Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemoje (ESPBI IS).

Atkreipiame dėmesį, kad ši tvarka galioja jau kurį laiką. Tam, kad priimti atnaujinimai vyktų sklandžiau, SAM, bendradarbiaudama su NDNT, parengė praktines rekomendacijas ir patarimus gydytojams, rengiantiems siuntimus į NDNT. Atmintinė yra tinkama naudoti kasdieniame darbe ir yra patogi kiekvienam specialistui.

Primename, kad siekiant procesų efektyvumo, itin svarbu užtikrinti, kad kuo daugiau duomenų būtų keliama į ESPBI IS. Šiuo metu tik 60 proc. atvejų NDNT, priimdama sprendimą dėl neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo, gali remtis duomenimis, esančiais ESPBI IS.

Tai pakeisti galima tik bendradarbiaujant visoms proceso grandims – tiksliai pildant reikiamus siuntimus, pateikiant visus duomenis į ESPBI IS. Tikime, kad parengtos atmintinės padės kurti vieningą sistemą, kad kiekvienu atveju neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymas vyktų, remiantis duomenimis, esančiais ESPBI IS.

Liga išsukiojo sąnarius

Akvilė Maurinaitė trylika metų serga jaunatviniu reumatoidiniu artritu. Liga diagnozuota, kai jai tebuvo septyneri. Per tą laiką kaunietės būklė prastėjo. Liga stipriai išsukiojo rankų ir kojų sąnarius – atsirado jų deformacijos, daugybiniai sąnarių pažeidimai. Dėl to mergina savarankiškai nebegali atlikti elementarių veiksmų: nusiprausti, susišukuoti, pasigaminti valgyti. Net atsidaryti mineralinio vandens buteliuko jai pačiai nepavyksta. "Man visą laiką padeda mama", – sako Akvilė.

Perskaičiusi atsakymą, apsiverkiau. Man viskas eina blogyn, o pagal NDNT išvadas – geryn.

Prieš dvejus metus NDNT A.Maurinaitei buvo nustačiusi 40 proc. darbingumo lygį. Žinodama, kad šių dokumentų galiojimas netrukus baigsis, Akvilė vasaros pradžioje kreipėsi į savo šeimos gydytoją naujo siuntimo į NDNT. Liepos mėnesį, gavusi tuos dokumentus, kuriuos pavyko surinkti, merginai negavus tiesioginių gydytojų specialistų konsultacijų, Akvilė juos pristatė į NDNT padalinį Kaune – tam, kad būtų nustatytas jos darbingumo lygis ir išduotas naujas neįgaliojo pažymėjimas.

"Anksčiau į NDNT reikėdavo atvykti į vizualinę apžiūrą, tačiau dabar man buvo pasakyta, kad su manim susisieks telefonu. Po keleto dienų man paskambino tarnybos darbuotoja. Klausinėjo, ar galiu judėti, vaikščioti, ar galiu susitvarkyti pati. Klausimų nebuvo daug – pokalbis buvo ganėtinai trumpas", – prisiminė mergina.

Po poros savaičių Akvilė gavo NDNT Kauno II teritorinio skyriaus vedėjo Rimvydo Grigaliūno pasirašytas išvadas ir kitus dokumentus. "Perskaičiusi atsakymą, apsiverkiau. Negalėjau patikėti, kad NDNT nusprendė, jog mano sveikata gerėja – vietoj anksčiau buvusio 40 proc. darbingumo dabar nustatė aukštesnį, 50 proc. darbingumo lygį, – netikėtas tarnybos išvadas prisiminė mergina. – Man viskas eina blogyn, o pagal NDNT išvadas – geryn. Aš sunkiau judu, vaikščioju tik su vaikštyne, ramentu arba remdamasi į kitą žmogų, nebegaliu pasilenkti, pakelti nukritusio daikto, dar mažiau nei anksčiau galiu apsitarnauti. Man sunku rašyti, dėl ligos pažeisto žandikaulio darosi sunku ir kalbėti. Anksčiau daugiau savarankiškai apsitarnaudavau, dabar man dažnai prireikia artimųjų pagalbos. Liga progresuoja: sąnariai vis labiau ištinsta, išsikraipo."

Dėl rankų ir kojų sąnarių deformacijų mergina negali neprisilaikydama vaikščioti ir atlikti daugelio rankų darbo reikalaujančių darbų, tačiau NDNT nustatė, kad ji gali dirbti vairuotoja, kelti krovinius iki 10 kg, dirbti kitus darbus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Neprireikė ir nuotraukų

A.Maurinaitę nustebino tai, kad NDNT darbuotojai išvadas apie esą pagerėjusią jos sveikatą parengė jos net nematę. Mergina prisiminė, kad prieš dvejus metus, ankstesnį kartą nustatant darbingumo lygį, ji pati turėjo vykti į NDNT, ten buvo tikrinami ir jos gebėjimai. "Nesuprantu, kaip darant išvadas dėl darbingumo lygio galima remtis telefoniniu pokalbiu. Juk žmogus, siekdamas, kad jam būtų pripažintas žemesnio lygio darbingumas, gali tyčia meluoti, sakyti, kad jis blogiau nei iš tiesų jaučiasi, ir telefonu to nepatikrinsi. Aš taip pat galėjau pameluoti – galėjau sakyti, kad visiškai negaliu vaikščioti. Tačiau aš norėjau būti sąžininga – sakiau viską, kaip iš tikrųjų yra, ir nukentėjau", – pasakojo mergina, užsiminusi, kad NDNT neprireikė nei jos nuotraukų, kuriose matytųsi deformuoti sąnariai.

Be to, pasak Akvilės, NDNT jos pristatyti medicininiai dokumentai buvo neišsamūs. "Dėl koronaviruso grėsmės ne visi gydytojai specialistai galėjo mane apžiūrėti ir nustatyti, kiek aš dabar galiu apsitarnauti. Dėl to ir šeimos gydytoja manęs neapžiūrėjo – ji rėmėsi tik ankstesniais išrašais, man nebuvo padaryti ir nauji mano sveikatos būklę įvertinantys tyrimai, mano gebėjimai nebuvo įvertinti pagal Barthel indeksą, – į aplaidų tyrimą atkreipė dėmesį mergina. – Ir mano šeimos gydytojos pateiktame siuntime NDNT yra parašyta, kad kai kurių įvertinimų trūksta. Be to, šeimos gydytoja tame siuntime parašė, kad sergu nepagydoma progresuojančia liga. Iš tiesų šiuo metu mano sveikata pablogėjo, reikėtų gultis į ligoninę, tačiau dėl koronaviruso grėsmės gydytojai nerekomendavo to daryti. Juk kartais koronavirusas pasiglemžia ir sveikų žmonių gyvybes, o man dėl savo ligos su juo kovoti būtų dar sunkiau."

Duomenų stygius ir gydytojos įrašai apie progresuojančią nepagydomą ligą nesutrukdė NDNT padaryti išvadą, kad merginos darbingumo lygis padidėjo. Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus sprendime rašoma, kad A.Maurinaitė gali atlikti tokius darbus: dirbti lauko sąlygomis, dirbti su jonizuojančia spinduliuote ir prie mechaninių įrenginių, dirbti, kai naudojama rankinė pastūma, vairuoti transporto priemones, rankomis kelti krovinius iki 10 kg. Mergina sako neįsivaizduojanti, kaip galėtų atlikti tokius darbus. "Pagal NDNT išvadas išeitų, kad aš galiu dirbti vairuotoja. Tačiau aš automobilį su automatine pavarų dėže vairuoju labai retai. Ar galiu tai daryti, priklauso nuo mano sveikatos būklės. Be to, vairuoju tik važiuodama nedidelius atstumus. Kalbant apie krovinių kėlimą – aš nukritusio daikto nepakeliu, ką jau kalbėti apie 10 kg krovinį", – NDNT išvadomis stebėjosi mergina.

Asmeninio archyvo nuotr.

NDNT Kauno II teritorinio skyriaus sprendimą A.Maurinaitė vakar apskundė.

Profesorius: tai – nekorektiška

Kauno klinikų Reumatologijos klinikos gydytojas reumatologas Mykolas Petraitis, pastaraisiais metais konsultavęs A.Maurinaitę dėl reumatoidinio artrito gydymo, atsisakė vertinti, ar aukštesnis nei prieš dvejus metus darbingumo lygis merginai nustatytas pagrįstai. Jis atsiuntė komentarą tik apie pačią ligą. Pasak gydytojo, jaunatvinis reumatoidinis artritas – tai progresuojanti lėtinė liga, pasireiškianti kojų ir rankų sąnarių uždegimais, ligai progresavus – sąnarių deformacijomis. "Anksčiau ši liga pacientams sukeldavo visišką neįgalumą, tai yra žmogus nebegalėdavo savarankiškai judėti. Tačiau jau daugiau kaip 10 metų Lietuvoje pacientams, sergantiems jaunatviniu reumatoidiniu artritu, taikome biologinių vaistų terapiją ir matome sėkmingus ligos pristabdymo rezultatus. Deja, ši liga yra neišgydoma, o biologiniai vaistai gali tik laikinai sustabdyti ligos progresavimą ir negali panaikinti ligos sukeltos žalos sveikatai", – ligą ir jos gydymą trumpai apibūdino M.Petraitis.

Biologinius vaistus A.Maurinaitė pasakojo vartojanti nuo 2009 m. Tačiau ir jie ne visada padėjo pristabdyti ligą. "Paskutiniais metais man buvo pakeisti dveji biologiniai vaistai, nes jie vis nepadėjo – nebuvo jokio efekto. Dabar naudoju trečius, tačiau jaučiu stiprų šalutinį poveikį. Reikės prašyti gydytojo, kad ir juos pakeistų", – sakė pašnekovė.

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas stebėjosi, kad NDNT darbingumo lygį nustatė remdamasi apklausa telefonu ir neišsamiais medicininiais dokumentais, kuriuose trūksta asmens gebėjimų įvertinimo pagal Barthel indeksą. "Nustatyti darbingumo lygį vien tik pasiklausinėjus telefonu ir esant neišsamiems medicininiams dokumentams, mano požiūriu, yra nekorektiška. Darbingumo lygį turėtų nustatyti Gydytojų konsultacinė komisija (GKK), kurioje, kaip įprasta, dirba geriausi specialistai. Ši komisija, jei reikia, nusiunčia asmenį, kuriam nustatomas darbingumas, konsultuotis pas reikiamą gydytoją specialistą. Turi būti ir visi dokumentai pateikti ir peržiūrėti, ir žmogus tiesiogiai įvertintas", – sakė profesorius.

Nustatyti darbingumo lygį vien tik pasiklausinėjus telefonu ir esant neišsamiems medicininiams dokumentams, mano požiūriu, yra nekorektiška.

Pašnekovo žodžiais, dabar, kai karantinas atšauktas ir sveikatos apsaugos ministras jau seniai ragina gydytojus teikti tiesiogines konsultacijas, į tai turėtų sureaguoti ir NDNT.

Tarnyba jaučiasi teisi

Atsakymą A.Maurinaitei pasirašęs NDNT Kauno II teritorinio skyriaus vedėjas Rimvydas Grigaliūnas situaciją komentuoti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad komentarus teikia tarnybos darbuotojai Vilniuje.

NDNT direktoriaus pavaduotoja Viktorija Vasiljeva-Gringienė tvirtino, kad darbingumo lygio pasikeitimą A.Maurinaitei nulėmė ne apklausa telefonu, o gydytojų pateiktos išvados: "Darbingumo lygis nustatytas vadovaujantis tuo, kad darbingumo procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas. Šį aktyvumą nustato gydytojai. Kuo didesnis ligos aktyvumas, tuo didesnis funkcijų sutrikimas ir nustatomi mažesni darbingumo procentai. Šiemet, kadangi gydytojai buvo nurodę antro laipsnio ligos aktyvumą, pagal tai minėtu atveju buvo (...) nustatytas aukštesnis darbingumo lygis."

Pašnekovės žodžiais, GKK labai seniai, jau keliolika metų, nedalyvauja pildant siuntimus į NDNT. "Teisės aktuose yra numatyta atsakomybė ligonio gydančiam gydytojui parengti siuntimą į NDNT. Tai gali būti šeimos gydytojas arba gydytojas, gydantis ligą, dėl kurios asmuo pripažįstamas neįgaliu", – sakė NDNT direktoriaus pavaduotoja.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus, kaip tarnybos atstovai patys vertina galimybę objektyviai nustatyti darbingumo lygį nematydami žmogaus, neįvertinę jo vizualiai, V.Vasiljeva-Gringienė atsakė: "Šiuo metu galioja ypatingos sąlygos. Kiek tai susiję su darbingumo lygio nustatymu, jas nustatė du ministrai: sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo. Jie numatė išimtis, kad karantino metu mes asmenis apklausiame nuotoliniu būdu. Esant ekstremaliai situacijai, darbingumo lygį žmogui nustatant pirmą kartą mes jį apklausiame gyvai, o pakartotiniais atvejais – nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad mes tą asmenį jau esame kažkada matę, žinome apie jo funkcinius sutrikimus.

Ši tvarka galios tol, kol tęsis ekstremali situacija."

V.Vasiljeva-Gringienė tikino, kad apklausiant asmenį nuotoliniu būdu naudojamas gana platus klausimynas.

Į klausimą, kodėl tarnybos specialistai nepasigedo A.Maurinaitės gebėjimų vertinimo pagal Barthel indeksą, NDNT atstovė atsakė: "Dabar Barthel indeksas nebenaudojamas negaliai nustatyti, jis laikomas ne visai tinkamu instrumentu įvertinti žmogaus gebėjimus. Tai yra medicininis kriterijus, kurį, esant reikalui, pildo gydytojai. Tačiau minimo žmogaus susirgimo atveju Barthel indeksas neturėjo įtakos darbingumui nustatyti."

Jei esamomis sąlygomis NDNT nebepriima gyventojų pakartotiniam darbingumo lygiui nustatyti ir jei jų medicininiai dokumentai dėl ribotų galimybių patekti pas gydytojus yra neišsamūs, neatspindi realios sveikatos būklės, kodėl darbingumo lygis pratęsiamas dvejiems metams, o ne keliems mėnesiams, kol baigsis COVID-19 pandemija? Į šį klausimą V.Vasiljeva-Gringienė atsakė: "Terminai yra reglamentuoti įstatymais. Tačiau pasikeitus sveikatos būklei asmuo gali kreiptis į NDNT su nauju siuntimu nepasibaigus jo darbingumo lygio nustatymo terminui. Jei mergina mano, kad jos būklė yra sunkesnė nei gydantis gydytojas nurodė siuntime į NDNT, jei jos liga suaktyvėjo, su nauju siuntimu ji gali kreiptis nepasibaigus terminui. Nebus jokių kliūčių atlikti pakartotinį vertinimą."

Pasak NDNT direktoriaus pavaduotojos, terminų, po kiek laiko galima iš naujo kreiptis į šią tarnybą, nėra, tai galima padaryti ir iš karto po darbingumo lygio nustatymo.

Skundų sulaukia tiek pat

Iš viso nuo kovo 16 d. (kai buvo paskelbtas karantinas) iki liepos 31 d. NDNT darbuotojai klausimyną, kuriuo remiantis nustatomas darbingumo lygis, nuotoliniu būdu pildė 9 tūkst. 651 asmeniui. Į šį skaičių įeina ir atvejai, kai karantino metu darbingumo lygis buvo nustatomas pirmą kartą ir pakartotinai, taip pat atvejus, kai darbingumo lygis buvo nustatomas pakartotinai ekstremalios situacijos metu.

Nuo kovo 16 d. iki liepos 31 d. iš viso NDNT atliko 19,822 tūkst. darbingumo lygio vertinimų.

Pasak V.Vasiljevos-Gringienės, per karantiną ir esant ekstremaliai situacijai tarnybai teikiamų skundų skaičius neišaugo, jis išliko toks pats ir siekia 3 proc. nuo bendro darbingumo lygio nustatymo atvejų skaičiaus. Jos teigimu, šis procentas nesikeičia jau dvylika metų.

Per pirmus septynis šių metų mėnesius neįgalumo, darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius NDNT nustatė 38,102 tūkst. asmenų, iš jų 1,239 tūkst. pateikė skundus. Tuo pačiu laikotarpiu pernai NDNT aptarnavo 51,719 tūkst. asmenų, sulaukė 1,656 tūkst. skundų.

BNS žiniomis, sulaikyta buvo Audronė Tumalavičienė.

Pasak STT, sulaikytoji laikinai ėjo ir šio teritorinio skyriaus vedėjos pareigas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, manoma, kad į NDNT Utenos skyrių besikreipusiems žmonėms neteisėtai nustatyti nuolatinės priežiūros poreikiai, o kai kuriems asmenims nustatytas žemesnis nei iš tikrųjų esamas darbingumo lygis.

Įtariama, kad Utenos skyriuje klastoti dokumentai apie žmonių sveikatos būklę bei dokumentai priimti nustatant specialiuosius poreikius ir darbingumo lygį.

STT įtaria, kad šiais dokumentais remiantis patvirtintos neteisingos ir vertinimo kriterijų neatitinkančios išvados.

Iš NDNT Utenos skyriaus ir NDNT būstinės Vilniuje pareigūnai paėmė tyrimui reikalingus dokumentus ir atliko kitus procesinius veiksmus.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad ketvirtadienį darbą naujose pareigose pradedanti V. Polujanskienė konkurse įveikė kitus keturis kandidatus.

Ji tarnybai vadovauti paskirta penkerių metų kadencijai.

Teisininkės išsilavinimą turinti V. Polujanskienė dirbo šios tarnybos direktoriaus pavaduotoja, nuo balandžio pabaigos Manfredui Žymantui palikus direktoriaus postą, ji vadovavo tarnybai laikinai. Anksčiau V. Polujanskienė kelerius metus ėjo tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vadovės pareigas.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato neįgalumo ir darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, profesinės reabilitacijos poreikį, išduoda neįgaliojo pažymėjimus ar neįgalių asmenų automobilių statymo korteles.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritoriniame padalinyje maždaug per tris 2017 metų pavasario ir vasaros pradžios mėnesius užfiksuotos kelios dešimtys kyšių davimo atvejų. Matyt, Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai buvo sumontavę slaptas vaizdo stebėjimo kameras.

Antradienį Klaipėdos apygardos teismas pradėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurioje kaltinamaisiais vadinami du NDNT skyrių vadovai, keli žemesnes pareigas ėję darbuotojai ir būrys kyšius davusių interesantų.

Žmonės, norėję nepagrįstai gauti neįgalumą patvirtinančius dokumentus arba greičiau ir be problemų juos gauti ketinę nesveiki asmenys dažniausiai bendraudavo su Dokumentų registravimo skyriaus vedėja Regina Intiene.

Ši moteris, pasak kaltinamosios išvados, perduodavo tik dalį gautų pinigų skyrių vedėjams gydytojams Olgai Kulik ir Mindaugui Gyliui. Likusius moteris pasilikdavo sau.

Kaip teigė Klaipėdos apygardos prokuroras Aivaras Velutis, kai kurie klientai sulaukdavo užuominų, kad jų brukama suma yra pernelyg maža, tad jie netrukus atnešdavo daugiau eurų.

Iš kaltinamosios išvados akivaizdu, kad moteris sau pasilikdavo ne mažiau nei pusę interesantų kyšių. Kokiu principu buvo nustatoma kyšio suma, prokuroras neatskleidė.

Kai kuriais atvejais tarpininkavimo imdavosi kiti, žemesnes pareigas ėję tarnyboje darbuotojai. A. Velutis prasitarė, kad didžioji dalis kyšius davusių pacientų, priremti įrodymų, prisipažino ir buvo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Dar viena moteris ikiteisminio tyrimo metu buvo neapsisprendusi, kaip pasielgti, ir tik teisme paprašė ją atleisti nuo atsakomybės tokiu pat būdu.

Tie, kas nesutiko pripažinti kaltės, yra teisiami. Tarp jų yra ir vienos Klaipėdos prokuratūros prokurorės buvęs sutuoktinis.

Dalis kyšininkų buvo sveiki žmonės, bet jiems nedaug trūko iki pensinio amžiaus. Matyt, nebeturėdami galimybės dirbti, jie sugalvojo, kad gali iki pensijos gauti neįgaliojo pašalpą, todėl paprašė tarnybos darbuotojų „pagalbos“.

Kiti yra tikrai neįgalūs ir pinigus duodavo, kad neįgalumo procentas jiems būtų nustatytas be problemų.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, pakartotinai įvertinusi kaltinamųjų priimtus sprendimus, dalį jų panaikino.

Įdomu, kad kaltinami korupcija tarnybos darbuotojai yra panašaus amžiaus kaip interesantai, kuriems nustatydavo nedarbingumą iki to laiko, kai jiems ateis laikas tapti pensininkais.

Gydytojai pripažino tik dalį kaltinimų. Didžiausi mūšiai teisme kils, kai prokuroras paprašys konfiskuoti gydytojų turtą. Mat esama nemenko oficialiai gautų pajamų ir turimo turto neatitikimo. Vakar vyko pirmasis teismo posėdis.

Skaičiai:

Byloje kaltinami 11 asmenų,

4 jų dirbo NDNT,

kiti 7 kaltinami davę kyšius,

dar 42 asmenys atleisti nuo atsakomybės už papirkimą, nes kaltę pripažino,

jie į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo nuo 190 iki 760 eurų,

dar du kaltę pripažinę asmenys nubausti 3,8 tūkst. ir 5320 eurų baudomis.

BNS žiniomis, tarp kaltinamųjų yra buvusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos teritorinio padalinio Dokumentų registravimo skyriaus vedėja Regina Intienė ir šio padalinio darbuotojas Algimantas Gabrialavičius. Jiems pareikšti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo.

Kaltinimai kyšininkavimu pateikti ir buvusiems NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio skyrių vedėjams Olgai Kulik ir Mindaugui Gyliui.

Dar septyni asmenys, kurie už galimai neteisėtą atlygį siekė paveikti NDNT darbuotojus, yra kaltinami dėl prekybos poveikiu ar papirkimo.

Šioje byloje dar 42 asmenys buvo kaltinti papirkimu, jie pripažino savo kaltę ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiems asmenims teko sumokėti nuo 190 iki 760 eurų dydžio įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dar du asmenys, taip pat pripažinę savo kaltę, teismo nubausti paskiriant jiems 3800 ir 5320 eurų baudas.

Ikiteisminio tyrimo metu STT nustatė, kad R. Intienė, pasinaudodama pažintimis su NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojais, daugiau nei 20 kartų savo ir kitų asmenų naudai priėmė galimai neteisėtą piniginį atlygį.

Ji kaltinama atlygio dalį kaip kyšį perdavinėjusi O. Kulik ir M. Gyliui.

Šie du buvę tarnautojai kaltinami tuo, kad iš įvairių asmenų daugiau kaip po 20 kartų priėmė kyšius už nedarbingumo lygio ar nuolatinės slaugos poreikio bei jų terminų nustatymą.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, pakartotinai įvertinusi kaltinamųjų priimtus sprendimus, dalį jų panaikino.

Kai tampame nematomi

Negalite dirbti ir negaunate pajamų, nes jūsų pagalbos vaikui reikia 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę. Negalite tikėtis nei socialinių paslaugų, nei būtinos kompensacinės technikos, mat visur įrašytas reikalavimas pateikti dokumentėlį: "Neįgaliojo pažymėjimo (neįgalumo lygio pažymos, darbingumo lygio pažymos, pažymos dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ir (ar) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos kopijas."

Neturite? Uždarykite duris iš kitos pusės.

Šį kartą mamos pagalbos šauksmas sulaukė atgarsio. Sukilo visuomenė, pradėjo domėtis žiniasklaida, atrodo, atsirado ir sprendimas. Kodėl tik įsikišus žiniasklaidai reikalai pajuda? Kodėl tai, kas turėtų būti savaime aišku ir užtikrinama visiems Lietuvos piliečiams, tampa kažkuo išskirtinu, sunkiai prieinamu ir užslėptu?

Ir kiek tokių atvejų? Manau, kad tūkstančiai. Vienur artimieji serga lėtine ir nepagydoma liga, kitur tėvukas dėl senatvės sukeltų negalių reikalauja nuolatinio dėmesio... Šalia kaimynė, vieniša senolė, kurios vaikai toli užsieniuose.

Štai tada akistata su socialine sistema perlieja lyg šaltu dušu. Tada supranti, kad artimojo liga ar negalia tik jo ir tavo reikalas.

Neduok Dieve, susirgt

Neseniai teko bendrauti su Kauno klinikų jaunaisiais medikais. Šaunūs jaunuoliai, jiems vis dar rūpi... Žinote, kas jiems sunkiausia – kai turi išrašyti ligonį, kuriam reikalinga paliatyvi slauga, o jo tiesiog nėra kur dėti.

Skaičiai tokie: Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra 9 lovos. Iš viso Lietuvoje 279 paliatyviosios pagalbos lovos. Visoje Lietuvoje mažiau nei 300 lovų!

Čia kalbame apie nepagydoma liga sergančius žmones. Žmones, kurie nepasveiks. Žmones, kuriems reikės vis daugiau priežiūros, įrangos, galiausiai – žinių, kaip palengvinti kančias.

Sakote yra slaugos ligoninės? Taip, jeigu jums pasiseks ir rasite ten lovą – 120 dienų, arba 4 mėnesius, per metus nuolatinės priežiūros reikalaujančiu žmogumi bus pasirūpinta. O kas toliau? Kaip sakoma, gyvas į žemę juk nelįsi.

Yra kelios išeitys. Susimokėti ir likti slaugos ligoninėje, keliauti į privačius globos namus arba... į namus.

Namuose, sakote? Taip mes, lietuviai, savus prižiūrime namuose. Kito pasirinkimo, deja, beveik neturime, nes kainos slaugos ligoninėje prasideda nuo 600–800 eurų. Kiek uždirba statistinis lietuvis? Taip...

Valdininkai sakys, kad galite naudotis dienos socialine globa asmens namuose. Ji teikiama iki 7 dienų per savaitę ir iki 4,5 val. per dieną. Slaugytojai pamoko, kaip reikia ligonį apversti, pakelti, prižiūrėti žaizdas, paaiškina, ką reikia daryti, kad neatsirastų pragulų, matuoja kraujospūdį ir t.t.

Visas šias paslaugas gali gauti tik tie, kam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Deja, mes puikiai žinome, kad šis poreikis nustatomas kur kas rečiau, nei iš tiesų reikėtų.

Beje, oficiali statistika sako, kad vien Kauno mieste yra daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, kuriems nustatyta specialieji poreikiai ir reikalingos slaugos paslaugos. Ambulatorinei slaugai Kaune numatyti 4 etatai gydytojų, 5 – slaugytojų ir 1 etatas dalimis paskirstytas kineziterapeutui, socialiniam darbuotojui, administravimui.

Bet! Aptarnaujami tik Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinyje prisirašę pacientai. Jų yra apie 1 tūkst.

Senatvėje – irgi ne pyragai

Senoliai. Senoliai, kurie yra vieniši. Senoliai, kuriems reikia bent jau pagalbos namuose. Ko galima prašyti? Išplauti grindis, pažiūrėti skaitliukus, apskalbti, išvirti sriubos ir t.t. Laisvų vietų skaičius 0. Laukiančių eilėje 223 senoliai. Tai oficiali statistika, o neoficiali?

Socialinė sistema mūsų valstybėje – lyg piktžaizdė. Pūliuojanti, smirdanti ir apleista žaizda.

Jeigu senolis nebegali savimi rūpintis, jeigu jo artimieji taip pat nebesugeba (ne todėl, kad nenori, o todėl, kad neturi medicininio išsilavinimo, todėl, kad turi dirbti ir išlaikyti šeimą, todėl, kad...) – ir ieško slaugos ligoninės, globos namų... Patikėkite. Vietų nėra, kad ir ką skelbtų oficiali statistika. O jeigu ir randate, tai greičiausiai privačiame sektoriuje. Tik klausimas, ar sugebėsite šias paslaugas įpirkti.

Kad ir kur pasisuktum – atsimuši į sieną. Dirbi žmogus, moki mokesčius ir, atrodo, esi reikalingas tik tol, kol pajėgi duoti. O kai nebegali, sistema tave išpjauna.

Kas lieka? Socialiniai tinklai? Prašyti pagalbos viešai, gal kas išgirs? Tikėtis, kad tada kas nors suskubs svarstyti ir daryti pakeitimus, ar apsimes, jog sistema veikia ir numes vienkartinę išmoką?

Socialinė sistema mūsų valstybėje – lyg piktžaizdė. Pūliuojanti, smirdanti ir apleista žaizda. Kiek tai tęsis? Kada valstybė imsis rūpintis visais, o ne tik pateptaisiais?

Kaune judesys yra. Yra sprendimas jungti slaugos ligonines, žadama, kad atsiras daugiau lovų. Svarstoma didinti specialistų, galinčių padėti namuose, skaičių. Bet kaip lėtai viskas juda!

O gal mes pradedame ne nuo to galo? Ar klausė kas sergančiųjų ar slaugančiųjų, kokius kelius jiems tenka nueiti? Kiek informacijos jie gauna ištikus bėdai. Jums neįdomu? Man įdomu.

Todėl klausiu visų jūsų. Todėl prašau visų jūsų. Atsakykite, nes man rūpi. Ne aš žinau, kad ta valstybė, kuri negina silpnųjų, – ta valstybė be ateities.

„Visko esu girdėjusi, mačiusi, bet tokio akibrokšto iš Neįgalumo tarnybos Kauno skyriaus nesapnavau nei košmaruose", – teigė kaunietė Vitalija Vosylė.

Ji visa dukros sveikimo, tiksliau, kovos už gyvybę, istorija aktyviai dalijosi nuo pat tragiškos nelaimės balandį, kai trylikametę partrenkė automobilis.

„Kas seka mūsų istoriją, žino mūsų praleistas dienas reanimacijoje. Pirmosios 3 paros čia buvo protokolinės, be jokio planinio gydymo, nes buvo kovojama už Pijos gyvybę, toliau laukė vaikų Neurochirurgijos skyrius, daug narkozių, tyrimų. Jame ilgą laiką buvome dar komoje su abiejų kūno pusių nevaldymu“, – priminė vienas baisiausių dienų, kokios tik gali būti tėvų gyvenime, moteris.

Socialinio tinklalapio nuotr.

Šiuo metu mergytei paskirta reabilitacija. Per tą laiką jos būklė gerėjo, bet pacientei ir visai jos šeimai teks nueiti dar ilgą kelią. Situacija ir taip sudėtinga, tad visokeriopa moralinė, fizinė, materialinė ir kitokia pagalba praverčia kaip grynas oras. Todėl valstybės institucijų atsakymas, kad reikalingos pagalbos teks laukti neaišku kiek, moterį tiesiog šokiravo.

„Su atminties sutrikimais, kairės pusės paralyžiumi, epilepsija ir kitais sunkiais liekamaisiais pažeidimais. Po įvykio praėjo 2 su puse mėnesio ir liepos 6 d. buvo pristatyti dokumentai nustatyti Pijai neįgalumą, įvertinti specialiuosius poreikius. Ir ką jūs manote??? Šiandien paskambino pats Kauno skyriaus neįgalumo tarnybos vedėjas ir pasakė sprendimą. NEĮGALUMO JŪSŲ DUKRAI NEDUOSIME! Taigi, mielieji, mano dukra visiškai sveika!!!!“, – audringai į tarnybos atstovų atsakymą reagavo V. Vosylė.

Šiandien paskambino pats Kauno skyriaus neįgalumo tarnybos vedėjas ir pasakė sprendimą. NEĮGALUMO JŪSŲ DUKRAI NEDUOSIME!

Ji aiškino, kad tik tuomet, kai žmogui yra nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygiai, yra kompensuojamos įvairios priemonės.

„Visų pirma, dukras auginu viena. Po tokios sunkios traumos reikia slaugyti dukrą ir su ja būti 24 valandas per parą. Į darbą išeiti nebegaliu, nežinau, kada vėl galėsiu dirbti. Jau tris mėnesius gyvename be pajamų šaltinio“, – guodėsi moteris.

Ji tęsė, kad be oficialios neįgalumo pažymos nekompensuojami dukrai reikalingi specialūs batai ir kiti įmantresni įtvarai, taip pat negali kreiptis dėl neįgalumo technikos.

„Konkrečiai šiuo metu mums reikalinga tualeto kėdė, kurios 3 lygio reabilitacija tokio amžiaus vaikui neturi, o iš techninės pagalbos neįgaliųjų skyriaus be pažymos negaliu prašyti. Specialaus, patogaus, pritaikyto neįgaliojo vežimėlio dalis kompensuojama tik praėjus 6 mėnesiams nuo neįgalumo nustatymo. Nekompensuojami vaistai, nepritaikyta švietimo sistema ir t.t..“, – tarsi į užburtą ratą jaučiasi pakliuvusi V.Vosylė.

Ji piktinosi, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba net nebandė įvertinti jos dukros būklės, gebėjimų, savarankiškumo.

„Kas per sveikatos, socialinė sistema??? Kur mes gyvename?“, – stebėjosi moteris. 

Laikinai einanti NDNT direktoriaus pareigas Vytautė Polujanskienė portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad mergaitės būklė ir gebėjimai net nebuvo vertinti. Mamos prašymas nustatyti dukros neįgalumą buvo atmestas, nes taip reglamentuoja įstatymai.

„Ji guli ligoninėje, yra gydoma. Panašu, kad gydymas bus tęsiamas ilgokai. Jos būklė keičiasi, ji yra dinamikoje“, – aiškino V. Polujanskienė.

Pagal įstatymus, kaip aiškino laikinoji tarnybos vadovė, darbingumo, neįgalumo lygius imamasi nustatyti tada, kai jau būna išnaudotos visos gydymo, reabilitacijos ir kitokios galimybės.

V. Polujanskienė teigė, kad atsakyme mamai tarnybos specialistai visa tai paaiškino ir nurodė, kad vėliau ji galės kreiptis dėl neįgalumo lygio nustatymo.

„Atvyks su patikslintomis diagnozėmis“, – pridūrė pašnekovė.

V. Vosylės dukra buvo sunkiai sužalota šių metų balandžio 27 dienos vakare. Ją einančią pėsčiųjų perėją Kaune, Europos prospekte, partrenkė automobilis. Augintinis, kuri ji vedėsi, žuvo vietoje, mergaitės sužalojimai buvo tokie sunkūs, kad ją ištiko koma. 

Eglė Audickaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų  Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė:

Kauno klinikų filiale Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“​ gydomos pacientės būklė yra dinamiška, gerėjanti, gydytojai mato atliekamą progresą. Pacientei šiuo metu yra taikoma trečio lygio reabilitacija, kuri, esant poreikiui, tikrai bus pratęsiama, siekiant dar labiau pagerinti sveikatos būklę.

Vaikų reabilit​acijos ligoninėje „Lopšelis“ esančios vonios ir tualetai yra pritaikyti pacientams, turintiems judėjimo negalią. ​Pacientės palatoje yra vežimėlis, kuriuo ji yra vežama į reabilitacijos užsiėmimus, funkcinė lova.

Specialiosios technikos turėjimą ir naudojimą namie, kuomet pacientai yra išleidžiami iš reabilitacijos ligoninės, užtikrina Techninės pagalbos neįgaliesiems centrai.

Vasario 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą supaprastinto proceso tvarka, priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl vienos darbuotojos. Moteriai teismas skyrė daugiau nei 5 tūkstančius eurų siekiančią baudą bei konfiskavo kaip kyšį gautus 900 eurų

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnais atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

STT Klaipėdos valdybos pareigūnų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad moteris, dirbdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje Klaipėdos I-ojo teritorinio skyriaus vyriausiąja specialiste, keturis kartus savo naudai priėmė kyšį.

Kaip skelbia prokuratūra, tris kartus įstaigos darbuotoja kyšį ėmė už teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus – kad būtų nustatytas atitinkamas darbingumo lygis ir vieną kartą už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – kad per įmanomai trumpą laiką ir nesant tam pagrindo, pačiam asmeniui netgi tiesiogiai nedalyvaujant darbingumo lygio nustatymo procedūroje, jam būtų nustatytas pageidaujamas darbingumo lygis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pacientai, siekiantys, kad jiems būtų nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis arba nustatytas didesnis nei priklauso neįgalumo ar darbingumo lygis, tiesiogiai ar per tarpininkus kreipdavosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojus, kurie už kyšius nustatydavo norimą neįgalumo ar darbingumo lygį. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime buvo ir tebėra tiriama keliasdešimt tokių korupcinių nusikalstamų veikų epizodų.

Prokuroro sprendimu 16 asmenų yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2 atžvilgiu priimtas sprendimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, 27 asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas.