Kai dirbi sunkiai ir daug, per kavos pertraukėlę galima pagalvoti, kur ir kaip uždirbtus pinigus taupyti.

„Labai nedaug investuoju, savais interesais investuoju į kriptovaliutą. Naudoju visiems žinomas platformas. Porą dalelyčių nusipirkęs ir tiesiog žaidžiu“, – sakė vilnietis Eimantas. 

„Aš esu  turbūt daugiau ilgalaikė investuotoja. Investuoju klasikiniais būdais, t. y. – antros, trečios pakopos pensijų fondai. Taip pat – į pagrindines didžiąsias kompanijas ir jų akcijas. Dar yra keletas obligacijų ir investicinių fondų“, – atviravo vilnietė Akvilė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Šis skaičius per pastaruosius keltą metų nepakito, tačiau pokyčių yra tarp pačių investicijų. Dažniausiai lietuviai nukreipia pinigus nebe į nekilnojamąjį turtą (NT), o į gyvybės draudimą. Tokių yra penktadalis. Kaip rodo atlikta SEB banko apklausa, trečia pagal populiarumą investicija – pensijų fondai. 

Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų.

 

„NT nusileido į antrą vietą keliais procentiniais punktais. Greičiausiai dėl to, kad kyla „Euribor“ palūkanų normos ir galbūt keičiasi lūkesčiai, nes daugelis gyventojų tikisi, kad NT kainos kris“, – komentavo SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

Kur žmonės pasirenka investuoti, priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo. Vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai renkasi specialistai ir biurų darbuotojai. Į NT investuoja patys sau darbdaviai. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad tik keturi iš dešimties gyventojų banko sąskaitose turi daugiau nei 2 tūkst. eurų.

„Didžiausios baimės yra pradėti investuoti, nes galvoja, kad neužteks lėšų, nes neturi sukaupę pakankamai pinigų“, – teigė E. Dovbyšienė.

Taupyti jau sunkiau ir viduriniajai klasei, kuria Lietuvoje jaučiasi rekordiškai daug – net šeši iš dešimties žmonių. Ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo.

„Pagrindinė priežastis, dėl ko vidurinioji klasė gali įpirkti mažiau prekių ir paslaugų, – infliacija. Per paskutinius metus vidutinės prekių ir paslaugų kainos padidėjo beveik 20 proc. Tuo pačiu vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 13 proc.“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Viduriniajai klasei galima priskirti gyventojus, gaunančius nuo 1100 kone iki 3000 eurų prieš mokesčius. Tačiau vis mažiau šių pajamų atitinka ne pirmo būtinumo prekėms. Tame tarpe – ir ne investicijoms.

„Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų“, – teigė N. Mačiulis.

„Luminor“ nekilnojamojo turto finansavimo projektų vadovas Gediminas Kesminas sako, kad tai pirmasis tokios apimties „Eikos“ projektas, kurį bankas finansuoja.

„Jis neįprastas viskuo – savo paskirtimi, formatu ir reikšme visų mūsų saugumui. Populiarėjanti viešoji ir privati partnerystė krašto gynybos ir saugumo srityje yra tarsi klijai atskirų visuomenės grupių vienybei siekiant bendro tikslo“, – pranešime sakė G. Kesminas.

Pasak „Eikos“ generalinio direktoriaus  Domo Dargio, „Luminor“ bankas partneriu buvo nuo pat pradinės projekto stadijos.

„Eika“ karinį miestelį Šiauliuose finansuoja ir iš kitų šaltinių – jos įmonė „Partnerystės projektai keturi“ balandį išplatino 8 mln. eurų vertės trejų metų trukmės obligacijų emisiją – tai buvo pirmas kartas, kai Baltijos šalių pensijų fondai kartu investavo į gynybos infrastruktūrą regione.

Jis neįprastas viskuo – savo paskirtimi, formatu ir reikšme visų mūsų saugumui.

Projektas įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu – „Eikos“ įmonė miestelį pastatys per trejus metus už savo lėšas ir po to 12 metų jį administruos.

Šiauliuose 7,8 ha plote iškilsiančiame miestelyje įsikurs „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas. Teritorijoje numatytos kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sporto patalpos ir aikštės, techniniai pastatai.

Karinio miestelio statybos pradėtos 2022 metų spalį, projektą įgyvendina „Partnerystės projektai keturi“ ir „Samogitia miestelis“. Pagal 15 metų trukmės neskelbiamos vertės sutartį su Krašto apsaugos ministerija miestelio statybas planuojama užbaigti kitų metų pavasarį.

Tai yra vienas iš trijų Lietuvoje planuojamų pastatyti karinių miestelių. Jie statomi siekiant juose dislokuoti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ vienetus. Juose galės tarnauti ir dirbti iki 2,5 tūkst. karių ir krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų. Bendra trijų sutarčių vertė siekia apie 168 mln. eurų. 

Jo duomenimis, šiuo metu daugiausiai investuojančių gyventojų pasitiki gyvybės draudimu (21 proc.), trečios pakopos pensijų fondais (14 proc.) ar perka NT (16 proc.).

„Investuotojų įpročiai keičiasi, didėja pasirinkimo įvairovė: jei prieš dvejus metus akcijų turėjo 8 proc., dabar – jau 11 proc. Lietuvos gyventojų. Daugėja ir kitas investavimo priemones, tokias kaip investiciniai fondų vienetai ar biržoje prekiaujami fondai, besirenkančių klientų. Gyventojai ryžtasi išbandyti ir investicijų pasaulio naujoves“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Pasak tyrimo, daugiausia yra investuojančių į gyvybės draudimą – 32 proc., į materialųjį turtą – apie 22 proc., į vertybinius popierius – 17 proc., o mažiausia – į naujas priemones: kriptovaliutą, NT sutelktinio investavimo platformas – 14 proc.

Gyventojai ryžtasi išbandyti ir investicijų pasaulio naujoves.

Vyrai labiau linkę rinktis didelės rizikos priemones, todėl jie dominuoja tarp investuojančių į vertybinius popierius ir naujoves (66–67 proc.). Kitur lyčių santykis yra panašus, rodo tyrimas.

„Vis dar vyrai investuoja aktyviau ir moterys yra atsargesnės investuotojos. (...) Net du trečdaliai vyrų renkasi tas progresyviąsias investicijas arba tas rimtąsias“, – komentavo SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

E. Dovbyšienės teigimu, daugiausia investuotojų yra didesnes (34 proc.) ir vidutines (30 proc.) pajamas gaunantys aukšto  išsilavinimo asmenys.

„Apie trečdalį investuojančių sudaro vidutines pajamas gaunantys ir šiek tiek daugiau, ką galime pastebėti, kad net mažas pajamas turintys investuoja. (...) Kuo didesnį išsilavinimą turintis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis investuos, ir ką matome, kad su aukštuoju išsilavinimu tikrai didesnė dalis žmonių investuoja“, – pasakojo E. Dovbyšienė.

Pasak jos, 14 proc. gyventojų nurodė ketinantys pradėti investuoti per artimiausius metus, dar kas trečias – 30 proc. teigia, kad būtų įdomu pabandyti, o dauguma planuojančių investuoti galvoja apie investicijas į NT.

„Planuojantys ar norintys išbandyti investicijas Lietuvos gyventojai labiausiai dairosi į nekilnojamąjį turtą (33 proc.), akcijas (28 proc.) ir auksą (16 proc.). (...) Vis dėlto padidėjusi geopolitinė įtampa pasaulyje dėl karo Ukrainoje ir dėl Kinijos agresyvios retorikos Taivano atžvilgiu bei padidėjusi ekonomikos nuosmukio rizika padeda palaikyti susidomėjimą auksu, kuris laikomas investicija, teikiančia psichologinio stabilumo“, – pastebi E. Dovbyšienė.

Jos teigimu, didžioji dalis investuoti neplanuojančių žmonių kaip priežastį nurodo nepakankamas santaupas (45 proc.),  beveik trečdalis (32 proc.) bijo nuostolių, mano, kad jiems trūksta žinių (25 proc.), kad investavimo sprendimai per sudėtingi (22 proc.), jiems trūksta laiko (19 proc.) arba yra tekę turėti blogą patirtį investuojant (9 proc.).

„Kas antras žmogus galvoja, kad turi nepakankamai santaupų, bet galima sakyti, kad čia yra labai subjektyvu, nes dabar yra galimybių investuoti ir nuo euro“, – teigė E. Dovbyšienė.

SEB banko užsakymu tyrimą kovo mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1,1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

„ECB padidins palūkanų normas mažesniu žingsneliu nei tą darė pastarąjį pusmetį. Ketvirtadaliu procentinio punkto pakels palūkanų normas – iki 3,25 proc.“, – trečiadienį komentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

ECB palūkanas didina jau septintą kartą. Būstų rinkos padangėje tai nėra gera žinia. Keliamos bazinės palūkanų normos veikia EURIBOR, su kuriuo susietos ir gyventojų būsto paskolos.

„Tie, kurie šiandien žiūri jau pastatyto būsto, jiems ta palūkanų norma jau labiau juntama. Dalis gyventojų nusprendė palaukti, kol bus aiškesnė situacija nekilnojamojo turto (NT) rinkoje“, – sakė „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

SEB banko duomenimis, per du šių metų mėnesius kredito įstaigos suteikė 7 proc. mažiau paskolų gyventojams nei pernai. Mažiau skolinta ir būstui. Bankuose už būstų kreditus palūkanos jau siekia 5 proc. Nors skolintis ūpas mažėja, būsto kainos Lietuvoje – tarsi įšalusios. Latvijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Švedijoje būstas jau pinga.

Dalis gyventojų nusprendė palaukti, kol bus aiškesnė situacija nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

 

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet būstas pigs nebent 5 proc. Tai – mažai, turint galvoje, kad Vilniuje per dvejus metus butai pabrango 50 proc.

„Nėra kažkokio finansinio streso, kuris verstų pigiau parduoti turimą turtą“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot T. Povilausko, būsto kainas toliau veiks ECB keliamos palūkanų normos. O padidinimų gali būti ne vienas.

„Dar bus didinimas birželį ir liepą, tad gali padidėti iki 3,75 proc.“, – prognozavo T. Povilauskas.

Griežtinti pinigų politiką, anot ekspertų, verčia nebe prekių infliacija, o brangstančios paslaugos. Tačiau ECB kartu rizikuoja valstybes įstumti į recesiją, kai šalies ūkis nebeauga du ketvirčius iš eilės. Ekonomistai mano, kad Lietuvoje nuosmukis tęsis visus metus.

„Matome, kad būsto rinka Vilniuje ir Kaune dar neįsisiūbuoja: ir pirkėjai, ir plėtotojai labai atidžiai stebi situaciją ir tarsi laukia kažkokio signalo. Rinka nėra sustojusi, tačiau pokyčių joje mažai: pardavimų skaičius svyruoja apie šių metų vidurkį, susidomėjimas išlieka gan aukštas, bet sprendimų laikas – ilgas. Kainų augimą labiau lemia pasiūlos pasikeitimai, o pati pasiūla taip pat keičiasi labai iš lėto. Kol kas tai atitinka mūsų prognozes; pagal jas susidomėjimas turėtų didėti prasidedant vasarai ir tai gali padidinti paklausą ir pirkėjų aktyvumą“, – prognozavo „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Eksperto vertinimu, didesnių pokyčių galima tikėtis rudeniop, kai turėtų sparčiau imti pildytis pirminės rinkos būstų sandėlis – tai padidins pasirinkimą laukiantiems pirkėjams ir gali išjudinti pardavimus. Fundamentalūs ekonominiai rodikliai Lietuvoje yra pozityvūs, vartotojų pasitikėjimo rodiklis, stebimas Valstybės duomenų agentūros, taip pat auga, o labiausiai rinkos aktyvumą, tikėtina, stabdo Euribor normos augimas, kuris šiuo metu stabilizavosi, tačiau pikų, prognozuojama, dar gali pasitaikyti metų pabaigoje; šiais metais vidutiniškai 6 mėn. Euribor turėtų siekti apie 3,5 proc., o kitais metais išliks svyruojantis, dažniausiai – tarp 3–3,5 proc.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Kaune vis dar ramu: per keturis mėnesius fiksuota 250 pardavimų, o balandis su 43 pardavimais buvo mažiausiai rezultatyvus šiemet. Per tą patį laikotarpį pernai sandorių buvo 57,2 proc. daugiau; balandis buvo perpus gausesnis – 65 pardavimai.

Kainų augimą labiau lemia pasiūlos pasikeitimai, o pati pasiūla taip pat keičiasi labai iš lėto.

Balandį „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose parduoti 26 būstai – per 2023 metus 83. Balandis buvo panašiai rezultatyvus kaip kovas ir gerokai sėkmingesnis nei sausis ar vasaris. Balandį Vilniuje parduota 20 butų ir kotedžų, Kaune – 1 loftas, o Druskininkuose – 5 apartamentai. „Citus“ valdomų projektų būstų sandėlį Vilniuje papildžius projektui „Kaip Niujorke by CITUS“ (čia fiksuoti ir pirmieji pardavimai) bei pardavus paskutinį kotedžą projekte „PaJustis by CITUS“, dabar jį sudaro 157 butai, Kaune liko 15 loftų ir 25 komercinės patalpos projekte „Radio City by CITUS“; taip pat 99 apartamentai Druskininkuose, projekte „Nemunas by CITUS“.

Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Nuo metų pradžios naujų butų ir kotedžų asortimentas Vilniuje padidėjo 5,9 proc., tačiau nuo kovo mėn. jis šiek tiek sumažėjo (nuo 4 310 iki 4 301 buto ir kotedžo), todėl pasirinkimas sostinėje visa dar yra gan ribotas. Per mėnesį rinkoje pasirodė tik vienas naujas projektas – „Kaip Niujorke by CITUS“ su 81 butu (I etape). Daugiau naujų projektų ar jų etapų nefiksuota.

Kaune nuo metų pradžios naujų būstų sandėlis sumažėjo 7,3 proc. (nuo 1 102 iki 1 022), o per mėnesį laikinojoje sostinėje neatsirado nei vieno naujo projekto ar etapo.

Grafikas nr. 3: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Nežiūrint lūkesčių ir kai kurių prognozių, vidutinės pirminės rinkos pasiūlos kainos vėl šiek tiek paaugo, nors ir paklaidos ribose. Balandžio pabaigoje Vilniuje, „Citus“ analitikų duomenimis, vidutinė butų kvadratinio metro kaina sudarė 3 283 Eur/kv. m ir buvo 2 proc. didesnė nei kovą (3 216 Eur/kv. m). Lyginant su praėjusių metų gruodžio pabaiga, kaina išliko beveik nepakitusi.

Kaune kainos taip pat padidėjo: praėjusį mėn. jos sudarė 2 711 Eur/kv. m – 1 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau (2 684 Eur/kv. m). Šiame mieste ir nuo 2022 m. pabaigos stebimas kiek ryškesnis augimas – 7,5 proc.

Grafikas nr. 4: Pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Vilnietis Dainius šiuo metu turi net 21 nekilnojamojo turto objektą, skirtą nuomai.

„Vienas dalykas, – kad nenuvertėtų pinigai ir kad būtų nuolatinis pinigų srautas. Kitas dalykas – man labai patinka“, – atviravo investuotojas Dainius Zgrabskis.

Tokių kaip Dainius Lietuvoje – ne vienas ir ne du. Štai po penkis ir daugiau būstų turi apie 1600, po keturis būstus –beveik 5 tūkst. namų ūkių. Dar beveik 27 tūkst. – po tris būstus. O daugiausiai turinčių – po du būstus. Pastarųjų priskaičiuojama net 140 tūkst. Palyginti su užpernai, pernai būstų parduota dešimtadaliu mažiau. Tačiau tų, kurie pirko antrą, trečią ar net ketvirtą būstą, padaugėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu, sakykime, per metus turime apie 32 tūkst. įsigytų butų, tai iš jų investicinių būstų, kuriuos įsigijo jau turintys butą ar namą, sudarė apie 7 tūkst. Galima sakyti, kad beveik kas penktas butas buvo įsigytas kaip investicinis“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Ir tokį vadinamą investicinį būstą žmonės mieliau perka net ne sostinėje.

„Vilniuje ta dalis sudaro 18 proc., Kaune – apie 21 proc., o Klaipėdoje – net 25 proc. Tad pajūryje, galima sakyti, net kas ketvirtas būstas – investicinis“, – sakė M. Samkus.

Ekspertų lietuvių meilė NT nestebina.

„Tai yra ir tam tikra meilės forma tai turto klasei. Kai investuoti į akcijas ar obligacijas, tu investuoji į įmonę ir nieko negali daryti su jomis. Tai tau arba teikia finansinę naudą, arba ne. O būstą tu gali nuomoti ir gauti nuolatines pajamas“, – komentavo bendrovės „Inrento“ vadovas Gustas Germanavičius.

Žmonės investuoja į mažus butus, loftus, viską, kas yra maždaug iki 100 tūkst. eurų.

 

Be to, investuoti į NT saugiau nei į akcijas ar obligacijas.

„Žmonės investuoja į mažus butus, loftus, viską, kas yra maždaug iki 100 tūkst. eurų“, – teigė G. Germanavičius.

Nuomos versle jau septintus metus besisukantis Dainius taip pat ieško pigesnio būsto, kurio kaina būtų net penktadaliu mažesnė už rinkos.

„Tai yra mūsų apsidraudimas nuo galimo NT rinkos kritimo ir panašių netikėtumų. Mes butą atnaujiname. Jei reikia kapitalinio remonto ar paprasto, gražiai suremontuojame, stilingai įrengiame, tuomet galima daugiau gauti už nuomą“, – verslo niuansus atskleidė investuotojas Dainius.

Pasaulinė praktika rodo, kad investicija į būstą šiek tiek lenkia infliaciją, todėl pirkti jį ir nuomoti – apsimoka. Kai kurios apklausos rodo, kad nemažai lietuvių perka būstą ir ne Lietuvoje.

„Užsienyje, kur klimatas palankesnis, šiltesnis, būstą su apdaila galima ir pigiau įsigyti. Tad vieną pirkome apsidrausdami, jeigu prasidėtų karas“, – kalbėjo D. Zgrabskis.

Daugiau nei 173 tūkst. žmonių Lietuvoje turi po du butus ar net daugiau, tačiau tai nereiškia, kad visi antrą būstą perka tik nuomai. Gali būti, kad perka sau. Dalį laiko – nuomoja, o paskui perleidžia vaikams. 

„Penkeri metai irgi yra pakankamai ilgas laikas. (...) Dėl laikotarpio trumpinimo diskusija yra tikrai galima“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.

Tačiau S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad reikia duomenų ir apie tai, ar pakeitimas galėtų daryti įtaką ir kokią perkaitusiai NT rinkai.

Norintiems nemokėti 15 proc. pajamų mokesčio parduodant antrą būstą, kuris nėra nuolatinė gyvenimo vieta, šį turtą dabar reikia išlaikyti ne mažiau kaip dešimt metų.

Seimas jau kelis kartus per pastaruosius metus nepriėmė svarstyti liberalų inicijuotų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta sutrumpinti dabartinį terminą.

Seimas 2015 metų gruodį nuo penkerių iki dešimties metų pailgino laiką, kai neapmokestinamas kito būsto pardavimas.

Dabar nemokant 15 proc. pajamų mokesčio galima parduoti tik tą būstą, kuriame nuolat gyvenama ir ne anksčiau kaip po dvejų metų nuo įsigijimo.

Vien vasarį atlikta statybos darbų už 268,7 mln. eurų – 2,6 proc. daugiau nei sausį (nepašalinus – 1,1 proc.) ir  5,9 proc. daugiau nei pernai vasarį (nepašalinus – 4,4 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Gyvenamųjų pastatų statybos darbų vasarį atlikta už 66,4 mln. eurų – 0,8 proc. mažiau nei prieš metus. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 105,7 mln. eurų – 2,7 proc. mažiau. Inžinerinių statinių statybos darbų atlikta už 96,6 mln. eurų – 22,2 proc. daugiau.

Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 1,3 proc. mažiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 7,4 proc. daugiau.

Sausio–vasario mėnesiais statybos darbų užsienyje atlikta už 79,3 mln. eurų – 1,9 proc. daugiau. Vien vasarį atlikta darbų už 44 mln. eurų – 6,4 proc. daugiau nei sausį ir 1,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Anot tarybos, baudų nesumokėjo ir nepateikė finansinių garantijų agentūros „Augida“, „Hausa“, „Juda NT“, „Laurus Real Estate“, „Namelita“, NT paslaugų centras, „Oberstata“, „Proreal Invest“, „Rebesta“, „Renatos namai“, „Rezidentas“.

Dar vienai baudos nesumokėjusiai pažeidėjai institucija pateikė finansinį reikalavimą bankroto byloje.

Pernai gruodžio pabaigoje taryba paskelbė, kad Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija ir jos 39 narės susitarė nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių ir taip apribojo tarpusavio konkurenciją. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso buvo skirta 969 tūkst. eurų baudų.

Kovo 29 dieną baigėsi trijų mėnesių terminas, per kurį pažeidėjos turėjo į valstybės biudžetą sumokėti baudas už konkurenciją ribojantį susitarimą, nepaisant to, ar nutarimą apskundė teismui. Per šį terminą asociacija ir 21 įmonė baudas sumokėjo.

Nuosavu namu Svetlana džiaugėsi ketverius metus. Įsigyti jį nebuvo lengva. Kad kaina būtų įkandama, moteris pabėgo iš Vilniaus miesto į Vilniaus rajoną.

„Taupėme kiekvieną centą, stengėmės įsigyti be paskolų. Aišku, mūsų didelis pranašumas, kad turėjome butą, kurį galėjome parduoti“, – dalijosi Širvintų r. gyventoja Svetlana Siniakova.

Svetlana už namą nemoka jokio nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau po trejų metų jos turtas gali būti apmokestintas, mat valdžia paruošė naująjį nekilnojamojo turto modelį.

„Visi norime mokėti mažiau mokesčių, bet suprastame, kad valstybė negali būti be mokesčių“, – sakė S. Siniakova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje jau yra, tačiau Finansų ministerija užsimojo, kad jį mokėtų daugiau gyventojų. Ketina mokestį skaičiuoti už kiekvieną būstą atskirai, net ir už pirmąjį.

„Tai vienas prasčiausių mokesčių, kurie buvo sugalvoti per pasaulio istoriją“, – savo nuomonę išreiškė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

Valdžia mokesčiu siekia atvėsinti nekilnojamojo turto rinką. Vien Vilniuje per dvejus metus būstas pabrango 50 proc.

„Praktika rodo, kad nekilnojamojo turto mokesčiai turi tam tikrą psichologinį efektą, kad žmogus, net ir nedidelę pinigų sumą mokėdamas, pagalvoja, ar jam tas turtas reikalingas“, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ekonomistas jau dabar sako, kad sumažinti nekilnojamojo turto kainų šiuo mokesčiu nepavyks.

„Didžioji dalis žmonių, valdančių nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamojo turto rinkoje nedalyvauja ir jokio poveikio jai tiesiogiai nedaro. Jie įsigiję nekilnojamąjį turtą, jį valdo, neketina jo keisti ar atsisakyti“, – pabrėžė A. Bartkus.

Pagal sumanymą naujas nekilnojamojo turto mokestis turėjo būti visuotinis, bet ministrė aiškina, kad jo visi nemokės.

„Pusė žmonių, kurie turi paprastesnį būstą, tokio mokesčio nemokėtų“, – akcentavo G. Skaistė.

Kiek teks mokėti, priklausys nuo kiekvienos savivaldybės. Kitaip sakant, bus žiūrima į medianą – vidurinę turto vertę mieste. Ją skaičiuoja Registrų centras. Vilniuje mediana siekia apie 60 tūkst. eurų. Kaune mokestis būtų skaičiuojamas nuo 40 tūkst. eurų. Klaipėdoje – nuo kiek daugiau nei 47 tūkst. eurų. Neringos savivaldybėje, kur turtas brangiausias, mokestis skaičiuotųsi nuo 111 tūkst. eurų.

„Sakyti, kad pusė Lietuvos gyventojų nemokės, manau, ne visai teisinga. Didžiąją dalį to mokesčio suneš vilniečiai ir Vilniuje turto turintys gyventojai“, – pabrėžė Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Kieno turtas neviršija medianos, mokesčio nemokėtų, o jei būsto vertė svyruoja tarp vienos ir dviejų medianų, jiems būtų taikomas 0,06 proc. mokesčių tarifas. Mokestį tektų sumokėti ne nuo tiek, kiek butas vertas šiandien, o nuo skirtumo tarp medianos ir mokestinės vertės, kurią nustato Registrų centras.

Jei žmogus turi garažą ar sodą, mokėti tektų dar daugiau. Nekomerciniam turtui būtų taikomas nuo 0,1–1 proc. tarifas. Konkretų nustatytų savivaldybė.

„Jei imtume tamsiausią scenarijų ir savivaldybė taikytų 1 proc., tai nuo garažo ar sodo, kurį turime, dar papildomai reikėtų sumokėti 100 eurų“, – skaičiavo J. Basalykas.

Neseniai ministrė aiškino, kad mokestis bus gerokai mažesnis – vidutiniškai 14 eurų per metus. Ekonomisto manymu, tai nėra gera žinia jaunoms šeimoms, turinčioms paskolų.

„Tai papildomas erzinantis momentas. Europos Centrinio Banko pakeltos palūkanos žymiai padidino kredito kainą“, – finansinę naštą akcentavo A. Bartkus.

Turtingiausiems mokestis turėtų būti didesnis – viršijus 2 medianas, būstas būtų apmokestinamas nebe 0,06 proc., o 0,1 proc. tarifu.

„Pirma dalis mokama su mažesniu tarifu, likusi dalis, viršijanti 2 medianą, – didesniu tarifu“, – sakė A. Antanavičius.

Tačiau mokesčių ekspertas čia įžvelgia neteisybę – turtingieji su nauju mokesčiu mokėtų mažiau nei su dabar galiojančiu. Pavyzdys – 600 tūkst. vertės būstas.

Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų.

„Arti 5 tūkst. eurų. Dabar, atrodo, gali tekti mokėti tik 500 eurų“, – pastebėjo J. Basalykas.

Iš surinkto nekilnojamojo turto mokesčio pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus.

„Savivaldybė, gaudama tą mokestį, galėtų rūpintis tiek socialine, tiek kietąja infrastruktūra, t. y. tinklais, viešuoju transportu, mokyklomis, darželiais“, – vardijo Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.

Kiek konkrečiai mokesčių bus surinkta, ministrė nepasako.

„Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų“, – sakė G. Skaistė.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio dar turės apsispręsti Seimas.