Pasak Kultūros ministerijos, kurios užsakymu ir sukurta naujoji metodika, šis indeksas – išvestinis rodiklis, apskaičiuotas iš dviejų grupių rodiklių: jie apibūdina nelegalaus turinio vartojimo įpročius ir nelegalaus turinio vartojimo priimtinumo bei pakantumo jam nuostatas.

„Pagal sukurtą metodiką bus galima atlikti periodinius tyrimus – planuojama kas dvejus metus –  ir stebėti Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio (...) vartojimą, išsiaiškinti visuomenės požiūrį į skaitmeninį piratavimą, taip pat stebėti visuomenės nelegalaus turinio vartojimo įpročius ir nuostatų kaitą“, – sakė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

„Tokia stebėsena suteiks pagrindą įrodymais grįstai politikai šioje srityje, padės įvertinti tokios politikos efektyvumą, periodiškai koreguoti jos kryptis ir uždavinius“, – pažymi jis.

Tokia stebėsena suteiks pagrindą įrodymais grįstai politikai šioje srityje, padės įvertinti tokios politikos efektyvumą, periodiškai koreguoti jos kryptis ir uždavinius.

Viceministro teigimu, metodika leis stebėti nelegalų filmų, serialų, vaizdo įrašų, televizijos laidų, sporto transliacijų, muzikos kūrinių, e. knygų ir audioknygų, žurnalų, natų, vaizdo žaidimų, mokomojo turinio ir programinės įrangos turinio vartojimą.

Klausimyną sudaro prasminiai klausimų blokai: legalaus ir nelegalaus turinio vartojimo įpročiai, tokio turinio pasirinkimo priežastys ir vartojimo būdai bei neigiamos jo vartojimo pasekmės, visuomenės žinios, įsitikinimai ir nuostatos nelegalaus turinio atžvilgiu, komunikacija socialinėje erdvėje ir šeimoje, taip pat pagalbiniai klausimai.

Naudojant naująją metodiką atliktas bandomasis tyrimas. Bandomojo tyrimo imtis siekė 412 14–64 metų Lietuvos gyventojų, besinaudojančių internetu, papildomai išskiriant 14–29 metų gyventojus. Statistinė paklaida esant tokiai imčiai siekia apie 4,9 procento.

Jis parodė, jog piratavimo indeksas – 40 balų iš šimto. Taip pat atskleidė, kad 45 proc. gyventojų bent kartais vartoja kokios nors kategorijos nelegalų turinį, tokį turinį reguliariai vartoja 29 procentai.

Beveik pusė gyventojų laiko priimtinu bent vieną nelegalios prieigos prie internetinio turinio ar jo sklaidos būdą, 24 proc. nurodo negebantys atskirti legalių ir nelegalių internetinio turinio prieigų. Tuo metu 62 proc. vartoja legalų mokamą skaitmeninį turinį.

Taip pat pastebėta, kad kiek daugiau nei pusę respondentų, vartojančių nelegalų turinį, atsisakyti jį vartoti paskatintų bauda iki 200 eurų.

Pagrindinėmis priežastimis vartoti nelegalų turinį apklaustieji nurodė tai, jog legaliai pirkti turinį yra per brangu, dalis teigė legaliuose šaltiniuose nerandantys norimo turinio.

Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo metodiką sukūrė ir bandomąjį tyrimą atliko bendrovės „KOG institutas“ ir „Norstat LT“.

Remiantis apklausos duomenimis, 31 proc. respondentų nurodė sąmoningai žiūrėję filmus, klausęsi muzikos ar siuntęsi elektronines knygas nelegaliose interneto svetainėse.

Beveik pusė apie nelegalaus turinio vartojimą prisipažinusių apklaustųjų (49 proc.) teigė, kad taip elgėsi norėdami sutaupyti. Tuo metu 16 proc. respondentų nurodė neturintys galimybių turinio įsigyti legaliai, dar 11 proc. žmonių suviliojo laisva prieiga.

„Intelektinės nuosavybės vagystė yra toks pats neigiamą efektą sukeliantis veiksmas kaip ir materialaus daikto vagystė (...). Džiugina, kad tokių žmonių yra mažuma, tačiau norėtųsi, jog svarstyklės dar labiau nusvertų legalaus turinio naudai, tad būtina kuo daugiau kalbėti apie intelektinę nuosavybę ir ugdyti pagarbą jos kūrėjams“, – sako apklausą inicijavusio Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Džiugina, kad tokių žmonių yra mažuma, tačiau norėtųsi, jog svarstyklės dar labiau nusvertų legalaus turinio naudai.

Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė mano, kad nors kaip pagrindinę priežastį, kodėl vartoja nelegalų turinį, žmonės nurodo finansų trūkumą, problema labiau slypi požiūryje. Anot jos, materialiems, apčiuopiamiems dalykams žmonėms pinigų negaila, bet už intelektinį turinį mokėti nesinori.

„Kalbant apie legalių platformų paslaugų kainas, galėtume palyginti kavos puodelio kavinėje ir muzikos srautinių transliacijų ar filmų platformų mėnesio abonementų kainą. Pavyzdžiui, „Spotify“ kainuoja 9,99 euro per mėnesį, „Netflix“ – nuo 7,99 euro. Už tiek nusipirksite du ar tris kavos puodelius“, – sakė L. Baškevičienė.

„Kuriuo atveju pinigai išleidžiami naudingiau, manau, atsakymas aiškus, nors daliai kava vis dar vertesnė išlaidų nei prieiga prie legalaus turinio“, – pridūrė ji.

Neskiria legalių ir nelegalių platformų

Apklausos duomenimis, 48 proc. apklaustųjų nurodė negalintys atskirti, ar jų ieškomas turinys yra pateiktas legalioje, ar nelegalioje interneto svetainėje.

Anot L. Baškevičienės, legalią svetainę atskirti nuo nelegalios gali padėti keli požymiai. Pirmiausia, nelegalios svetainės kviečia pirkti taškus ar premijas, kai legalios prašo susimokėti abonementinį mėnesinį mokestį ar už vieno konkretaus filmo peržiūrą.

„Nelegaliose svetainėse dažniausiai nėra kontaktų skilties, jų dizainas dažniausiai yra nemodernus, svetainėse, kur nereikia pirkti taškų, gausu reklamjuosčių su nuorodomis į įtartinas svetaines, kurias paspaudus rizikuojama užkrėsti įrenginį virusu“, – sakė LATGA vadovė.

Intelektinės nuosavybės apsaugos centras taip pat yra sukūręs įrankį http://ziureklegaliai.lt/, kuris atskiria legalią svetainę nuo nelegalios įvedus svetainės adresą.

Valstybinio patentų biuro vadovė sako, kad jaunų žmonių švietimo klausimais judama į priekį – lapkričio pradžioje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nacionaline švietimo agentūra, kuria numatoma rengti metodinę medžiagą apie intelektinę nuosavybę atnaujintoms bendrosioms ugdymo programoms.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko spalio 18–28 dienomis. Jos metu visoje šalyje apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

60 proc. 27-iose Europos Sąjungos (ES) valstybėse apklausoje dalyvavusių 15–24 metų amžiaus europiečių teigė pageidaujantys naudotis skaitmeniniu turiniu iš teisėtų šaltinių – ankstesnėje 2019 m. apklausoje tokį norą išreiškė 50 proc. apklaustųjų. Lietuvoje tokių jaunuolių yra 56 proc.

Taip pat 60 proc. respondentų nurodė, kad praėjusiais metais jie nesinaudojo turiniu iš neteisėtų šaltinių (jo nežiūrėjo, neklausė, neskaitė, nežaidė), jo neatsisiuntė ir neperdavė srautu. 2019 m. tokių jaunuolių dalis siekė 51 proc., o 2016 m. – 40 proc., tad šie skaičiai rodo, kad tendencingai auga legalaus skaitmeninio turinio naudojimas.

Kaip praneša Kultūros ministerija, mūsų šalyje sąmoningai besirenkančių nelegalų skaitmeninį turinį sumažėjo nuo 45 proc. 2019 m. iki 19 proc. 2022-aisiais – tai didžiausias teigiamas šuolis tarp visų ES valstybių. Lietuva šioje srityje padarė didžiausią pažangą, nors jaunųjų europiečių internetinis piratavimas išlieka stabilus – penktadalis (21 proc.) jaunųjų vartotojų pripažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie sąmoningai pasinaudojo piratiniu turiniu.

Tyrimas taip pat parodė, kad 12 proc. ES respondentų atsitiktinai pasinaudojo piratiniu turiniu, o 7 proc. nėra tuo užtikrinti. Pagrindinės piratinio turinio rūšys buvo filmai (61 proc.), televizijos serialai (52 proc.) ir muzika (36 proc.).

Tyrimas dar kartą patvirtino, kad kaina ir prieinamumas tebėra pagrindiniai skaitmeninio piratavimo veiksniai, tačiau socialinės aplinkos įtaka tampa vis svarbesnė. Kibernetinės grėsmės ir sukčiavimas internete yra vienos pagrindinių atgrasomųjų priemonių rinktis piratinį skaitmeninį turinį.

Sąmoningas pasirinkimas

„Paklausus tyrimo dalyvių, ar, rinkdamiesi nelegalų šaltinį, tai darė suprasdami, 68 proc. tyrimo dalyvių atsakė teigiamai“, – sakė viena projekto vadovių Beatričė Ceizarienė.

Atliekant bandomąjį tyrimą buvo įvertinti beveik 400 respondentų duomenys. Juo siekta identifikuoti 14–29 metų Lietuvos jaunimo įpročius ir elgesį skaitmeninėje erdvėje ir jų požiūrį į intelektinės nuosavybės apsaugą, nelegalaus skaitmeninio turinio naudojimą, piratavimą.

„Filmų ir serialų piratas – 15–19 metų moksleivis, gyvenantis mieste. Piratavimo įpročiai tokie: nelegalius filmus ir serialus jis atsisiųstų ir išsisaugotų kompiuteryje ir telefone“, – sakė B.Ceizarienė.

Muzikos piratas, pasak jos, tai 14–21 metų moksleivis ar studentas, dažniausiai vyras, kuris muzikos klausosi tiesiogiai ir atsisiųsdamas į įrenginius. Žaidimų piratai – 16–19 metų moksleiviai. Mokamo turinio piratai kiek vyresni – 21–26 metų studentai iš didmiesčių.

„Pagrindinė piratavimo priežastis – kaina. Turinį respondentai renkasi, nes nelegaliuose šaltiniuose jis yra nemokamas arba pigesnis“, – pasakojo B.Ceizarienė.

Nelegaliai įvairų turinį naudojanti pirataujanti moteris – 14–29 metų, kuri išsiskiria nelegaliu elektroninių knygų vartojimu.

Supranta legalumo svarbą

Tyrimo duomenys, anot juos pristačiusių atstovų, atskleidė ir tai, kad vartotojams svarbu, jog turinys būtų legalus.

„Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių išskyrė, kad svarbu klausytis muzikos legaliai, tai svarbu ir žaidžiant žaidimus, žiūrint vaizdo įrašus. Trečdaliui apklaustųjų nesvarbu, ar turinys legalus“, – sakė kita projekto kuratorė Elena Ruikytė.

„Jei norėtume lyginti pagal lytį, didesnei daliai vyrų nei moterų nesvarbu, ar filmai, serialai žiūrimi iš nelegalių šaltinių“, – sakė ji.

Muzika yra dažniausiai jaunimo pasirenkamas turinys internete. Aštuoni  iš dešimties respondentų per pastaruosius metus muzikos klausėsi legaliai, vaizdo įrašus pusė dalyvių taip pat stebėjo legaliai, naudojosi mokomuoju turiniu.

Kaip pagrindinį dalyką, galintį paskatinti atsisakyti nelegalaus turinio naudojimo, išskiria tai, kad turinys iš legalių šaltinių turėtų būtų įperkamas ir lengvai prieinamas.

Pasak E.Ruikytės, šis tyrimas buvo aktualus siekiant sužinoti ir bendrąją informaciją apie jaunimą ir jo pomėgius, susijusius su skaitmeniniu turiniu.

„Per pastaruosius dvylika mėnesių tyrimo dalyviai nors kartą per savaitę dažniausiai rinkosi klausytis muzikos, žiūrėti vaizdo įrašų, filmų ir serialų. Tačiau gerokai mažesnė dalis apklaustųjų rinkosi skaityti elektronines knygas arba elektroninius leidinius“, – sakė E.Ruikytė.

Atsižvelgiant į dažnumą, muzika pasirenkama 271 dieną per metus, mažiausiai renkamasi skaityti elektronines knygas – 24 dienas per metus. Kas trečias apklaustasis nurodė, kad žiūri serialus ar filmus ir naudojasi mokomuoju turiniu. Moterys labiau linkusios kasdien klausytis muzikos nei vyrai.

Pirktų, jei įpirktų

Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (65,1 proc.) kaip pagrindinį dalyką, galintį paskatinti atsisakyti nelegalaus turinio naudojimo, išskiria tai, kad turinys iš legalių šaltinių turėtų būtų įperkamas ir lengvai prieinamas.

Pusė apklaustųjų sutinka, kad jų elgesį iš dalies pakeitė nauji, išpopuliarėję legalūs šaltiniai, transliuojantys konkretų turinį, todėl vis dažniau renkasi legalius šaltinius. Daugiau nei penki iš dešimties tyrimo dalyvių nurodė pakeitę savo elgesį ir atsisakę nelegalių turinio šaltinių.

Duomenų pristatyme dalyvavusi Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė Inga Davidonienė teigė, kad šie rezultatai iškalbingi.

„Noriu pasakyti, kad užsikabinau už tų 49 procentų, kurie paminėjo, jog kai nėra legaliai prieinamo turinio, ieško internete. (...) Žvelgiant į tendencijas, einame prie prenumeratos modelio su „Netflix“ , „Spotify“. Saugiau, patogiau susimokėti nedidelę įmoką ir naudotis legaliai. Kažkokios platformos tikrai labai palengvintų gyvenimą visiems – ir vartotojams, ir kūrėjams“, – sakė I.Davidonienė.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos neseniai atliktas tyrimas parodė, kad paslaugų platformos „Netflix“ populiarumas Lietuvoje pernai, palyginti su praėjusiais metais, vėl augo.

2020 m. pirmąjį pusmetį „Netflix“ vartotojų skaičius siekė 40 tūkst., antrąjį pusmetį vartotojų skaičius išaugo iki apytiksliai 51 tūkst. Pernai pirmąjį pusmetį vartotojų skaičius buvo 65 tūkst. vartotojų. Lyginant abiejų metų pirmojo pusmečio rezultatus, tai sudaro 62 proc.

2019 m. „Netflix“ paslaugomis naudojosi apie 20 tūkst. vartotojų, o 2018 – apie 7 tūkst.

Tokios pagrindinės išvados pateiktos atlikus esamos situacijos analizę legalaus skaitmeninio turinio vartojimo ir antipiratavimo skatinimo srityje.

„Lietuvoje intelektinės apsaugos sistema yra kompleksiška, tačiau vis dar fragmentiška, pasigendama vieningo sisteminio požiūrio ir strategijos, apimančios intelektinės nuosavybės apsaugos skatinimo priemones. Tačiau dauguma šioje srityje veikiančių valstybės institucijų rodo suinteresuotumą, kartu siekiama vieningos sistemos ir politikos formavimo. Autorių teisių apsaugos srityje bei piratavimo mastų Lietuvoje mažinimo lyderystės imasi Kultūros ministerija“, – sako šioje ministerijoje vykdomo programos „Kurk Lietuvai“ projekto „Legalaus skaitmeninio turinio vartojimo ir antipiratavimo skatinimas“ viena iš vadovių Elena Ruikytė, šį projektą vykdanti kartu su kita tarptautinės patirties turinčia jaunąja profesionale Beatriče Ceizariene.

Atlikta esamos situacijos analizė – tik pirmasis projekto etapas, galutinis jo tikslas – parengti legalaus skaitmeninio turinio vartojimo bei antipiratavimo skatinimo veiksmų planą ir pateikti rekomendacijas jam įgyvendinti.

„Nagrinėjant nelegalaus turinio vartojimo situaciją Lietuvoje, tikslinga apsibrėžti ir tokio turinio vartotoją, jo elgesio ypatumus ir analizuoti veiksnius, darančius įtaką jo pasirinkimams. Šiam tikslui pasiekti yra naudojami vartotojų elgsenos tyrimai, kurie leidžia suprasti vartotoją, jo veiksmus, pasirinkimų priežastis, suprasti ir nuspėti jų elgseną ateityje. Lietuvoje autorių teisių apsaugos srityje tokie tyrimai nėra atliekami, todėl galime remtis tik ES tyrimais“, – teigia B. Ceizarienė.

Kitų metų pradžioje atlikusios tyrimą, projekto vadovės sieks identifikuoti Lietuvos jaunojo internetinio pirato portretą ir, remdamosi tyrimo duomenimis, taip pat tarptautine praktika ir konsultacijų bei diskusijų rezultatais, kovo mėnesį turėtų pristatyti legalaus skaitmeninio turinio vartojimo bei antipiratavimo skatinimo gidą.

Baudos skirtos per tris atskirus administracinių teisės pažeidimų protokolų nagrinėjimus, kurie vyko maždaug kas valandą.

Teismo nutartyse nurodoma, jog baudos turi būti sumokėtos per 60 parų nuo nutarties įsigaliojimo.

„Twitter“, anksčiau skelbęs, jog neremia „jokio neteisėto elgesio“ ir yra „labai susirūpinęs dažnėjančiais bandymais blokuoti bei slopinti viešą pokalbį internete“, šią teismo nutartį gali apskųsti.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ praėjusį mėnesį pradėjo riboti „Twitter“ paslaugas šalies teritorijoje, nurodžiusi, kad ši JAV platforma nepaisė jos prašymų pašalinti tam tikrą turinį.

„Roskomnadzor“ skelbė, kad nuo 2017 metų nusiuntė tviteriui „daugiau kaip 28 tūkst. pradinių ir kartotinių prašymų“ pašalinti nuorodas į vaikų pornografiją, informaciją apie narkotikų vartojimą ir raginimus nepilnamečiams nusižudyti.

Institucija įspėjo, kad jei „Twitter“ ignoruos Rusijos įstatymus, jam gali būti taikomi tolesni suvaržymai, įskaitant visišką draudimą Rusijos teritorijoje.

Maskva pastaraisiais mėnesiais didino spaudimą Vakarų technologijų milžinėms, tokioms kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, dėl socialiniuose tinkluose skelbiamų raginimų dalyvauti antivyriausybinėse demonstracijose.

2019 metais buvo priimtas įstatymas dėl „suverenaus interneto“ kūrimo, siekiant atskirti Rusiją nuo pasaulinio tinklo. Aktyvistai baiminasi, kad taip bus sustiprinta vyriausybės kontrolė kibernetinėje erdvėje ir slopinama žodžio laisvė.

Rusija jau yra uždraudusi virtinę interneto svetainių, atsisakiusių bendradarbiauti su valdžia. Tarp jų yra vaizdo platforma „Dailymotion“ ir profesinis socialinis tinklas „LinkedIn“.