Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 16 val. į Vilniaus ligoninę pristatytas ir paguldytas vyras (gim. 1991 m.), kuris paaiškino, kad tą pačią dieną, Vilniaus r., Nemenčinėje, Vilniaus g., būdamas namuose, pats save susižalojo peiliu, turėdamas suicidinių minčių.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, šis asmuo anksčiau buvo teistas tris kartus ir tik prieš metus baigė atlikti bausmę už labai sunkius nusikaltimus.

Teismas suėmimą įtariamajam skyrė atsižvelgęs, kad jis anksčiau buvo teistas, o dabar, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

Kaip skelbė policija, pirmadienio vakarą, apie 20.30 val., Vilniaus rajone, Nemenčinėje, Piliakalnio gatvėje, nepažįstamas asmuo užpuolė 57 metų moterį.

Jis nuplėšė nuo peties kuprinę bei ją pagrobė. Kuprinę iš užpuoliko po grumtynių atėmė pasivaikščioti su šunimi išėjęs vyras. Užpuolikas pabėgo.

Pagrobus apie 100 eurų vertės turtą, policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo.

Pasak prokuratūros, įtariamasis dėl plėšimo 2013 metais, būdamas vos 17-kos metų, buvo nuteistas kalėti 10 metų už mažamečio prievartavimą, išžaginimą, nužudymą ir vagystę.

Atliekant bausmę šis asmuo teistas dar du kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Atlikęs bausmę iš tuometinės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos išleistas lygiai prieš metus – pernai vasarį.

Ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo atlieka Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai.

Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, pagal Baudžiamąjį kodeksą baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, rastos dviejų žmonių kaukolės ir įvairūs kaulai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Pasak jos, ikiteisminis tyrimas dėl vagystės įsibraunant į svetimas patalpas pradėtas vasario 5-osios vakarą, kai klebonas pastebėjo, kad iš klebonijos patalpų, patekus per langą, pavogti penki vokai, kuriuose buvo parapijiečių suaukotos aukos – apie 10 tūkst. eurų.

Vilniaus policijos kriminalistai dėl šio nusikaltimo sulaikė keturis asmenis – Nemenčinės gyventojus, pas juos rasta dalis pinigų ir už pagrobtas lėšas įgytas turtas.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė antradienį kreipėsi į teismą, prašydama dviem vagyste įtariamiems asmenims skirti suėmimą.

Abu vyrai, kuriuos prašoma suimti, yra teisti ne po vieną kartą, vienas jų už vagystes anksčiau teistas penkis kartus.

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus gruodžio mėnesį žuvo net 51 žmogus, t. y. vidutiniškai gruodžio mėnesį gaisruose žūsta dešimt gyventojų.

Viena per dvi pastarąsias paras gaisruose žuvo keturi žmonės.

„Vakar vakare čia, apleistame negyvenamame name kilus gaisrui, žuvo žmogus, o per pastarąsias dvi paras ugnis šalyje pasiglemžė keturių žmonių gyvybes“, – penktadienį Vilniaus rajone, Nemenčinėje, surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistus informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Jis taip pat akcentavo, jog norint išvengti aukų gaisruose, namuose būtina įsirengti autonominius dūmų detektorius, neperkūrenti krosnių. „Labai svarbu pasirūpinti ir vienišais, vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie patys jau nebegali išsivalyti dūmtraukių, susiremontuoti krosnių, susitvarkyti elektros instaliacijos“, – sakė pareigūnas.

Gruodžio 8 d. Jonavos rajone, Žeimių miestelyje, gaisrui kilus gyvenamajame name, žuvo buvęs ugniagesys. Spėjama gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis arba neatsargus rūkymas. Pasak Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Sauliaus Kuliešiaus, tai pirmoji gaisro auka šiemet rajone.

„Pernai Jonavos rajone gaisruose žuvo net 4 žmonės, 3 iš jų priklausė socialinės rizikos grupei. Pagrindinė tokių skaudžių gaisrų priežastis būna asocialus gyvenimo būdas ir girtavimas. Tokiems žmonėms ir padėti neįmanoma. Mūsų tarnyba kartu su savivaldybe kasmet perka ir įrengia sunkiai besiverčiantiems autonominius dūmų detektorius, mūsų inspektoriai netgi važiuoja jiems pakeisti elementų, tačiau mes galime padėti tik tiems, kurie nori saugiau gyventi ir stengiasi patys. Deja, yra tokių, kurie nuolat akis užsipylę, o atvykusius mūsų inspektorius pjudo šunimis“, – negailėjo griežtų žodžių tarnybos viršininkas.

P. Peleckio / „BNS Foto“ nuotr.

Gruodžio 9-osios naktį Varėnos rajone, Burokaraisčio kaime, žuvo dar vienas vyras. Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti dėl perkaitintos krosnies ar netvarkingos elektros instaliacijos. Tą lemtingą vakarą žmogus užkūrė visas gyvenamajame name esančias krosnis ir greičiausiai nuo vienos iš jų įsiplieskė gaisras. Vyras, pajutęs dūmus, dar bandė gelbėtis, bet nebespėjo atidaryti durų. Pasak Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Žydrūno Kasinsko, buvusio nelaimės vietoje, kaimynai pasakojo, kad žmogus gyveno tvarkingai, laikė gyvulius, buvo bitininkas.

Tą pačią dieną, 14.19 val., buvo gautas pranešimas, kad Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje, Raščių kaime, atvira liepsna dega mobilus namelis. Atvykus ugniagesiams, jo stogas jau buvo sukritęs, sienos išvirtusios. Šalia namelio stovėjo 2 kub. m talpos antžeminė dujų talpykla, iš kurios tekėjo dujos. Pirmiausia buvo užsuktas dujų čiaupas ir sustabdytas dujų nuotėkis. Apmalšinus liepsnas, gaisravietėje buvo rastas smarkiai apdegęs žmogaus kūnas. Gaisro metu namelis ir jame buvęs turtas sudegė. Savininkų teigimu, namelyje dūmų detektoriai buvo.

18.49 val. pranešta, kad Vilniaus rajone, Nemenčinėje, Neries gatvėje, dega apleistas negyvenamas namas. Gaisro metu sudegė vieno aukšto medinio namo stogas, perdanga sukrito į vidų, išdegė vidus. Po kurio laiko ugniagesiai kambaryje rado smarkiai apdegusį vyro kūną.

Tai jau antroji gaisro auka šiemet, žuvusi apleistame nenaudojamame pastate. Birželio 19 d. taip pat Vilniaus rajone, Baltosios Vokės kaime, apleistame garaže žuvo vyras.

PAGD duomenimis, šiemet (iki gruodžio 10 d.) gaisruose žuvo 75 žmonės, iš jų trys vaikai, pernai per tą patį laikotarpį – 85 žmonės, iš jų du vaikai, t. y. šiemet gaisruose žuvo dešimt gyventojų, arba 11,8 proc., mažiau. Miestuose žuvo 23 žmonės (31 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 52 (69 proc.).

Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, tiek pat – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, dvylika – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, šeši – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, keturi – dėl pašalinio ugnies šaltinio, du – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po vieną – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo ir dėl kitų priežasčių. Dar spetyniolika žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, iki gruodžio 10 d. gyvenamosios paskirties pastatuose vidutiniškai kyla 2132 gaisrai, arba 21,5 proc. visų gaisrų, juose žūsta 71 gyventojas. Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose užgesinti 2324 gaisrai, arba 29,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 61 gyventojas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia padaugėjo 13,4 proc., tačiau žuvo vienuolika gyventojų, arba 15,3 proc., mažiau (2020 m. per tą patį laikotarpį gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2050 gaisrų, kuriuose žuvo 72 gyventojai).

PAGD pranešime nurodoma, kad šiemet daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose – 112 gaisrų, arba 15 proc. daugiau nei pernai. Suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose dažniausiai degė Kauno (kilo 134 gaisrai), Vilniaus (134) ir Panevėžio (98) apskrityse, o mažiausiai – Utenos (55) ir Tauragės (42) apskrityse.

Per penkerius metus (2016–2020 m.) gaisruose iš viso žuvo 455 žmonės.

Kaip antradienį pranešė sostinės valdžia, darbus planuojama baigti iki lapkričio mėnesio.

„Sutvarkius šią atkarpą, bus patogu tiek minantiems Nemenčinės plento taku ir P. Vileišio gatve iki miesto centro, tiek vasarą susiruošusiems prie Balžio ežero“, – nurodo savivaldybė.

Remonto metu takas pagal galimybes bus praplatintas ir sieks 2,5 metro, taip pat bus paklota nauja asfalto danga, pažeminti tako kelkraščiai, įrengtas lietaus vandens nutekėjimas.

Taką remontuoja bendrovės „Kamitra“ ir „Grinda“. Skaičiuojama, kad darbai kainuos apie 300 tūkst. eurų.

Savivaldybės teigimu, dviratininkų takams Vilniuje šiemet skirta 3 mln. eurų. Už šią sumą iki metų pabaigos bus įrengta 14 kilometrų naujų dviračių takų.

Policijos departamento duomenimis, maždaug 60 metų nenustatytos tapatybės vyras aptiktas apie 18 valandą.

Jis paguldytas į ligoninę.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas informuoja, kad, vadovaujantis Užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis ir atsižvelgus į epidemiologinę situaciją COVID-19 ligos atžvilgiu, Nemenčinės mieste esančios UAB „Vilnika“ veikla gali būti atnaujinta nuo šio pirmadienio, gegužės 4 d.

Atnaujinus veiklą „Vilnikos“ bendrovėje, NVSC Vilniaus departamento nurodymu, negali dirbti sergantys ir izoliuoti darbuotojai. Čia turi būti stebima darbuotojų sveikata, t. y. prie įėjimo matuojama darbuotojų temperatūra, vykdoma apklausa dėl kitų užkrečiamosios ligos simptomų (kosulys, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas), o gauta informacija registruojama žurnale.

Darbuotojui, pasireiškus užkrečiamosios ligos požymiams, neleidžiama tęsti darbo įmonėje, nurodoma kreiptis į savo šeimos gydytoją ir turėtų būti informuojamas NVSC Vilniaus departamentas. Darbuotojams turi būti užtikrinama pakankamai asmens higienos priemonių: muilo, popierinių rankšluosčių, rankų dezinfekcinio skysčio įvairiose įmonės vietose, iškabintos rankų plovimo instrukcijos. Įmonė turės taip pat aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir užtikrinti tinkamą jų naudojimą (pavyzdžiui, medicininės kaukės turi būti keičiamos ne rečiau kaip kas 4 val.).

ELTA primena, kad po koronaviruso protrūkio siuvimo įmonėje „Vilnika“ nuo balandžio 16 d. 7 val. ryto buvo uždarytas Nemenčinės miestas – įrengti 3 patikros punktai, vėliau – 4. Į miestą leista atvykti tik čia gyvenantiems bei dirbantiems asmenims arba tiems, kurie turi specialų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą. Taip pat buvo draudžiamas asmenų išvykimas iš miesto, išskyrus gyventojų, išvykstančių dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės miestelyje dirbančių kitų teritorijų gyventojų, taip pat asmenų, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstančių į kitą teritoriją, ir asmenų, turinčių NVSC leidimą išvykti.

Balandžio pabaigos duomenimis, „Vilnikoje“ buvo fiksuoti 93 koronaviruso atvejai.

„Kalbant apie Nemenčinę, dabar jau matome, kad situacija gerėja. Tie atvejai, kurie buvo išaiškinti bendrovėje „Vilnika“, jie lieka tie patys jau antrą dieną – susirgo 87 įmonės darbuotojai, nustatyta per 300 sąlytį turėjusių asmenų, iš jų apie 200 yra įmonės darbuotojai.

Tačiau džiugina iš dalies tai, kad, atliekant visų Nemenčinės gyventojų testavimą, ryškėja, jog didžioji dalis atvejų yra susiję su „Vilnika“ ir išaiškinami teigiami atvejai tarp tų žmonių, kurie NVSC nurodymu turėjo būti izoliuoti“, – LRT radijui sakė G. Megelinskienė.

Anot jos, šalia esančioje gyvenvietėje nustatytas susirgimo atvejis žmogui, kuris neturėjo sąlyčio nei su vienu atveju Nemenčinėje.

„Nerimą šiek tiek kelia Kabiškės miestelis, kuriame nustatyta tiek ir atvejų, tiek ir sąlytį turėjusių asmenų, kurie ten gyvena. Taip pat nustatytas vienas asmuo, kuriam išaiškinta liga, žmogus, kuris neturėjo sąlyčio su nei vienu atveju“, – teigė departamento atstovė.

Reikėtų išlaikyti rimtį ir suprasti, kad karantino švelninimas yra reikalingas, tačiau turime būti budrūs.

G. Megelinskienė taip pat paragino gyventojus saugotis net ir sušvelninus karantino sąlygas.

„Mums kelia didžiulį nerimą karantino švelninimas. Suprantama, tai reikalinga tiek ekonomikai, tiek ir žmonių emocinei sveikatai, tačiau, iš kitos pusės, gyventojai turi atkreipti dėmesį, kad reikia elgtis atsakingai. Sušvelnintos karantino sąlygos nereiškia, kad galima nesisaugoti, išeiti į parduotuves be asmeninių apsaugos priemonių. Reikėtų išlaikyti rimtį ir suprasti, kad karantino švelninimas yra reikalingas, tačiau turime būti budrūs ir galvoti, kad neužgeso tie židiniai, atvejai kiekvieną dieną registruojami“, – LRT radijui teigė G. Megelinskienė.