Kaunietis Jonas Rimdeika žvejoja Nemune ne vienerius metus. Tačiau vyras sakė, kad pagauta žuvis bus tik trąša pomidorams. Jos iš Nemuno nevalgo. Tačiau visai kitaip būdavo, kai čia buvo galima žvejoti lašišas. Jau beveik dešimtmetį Kauno centre tai daryti uždrausta.
„Ir kam uždraudė? Žuvys išneršia, tegul jos plaukioja. Aš pats pensijoj, kodėl turiu sėdėt? Ką, iš pensijos pragyvensi? Žuvytę pasigauni, čia po pomidoru, čia pasikepi“, – kalbėjo žvejys J. Rimdeika.
Žvejyba uždrausta, nes saugomos lašišos. Esą jų neršto metu jos būdavo masiškai išgaudomos ir taip mažinama populiacija. Tačiau Žvejų taryba, siūlanti atšaukti draudimą, sako, kad žuvų elgesys pasikeitė.
„Lašišos plaukia į intakus, ten stabteli, apsiuosto, kurį laiką pastovi ir plaukia į intakus. Hesas seniai pastatytas, lašišoms Neris gaunasi kaip Nemuno tąsa, jos praeina kiaurai“, – šnekėjo draudimo žvejoti naikinimo iniciatorius Romualdas Žilinskas.
Be to, pačiame centre galima pagauti įspūdingų žuvų.
„Ten kimba labai įvairi žuvis. Draugas pagavo 38 kilogramų šamą. Ten plėšrūnams gera vieta“, – sakė R. Žilinskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kita priežastis, kodėl draudimas atsirado – brakonieriavimas. Pasak žvejų, viduryje miesto pamatyti brakonierių dabar reikėtų labai pasistengti.
„Vidury miesto atsistos kažkas ir brakonieriaus, čia įžūlumo reikia turėt didžiausio“, – teigė R. Žilinskas.
Aplinkosaugininkai pritaria, kad nors brakonieriavimo atvejų pasitaiko, tačiau jau gerokai mažiau.
„Pasitaiko atvejų, kai žmonės bando piktybiškai žvejoti, bet tokių atvejų mažėja. Nėra, kad būtų reikšminga žala gamtai“, – nurodė Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Jurevičius.
Žvejai sako, kad dauguma žuvų pagaunamos ir paleidžiamos, nes Nemunas užterštas ir dažniausiai maistui tokia žuvis netinkama.
Anksčiau masiškai gaudydami lašišas brakonieriai jas žalodavo.
„Žuvis sugaunama už kūno. Dažniausiai naudojami trišakiai dideli kabliai, dalis sugaunama, dalis sužalojama. Draudimo tikslas buvo – apriboti žvejybą toje teritorijoje, kad nebūtų lašišinių žuvų žalojami ištekliai“, – šnekėjo D. Jurevičius.
Tačiau dabar tikinama, kad situacija pasikeitė.
„Reikšmingos žalos gamtai turėtų nebūti, jeigu vienas kitas atvejis pasitaikys, tas pats ir šiandien yra“, – kalbėjo D. Jurevičius.
Pasak ministerijos, priežasčių draudimą vis dar palikti galiojantį nebeliko.
„Tikimės, kad iki to draudimo, kuris turėtų įsigaliot liepos pirmą dieną, turėtų būti atšauktas ir jau šiais metais nebegalios. Jau šiek tiek keičiasi požiūris į pačius žvejus. Tikimasi, kad jie laikysis reikalavimų“, – pabrėžė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistas Povilas Paukštė.
Jeigu draudimas žvejoti Kauno centre bus panaikintas, nuo liepos bus galima žvejoti nuo Santakos iki Žiemos uosto.
