Anot jos, antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad Nemuno pakrantėje Kauno rajono gyventojai pastebėjo sunkiąją techniką, kuri galimai neteisėtai vykdė kasimo darbus Nemuno upės apsaugos zonoje.

„Publikacijoje pateikta informacija verčia abejoti minėtoje teritorijoje atliekamų darbų teisėtumu. Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorai nutarė, kad yra tikslinga pradėti tyrimą, siekiant nustatyti, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas“, – teigia tyrimą inicijavusi prokuratūra.

Kaip jau skelbė portalas „Delfi“, dalis minimo sklypo patenka į gamtiniu požiūriu saugomą teritoriją. Kauno rajono savivaldybės mero patarėjo Edmundo Mališausko teigimu, savivaldybė šio sklypo savininkui jokių leidimų nėra išdavusi.

„Jūsų minimas sklypas iš tiesų yra gamtiniu požiūriu jautrioje vietoje: Nemuno slėnyje, greta Šilelio-Kulautuvos dviračių tako ir ES „Natura 2000“ saugomos teritorijos. „Natura 2000“ yra specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas Europos Sąjungos šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ateities kartoms.

Sureagavusi į diskusiją socialiniuose tinkluose, Kauno rajono savivaldybė kreipėsi į Raudondvario seniūnijoje esančio sklypo savininkus. Jie paaiškino, kad vykdo teritorijos tvarkymo darbus, kuriems statybos leidimo nereikia“, – portalui sakė E. Mališauskas.

„Kuriame naujojo Kauno istoriją. Dar prieš pradedant „Nemunaičių“ projektą turėjome viziją organiškai ir konceptualiai plėtoti visą šalia upės besidriekiantį rajoną. Sujungę su partneriu jėgas šią viziją paversime realybe. Tęsdami projektą „Nemunaičių“ vardu didžiulėje teritorijoje toliau nuosekliai kursime prestižinį miestą mieste, kur organiškai susilies gyvenamosios, laisvalaikio erdvės, paslaugos, biurai, ir visa tai – šalia gamtos, Nemuno krantų ir miesto centro. Kvartalą vystysime etapais iki 2027 metų“, – sako „SBA Urban“ vadovas Andrius Mikalauskas.

„SBA Urban“ priklausanti gyvenamųjų projektų plėtros kompanija „Urban LIVE“ ir partnerių kompanija „TABA Invest“ įsteigė naują NT plėtros įmonę, kurioje kiekvienas iš partnerių valdo po 50 proc. akcijų.

Andrius Mikalauskas / „SBA Urban“ nuotr.

„Tikime Kaunu ir jo perspektyva. Projektas didelės apimties – išvystyto NT plotas gali siekti ir 51 tūkst. kvadratinių metrų. Tačiau neabejojame, kad tvari, organiška visos teritorijos plėtra, vientisi ir estetiški architektūriniai sprendimai, kartu su patyrusiais NT vystytojais „SBA Urban“ padės sukurti išskirtinį rajoną. Kadaise primirštas kairysis Nemuno krantas jau atgyja ir tampa stipriu traukos centru“, – sako „TABA invest“ vadovas ir akcininkas Tautvydas Barštys jaunesnysis.

Šiuo metu vyksta parengiamieji projekto darbai – partnerių rengiama viso rajono koncepcija, ieškoma geriausių infrastruktūrinių ir architektūrinių sprendinių, o taip pat apibrėžiami ir galimi projekto etapų įgyvendinimo terminai. Projektą įgyvendinsiančios „Urban River“ vadovu paskirtas „Urban LIVE“ direktorius Egidijus Ripkauskas.

Tautvydas Barštys jaunesnysis / „SBA Urban“ nuotr.

Pasak E. Ripkausko, išskirtinis dėmesys čia bus skiriamas gyvenimo dermei. Erdvės bus pritaikytos gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį (ang. mixed-use), visos reikalingiausios ir svarbiausios paslaugos ir vietos – šalia, tad taip įgyvendinama ir „15 minučių miesto“ idėja.

„Rajoną kursime laikydamiesi mums svarbių tvarumo principų, tad plėtosime ne tik naują infrastruktūrą, bet dėmesį skirsime ir išsaugodami istorines pakrantės detales. Rajone seną derinsime prie naujo ir naują – prie seno. Tad išlaikysime kelis išskirtinius senesnius statinius ir erdves bei prikelsime juos naujam gyvenimui, įliesime į bendrą architektūrinę koncepciją. Krantą kursime atvirą visiems – čia gyvensiantiems, dirbsiantiems ar leisiantiems laiką “, – sako E. Ripkauskas.

Egidijus Ripkauskas / „SBA Urban“ nuotr.

Naujasis projektas iškils šalia jau „SBA Urban“ 2,5 hektarų sklype plėtojamų „Nemunaičių“. Be to, kairiojo Nemuno kranto infrastruktūrą papildys ne tik naujai planuojamas projektas, bet ir miesto savivaldybės vykdoma plėtra Nemuno saloje. Čia planuojama statyti M. K. Čiurlionio menų centrą, taip pat tiltu sujungti kairyjį upės krantą su Nemuno sala, kurioje veikia „Žalgirio“ arena, atidarytas tarptautinius reikalavimus atitinkantis baseinas bei baigiamas statyti mokslo muziejus „Mokslo sala“.

SBA grupės NT sektoriaus bendrovė „SBA Urban“ be „Nemunaičių“ Kaune plėtoja verslo centrą BLC šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės, Vilniuje bendrovė valdo verslo slėnį „Green Hall“. Taip pat šiais metais pradėtas plėtoti didžiausias Baltijos šalyse komercijos miestelis „Urban HUB“ Kauno bei Vilniaus rajonuose. „SBA Urban“ taip pat vysto pramoninius objektus – „Inno Line“ gamyklą SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos bei naują „Kauno baldų“ fabriką.

Tai numatyta projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos parengė „Baltic Engineers“ ir „Paleko archstudija“.

Kaip BNS sakė Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, šie projektiniai siūlymai lapkričio 24 dieną bus pristatyti visuomenei.

„Tradiciškai – kauniečiai galės pateikti savo klausimus, pasiūlymus ir pastebėjimus, kuriuos įvertins projektuotojai. Kitas žingsnis – techninio projekto paruošimas. Tik po jo galėsime skelbti konkursą dėl rangos darbų“, – teigė jis.

Kad Kaune turėtų iškilti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai, nuspręsta dar 2012 metais. Tuomet jiems ir parinkta vieta ant vaizdingo Nemuno kranto kitapus senamiesčio, H. ir O. Minkovskių gatvės atkarpoje šalia Aleksoto tilto.

2017 metais rūmų architektūrinės idėjos konkursą laimėjo Rolando Paleko studija.

Parengtame projekte nurodoma, kad teritorijoje bus projektuojamas centras su dviem koncertų salėmis, amfiteatras, prieplauka su amfiteatru, vaikų žaidimo ir sporto aikštelės.

Tradiciškai – kauniečiai galės pateikti savo klausimus, pasiūlymus ir pastebėjimus, kuriuos įvertins projektuotojai.

Prie centro bus įrengta 371 vieta automobiliams: 161 paviršiuje ir 210 vietų požeminėje aikštelėje.

Uždengs stiklo gaubtu

Projekto autoriai teigia, jog didžioji salė bus „laisvai komponuojama“ natūralaus medžio masėmis. Antroji salė bus įrengta virš holo.

Abi jas gaubs skaidraus arba pusiau permatomo stiklo gaubtas.

„Atspindys vandenyje tampa svarbia sudėtine statinio išorinės išraiškos dalimi. Svarbus erdvinių potyrių kitimas, kurį patiria prie pastato per parką ir aikštę išilgai upės artėdamas žmogus. Šios sekos kulminacija ir atomazga – žemas, platus įėjimo holas ir toliau atrandama aukšta fojė erdvė su ikonišku Kauno senamiesčio paveikslu“, – rašo projekto autoriai.

Jie atkreipia dėmesį, jog dėl pastato vietos jis neturi „galinio“ fasado: yra vienodai svarbus iš visų pusių, iš kurių yra matomas.

Didžiajai koncertų salei, pasak autorių, naudojamas terasinės ir balkoninės salės derinys. Jos parteryje, terasose ir balkonuose bus 1,5 tūkst. sėdimų vietų.

Ją siekiama pritaikyti natūralios akustikos klasikinės muzikos koncertams bei operetėms. Projekto autoriai prioritetą skiria simfoninio koncerto poreikiams, tačiau teigia, jog čia galės vykti ir kitokie renginiai.

Šios salės scenoje galės pasirodyti iki 101 nario orkestrai, po ja ir choro pakyla bus pakėlimo mechanizmai, leisiantys pritaikyti įvairiems orkestro išdėstymams bei supaprastintiems operiniams pastatymams.

Autoriai teigia, kad šios salės interjerą įkvėpė šalia upės sklype plytinti pelkė, o natūraliam įvaizdžiui sukurti salėje asimetriškai išdėstyti balkonai ir terasos.

Mažoji salė turės tris įėjimus bei langą su vaizdu į Nemuną, kurį bus galima užtamsinti. Sėdimos vietos čia bus įrengiamos ant mobilių modulinių platformų, kas leis ją transformuoti keliomis skirtingomis galimybėmis.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Šildys ir vėsins upės vandeniu

Pasak projekto rengėjų, pastatą aprūpinti šilumos energija bus projektuojama sistema, kurioje bazinį poreikį šildymui, vėdinimui ir karštam vandeniui ruošti padengs šilumos siurbliai, imantys energiją iš upės vandens.

Šaltajam sezonui, esant didžiausiems šilumos poreikiams, bus naudojamas centrinis šildymas.

Pastato vėsinimo sistema bus dviejų veikimo tipų: aktyvi ir pasyvi.

„Pasyvaus vėsinimo metu pastatas bus tvariai aušinamas panaudojant upės vandenį ir per šilumokaitį cirkuliuojant vėsų vandenį, be papildomos įrangos, tiesiog veikiant cirkuliaciniam siurbliui“, – tvirtina projekto autoriai.

Kai dėl karšto oro ir sušilusio upės vandens tokio vėsinimo nepakaks, įsijungs aktyvusis vėsinimas. Pastate planuojama įrengti grindų šildymo sistemą, kuri vasarą galėtų praleisti didesnį vandens srautą ir vėsinti patalpas.

Prie koncertų salės bus įrengiama mažųjų keleivinių laivelių prieplauka. Tikimasi, kad tai ne tik pagerins centro pasiekiamumą, bet ir didins upės kairiojo kranto patrauklumą.

Nuo koncertų centro aikštės iki prieplaukos numatomas nusileidimas laiptais ir žmonėms su negalia pritaikytais takais.

Sklypas, kuriame projektuojamas naujasis koncertų centras, yra Nemuno užliejamoje teritorijoje. Dėl šios priežasties sklypas bus aukštinamas, tačiau autoriai pabrėžia, kad upės tėkmės parametrų tai nepakeis.

Numačius sklypo nulinę altitudę 27 metrų virš jūros lygio aukštyje, pasak projekto rengėjų, potvynio pavojaus tikimybė sieks kartą per 1 tūkst. metų ir yra oficialiai laikoma saugia.

Šį aukštį siekiantis potvynis, projektuotojų duomenimis, fiksuotas vieną kartą 1958 metais, prieš pastatant Kauno hidroelektrinės užtvanką, o šiuo metu dėl elektrinės bei klimato kaitos tokio stiprumo potvynio tikimybė yra „praktiškai eliminuota“.

Vaizdas privertė sustoti

Politikas, vaikštinėdamas Nemuno pakrante, užfiksavo bebrų paliktas staigmenas – gerokai apgriaužtus medžius.

K.Starkevičiaus vaizdo įraše matyti keli bebrų apgriaužti medžiai, augę visai šalia Nemuno. Ties šia vieta į Nemuną įteka Jiesios upė, kitame krante matosi Šančiai, visai netoli yra ir Jiesios piliakalnis. Panašu, kad šią vaizdingą Kauno vietą atrado ir bebrai, kurių skanėstais tapo pakrantėje augę medžiai.

„Bebrai nusprendė užtvenkti Nemuną. Kaip žinome, 1961 metais baigta Kauno hidroelektrinės statyba, o keli kilometrai žemiau upe, bebrai štai tokius darbus dirba, verčia gluosnius. Tai nėra labai vertingas medis, tad bebrai ruošiasi užtvenkti Nemuną. Pasižiūrėsime, kaip jiems pavyks“, – dėstė politikas.

Matyti, kad bebrai apgriaužė ir gan vidutinio koto storio, ir gerokai storesnius, ilgus metus augusius medžius. Šis įrašas sulaukė nemažai internautų dėmesio. Vieni juokavo, kad tikrai Nemunui reikalinga dar viena užtvanka, kiti antrino sakydami, kad bebrai kaimynystėje įsikūrė po kasinėjimų. 

Gamtininko įžvalgos

Portalas kauno.diena.lt paprašė gamtininko Selemono Paltanavičiaus pakomentuoti, ar Nemuno ir Jiesios pakrantė yra įprasta bebrų buveinė bei ar nereikia susirūpinti dėl kraštovaizdžio.

„Bebrai – mūsų gamtos senbuviai. Pusiau vandens gyvūnai didžiąją veiklos dalį sieja su vandeniu, todėl jų ieškoti reikia tik prie atvirų vandens telkinių, ežerų, upių. Jiems tinka visos upės, tik nuo jų dydžio bebrai skirtingai įkuria bebravietes: mažesni upeliai tvenkiami, sukuriamas bebrų tvenkinys ir pastatoma trobelė, prie didelių upių jie gyvena upių krantuose išraustuose urvuose, į kuriuos anga atsiveria po vandeniu – taip patiems žvėrims yra saugiau. Prie Nemuno ir Jiesios bebrai gyvena nuolat, Nemunu dar penktajame praeito amžiaus dešimtmetyje iš Baltarusijos jie plito, kitur buvo iš Rusijos įvežti bebrai“, – apie bebrų gyvenimą prie vandens telkinių, pasakojo gamtininkas.

Tai natūralus gyvūnų ir augalijos santykiai, kurių vien „žmogiškai“ vertinti negalime – mes nesame įgalioti tą daryti.

Pasak gamtos žinovo, bebrai vasarą minta žoline augalija, nuo rudens pradžios graužia krūmus, medžių žievę. Iš jų pasiruošia ir žiemos maisto atsargas, kurios saugomos prie vandens telkinio dugno, upės sietuvoje.

„Pakrantėje graužiami krūmai ir medžiai nėra gamtai daroma žala. Tai natūralus gyvūnų ir augalijos santykiai, kurių vien „žmogiškai“ vertinti negalime – mes nesame įgalioti tą daryti.

Taigi, ar visur reikia reguliuoti bebrų populiaciją? Taip, šie žvėrys iki balandžio vidurio medžiojami, tačiau tą pirmiausia reikia daryti ten, kur bebrų patvankos veikia pasėlius, tvindo pievas. Negalima liesti bebrų prie pelkių, švendrynų, nes jų sukurtos bebravietės yra daugelio rūšių, tame tarpe ir labai retų, buveinės“, – savo įžvalgomis su portalo kauno.diena.lt skaitytojais pasidalijo S.Paltanavičius.

Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis ir Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė įteikė merui beveik tūkstantį gyventojų parašų, prieštaraujančių verslininkų planams įrengti žvyro karjerą gamtos ir kultūros požiūriu jautrioje vietoje.

Š. Pikelis pabrėžė, kad verslininkų taikiklyje atsidūrusi 45 ha teritorija yra vertinga kraštovaizdžio dalis. Su ja ribojasi net 15 įvairių paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis. Čia driekiasi dviračių trasa, piligrimų kelias. Nemuno pakrantė priskirta vieningam specialių Europos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“, joje yra retų augalų rūšių, paukščių buveinių. Seniūnija šalia dviračių trasos planuoja įrengti skulptūrų parką.

„Turime neįkainojamą turtą – laukinę gamtą, kurią galime lengvai prarasti“, –nuogąstavo Virbaliūnų kaimo gyventojas Andrius Pocius.

Turime neįkainojamą turtą – laukinę gamtą, kurią galime lengvai prarasti.

„Esu dviratininkas ir matau, kaip daugėja lankytojų srautai Kulautuvoje ir jos apylinkėse. Gerai, kad savivaldybė tiesia dviračių takus, tikiu, kad ateityje jie drieksis dar toliau – iki Vilkijos, Jurbarko. Žvyro karjerui čia ne vieta“, – kalbėjo kulautuviškis Marius Jonaitis.

Sakau jums tvirtai – mes šio projekto nepalaikome, net nesvarstome.

Živilė Kaminskienė taip pat tvirtino neįsivaizduojanti, kaip kurortinėje teritorijoje galėtų atsirasti triukšmą ir dulkes kelianti pramonės įmonė.

Kauno rajono savivaldybės vyr. architektė Jurgita Kalvinskaitė sakė apie verslininkų planus girdėjusi, tačiau projekto vystytojai į savivaldybę kol kas nesikreipė. „Minima teritorija Kauno r. savivaldybės bendrajame plane yra žemės ūkio paskirties. Jos keisti negalime pirmiausia todėl, kad sklypas ribojasi su itin jautria nacionalinio gamtinio karkaso zona“, – komentavo situaciją vyr. architektė.

V. Makūnas pabrėžė, kad Kauno rajone verslui yra skirtos penkios zonos, o Kulautuvos, Kačerginės ir dalies Zapyškio kurortinėje teritorijoje bus plėtojama turizmo, poilsio, sveikatos priežiūros infrastruktūra. Jau yra parengtas Kulautuvos viešųjų erdvių sutvarkymo projektas, kitąmet bus rekonstruota pagrindinė Akacijų alėjos gatvė, įrengta biuvetė. Kulautuvos dviračių taką planuojama sujungti su Vilkija.

Sklypuose – įspėjimai

Vakar Viešosios tvarkos skyriaus specialistai Šančiuose prie gyventojų sklypų, esančių palei Nemuną, kabino įspėjamąsias lenteles.

Jose nurodoma, kad žmonės neteisėtai naudojasi valstybine žeme.

"Prieš įstatymus visi turi būti lygūs. Deja, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės spjauna į įstatymus ir jaučiasi lygesni už kitus, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius. – Žemuosiuose Šančiuose esančioje Nemuno pakrantėje užfiksavome ne vieną ir ne dvi vietas, kur valstybine žeme žmonės naudojasi lyg savo. Ji užgrobiama įvairiais būdais – ir tujomis, ir betono blokais, ir padangomis. Bet nepuolame kauniečių bausti. Įspėjome juos, kad susitvarkytų. Jei tai nebus padaryta, informaciją perduosime Nacionalinei žemės tarnybai."

Jis užsiminė, kad įspėjimus gavę Šančių gyventojai gali kreiptis į savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių ir gauti leidimą želdiniams. Jei leidimai bus suderinti, augančių pušelių pašalinti nereikės.

Ji užgrobiama įvairiais būdais – ir tujomis, ir betono blokais, ir padangomis.

Pažeidimų apstu

"Prieš keletą metų ėmėmės realių veiksmų prieš neteisėtų statinių savininkus, kurie daugelį metų atvirai tyčiojasi iš miestiečių. Iš pradžių pradėjome nuo surūdijusių metalinių garažų, vėliau ėmėmės apšiurusių sandėliukų, tada eilė atėjo nelegalioms pirtelėms ir kitiems pastatams, kurių valdytojai tyčiojasi iš įstatymų ir kauniečių. Ši kova dar tikrai nebaigta", – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Savivaldybė skaičiuoja, kad Nemuno pakrantėje užgrobta apie 4 tūkst. kv. m valstybinės žemės.

Tai paaiškėjo palyginus Registrų centro duomenis ir plotą, kuriuo gyventojai ar verslo subjektai realiai naudojasi.

Pasak savivaldybės atstovų, pagal oficialius dokumentus matyti, kad Kranto 14-osios g. 33-iojo sklypo šeimininkai užgrobė apie 719 kv. m  valstybinės žemės, kurioje buvo pasodintos tujos. Dalis jų jau pašalintos, tačiau dar šiek tiek likę.

Gimžausko g. 20, 22 ir 22A namai, pasak savivaldybės atstovų, praktiškai iš viso neturi sklypo palei namus į Nemuno pusę, tačiau matosi, kad užgrobtu sklypu gyventojai naudojasi kaip savo nuosavu kiemu.

Viešosios tvarkos skyriaus specialistai lentele pažymėjo ir M.Sedaravičiaus g. 20-ąjį sklypą. Čia nurodoma, kad gyventojai neteisėtai naudojasi apie 377 kv. m valstybiniu sklypu. Už privataus sklypo ribų išlenda ir pagalbinis pastatas, ir tvora.

"Palyginus su kaimyniniu 23-iuoju namu, akivaizdžiai matyti, kad savo interesams naudojama valstybinė žemė", – pabrėžė savivaldybės atstovai.

A.Vytarto g. 28A sklypo šeimininkai valstybinėje žemėje sukrovė padangas ir statybines medžiagas. Specialistai skaičiuoja, kad užgrobta apie 280 kv. m. valstybinės žemės.

"A.Vytaro g. 25 ir 25A sklypai – vienas akiplėšiškiausių užgrobtos valstybinės žemės pavyzdžių. Už sklypo ribos išeina takas, tvora, želdiniai, laikini statiniai", – stebėjosi specialistai.

Kranto 18-osios g. 37 sklypo tvora – taip pat valstybinėje žemėje. Vakar įspėti ir kiti gyventojai, neteisėtai pasididinę savų sklypų ribas.

Tvorų griovimo drama

Bene didžiausią valstybinės žemės užgrobimo atvejį savivaldybė nurodė ties Šančių autoservisu. Čia maždaug 1,4 tūkst. kv. m ploto anksčiau buvo nelegaliai aptverta. Praėjusiais metais tvora pašalinta.

Vakar Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ties servisu iš Nemuno pusės rado betoninėmis atliekomis dviejose vietose užtvertą keliuką, tačiau serviso atstovai tikino, kad užtvėrė ne jie, o kažkas iš Šančių gyventojų.

"Kauno diena" prieš metus rašė, kaip ties Šančių autoservisu šalinta tvora. Bendrovės "Kauno švaros" darbuotojams išgriovus dalį jos, užvirė drama.

"Tvorą šeimininkas užstatė automobiliais. Jis taip pat sakė, kad jeigu toliau tęsime darbus, važiuosime į jo teritoriją, jis mus nušaus. Mes išsikvietėme policiją, kad patrauktų automobilius", – tąkart pasakojo "Kauno švaros" meistras-technologas Gediminas Barkauskas.

Ieškojo pasiteisinimų

Vakar po langais pamatę Viešosios tvarkos skyriaus specialistus, Šančių gyventojai puolė aiškintis situaciją. Dažniausiai skambėjo pasiteisinimas, kad valstybinės žemės niekas neužgrobė, o esą tik sutvarkė sąvartyną.

Mes nenorėjome prie namų statyti tvoros, todėl nusprendėme sutvarkyti, kad visiems būtų gražu.

"Mes čia tvarkėme 20 metų. Kai atsikėlėme, šioje vietoje, kur dabar jie sako, kad užgrobėme žemę, buvo sąvartynas. Savo lėšomis išvežėme visas šiukšles, atvežėme apie 250 mašinų žemių ir išlyginome duobę, užsėjome veją ir pasodinome pušeles ir tiesiog prižiūrėjome aplinką. Mes nenorėjome prie namų statyti tvoros, todėl nusprendėme sutvarkyti, kad visiems būtų gražu. Pernai gavome raštą, kad turime iškasti pušeles. Dabar mus apšaukia didžiausiais žemgrobiais", – piktinosi viena šančiškė, paprašiusi neminėti jos vardo.

"Čia nėra užimta žemė, čia dar mums nėra grąžinta. Dar A.Smetonos laikais čia buvo išpirktas sklypas, tai mums viską sužymėjo, išmatavo, dabar tvarkomės dokumentus. Mes gi žemės su savimi nepasiimsime", – sakė kito sklypo savininkė.

Kiti nelegalūs atvejai

Miesto savivaldybė priminė ir kitus atvejus, kai buvo neteisėtai užimta valstybinė žemė. Kauno valdžia pateikė pavyzdžių, kai valstybinė žemė atlaisvinta. Daugiausia atvejų buvo dėl skardinių garažų.

"Pernai pasiekėme svarbią pergalę. Per 12 mėnesių buvo pašalinti visi maždaug 900 prieš metus suregistruotų metalinių garažų. Garažas paprastai užima apie 20 kv. m plotą. Šis plotas prilygsta beveik 15 olimpinio dydžio baseinų. Didžiausia neteisėtų statinių koncentracija pasižymėjo Petrašiūnų, Panemunės ir Šančių seniūnijos. Demontavus garažus, darbininkai daugelyje vietų sutvarkė ir aplinką", – komentavo savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas.

Jis nurodė, kad nelegaliais garažais vadinami be jokio teisinio pagrindo ant valstybinės žemės stovintys daiktai, kurie nėra nekilnojamasis turtas ir pastatyti neturint tam leidimų. Praėjusių metų pabaigoje Kauno miesto savivaldybės specialistai suregistravo visus mieste neteisėtai stovinčius garažus. Ant jų buvo užklijuoti informaciniai lapeliai, perspėjantys, kad, nenusikėlus garažų, jie bus utilizuoti.

"2017 m. pavasarį startavusi švarinimosi akcija nesibaigia. Laukiame kauniečių pranešimų apie neteisėtus statinius, sandėliukus ar garažus. Turima informacija kviečiu pasidalyti su savo seniūnijos darbuotojais", – pridūrė jis.

Miestas atsikratė ir Panemunėje nelegaliai įrengtos pirties. Nors vietos gyventojai buvo pamėgę šią vietą leisti laisvalaikį, tačiau šeimininkai nebuvo gavę leidimų Nemuno pakrantėje statyti tokį statinį.

Prieš dvejus metus Kauno miesto senamiestyje esančioje Smalininkų gatvėje beveik tris dešimtmečius pastatytas nelegalių pastatų kompleksas taip pat buvo pašalintas.

„Šiandien teko pabuvoti Nemuno pakrantėje, kylant aukštupiu nuo Panemunės tilto, Šančių pusėje. Vaizdeliai tiesiog tryško panaudotais automobilių tepalais, šiukšlėmis ir tautiečių mentalitetu. Sakau... kaip ir ne Šančių centras, kad nieko nebūtų galima daryt ir stengtis išlaikyti šiukšlių paveldą. Gal būtų gražu čia pasitvarkyt?“, – socialiniame tinkle „Facebook“ klausė kaunietis Algirdas ir pasidalijo netvarkingos aplinkos vaizdais.

Pasak jo, prieš metus aptvarkius Panemunės tilto prieigų dalį sąvartynas tiesiog persikėlė tolyn nuo atvirų erdvių.

Kaunietis pranešimą apie besiliejančius tepalus teigė užregistravęs Aplinkos apsaugos kontrolės informacinėje sistemoje.

Portalas primena, kad šiukšlinančiųjų aplinką laukia administracinės baudos.

Kasmet pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus vis daugėja, didėja nepakantumas pažeidėjams.

2018-aisiais sulaukta 18 265 gyventojų pranešimų apie pažeidimus. Tai gerokai daugiau nei ankstesniais metais.

Aplinkos ministerija kviečia žmones vos pastebėjus aplinkos teršimo ar niokojimo atvejus pranešti apie tai bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Aplinkos ministerijos Veiklos organizavimo skyriaus Pranešimų priėmimo poskyriui telefonu 8 5 273 2995.

Kūrybinės dirbtuvės

Neseniai Kauno architektūros ir urbanistikos taryboje pristatytas kūrybinėse dirbtuvėse parengtas šios teritorijos vystymosi planas "Newman". Jame tarpusavyje dera miestietiško gyvenimo tempo diktuojamo funkcionalaus komforto pojūtis ir pagarba teritorijos ištakoms.

Penkios architektų, urbanistų ir kitų specialistų komandos kartu su teritorijos vystytojais šioje šiuo metu menkai išnaudotoje vietoje ateityje regi miestiečių lankomą krantinę, centrinę aikštę su kavinėmis, gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus, skiriamus upės link vedančių siaurų lyg Senamiesčio gatvelių.

Urbanistinis planas Aleksoto industrinėje teritorijoje "Newman" apima apie 10 ha. Tai privačių juridinių asmenų valdoma teritorija, kuri tęsiasi nuo planuojamo statyti M.K.Čiurlionio koncertų centro iki lig šiol veikiančio "Kauno grūdų" malūno paskutinių elevatorių. Plano kūrimą inicijavęs vienas teritorijos savininkų verslininkas Robertas Jocius pažymi, kad kūrybinių dirbtuvių formatas planui parengti pasirinktas siekiant be jokių išankstinių nuostatų ir meninių apribojimų rasti sprendinius, leisiančius įkvėpti šiai vietai gyvybės ir geriausiai atspindėti miesto ir jo gyventojų interesus.

Kūrybinių dirbtuvių idėja, kai kelios komandos suvienija savo žinias, kompetenciją ir pastangas dirbant ties vienu objektu, Lietuvoje nenaujiena, tačiau plano "Newman" rengimo pavyzdys išskirtinis tuo, kad specialistai į koncepciją įnešė ne po atskirą savo veiklos srities fragmentą, o sukūrė tvarų, miesto brandą ir augimą jungiantį bendrą planą.

"Kauno centrinės dalies plėtra yra tokios pat pat svarbos kaip ir Kęstučio gatvė", – pabrėžė vienas plano "Newman" bendraautorių architektas Šarūnas Kiaunė.

Dėmesys miestiečių poreikiams

Didžiausio dėmesio iš būsimų šios teritorijos viešųjų erdvių neabejotinai sulauks Nemuno krantinė, kuria ir toliau bus galima prieiti prie vandens. Plane ypatingas dėmesys taip pat skiriamas ir erdviai centrinei aikštei, aplink save telkiančiai mišrias funkcijas atliekančius komercinius ir gyvenamuosius pastatus.

Pagal planą O. ir H.Minkovskių gatvė turėtų likti ne vien kaip judri automobilių judėjimo arterija, tačiau tapti modernia, dviračių takais, šaligatviais, pakelės medžiais įrėminta gatve. Ji nėra privati, todėl jai atnaujinti ypač svarbus miesto valdžios dėmesys.

"Miestui siūlome bendrą šios teritorijos viziją. Kūrybinėse dirbtuvėse nuosekliai dalyvaudavo ir miesto atstovai, su jais diskutavome ir pristatėme viziją, kaip mums atrodo, kokia turėtų būti miestiečiams, o ne automobiliams skirta gatvė", – sakė urbanistinio plano kūrimą moderavusios agentūros "Pupa" atstovas Tadas Jonauskis ir pridūrė, kad labai svarbu, jog šalia gatvės atsirastų komercinės funkcijos tam, kad ji būtų gyva.

Pagarbą architektūriniam ilgus metus išskirtinai industrine buvusios teritorijos savitumui įkūnija ir plano kūrėjų rekomendacijos, kuriose numatyta, kad dalies pastatų aukštis čia negalės būti didesnis nei pusės šlaito aukštis, tai yra iki 5–6 aukštų. Aplink elevatorius numatyta, kad galima statyti aukštesnių, bet neviršijančių pastarųjų aukščio, pastatų spiečių.

Siekiant užtikrinti teritorijoje esančių pastatų funkcinį vientisumą, pirmasis pastatų aukštas turėtų būti skirtas komercinės arba visuomeninės paskirties veiklai: vaikų dienos centrams, vaikų darželiams, kavinėms, kirpykloms ar pan. Aukščiau turėtų įsikurti biurai ar gyvenamosios patalpos. Viename pastatų galėtų būti įkurdintas viešbutis.

Idėjos – bendrame plane

Pristatydamas kūrybinėse dirbtuvėse pasiektus rezultatus, architektas Š.Kiaunė pabrėžė, kad kurti miesto ar jo atskirų dalių planus ne per konkursą, o bendradarbiaujant – naujas būdas planuoti teritorijas.

"Kūrybinės architektų dirbtuvės vyksta, tik jos laike kitaip išsidėsto. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį batų fabrike "Lituanica" prie Kauno pilies vyko kelių dienų trukmės labai intensyvios kūrybinės dirbtuvės, tuomet architektai konkuravo, buvo renkami geriausi pasiūlymai. Yra tekę dalyvauti ir tokiose dirbtuvėse Latvijoje", – pasakojo architektas Rolandas Palekas, plano "Newman" bendraautoris.

Pats procese dalyvavęs specialistas neabejoja, kad Aleksoto industrinės teritorijos vystymo planui pasirinktas modelis pasiteisino. "Architektų kolektyvai buvo iš skirtingų miestų, skirtingo amžiaus, skirtingos patirties, vienaip ar kitaip jau anksčiau susipažinę su šios teritorijos ypatybėmis ir istorija", – kalbėjo R.Palekas.

"Ambicingas uždavinys – išnagrinėti didelę teritoriją. Tarsi plėsti miestą. Tokio dydžio ir svarbos teritoriją patikėti vieno architekto kūrybiniam mąstymui galbūt yra rizikinga. Oponentai, kolegiškos diskusijos, ekspertų nuomonės sumažina riziką nepataikyti", – dėstė architektas.

Anot jo, nebuvo tikslo išrinkti geriausią idėją. "Nebuvo konkurencijos, o buvo bandymas bendrai surėmus pečius kurti miestą", – sakė R.Palekas. Jis pabrėžė, kad vienas tikslų kuriant planą – palikti erdvės ateičiai, neatsakyti visų klausimų iki galo: "Tai nėra galutinis griežtai sustyguotas dokumentas. Tai tarsi nuoširdus, profesionalus palinkėjimas."

Pristatymą išklausęs architektas Linas Tuleikis teritorijos savininkų iniciatyvą ir galutinį rezultatą įvertino teigiamai. "Labai sveikintinas procesas. Tai pirmas Lietuvoje įvykis, kai, esant tokiai situacijai, verslas taip išmintingai pasielgė. Toks verslininkų žingsnis, pasirinktas metodas yra puikus pavyzdys ir mūsų miesto valdžiai, kaip surasti tinkamiausią sprendimo kelią", – sakė L.Tuleikis.

Anot jo, gauti rezultatai – dėsningi, rimti, solidūs, nors plane jam dar trūktų poezijos, siurprizo, tačiau pridūrė, kad kokybės reikalavimui nėra ribų.

Upių miesto identitetas

"Šis planas mane labai maloniai nustebino. Kai pamačiau projektą, palengvėjo", – emocijų neslėpė architektas ir urbanistas Jurgis Rimvydas Palys, daugybę metų bandęs atkreipti dėmesį į tai, kad Kaunui būtina atsigręžti į savo kaip upių miesto identitetą, kad būtų bandoma išsaugoti ir į miesto gyvenimą įtraukti tai, kas likę iš istorinių upių uostų infrastruktūros.

"Kaunas iš to labai daug ką laimės. Tai bus vienas Kauno išskirtinumų, svarbi jo identiteto dalis. Joks Lietuvos miestas negali tuo pasigirti. Technikos paveldas yra didelė vertybė ir miestovaizdžio aspektu. Šiame plane išsaugotini elementai – Aleksoto pusėje likęs geležinkelis, elevatorius, malūnas, metalinė įlaidinė siena (špuntas) įtraukti į bendrą kvartalo kompoziciją, o statmenai Nemuno suformuotas gatvelių tinklas, tai yra visų uostamiesčių bruožas", – dėstė J.R.Palys ir pridūrė, kad panašias idėjas jis buvo sudėjęs į projektinius pasiūlymus, ir dabar prieinamus viešai.

Jis priminė, kad Nemuno saloje kadaise buvo didžiulis žiemos uostas su prieplauka ir plačiu kanalu, o Aleksoto pusėje buvo geležinkelio linija, kuri yra išlikusi. "Buvo uosto kranai, bokštas, elevatoriai. Visa tai sudarė nuostabų peizažą, uosto miestovaizdį. Jie labai gražūs ir turtina miestą", – pasakojo J.R.Palys.

Jis mano, kad bokštą ir elevatorius būtų galima stipriau įjungti į bendrą kompoziciją. "Užstatymas pagal krantą – kiek monotoniškas. Krantinę pagyvintų modernus ir aukštas Hamburgo seno sandėlio tipo pastatas. Duotų toną visam kvartalui, būtų asociacija su pramone, su uostais. Siūlyčiau senuosius bėgius integruoti į gatvę. Bet čia jau detalės. Visa tai galima koreguoti ateityje. Man svarbiausia, kad teisingai nustatyti pagrindiniai esminiai dalykai", – konstatavo architektas ir urbanistas.

Ar bus įgyvendinta?

Kaunas matė daug įvairių optimistinių planų, kaip prikelti vieną ar kitą objektą, vietą. Tačiau nemažai jų taip ir liko urbanistų, architektų, užsakovų ar valdininkų stalčiuose. Kas laukia šio plano, juo labiau kad teritorija priklauso ne vienam savininkui ir dalyje jos dar vyksta veikla.

R.Palekas tiki, kad ši įvairiais požiūriais išgvildenta "Newman" vizija kada nors bus įgyvendinta, juolab kad vizijos užsakovai buvo intensyviai įsijungę į plano kūrimo procesą, o savivaldybės atstovai dalyvavo tarpinėse konsultacijose ir pristatymuose.

Anot jo, nereikia manyti, kad architektai suprojektavo ir dabar jau buldozeriai atvažiuoja, viskas greitai pastatoma. "Tai yra procesas. Mes sąmoningai koduojame ilgalaikį procesą. Nuo ko ir kada realūs darbai prasidės? Tai galėtų inspiruoti pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą, galbūt M.K.Čiurlionio koncertų centro statybos pradžia", – svarstė architektas ir pridūrė, kad nauji statiniai turėtų kaip geras teigiamas virusas plisti iki šiol gana apleistoje teritorijoje. "Naujus statinius kaip magnetai turėtų traukti jau suplanuoti statiniai ir vieta pamažu turėtų keistis", – tikisi R.Palekas.

Už miesto želdinius atsakingi specialistai darbus pradeda nuo Užnemunės gatvėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Per keletą ateinančių savaičių planuojama išvalyti pakrantės ruožą iki pat Č. Radzinausko (Lampėdžių) tilto.

Šiandien pakrantes okupavusios ne tik invazinės rūšys, ar sumedėję karklai nuo ledonešio pažeistais kamienais, bet ir įvairūs brūzgynai. Pasak Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, darbų metu bus pašalinti menkaverčiai augalai, invazinės rūšys,  darkančios pakrantės vaizdą.

„Kauniečiai skundžiasi, jog negali per juos prieiti prie Nemuno. Mūsų tikslas – atverti vaizdą į Nemuną, miesto senamiestį“, – sakė R. Savickienė.

Pernai vasarą Nemuno ir Neries upių pakrantės vaduotos nuo krūmokšnių ir net pavojingų Sosnovskio barščių.  Praėjusių  metų liepos mėnesį iš brūzgynų gniaužtų išvaduota Neries pakrantė prie Kauno kempingo ir Nemuno kairioji pakrantė žemiau Panemunės tilto.