Kauno apskrities policijos budėtojas portalui kauno.diena.lt sakė, kad pranešimą apie eismo įvykį gavo 19.08 val.

„Susidūrė du BMW automobiliai. Žmonės per eismo įvykį nenukentėjo. Abiejų automobilių vairuotojai buvo blaivūs“, – teigė budėtojas.

Pasak jo, šiek tiek anksčiau, 18.25 val., Neries krantinėje įvyko dar vienas eismo įvykis. Automobilis „Toyota“ prie pėsčiųjų perėjos partrenkė moterį.

Darbus tikimasi pradėti kitų metų kovą, o baigti 2025 metų pirmąjį pusmetį, juos finansuos miesto savivaldybė, pranešė įmonė.

Darbai turės būti tęsiami pagal 2022 metais parengtą „Vilniaus plano“ techninį projektą, kuriame numatyta įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, pandusus dalį jų pritaikant žmonėms su negalia, taip pat laiptus, terasas, apšvietimą, lietaus nuotekų tinklus, mažąją architektūrą.

Kairiosios Neries krantinės pusės pėsčiųjų tako ilgis po rekonstrukcijos sieks 1,3 kilometro, o dviračių tako - 0,63 kilometro.

Rangovų pasiūlymų laukiama iki spalio vidurio.

Dešiniosios Neries krantinės rekonstrukcijos darbai baigti 2022 metų rudenį.

Nuo 2003 metų Kuršių nerijoje kasmet atnaujinama nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens tapo neatsiejama Gintaro įlankos Juodkrantėje dalimi.

Tradicinis Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos organizuojamas renginys prasideda pavasarį, kai į Gintaro įlanką susirenka menininkai kurti skulptūrų iš vietinės medžiagos – nendrių. Skulptūros eksponuojamos ant vandens, jas pastatyti naudojama ypač sudėtinga įtvirtinimo vandenyje technologija.

Kūriniai įlanką puošia visą vasarą ir per astronominį rudenį – Rudens lygiadienį bei Baltų vienybės dieną – yra sudeginami.

Kaip pranešė Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP), nendrinių skulptūrų simpoziume pavasarį dalyvavo trys meistrai iš skirtingų Lietuvos kampelių – Kazys Venclovas, Arvydas Ališanka ir Tautvilas Povilionis.

A. Jasiukevičiūtės nuotr. 

Jiems teko meniškai surišti nendres ir įtvirtinti dumblėtame Juodkrantės Gintaro įlankos dugne.

Šiųmečio lygiadienio šventės tema: „Pūsk, vėjau, pūsk!”. Muzikinę kompoziciją degant nendrinėms skulptūroms atliks Linas Švirinas, Vilija ir Gytis Šimelionis.

Vilniuje lygiadienis bus pasitinkamas Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto vyksiančiu renginiu „Vilkas“.

Kasmet rudens lygiadienio šventę organizuojantis Vilniaus etninės kultūros centras šiemet pakvies į ugnies ir šviesų reginį, lydimą muzikos bei tekstų.

Anot organizatorių, minint Vilniaus 700 metų sukaktį, lygiadienio šventei šiemet sukurta vilką simbolizuojanti šiaudinė skulptūra. Dėkojant Žemei už subrandintą derlių ji taip pat bus sudeginta.

Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia.

„Alšėnų pilies namo“ būstai – ne tik kokybiškai suplanuoti, bet ir išskirtinai erdvūs. Jų plotas siekia nuo 49 iki 75 kv. m, name taip pat numatytos 6 patalpos komercinei veiklai, verslas gali rinktis 88-131 kv. m dydžio erdves. Gyventojų automobiliams įrengta požeminė 62 vietų stovėjimo aikštelė, o šalia namo – bendro naudojimo aikštelė.

Daugiabutyje numatyta ir tvari inžinerinė infrastruktūra – įrengtas centrinis kolektorinis ir individualiai reguliuojamas grindinis šildymas, įrengta rekuperacijos sistema. Būsto kainos naujajame daugiabutyje siekia nuo 2,1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Didžiausias dėmesys architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotame daugiabutyje skirtas visapusiškam būsimųjų gyventojų komfortui ir malonumui. Erdviuose butuose suprojektuoti ir dideli balkonai, o pro kai kuriuos jų atsiveria įspūdingos Kauno panoramos.

„Piliamiesčio“ kvartalas išskirtinis ne vien savo technologiniu išpildymu. Šis rajonas jau tapo vienu pagrindiniu centrinės Kauno dalies augimo, modernėjimo, vystymosi simbolių. Projektas iš esmės atgaivino iki tol gyvybės stokojusią dešiniąją Neries krantinę, jai įkvėpdamas šiuolaikiško miesto dvasios. Galime drąsiai sakyti, kad „Piliamiestis“ gerokai pakėlė Kauno būsto rinkos kokybės standartus bei nekilnojamojo turto likvidumą. Šis kvartalas šiandien yra pats populiariausias mūsų vystomas projektas, o būstai jame išperkami dar iki statybų pabaigos“, – sakė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Neries krantinėje įsikūręs „Piliamiestis“ yra lyg langas į Kauno senamiestį, per upę atveriantis vaizdus į Kauno pilį ir senąsias bažnyčias. Visame kvartale suprojektuoti jaukūs kiemai su želdynais, žaliosios erdvės, saugios vaikų aikštelės, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai, sujungti su miesto infrastruktūra. O nuo šalia tekančios Neries pusės įrengtas apžvalgos amfiteatras, pritaikytas bendruomenės poreikiams.

Dėl kvartalo vietos bei urbanistinio išpildymo „Piliamiestis“ yra ypač vertinamas naujakurių. Pavyzdžiui, pasirinkimą lemia galimybė iš kitapus Kauno senamiesčio įsikūrusio rajono lengvai pasiekti paslaugas, pramogas, kultūrinį gyvenimą, prekybos centrus. Vaikų darželiai bei mokyklos čia taip pat yra itin arti, o vystytojas šioje teritorijoje suteikė impulsą ir aplink esančios transporto infrastruktūros plėtrai – sutvarkytos pagrindinės į kvartalą vedančios gatvės. „Piliamiestis“ yra įvertintas ir apdovanojimais – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse jis buvo apdovanotas „Už darnią plėtrą“.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Kaune, Aleksoto rajone, šalia Nemuno salos ir miesto centro plėtoja naują modernų gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“, pirmuosius daugiabučius planuojama baigti jau šių metų rudenį. Sostinės Šnipiškių rajone vystomas „Naujojo Skanseno“ kvartalas, Rygoje bendrovė stato „Preses nama“ daugiafunkcį centrą, šalia Kauno ir Vilniaus pradeda Urban HUB verslo miestelių statybas. Sostinės Sporto g. vykdo verslo centro statybos darbus. Taip pat tęsia „Sky Office“ verslo centro projekto plėtrą sostinės Viršuliškių rajone. Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bendrovė stato didelę „Pon.Bike“ dviračių gamyklą.

Rangovams tęsiant darbus aukščiau upės krantinėje, vilniečiai galės naudotis atkarpoje tarp Žvėryno ir Baltojo tiltų įrengtais daugiau kaip dviem kilometrais pėsčiųjų takų ir apie kilometru dviračių tako.

Krantinėje atlikti dar ne visi numatyti darbai – naujas takų apšvietimas bus baigtas įrengti artimiausiu metu.

Tvarkant krantinę pasodinta 211 medžių, 7,7 tūkst. krūmų, taip pat žolinių, dekoratyvinių augalų.

Šiais metais bus baigta tvarkyti ir beveik dviejų kilometrų ilgio krantinės atkarpa nuo Brolių Vileišių skvero iki Šilo tilto prieigų. Krantinės tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų sutvarkymui šiuo metu vykdomos projektavimo pirkimo procedūros.

K. Mačiūno nuotr.

Dėl likusios atkarpos nuo Žaliojo tilto iki Brolių Vileišių skvero šiais metais bus pasirašyta rangos sutartis. Bus rekonstruoti dviračių ir pėsčiųjų takai, laiptai, įrengtas naujas apšvietimas, terasos, mažosios architektūros elementai, poilsio salelės. Preliminariai ši atkarpa galėtų būti užbaigta kitų metų pabaigoje.

Pernai buvo baigti dešiniosios Neries krantinės nuo Žvėryno iki Žirmūnų tvarkymo darbai.

Krantinės atnaujinimo darbų užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė. Krantinės projektą parengė  bendrovė „Vilniaus planas“, projekto priežiūrą vykdo „Vilniaus vystymo kompanija“. Atnaujinimo darbai didžiąja dalimi finansuojami Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos atstovas, pranešimas apie nelaimę Neries krantinėje gautas liepos 27 d. 16.11 val.

Kaip jis aiškino, du maždaug 40 metų vyriškiai išėjo pasivaikščioti palei upę. Vienam jų staiga pasidarė silpna, jis susmuko. Draugas iškvietė greitąją pagalbą.

Atvykę medikai dar bandė gaivinti žmogų, bet jų pastangos buvo bevaisės. Teko konstatuoti vyro mirtį.

Ant numirusio vyriškio nebuvo rasta jokių smurto žymių. Nors mirties priežastis vis dar neaiški, spėjama, kad greičiausiai ji bus susijusi su širdies problemomis. 

Krantinės dalyje ties P. Vileišio gatve įrengiama lėto eismo gatvė, t. y. gatvės važiuojamoji dalis pritaikoma dviračių eismui, o automobilių greitis apribojamas ne tik kelio ženklais, bet ir fizinėmis greičio mažinimo priemonėmis.  

Važiuojamosios dalies centre numatomos kintamo pločio trinkelių dangos salelės ir vairuotojų dėmesį atkreipsiantys trapeciniai barjerai. Visoje dviračių gatvėje bus įrengti kelio ženklai ribojantys greitį iki 30 km/h.  

Kairiojoje Neries krantinėje tvarkymo darbai jau įsibėgėjo. Tiesa, atkarpoje tarp Baltojo ir Žvėryno tiltų taip pat buvo aptikta archeologinių radinių – rastos istorinio mūro liekanos. Šiuo metu perkami architektūriniai tyrimai, kuriais bus nustatoma istorinė mūrų vertė.  

Visoje Neries krantinėje bus sutvarkyti dviračių ir pėsčiųjų takai, tvarkomi krantinės šlaitai, želdiniai, įrengiamas apšvietimas, mažosios architektūros elementai.

Jau netrukus bus tęsiami Dešinės Neries krantinės tvarkymo darbai – pasirašyta sutartis su darbų užbaigimo konkurso laimėtojais, bendrove „Skominta“, kurie iki sutarties nutraukimo krantinę tvarkė kaip subrangovai.

Pernai nutraukus sutartį su jungtinės veiklos partneriais UAB „LitCon“, UAB „Atea“ ir „Geobuilders LLC“, krantinėje liko apie 6 procentai neužbaigtų darbų. Naujieji rangovai vasarą paklos likusias takų dangas, įrengs mažosios architektūros elementus – šiukšliadėžes ir suoliukus. Rudeniop bus pasodinti 53 medžiai, 70 akcentinių krūmų ir 6000 krūmų masyvams formuoti, liko susodinti per 2000 įvairių dekoratyvinių augalų.  

Bendra darbų kaina 543 290,00 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu. Planuojama, kad dešinės Neries krantinės rekonstrukcija bus baigta spalio mėn.

Pasak jos, mūro fragmentą kairiojoje Neries krantinėje dar turės įvertinti ekspertai – kol kas specialistai dar tiksliai nežino, su kokiu statiniu jis gali būti siejamas. Tačiau neabejojama, kad dėl radinio krantinės atkarpos rekonstrukcija užtruks.

Projektą vystančios „Vilniaus vystymo kompanijos“ Projektų valdymo departamento projektų vadovas Linas Urba sako, kad darbai ten, kur nėra radinių, judės pirmyn, bet rangovui lygiagrečiai teks atlikti žvalgomuosius tyrimus, o „Vilniaus vystymo kompanijai“ – užsakyti architektūrinius tyrimus.

„Ką daryti su radiniais, gavęs architektūrinių tyrimų ataskaitą, spręs Kultūros paveldo departamentas. Tikėtina, kad visos atkarpos užbaigimo terminas nusikels į 2023 metų vidurį“, – sakė L. Urba.

Ką daryti su radiniais, gavęs architektūrinių tyrimų ataskaitą, spręs Kultūros paveldo departamentas.

Kairiojoje Neries krantinėje šiuo metu rekonstruojami dviračių ir pėsčiųjų takai, tvarkomi kratinės šlaitai, želdiniai, įrengiamas apšvietimas, mažosios architektūros elementai. Krantinės dalyje ties A. Goštauto gatve daromas priėjimas prie vandens, remontuojamos esamos nuovažos, viena jų pritaikyta žmonėms, turintiems individualių poreikių.

Archeologiniai radiniai prieš pusantrų metų pakoregavo ir darbų dešiniajame Neries krante eigą.  Netoli Mindaugo tilto 2020 metų rudenį vykdant archeologinius tyrimus taip pat buvo atidengtas mūras.

Pasak savivaldybės, ikonografija iškart leido susieti jį su XIX a. pirmoje statytu artileristų kareivinių pastatu, tyrimai tą patvirtino. Archeologinis radinys tuomet pakoregavo suprojektuotus sprendinius.

Šiais metais numatomų tvarkyti abiejų Neries krantinės atkarpų nuo Brolių Vileišių skvero iki Šilo tilto (apie 2 km) ir tarp Baltojo ir Žvėryno tiltų (1,3 km) teritorijos plotas yra apie 10 ha.

Prie Šilo tilto rangovai darbus ketina pradėti gegužės antroje pusėje. P. Vileišio gatvėje numatyti eismo ribojimai, apie juos vilniečiai bus informuoti papildomai.

Maždaug 0,7 kilometro atkarpoje tarp Brolių Vileišių skvero ir Šilo tilto prieigų bus pagerintos sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams, ypač Sluškų ir P. Vileišio gatvių prieigose, kur iki šiol judėjimo galimybės buvo ribotos. Taip pat bus sutvarkyti lietaus nuotekų tinklai, didinamas jų veikimo efektyvumas liūčių metu, papildomai įrengti tinklai ten, kur šiuo metu jų trūksta.

Projekte numatyta sodinti želdinius – iš viso šiuo Neries krantinės etapu bus pasodinti 285 medžiai, 129 akcentiniai ir 28 797 kitokie krūmai, 655 vijokliai.

Darbus atlieka savivaldybės konkursą laimėjusi bendrovė „Žilinskis ir Co“.

Ši avarija įvyko balandžio 12 d. apie 20.45 val. Kaune, Neries krantinėje.

Automobilį „Nissan Qashqai“ vairavo neblaivi 56 metų N. L.

Policijos duomenimis, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,86 prom. Už tai vairuotojai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Kauno policijos atstovė portalui kauno.diena.lt Odeta Vaitkevičienė atskleidė, kad pareigūnai šią vairuotoją pastebėjo, kai vykdami į iškvietimą įsijungė švyturėlius. Visos transporto priemones davė kelią pareigūnų ekipažui, o „Nissan“ vairuotoja tik padidino greitį. Vėliau, kaip matoma vaizdo įraše, ji nesuvaldė vairuojamo automobilio.

Šis nepateisinamas moters sprendimas prie vairo sėsti taip apsvaigus, laimei, nenusinešė kitų žmonių gyvybių, nesibaigė sužalojimais ar kitų žmonių turto apgadinimu.

Pareigūnų atstovų teigimu, duomenų, kad būtų susižalojusi pati Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėja, taip pat nėra, nors iš vaizdo įrašo galima spręsti, kad ji važiavo gana dideliu greičiu.

Ikiteisminį tyrimą organizuojantis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Romanas Mackevičius portalui kauno.diena.lt plačiau papasakojo apie įvykio aplinkybes.

Policijos pareigūnų, vykstančių į iškvietimą, minima vairuotoja nė neketino praleisti ties Sąjungos a. ir Neries kr. sankryža. „Jie pastebėjo, jog link Neries kr.  priešais juos važiuojantis automobilis „Nissan“  nepaiso specialiųjų šviesos signalų, neduoda kelio bei didina važiavimo greitį. Nuo jų atitrūkęs minėtas automobilis toje pačioje gatvėje nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį“, – detalizavo R. Mackevičius.

Pareigūnams priėjus prie sudaužyto automobilio iš jo vairuotojo vietos išlipo moteris. Nuo jos, kaip nurodė, sklido stiprus alkoholio kvapas. Į klausimą, ar šiandien vartojo alkoholį, atsakė, kad yra išgėrusi.

Apžiūrint įvykio vietą pastebėta, kad iš automobilio „Nissan“ salono rūksta dūmai, todėl pareigūnai panaudojo tarnybiniame transporte turėtą gesintuvą.

Šio įvykio tyrimą jie netrukus perdavė kolegoms, o patys išskubėjo į iškvietimą. Prokuroras taip pat nurodė, kad vairuotojos blaivumas buvo tikrintas dukart. Pirmuoju bandymu nustatytas 1,76 prom. girtumas, antruoju – 1,86 prom. girtumas.

Prokuroro teigimu, moteris važiavo viena, duomenų, kad ji susižalojo nėra. Kol kas jis negalėjo pasakyti, ar N.L. anksčiau buvo bausta už KET pažeidimus – dar negauti duomenys.