„Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono taryba papildė vietų pakaunėje sąrašą, kuriose bus draudžiama rūkyti. Į sąrašą įtraukta dešimt naujų vietų, tarp kurių pateko ir pažintiniai takai. Paskelbti šias vietoves nerūkymo zonomis inicijavo Kauno rajono savivaldybės seniūnijos“, – skelbia rajono savivaldybės atstovai.

Ji aiškino, kad siekiama pažintinius takus padaryti dar patrauklesniais, leisti lankytojams įkvėpti čia esančių natūralių kvapų, o ne šalia kito žmogaus traukiančių cigarečių dūmų. Be to, tikimasi, kad šis sprendimas leis sumažinti gamtoje išmetamų nuorūkų skaičių, mat šios atliekos būdavo dažniausiai išmetamos bet kur.

Nerūkymo zonos – tai prevencinė priemonė, skirta parodyti rūkymo žalą mūsų sveikatai ir keisti rūkančiųjų įpročius.

„Nerūkymo zonos – tai prevencinė priemonė, skirta parodyti rūkymo žalą mūsų sveikatai ir keisti rūkančiųjų įpročius, o ne bausti. Siekiame mažinti rūkančiųjų skaičių itin gausiai žmonių lankomose vietose, kad būtų užtikrinama sveikesnė ir saugesnė aplinka“, – paaiškino Kauno rajono savivaldybės gydytojas Dainius Kryžanauskas.

Nerūkymo zonomis paskelbtos šios teritorijos: Pakalniškių, Laumėnų, Žiegždrių, Arlaviškių pažintiniai takai, Dubravos rezervatinė apyrubė (Samylų seniūnija), „Šviesos parkas“ Užliedžių kaime, parkas prie Balio Buračo gimnazijos (Karmėlava), Ramučių parkas, aktyvaus poilsio parko teritorija Bubių kaime, teritorija prie Batniavos seniūnijos administracinio pastato.

Projektu, kurį parengė Seimo nariai Antanas Vinkus, Tomas Tomilinas ir laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, taip pat siūloma drausti rūkyti dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei tose vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, išskyrus rūkymui skirtose vietose, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.

Be to, siūloma taikyti tą patį reguliavimą bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, taip pat nustatyti pareigą juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas.

Vyriausybė siūlo nepritarti įstatymo projektui, nes siūlomose vietose kontrolė pareikalautų neproporcingai siekiamam tikslui didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įrodinėjimo procesas būtų sudėtingas, užtruktų ilgą laiką ir nebūtų pasiekti įstatymo projektu siekiami rezultatai.

Vyriausybė taip pat pažymi, kad nerūkantieji patirtų didesnę žalą sveikatai, nes būtų rūkoma prie jų uždarose patalpose, taip pat rūkant uždarose patalpose padaugėtų gaisrų daugiabučiuose namuose (2018 m. duomenimis, vien dėl neatsargaus rūkymo daugiabučiuose kilo 13 proc. gaisrų).

Siekiant mažinti rūkančiųjų skaičių ir rūkymo sukeliamą žalą, kaip pažymi Vyriausybė, visų pirma, tikslinga įtvirtinti ne draudžiamąsias, o informavimo, švietimo, skatinimo gyventi sveikai priemones.

Šiuo metu rūkyti draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse, lošimo namuose, automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir pypkių klubus.

Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas mano, kad draudimas rūkyti balkonuose pareikalautų neadekvačių finansinių išteklių.

„Sakome, kad, nors pati idėja ir priimtina, pozityvi, siekiant apsaugoti nerūkančių asmenų sveikatą, siūlomos priemonės nebūtų proporcingos, adekvačios, pareikalautų neadekvačių finansinių išteklių. Žiūrint sisteminiu požiūriu, labai plečiamas vietų sąrašas, kur draudžiama rūkyti, todėl atrodo lyg eitume prie tokio absoliutaus draudimo rūkyti. Tokiu būdu mes lyg ir skatintume pereiti rūkyti uždarose patalpose, ir atitinkamai kyla klausimas, kaip sveikata tų asmenų, kurie būtų uždarose patalpose, šalia rūkančiųjų“, – teigė D. Urbonas.

Sakome, kad, nors pati idėja ir priimtina, pozityvi, siekiant apsaugoti nerūkančių asmenų sveikatą, siūlomos priemonės nebūtų proporcingos, adekvačios, pareikalautų neadekvačių finansinių išteklių.

Pasak jo, iki galo nebuvo aptarta, kokia situacija bus su rūkymu pro atidarytą langą ar patalpoje, kur tabako dūmai galėtų sklisti ventiliacinėmis angomis ar kitais būdais.

„Atitinkamai Vidaus reikalų ministerija siūlytų galbūt galvoti apie kito pobūdžio priemones, pozityvias – švietėjišką, informacinę veiklą, galbūt skatinimas kompensacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pageidaujantiems atsisakyti įpročių kompensuoti gydymo išlaidas“, – sakė viceministras.

D. Urbonas įsitikinęs, kad tokiu būdu išlaidos, kurios būtų skirtos įstatymo laikymosi kontrolei vykdyti, galėtų paskatinti rūkymo balkonuose problemos sprendimą.

Įstatymo projektu siūloma uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, taip pat dengtose viešojo transporto stotelių vietose, vaikų žaidimo aikštelėse bei tose vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, išskyrus rūkymui skirtose vietose, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.

Be to, siūloma taikyti tą patį reguliavimą bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, taip pat nustatyti pareigą juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas.

Siūlymą parengė 26 Seimo nariai, tarp jų – laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Rūkaliai Klaipėdoje bus drausminami dar griežčiau. Nors šiemet jau nubausta beveik pusšimtis rūkiusiųjų neleistinose vietose, baudomis nebus apsiribota – šią priklausomybę turinčių miestiečių laukia nauji ribojimai.

Šiuo metu uostamiestyje gausu vietų, kur draudžiama traukti dūmą. Vis dėlto planuojama, kad dar šį mėnesį tas nerūkymo zonų sąrašas bus papildytas.

Šiuo metu Klaipėdoje draudžiama rūkyti švietimo ir gydymo įstaigų teritorijose, laukimo stotelių paviljonuose, Skulptūrų parke, Smiltynėje esančiame miško takelyje iki paplūdimio, vasaros sezono metu – paplūdimiuose, išskyrus tam skirtas vietas.

"Negalima rūkyti ir bendro naudojimo patalpose, t. y. rūsiuose, koridoriuose, o bendrabučiuose – ir balkonuose", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Pašnekovas pastebėjo, kad artimiausiu metu bus patvirtintos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, kuriose numatoma drausti rūkyti vaikų žaidimų aikštelėse bei privačių butų balkonuose.

"Pakeitimai numatyti kartu su sveikatos specialistais, siekiant, kad Klaipėda taptų sveikesniu miestu", – aiškino V.Valys.

Šiais metais Kontrolės ir prevencijos skyriaus darbuotojai kartu su policijos pareigūnais surengė 11 tikrinimų.

Nors pažeidėjus nutverti ir sunku, baudžiama tik užklupus nusižengimo vietoje, vis dėlto tikrinimų metu protokolai surašyti 46 pažeidėjams.

"Policija nuolat rengia patikrinimus, baudžia pažeidėjus patruliuodami mieste", – aiškino pašnekovas.

Už rūkymą tam neleistinose vietose gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 litų, o už rūkymą bendro naudojimo patalpose – įspėjimas arba bauda nuo 100 iki tūkstančio litų.

Klaipėdoje gali atsirasti daugiau vietų, kurios bus paskelbtos nerūkymo zonomis.

Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, apie galimybę praplėsti mieste nerūkymo zonų sąrašą kalbėta pastarajame Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje.

„Kol kas nėra ką daug pasakoti. Svarstėme, bet nieko konkrečiai dar nenusprendėme. Planuojame, kad kitas Bendruomenės sveikatos tarybos posėdis vyks sausio 23 dieną. Jame vėl diskutuosime“, – pasakojo vedėja.

J.Asadauskienė neatmetė galimybės, kad gali būti sulaukta siūlymų uždrausti rūkyti ir daugiabučių namų balkonuose, kaip siūloma Vilniuje, tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti teisines galimybes tai padaryti.

Šiuo metu Klaipėdoje draudžiama rūkyti paplūdimiuose ir jų prieigose, išskyrus pažymėtas rūkymui skirtas vietas, Smiltynės miške, autobusų stotelių paviljonuose, Skulptūrų parke, gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpose, mokyklų teritorijose.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius kartu su policijos pareigūnais pernai surašė apie 140 protokolų dėl rūkymo neleistinose vietose.

Nuolatiniai patikrinimai buvo organizuojami nuo gegužės pabaigos kartą per savaitę.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, daugiausia rūpesčių kilo dėl mokyklų teritorijų.

„Kai įstaigų administracijos jas pradėjo griežtai saugoti, tada mokiniai pradėdavo rūkyti prieigose, daugiabučių namų laiptinėse, kiemuose, parkuose“, – prisiminė vedėja.

Tačiau taip besielgiantys nepilnamečiai neliko nenubausti. Klaipėdoje yra išlikęs draudimas nepilnamečiams rūkyti viešose vietose.

Kontrolieriai taip pat tikrino, ar nėra rūkoma bendrabučių bendrojo naudojimo patalpose. K.Vintilaitės teigimu, rezultatais šiuo atveju negalima pasigirti, tačiau rūkymo faktas yra akivaizdus.

„Nustatėme tik pavienius pažeidėjus. Tačiau juos sukontroliuoti sunku – reikia sekimo sistemos. Atėjus į bendrabučių virtuves, visur jaučiamas rūkalų kvapas, padėtos peleninės“, – pasakojo vedėja.

Pasak jos, sulaukta ir žmonių nusiskundimų, kad kaimynai rūko bendrojo naudojimo patalpose. Gauta net nuotraukų, filmuotos medžiagos. Kontrolieriai informuoti, kokiu laiku geriausia daryti patikrinimus.

K.Vintilaitė tvirtino, kad rūkančiųjų neleistinose vietose buvo užfiksuota ir paplūdimiuose.

Anot vedėjos, paskelbti daugiau nerūkymo zonų mieste galima, jei manoma, kad kontrolierių periodiški patikrinimai duoda rezultatų – žmonės tampa sąmoningesni ir daugiau taip nesielgia.

„Vietų ir sričių, kurias turime kontroliuoti, yra labai daug, o darbuotojų tiek, kiek yra. Daug patikrinimų negalime organizuoti. Reikia tikėti, kad žmonės ir po periodinių patikrinimų tampa sąmoningesni“, – pabrėžė K.Vintilaitė.

Nuo 2014 metų sausio 1 d. Vilniaus viešojo transporto stotelių laukimo paviljonuose draudžiama rūkyti, tačiau Kauno valdžia šiame fronte tokių permainų nežada, nors pasiūlymų būta.

„Aš prieš metus siūliau tokį patį sprendimą, be to, norėjau, kad ir parkuose būtų draudžiama rūkyti. Deja, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai užblokavo šiuos siūlymus. Būtų mano valia – uždrausčiau rūkyti visame Kaune“, – portalui kaunodiena.lt sakė vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Mero pavaduotojas negali suprasti, kaip blaiviai mąstantys žmonės nesusimąsto, jog viešose erdvėse žaidžia mažamečiai vaikai, vaikšto besilaukiančios moterys, kiti – sportuoja, o aplink juos kas tik nori pučia nuodingus cigarečių dūmus.

Politikas prisiminė, kad kažkada Kaunas buvo pavyzdys kitiems miestams, buvo draudžiama rūkyti visoje Laisvės alėjoje.

„Vilnius labai teisingai padarė, sveikinu vilniečius. Tai, ką nusprendė vilniečiai, turėtų būti norma visoje Lietuvoje. Kaunui turėtų būti gėda, o miesto politikams dar labiau. Kauno politikai pataikauja visiems žalingų įpročių turintiems žmonėms“, – rėžė S. Buškevičius.

Jo teigimu, leidimas rūkyti viešojo transporto stotelėse prieštarauja netgi Konstitucijai ir gali būti traktuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas.

„Žmogus neturi pasirinkimo – jis stovi ir pasyviai rūko, o rūkalius jį žudo“, – aiškino vicemeras.

S. Buškevičius žada nenuleisti rankų ir vėl siūlyti uždrausti rūkyti viešojo transporto stotelėse, tačiau nuogąstauja, kad jo siūlymas vėl bus atmestas.

Dar prieš rinkimus partija „Jaunoji Lietuva“, kuriai atstovauja S. Buškevičius, savo rinkiminėje programoje buvo įtraukusi punktą apie nerūkymo zonų didinimą Kauno mieste. Šis punktas vėliau buvo įrašytas į Kauno miesto valdančiosios koalicijos sutartį.

„Man kelia juoką, kad Kaune yra tik keturios vietos, kuriose draudžiama rūkyti. Po rinkimų išsireikalavome vos dvi naujas vietas, kur draudžiama rūkyti. Absurdas“, – pyko politikas.   

Šiuo metu Kauno mieste yra keturios nerūkymo zonos: Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Prezidentūros sodeliai, miesto sodas prie Kauno muzikinio teatro bei savivaldybės pastato prieigos iš Laisvės alėjos pusės.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad rūkymas vietose, kuriose pagal savivaldybių tarybų sprendimus draudžiama tai daryti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 litų. 

Jonavos savivaldybė planuoja kai kurias miesto vietas paskelbti nerūkymo zonomis.

Pagal parengtą savivaldybės tarybos projektą, uždrausti rūkyti planuojama Jonavos autobusų stoties teritorijoje, Santarvės ir Sąjūdžio aikštėse, Ramybės skvere, vaikų žaidimo aikštelėse ne mažiau kaip 5 metrų spinduliu, Jonavos I tvenkinio poilsio zonoje.

Minėtose vietose turėtų būti pastatyti įspėjamieji ženklai.

Nerūkymo zonų įsteigimą Jonavoje inicijavo bendrovės "Jonavos autobusai" direktorius ir Jonavos rajono visuomenės sveikatos biuras.

"Įteisinus nerūkymo zonas, būtų sulaukta nemažai teigiamų rezultatų – palaipsniui mažėtų rūkančiųjų nurodytose vietose skaičius, mažiau žmonių būtų priversti rūkyti pasyviai, draudimas rūkyti viešosiose erdvėse lemtų rūkymo mažėjimą, keistųsi visuomenės požiūris į rūkymą", - teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Anot jo, tai būtų ir prevencinė priemonė, bandymas ne tik įrodyti, kad rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, bet ir siekis pakeisti rūkalių įpročius.

"Kiekvienas nerūkantis turi teisę kvėpuoti švariu, tabako dūmais neužterštu oru", - tvirtinama aiškinamajame rašte.

Tokias nerūkymo zonas yra įkūrusios Kauno, Palangos, Šilutės, Rokiškio, Lazdijų ir kitos savivaldybės.