1 km ilgio galerija „No-Fly Zone“ po atviru dangumi veiks simbolinėje buvusioje karinės aviacijos teritorijoje Aleksote, Lakūnų plente. Galeriją kurs vietos, užsienio ir Ukrainos menininkai, ukrainiečių bendruomenės. Jėgas sujungs tiek profesionalūs menininkai, tiek į Lietuvą pasitraukusios ukrainiečių šeimos su vaikais.

Birželio 1–3 d, Kaune vyks Tarptautinis mokslo ir kūrybos kongresas „CoHappiness. Permąstant laimę“ („CoHappiness. Rewilding & Rethinking“), kuriame bus aptariamos laimės prielaidos ir sąlygos šiais neramiais karo, sveikatos, ekologinių ir socialinių krizių laikais.

Jėgas sujungs tiek profesionalūs menininkai, tiek į Lietuvą pasitraukusios ukrainiečių šeimos su vaikais.

Kongresas „CoHappiness“ ir Kyjivo meno galerija „Karas Gallery“ kartu su partneriais tarptautiniu projektu „T-Factor“ (partneriai KTU, KMS, VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“), Kauno Europos informacijos centru, inicijuodami galerijos įkūrimą, tikisi atkreipti pasaulio dėmesį į brutalius karo veiksmus ir išreikšti solidarumą su ukrainiečių tauta. Kovo 17 d. galerijos erdvėje jau įvyko pirmasis meninis pareiškimas – ant sienos buvo realizuoti tarptautiniu mastu pripažinto rumunų menininko Dano Perjovschio karo absurdiškumą liudijantys piešiniai.

Tris birželio dienas savo patirtis ant sienos fiksuos menininkės iš Ukrainos: Marija Oscpischeva, Mariko Gelman, taip pat popmeno kūrėjas iš JAV Scottas Hattoxas. Savo vizualųjį žodį dėl karo Ukrainoje tars ir Nomedos, Gedimino Urbonų kuruojama dirbtinio intelekto vaizduotė „Baby Aleksa“, kurios darbą ant sienos perkels gyvos grafikos kūrėjas Tadas Šimkus.

Galerijos „No-Fly Zone“ dalimi taps ir atrinkti Ukrainos vaikų piešiniai. Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, VDU Botanikos sode vyks jų ir jų šeimų edukacinės piešimo dirbtuvės. Geriausius darbus gyvosios grafikos kūrėjai perkels ant sienos.

Gyvo piešimo veiksmą galima bus stebėti tiek gyvai, tiek per transliaciją VDU Botanikos sode, kur vyks solidarus lietuvių ir ukrainiečių piknikas, organizuojamas kartu su „1K paramos fondu“. Šis piknikas – tai solidarumo akcija, kurioje kviečiami dalyvauti ukrainiečiai ir lietuviai.

Organizatoriai pabrėžia: Ukrainos šeimos – mūsų visuomenės dalis. Visavertis bendruomeninis gyvenimas iš karo zonos pasitraukusioms mamos ir vaikams yra ypač svarbus siekiant palaikyti jų dvasią. Todėl Tarptautinę vaikų gynimo dieną vyksiančiame renginyje kauniečiai bus kviečiame kurti šią bendrystę. Lietuvos restoranai vaišins ukrainiečius, o ukrainiečiai – lietuvius, vaikai dalyvaus įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, edukacijose, šokio ir sporto užsiėmimuose, šunų terapijoje ir daugelyje kitų veiklų, suaugusieji jungsis į sutartinių ratą, dalyvaus paskaitose ir kituose užsiėmimuose.

Antras galerijos „No-Fly Zone“ kūrybos etapas numatomas liepos mėnesį.

„Putino puolimas įstrigo, nepaisant visų niokojimų, kuriuos jis neša diena iš dienos“, – kalbėdamas Vokietijos parlamente sakė O. Scholzas.

Pasak jo, Vakarų partnerių įvestos precedento neturinčios sankcijos veikia, ir jos dar labiau pakenks Rusijos ekonomikai, perspėjo Vokietijos vadovas.

„Tačiau – tai tik pradžia. Daugelis sunkiausių pasekmių išryškės tik artimiausiomis savaitėmis, – sakė kancleris. – Mes nuolat kuriame sankcijas.“

V. Putinas „privalo išgirsti tiesą“, kad karas griauna ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį“, perspėjo jis.

O. Scholzo teigimu, Vokietija tvirtai palaiko Kyjivą, tačiau jis pats nepritaria raginimams NATO paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos ar siųsti į šalį „taikos palaikymo pajėgas“.

„Kad ir kaip būtų sunku, mes dėl to nepasiduosime“, – sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija nerizikuotų išprovokuoti tiesioginį karinį konfliktą tarp NATO ir branduolinį ginklą turinčios Rusijos.

Interviu savaitraščiui „Die Zeit“ O. Scholzas teigė, kad turi „idėją dėl derybų rezultato“, siekiant užbaigti Rusijos invaziją, tačiau būtų „neatsakinga“ dabar tai aptarti viešai.

„Susižavėjimą keliantis ukrainiečių pasipriešinimas padidino Maskvos ir Kyjivo susitarimo tikimybę“, – sakė jis.

„Bet tai toli gražu nėra tikra. Kol kas neaišku, ar Rusija išvis nori susitarimo. Štai kokia nuožmi situacija“, – pridūrė O. Scholzas.

Vėl atmetė neskraidymo zonos virš Ukrainos idėją

Vokietijos kancleris trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą.

Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“.

„Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Vis dėlto kancleris sakė, kad Ukraina gali kliautis Vokietijos pagalba, ir paminėjo jai teikiamą finansinę bei karinę paramą, griežtas sankcijas Rusijai, šimtų tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių priėmimą.

Pasak O. Scholzo, Vokietija nerems rusiškos naftos, anglių ir dujų boikoto, bet siekia atsisakyti importo iš Rusijos ir ieško kitų tiekėjų bei didina atsinaujinančios energijos vartojimą.

„Visi laisvi miestai yra už taiką. Tačiau tik dalis jų išdrįsta tai garsiai pasakyti. Esame iš tų, kurie nebijo garsiai daryti spaudimo JTO, kad ši įvykdytų savo moralinę pareigą – uždraustų karinėms raketoms skraidyti danguje virš Ukrainos. O kas tai užtikrintų – neabejoju, tokių organizacijų atsirastų. Ir to mūsų prašo Kyjivas, su kuriuo palaikome ryšius“, – teigė R. Šimašius.

Pasak jo, po trijų karo savaičių akivaizdu, kad Putinas pats nesustos. „Bet jis yra sustabdomas. Ir mūsų pozicija yra svarbi spaudimo priemonė. Ukrainai, laisvei, žmonių gyvybėms reikia taikaus dangaus“, – sakė Vilniaus meras.

„Nėra lengvo ar paprasto būdo, kaip tai padaryti, – sakė L. Austinas per susitikimą su Slovakijos gynybos ministru Jaroslavu Nadu. – Nėra tokio dalyko kaip neskraidymo zonos „lite“ versija. Neskraidymo zona reiškia, kad įsiveliate į konfliktą su Rusija“.

L. Austinas taip pat sakė, kad JAV yra „sukrėsta brutalumo“, kurį matė per Rusijos atakas Ukrainoje, ir pažymėjo, kad Valstybės departamentas nagrinėja, ar buvo įvykdyti nusikaltimai. „Tai civiliai gyventojai, todėl į juos neturėtų būti taikomasi“, – sakė jis.

J. Nadas sakė, kad Slovakija yra pasirengusi nusiųsti Ukrainai ginklų, pavyzdžiui, priešlėktuvinių raketų „žemė-oras“ sistemų S-300, kad padėtų jai apsiginti nuo Rusijos invazijos, tačiau teigė, kad prieš atsisakydama senųjų sistemų, jo šalis turėtų gauti naujų.

Už ją vienbalsiai balsavo 100 parlamentarų.

„(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijoje.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, parlamento vicepirmininko Pauliaus Saudargo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno ir kitų parlamentarų teiktame dokumente kreipiamasi į demokratinių valstybių parlamentus raginant, kad, kol bus ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai užtikrinti, šios šalys siektų humanitarinių koridorių Ukrainos teritorijoje atidarymo.

Anot jų, pirmiausia tam reikėtų panaudoti Jungtinių Tautų mechanizmą arba įsteigti norinčių ir galinčių valstybių koaliciją, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai išvykti iš karo veiksmų zonų bei Rusijos neteisėtai užimtų ir kontroliuojamų teritorijų.

„Neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą“, – teigiama rezoliucijoje.

Neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą.

Pasak P. Saudargo, Rusijai bombarduojant civilinius gyventojus ir statinius, reikia žengti ryžtingą žingsnį į priekį.

„Mes kalbame apie rūpestį žmonėmis, civiliais“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad rezoliucija gali prisidėti prie bendro visuomenės spaudimo Vakarų valstybėms įsiklausyti į Ukrainos prašymus.

„Jei turėčiau galimybes, aš tą neskraidymo zoną jau seniausiai būčiau paskelbęs, bet tokių galimybių neturiu. O paraginimai, visa kita – viskas gerai, žodis gula prie žodžio, atsiranda visuomenės spaudimas. Pažiūrėkite visuomenės apklausas Jungtinėse Valstijose, ką jos rodo? Jos rodo didelį žmonių palaikymą Ukrainai ir jos prašymams“, – žurnalistams Seime sakė ministras.

Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys tvirtino, kad kalbant apie paramą Ukrainai, negalima pamiršti jos energetinės nepriklausomybės užtikrinimo nuo Rusijos.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas piktinosi, kad Lietuva per metus sumoka 3 mlrd. eurų už dujas, elektrą, naftą Rusijai.

„Būtent šie pinigai, būtent energetikos ištekliai naudojami tankams, lėktuvams, raketoms, kurios sprogdina Ukrainos miestus ir žudo Ukrainos žmones. Be abejo, tai nėra tik Lietuvos problema, yra ir kitų šalių, kurios priklauso nuo energetikos išteklių, bet Lietuvai šis karas ir Ukrainos tautos kančia yra, ko gero, artimiausia, nes būtent mūsų saugumo klausimas šiandien sprendžiamas Ukrainoje“, – sakė parlamentaras.

„Todėl niekaip negaliu suprasti, kodėl iki šiol nei Vyriausybė, nei už saugumą ir užsienio politiką atsakingi politikai nededa ant stalo plano, kaip atsisakyti Rusijos energetikos išteklių“, – teigė jis.

Rezoliucijoje demokratinės valstybės taip pat raginamos įvesti papildomų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai, prisidedančiai prie Maskvos invazijos į Ukrainą.

Seimas raginti demokratines valstybes nedelsiant uždaryti savo oro erdvę bei uostus Rusijos lėktuvams bei laivams, užtikrinti, kad valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, mėginantiems apeiti ES sankcijas, būtų taikomos antrinės sankcijos, remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Dokumente raginama Ukrainai nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – yra sakęs jis.

„Dėl neskraidymo zonos, aš irgi už tai, kad vis dėlto NATO imtųsi to ryžtingiau. Dabar jau gi kalbama apie tam tikrą NATO taikdarių misiją“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė P. Saudargas.

Politikas pripažįsta, kad neskraidymo zoną visoje Ukrainos teritorijoje užtikrinti sudėtinga, nes norint tai padaryti, pasak jo, NATO pajėgos turėtų sunaikinti Baltarusijos teritorijoje esančias raketų sistemas, o tai reikštų situacijos eskalaciją.

„Tai, matyt, NATO kol kas nenori tos eskalacijos. NATO turbūt šiaip karo su Rusija nebijo, bet bijo branduolinės eskalacijos, tas yra suprantama“, – sakė jis.

Dėl neskraidymo zonos, aš irgi už tai, kad vis dėlto NATO imtųsi to ryžtingiau. Dabar jau gi kalbama apie tam tikrą NATO taikdarių misiją.

Visgi P. Saudargas atkreipia dėmesį į Seimo Užsienio reikalų komiteto siūlymą NATO užtikrinti humanitarinių koridorių civiliams gyventojams funkcionavimą.

„Galbūt čia galima būtų saugoti NATO pajėgoms, nesmūgiuojant į Rusijos ir Baltarusijos raketines sistemas, nenumušinėjant rusų lėktuvų, bet apsaugant. Galbūt toks variantas, toks žingsnis galėtų būti pirmas. Vėliau jau bandyti visą tą teritoriją saugoti, bet čia reikia Jungtinių Tautų sprendimo“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Politikas teigia, kad toks kreipimasis į Jungtines Tautas yra planuojamas, pasak jo, galbūt net ir viso Seimo vardu. P. Saudargas atkreipia dėmesį, kad Estijos parlamentas jau oficialiai paragino Jungtinių Tautų valstybes nares virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną.

„Bet Jungtinėse Tautose Saugumo Taryboje yra ta pati Rusija, kuri iš ten nėra pašalinta ir jos iš ten neįmanoma pašalinti, ji yra steigėja. Tai čia vienintelis variantas, nežinau, pasauliui sukurti naujas Jungtines Tautas be Rusijos. Bet tas kelias, matyt, nėra labai lengvas ir greitas“, – pripažino P. Saudargas.

„Taigi, viskam yra tam tikri atsakymai. Ir mes, Lietuva, žinoma, tą natą paėmę aukštesnę ir raginame tiek Europos Sąjungos, tiek NATO lyderius būti kiek įmanoma ryžtingesnius, ypač apsaugant civilius gyventojus“ , – taip pat pažymėjo jis.

Taip Estija tapo pirmąja tai padariusia NATO nare.

„Riigikogu (Estijos parlamentas) reiškia savo paramą Ukrainos gynėjams ir žmonėms jų kovoje su neteisėtą karą pradėjusią Rusijos Federacija ir ragina parodyti visapusišką paramą Ukrainai jos kare dėl laisvės, suverenumo ir teritorinio vientisumo, – sakoma Estijos parlamento pranešime. – Raginame visas JT valstybes nares imtis skubių žingsnių, kad virš Ukrainos būtų paskelbta neskraidymo zona ir būtų išvengta didelių civilių aukų“.

Estijos parlamentas taip pat paragino „nedelsiant paskelbti visapusišką prekybos embargą Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai“ bei „uždaryti savo oro erdvę ir uostus Rusijos Federacijos lėktuvams ir laivams“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką prašo Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų sąjungininkų virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO atmeta tokią galimybę, sakydami, kad tai įtrauktų juos į konfliktą.

„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – netrukus po vidurnakčio paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai 35 žmonės žuvo ir daugiau kaip 130 buvo sužeisti, Rusijos pajėgoms surengus antskrydžių prieš karinį poligoną netoli Ukrainos vakarinio Lvivo miesto, esančio netoli sienos su NATO nare Lenkija.

„Esame atsakingi už tai, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos sienų ir netaptų visaverčiu Rusijos ir NATO karu“, – interviu naujienų agentūrai AFP, duotame per Turkijoje vykstantį forumą, sakė NATO generalinis sekretorius.

Jis įspėjo, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos nustatymas „veikiausiai išprovokuotų plataus masto karą tarp NATO ir Rusijos“, o tai sukeltų „gerokai daugiau kančių, daugiau mirčių ir sunaikinimo“.

J. Stoltenbergas sakė, kad neskraidymo zona virš Ukrainos reikštų, jog NATO turėtų neutralizuoti Rusijos oro gynybos sistemas ne tik Ukrainoje, bet ir aplink Baltarusiją bei Rusiją.

„Tai reikš, kad turėsime būti pasirengę numušti Rusijos lėktuvus, nes neskraidymo zona yra ne tik tai, ką jūs paskelbsite, bet ir tai, ką turite užtikrinti“, – sakė jis.

Anot jo, pastaraisiais metais NATO valstybių narių surengti dešimčių tūkstančių Ukrainos karių mokymai ir karinės įrangos tiekimas įrodė esą „nepaprastai svarbūs (Ukrainos pajėgoms) kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis“.

Tuo pačiu jis pridūrė, kad „svarbiausia, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas nutrauktų šį beprasmį karą“.

„Atitrauktų visas savo pajėgas ir geranoriškai įsitrauktų į diplomatines politines pastangas siekiant politinio sprendimo“, – sakė J. Stoltenbergas.

Jis taip pat pagyrė Turkijos pastangas sudaryti sąlygas ketvirtadienį Antalijoje įvykti Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų deryboms.

„Svarbu, kad sąjungininkai ir toliau stengtųsi remti, palengvinti politinio sprendimo paieškas“, – sakė NATO vadovas.