„Sudie, mano mylimas švogeri... Jei kas nori atsisveikinti su Mindaugu, visa informacija žemiau“, – feisbuke pranešė K. Zvonkuvienė.

„Laidojimo paslaugų centro“ puslapyje skelbiama, kada bus galima tarti paskutinį „sudie“.

„Su giliu liūdesiu pranešame, kad netekome Mindaugo Staškevičiaus (1975–2023). Nuoširdžiausia užuojauta žmonai, dukroms, visiems artimiesiems, draugams, bičiuliams, kolegoms, visiems, kam teko savo gyvenimo kely sutikti, pažinti, kam buvo mylimas ir brangus. Artimieji prašo Mindaugo atminimą pagerbti keliais baltais žiedais“, – rašoma puslapyje.

„Šiandien atsisveikiname su ilgamečiu kultūros filantropu, vienu didžiųjų MO mecenatų – Gediminu Kuprevičiumi. Visada jautėme, kad filantropijos tradicija jam buvo svarbi ir besąlygiška – Gediminas buvo vienas pirmųjų, prisijungusių remti MO muziejų. Reiškiame užuojautą žmonai Vilijai, šeimos nariams ir artimiesiems. Gediminas visam laikui liks MO muziejaus atmintyje“, – savo „Facebook“ paskyroje pirmadienį paskelbė MO muziejus.

Šia žinia socialiniame tinkle pasidalino ir jo žmona Vilija Kuprevičienė.

„Ogmios“ grupė valdo bendrovę „Ogmios centras“, kuri kontroliuoja Vilniaus Žirmūnų rajone esantį „Ogmios miestą“ – jis užima apie 20 hektarų teritoriją, jame įrengta 70 tūkst. kv. metrų ploto komercinių patalpų, kur įsikūrę per 250 parduotuvių ir paslaugų vietų. Grupei priklausantis NT vertinamas daugiau kaip 200 mln. eurų.

„Ogmios centras“ 2022 metais gavo 19,7 mln. eurų pajamų – 23 proc. daugiau nei 2021 metais, kai gavo  16 mln. eurų. Bendrovė 2022 metais uždirbo  2,1 mln. eurų grynojo pelno, kai 2021 metais patyrė 1,7 mln. eurų nuostolių, rodo Registrų centrui pateikta informacija.

Dešimtmečius trukusios karjeros metu juo žavėjosi tokios muzikos pasaulio žvaigždės kaip Frankas Sinatra (Frenkas Sinatra) ir Lady Gaga (Leidi Gaga).

Naujienų agentūrai AP publicistė Sylvia Weiner (Silvija Viner) patvirtino, kad T. Bennettas mirė gimtajame Niujorke.

Konkreti jo mirties priežastis kol kas nėra nurodoma, tačiau 2016 metais jam buvo diagnozuota Alzheimerio (Alccheimerio) liga.

T. Bennettas, kurio tikrasis vardas – Anthony Dominickas Benedetto (Entonis Dominikas Benedetas), gimė 1926-ųjų rugpjūčio 3-iąją Niujorko Kvinso rajone.

Jo tėvas buvo sunkiai besiverčiantis maisto produktų pardavėjas, imigravęs iš pietų Italijos Kalabrijos regiono, iš kurio kilusi ir muzikanto motina.

Jis anksti pasirodė kaip perspektyvus artistas ir būdamas devynerių dainavo šalia legendinio Niujorko mero Fiorello LaGuardios (Fjorelo LaGvardijos) per iškilmingą tilto, dabar vadinamo Roberto F. Kennedy (Roberto F. Kenedžio) tiltu, ceremoniją.

Tačiau tėvo mirtis, kai jam tebuvo 10 metų ir JAV buvo tik pasibaigusi Didžioji depresija, paskatino jį mesti mokyklą ir eiti dirbti. Jis, be kita ko, dainuodavo italų restoranuose ir paišydavo karikatūras, o tai visą gyvenimą liko viena jo veiklų.

Antrojo pasaulinio karo metais T. Bennetas buvo pašauktas į 63-iąją pėstininkų diviziją ir išsiųstas į Prancūziją bei Vokietiją. Tačiau jis buvo pažemintas pareigose po to, kai iškeikė karininką iš pietinių valstijų, kuris paprieštaravo, kad T. Bennettas vakarieniautų su draugu afroamerikiečiu tuo metu rasiškai atskirtoje kariuomenėje.

Už bausmę T. Bennettas praleido tarnybą iškasinėdamas kūnus. Tačiau po sąjungininkų pergalės T. Bennetas netikėtai įsitraukė į muzikinę veiklą, kai kartu su kitais kariais Vysbadene Vokietijoje laukė, kol galės grįžti namo.

Nuo pat karjeros pradžios lygintas su F. Sinatra, T. Bennettas iš pradžių bandė atsiriboti, bet galiausiai pasuko tuo pačiu keliu kaip ir kiti praeities dainininkai – dainavo naktiniuose klubuose, televizijoje ir filmuose, nors jo bandymai kine neužtruko.

T. Bennetas buvo tris kartus vedęs ir turėjo keturis vaikus, įskaitant Antonią Bennett (Antoniją Benet), kuri tapo muzikante.

Tačiau labiausiai prie tėvo karjeros prisidėjo jo sūnus Danny Bennettas (Denis Benetas), kuris, būdamas tėvo vadybininku, kalbėjosi su MTV ir kitais popmuzikos pasaulio veikėjais.

Jis yra išleidęs daugiau nei 70 albumų, už kuriuos gavo 19 „Grammy“ apdovanojimų – visi, išskyrus du, jam buvo įteikti įžengus į septintą dešimtį metų. Be to, jis yra pelnęs „Grammy“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus.

Būdamas 88 metų T. Bennettas 2014-aisiais tapo vyriausiu žmogumi, kada nors pasiekusiu pirmąją vietą JAV geriausiai parduodamų albumų sąraše, kai išleido duetų rinkinį su Lady Gaga. Ji tapo jo drauge ir gastrolių bendražyge, ir buvo viena iš gausybės jaunesnių žvaigždžių, nekantravusių padirbėti su muzikos grandu.

Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, apeliacinės instancijos teismas panaikino apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas dvidešimtmetės dukters dėl netinkamo gydymo netekusios motinos ieškinys dėl 60 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinis teismas ieškinį tenkino iš dalies – motinai iš gydymo įstaigos priteisė atlyginti 30 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Ieškovės duktė dėl pablogėjusios sveikatos, gerklės patinimo, skausmo atvyko į pirminės sveikatos priežiūros centrą ir kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris jai suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdavė medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą ir nurodė būklei negerėjant kreiptis dėl pakartotinės konsultacijos.

Po kelių dienų pacientė namuose pradėjo dusti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau atvykusiems medikams nepavyko išgelbėti pacientės gyvybės.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes tiek teismo ekspertizės išvados, tiek kiti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šeimos gydytojo neatlikti apžiūros ir ištyrimo veiksmai neturėjo įtakos pacientės sveikatos būklei ir nelėmė jos mirties.

Anot teismo, pacientė buvo ištirta ir apžiūrėta remiantis jos skundais, nustatyta diagnozė atitiko anamnezę ir apžiūros duomenis, o gydymas buvo paskirtas tinkamai.

Bylą žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, nesilaikant sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standarto bei maksimalių pastangų kriterijaus. Gydymo įstaigoje pacientei nebuvo paskirti ir atlikti reikalingi tyrimai, žinant, kad pacientė ne kartą buvo sirgusi pneumonija.

Teismas pažymėjo, kad jeigu šeimos gydytojas, būtų buvęs atidus, dėjęs maksimalias pastangas ir būtų nusprendęs atlikti papildomą pacientės ištyrimą, tai būtų galėję padėti tiksliau nustatyti pacientei buvusios kvėpavimo takų infekcijos pobūdį, sunkumą.

Tai, tikėtina, būtų leidę nuspręsti dėl efektyviausių gydymo veiksmų, tinkamesnės pacientės sveikatos priežiūros ir būtų padėję išvengti neigiamų padarinių.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Apie tai sekmadienį feisbuke pranešė Varėnos rajono meras Algis Kašėta – velionė dirbo jo patarėja.

„Netekome Varėnos rajono savivaldybės mero patarėjos, A. Ramanausko-Vanago premijos laureatės Dalios Kuodytės“, – sekmadienį feisbuke pranešė A. Kašėta.

D. Kuodytė gimė 1962 metų sausio 21 dieną Kaune, Vilniaus universitete studijavo istoriją. Vėliau dirbo Kauno IX forto muziejuje, vadovavo Tremties ir rezistencijos muziejui bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, ėjo Liustracijos komisijos pirmininkės pareigas, taip pat buvo įvairių straipsnių, leidinių, knygų, dokumentų rinkinių redaktorė, sudarytoja ir bendraautorė.

2008 ir 2012 metais su Liberalų sąjūdžiu buvo išrinkta į Seimą.

Nuo 2021 metų dirbo Varėnos rajono mero A. Kašėtos patarėja.

Pernai gegužę Varėnos rajono mero potvarkiu jai buvo skirta kasmetinė Adolfo Ramanausko-Vanago premija.

Balandžio 10 dieną socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje L. Dailidėnienė paskelbė liūdną žinią – mirė jos tėvas Petras Kaminskas.

„Koks neapsakomai trapus yra gyvenimas... Netekau savo tėvelio, savo gyvenimo mokytojo, patarėjo ir amžinojo optimisto. Tėvelio nebėra... bet siela nemirtinga...

Tėti pamojuok mums nuo debesies. Tėčio urna laidojama bus trečiadienį (balandžio 12 d.) kam aktualu dėl detalesnės informacijos rašykite asmenine žinute“, – rašė L. Dailidienė.

Visi Agnę pažinoję žmonės drąsiai galėtų patvirtinti, kad maistas ir kulinarija buvo neatsiejama žinomos stilistės gyvenimo dalis. Tapusi kulinarinės pokalbių laidos viešnia, N. Jagelavičienė laidos vedėjai Ilonai Juciūtei atskleis, kad ir ji pati teisingų įpročių šioje sferoje nuolat mokėsi iš savo dukros.

Kaip teigs pašnekovė, dukros patarimai ne tik būdavo taiklūs, bet ir visuomet pasiteisindavo. „Mane dukra Agnė visuomet mokė teisingų įpročių. Jei išvykdavome kažkur pailsėti, pirma taisyklė būdavo neužkandžiauti. Pusryčiai, pietūs, vakarienė – ir viskas. Paatostogavus kartu 7 ar 11 dienų, pastebėdavau, kad nukrisdavo 3 ar 4 kilogramai. Ko gero, užkandžiavimas yra visai nereikalingas“, – pasakos moteris.

Maistas ir meilė yra gyvenimo prasmė.

Kalbėdama apie dukrą, žinoma moteris prisimins ir pirmuosius Agnės žingsnius virtuvėje. Pasirodo, kad savo meilę maistui, kuri tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi, Agnė perėmė iš Nijolės.

„Agnė gaminti maistą išmoko iš mamos. Viską prisimenu kaip šiandien. Kai Agnė buvo trejų metų, ji, žinoma, virtuvės spintelės nepasiekdavo, todėl aš jai pastatydavau kėdę. Ji ant jos atsistodavo, pasiimdavo šaukštą ir sakydavo, kad gamins. Tuomet pradėdavo maišyti miltus su vandeniu – gaminami blynai likdavo ant lubų, spintelių ir žemės. Tačiau aš leidau Agnei maistą gaminti jau nuo mažų dienų. Tai jai labai patikdavo, tad ji maistą gamino ir vėlesniame amžiuje. Kadangi ji labai mėgo skaityti, su laiku jos maisto gamybos žinios didėjo, plėtėsi akiratis. Galiausiai viskas išsirutuliojo į tai, kad maistas tapo ne tik gamybos procesu, bet ir gyvenimo būdu.

TV3 nuotr.

Tai buvo jos filosofija. Manau, kad tokią filosofiją perėmė labai daug žmonių, nes ji buvo labai paveiki“, – prisiminimais dalinsis Nijolė.

Anot moters, Agnės sugebėjimai virtuvėje buvo nepakartojami. Maisto gamybą ji mylėjo taip stipriai, kad lėkštėje sugebėdavo sukurti tikrus meno šedevrus.

„Agnė iš pačių paprasčiausių produktų sugebėdavo lėkštėje sukurti tarytum pramoginį šokį. Patiekalas tapdavo nepakartojamu paveikslu. Ji net paprastą morką, avokadą ar kažkokią petražolę sugebėdavo sudėlioti lėkštėje estetiškai. Kai lėkštėje maistas atrodo gražiai, tuomet jį norisi valgyti. Bet kokį maistą ji visuomet ruošdavo su didele meile. O kai jos ruoštą maistą suvalgydavai, ta meilė tavyje pasilikdavo. Maistas ir meilė yra gyvenimo prasmė“, – jautriai pasakos N. Jagelavičienė.

Kokius dukros Agnės gamintus patiekalus N. Jagelavičienė įsiminė labiausiai? Kaip žinoma moteris prisimena savo ir Agnės kartu praleistą laiką? Ką namuose dažniausiai gamina Nijolė? 

„Virtuvės istorijos“ – šeštadieniais, 10 val. tik per TV3!

„Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga užjaučia velionės artimuosius ir bičiulius“, – rašoma užuojautoje.

N. Kvaraciejūtė gimė 1940 metais Biržuose. Ji Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo „Pergalės“ (dabar „Metai“), „Naujosios Romuvos“, „Gamos“ redakcijose bei redagavo meno ir literatūros almanachą „Krantai“.

Liūdną žinią apie karininko netektį patvirtino Lietuvos kariuomenė.

„Mirė Lietuvos kariuomenės karininkas, mūsų geras draugas, kolega. Galime patvirtinti faktą, kad jis mirė po ligos. Ši liūdna žinia kariuomenę pasiekė šiandien iš ryto“, – trečiadienį žinią apie kolegos netektį patvirtino Lietuvos kariuomenės Karinių viešųjų ryšių skyriaus atstovas majoras Jurgis Norvaiša.

Portalas primena, kad A. Dilda buvo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas.

Praėjusių metų kovą A. Dilda laidoje „Šeškinės 20“ prasidėjus karui Ukrainoje stengėsi paaiškinti realią situaciją ir karo grėsmę Lietuvoje. 

„Šiuo metu Lietuvos karinė parengtis yra adekvati situacijai, kuri yra tiek pas mus prie sienų, tiek visoje Europoje. Kariai vykdo užduotis, vykdo pratybas, tiek mūsų kariai, tiek sąjungininkai, kurie yra Lietuvos teritorijoje. Tikrai nemanau, kad reiktų jaudintis dėl šiandieninės situacijos. Norėčiau nuraminti Lietuvos gyventojus ir svečius, kad čia jūs tikrai galite jaustis saugiai“, – laidoje sakė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas, majoras A. Dilda.

„Tai, kad Lietuva yra NATO narė, yra besąlygiškas saugumo jausmas. Tikrai ne paslaptis visiems, kad per visą laiką, kiek egzistuoja NATO, sakykime, kaip struktūra, aljansas – nei viena šalis priklausanti jai nebuvo užpulta ar kitaip paveikta priešininkų. Atgrasymas tikrai veikia. Mes prisidedame prie saugumo, tiek mes vykstame, tiek pas mus kitų šalių NATO kariai atvyksta. Aljansas yra stiprus ir pilnai pasirengęs atremti bet kokią grėsmę“, – raminančiai kalbėjo A. Dilda.

– Kodėl atsiranda noras keliauti į visiškai nepažįstamų žmonių laidotuves?

– Žmogus yra kolektyvinis padaras. Mums, kaip socialioms būtybėms, būdinga sekti lyderius, stebėti autoritetus. Visose srityse yra autoritetų – kultūroje, ekonomikoje, politikoje ir t. t. Sekdami autoritetą, mes ir tapatinamės, nesąmoningai bandome mėgdžioti, laikomės kaip pavyzdžio. Tapatindamiesi persismelkiame to žmogaus jausmais, emocijomis, sėkme ir nesėkmėmis. To žmogaus biografija mums tampa kaip kokia knyga, romanas, nuotykis. Įsijauti į to žmogaus būklę, padėtį. Tragiškai žuvus, mirus tam žmogui, mes irgi išgyvename netektį, permąstome savo paties mirtį, dėl to žmonės ir dalyvauja laidotuvėse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai geras, ar blogas dalykas, kad, nepažinodami, matydami per kitokią prizmę jų gyvenimą, taip išgyvename?

– Kaip psichologais pasakyčiau, kad yra ir tam tikras gėrio grūdas. Kito žmogaus mirtis yra žinutė mums apie mūsų laiką šioje žemėje. Amerikiečių psichiatras net sukūręs vizualų metodą, kuris parankus žmonėms, kai trūksta valios. Pvz., dabar, kai išsikelti naujametiniai pažadai, mums dažnai pritrūksta valios. Tokiu atveju jis sako, kad geriausias – mirties dopingas, t. y. įsivaizduoti save mirties lovoje paskutinę valandą ir dėl ko mes priekaištautume, bartume save? Toks įsivaizdavimas gali duoti impulsą imtis veiksmų, skirti dėmesį ten, kur svarbu. Mirties vizualizavimas gali būti vaisingas ir leidžiantis suprasti, kad turime taupyti savo laiką.

– Nuėję į kitų laidotuves, išgyvendami garsių žmonių mirtį, galime pasikelti patosą sau?

– Taip. Tai žinutė, kad laikas tiksi ir, norint tapti tokiu garsiu, ne tiek daug laiko liko. Reikia dirbti ir stengtis.

– Kaip jaučiamės atėję į žinomų žmonių laidotuves? Kokios emocijos apima?

– Psichoanalitiškai įvairūs lyderiai, autoritetai tapatinasi su tėvais. Jie užima kažkokį superego, ypatingų žmonių statusą. Jų mirtis galis sukelti nuoširdžias ašaras, liūdesį, kaip ir artimo žmogaus mirtis.

Psichoanalitiškai įvairūs lyderiai, autoritetai tapatinasi su tėvais.

– Kaip pasirenkame savo autoritetus? Pagal ką juos renkamės?

– Autoritetas pasižymi, kad turi galių, kurių neturi kiti, yra stipresnis. Gali būti moralinis autoritetas, ypač doras žmogus. Gali būti intelektualinis arba šou verslo autoritetas. Tai yra galia. Atsirenka žmogus pagal vertybes, kuris jam atrodo sėkmės lydimas. Tada susitapatina.

– Ar susikuriame kažkokį vaizdinį apie tą žmogų, asmeniškumą, kad galbūt tikrojo jo nepažinojome?

– Geras pastebėjimas. Mes matome savo vaizdą. Kažkas yra pasakęs, kad nėra vienos knygos, jų yra tiek, kiek yra skaitytojų. Taip ir su tuo žmogumi – kiek žiūrovų, sekėjų, tiek ir yra to žmogaus versijų. Tai mūsų fantazija dažnai. Protingas žinoma žmogus sąmoningai tokį įvaizdį ir kuria, tai nėra atsitiktinas dalykas.