Energetikos rinkos reguliuotojas antradienį taip pat pranešė prašantis tiekėjų atsisakyti visų šioms vartotojų grupėms pareikštų su tuo susijusių reikalavimų, nutraukti pinigų ieškojimo veiksmus bei pakeisti sutartis. 

Pasak VERT, tokį reguliavimą dar iki praėjusių metų birželio numatė į nacionalinę teisę perkeltos Europos Sąjungos direktyvos.

„Todėl VERT laikosi nuomonės, jog elektros tiekėjai neturėjo teisės iš vartotojų reikalauti susimokėti netesybas ir kitus mokesčius, todėl dabar turi prievolę gautas lėšas grąžinti“, – teigiama reguliuotojo pranešime.

VERT tvirtina, jog vartotojai, kurie turi galiojančias elektros tiekimo sutartis ir nori jas nutraukti, gali tai daryti be netesybų ir papildomų mokesčių. Tie, kurie sumokėjo tokius mokesčius, gali reikalauti tiekėjų juos grąžinti.

Tiekėjams atsisakius grąžinti sumokėtus mokesčius, vartotojai kviečiami kreiptis į reguliuotoją.

Pernai balandį Seime priimtos pataisos nuo birželio uždraudė elektros tiekėjams sutartyse su buitiniais vartotojais, mažomis bei labai mažomis įmonėmis numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas. 

Seimo Ekonomikos komitetas praėjusį trečiadienį aiškinosi, kaip taikomas Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnis, kad buitinių vartotojų bei labai mažų ir mažų įmonių sutartyse su tiekėjais nuo 2023 metų birželio 1 dienos draudžiama numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas už vienašališką sutarties nutraukimą.

Pasak posėdžio dalyvių, 2021 metais priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos konkrečiai ir aiškiai nereglamentavo sutarties nutraukimo sąlygų. Tuo metu į Seimo komitetą dar pernai kreipęsis advokatas Marijus Velička anksčiau aiškino, kad galimybę neatlygintai nutraukti sutartis pataisos numatė.

LAT spalio 6 dieną nutarė, kad įmonė kariuomenei turi sumokėti 11,5 tūkst. eurų netesybų, o ne 69,3 tūkst. eurų, kaip reikalavo kariuomenė. Tokią pat nutartį pernai spalį buvo priėmęs ir Lietuvos apeliacinis teismas. 

„0,2 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, lygios 43,9 proc. sutarties kainos, kai visos prekės, nors ir pavėluotai, yra pristatytos, nėra skirtos pirkėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, o kvalifikuotinos kaip baudinio pobūdžio, be kita ko, leidžiančios lupikiškai pasipelnyti iš sutarties pažeidimo“, – rašoma teismo nutartyje.

Pagal 2017 metų spalį pasirašytą sutartį „M&M Trade LT“ įsipareigojo pirštines kariuomenei pristatyti iki 2018 metų vasario, tačiau metus vėlavo atlikti užsakymą. Bendrovei vėluojant pristatyti prekes, kariuomenę ją informavo, kad jai yra pradedamos skaičiuoti netesybos nuo nepristatytų prekių vertės.

Netesybos kvalifikuotinos kaip baudinio pobūdžio, be kita ko, leidžiančios lupikiškai pasipelnyti iš sutarties pažeidimo.

Bendrovė teismui nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji vėlavo įvykdyti sutartį, tačiau teigė buvusi priversta sutikti su kariškių nustatytais delspinigiais jiems pareiškus, kad kitu atveju bendrovė nebesulauks naujų užsakymų.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų lapkritį taip pat nusprendė, kad pirštinių pardavėja pažeidė sutartį, tačiau kariuomenės reikalaujamos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, todėl turi būti sumažintos iki 11,5 tūkst. eurų.

Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad netesybos tuo atveju, jei sutartis būtų nutraukta arba prekės būtų pristatytos su trūkumais, būtų beveik tokios pat – 11,2 tūkst. eurų.

Komitetas trečiadienį pritarė konservatoriaus Rimanto Jono Dagio siūlymui sugriežtinti sankcijas darbdaviams, kurie delsia atsiskaityti su darbuotojais. Komitetas apsvarstė Trišalės tarybos susitarimus - ji siūlė papildyti nuo liepos turintį įsigalioti naują Darbo kodeksą.

R.J.Dagys pasiūlė naikinti nuostatą, kad ne dėl darbuotojo kaltės darbdaviui neatsiskaitant, jo privalomos mokėti netesybos negalėtų viršyti daugiau kaip trijų mėnesių atlyginimo. Komitetas pritarė R.J.Dagio pasiūlymui nustatyti neribotas netesybas - kiek mėnesių darbdavys uždelstų atsiskaityti, tokio dydžio netesybas turėtų sumokėti.

R.J.Dagys aiškino, kad netesybų klausimas aktualus tuomet, kai darbdaviai piktybiškai delsia atsiskaityti ir „tarsi iš darbuotojų pigiai pasiskolina lėšų“.

Lobistas Andrius Romanovskis mano, kad tokia našta darbdaviui neproporcingai didelė ir įspėjo, kad jeigu Seimas priims tokią pataisą, darbuotojams apsimokės vilkinti atsiskaitymą. 

„Kam jam (darbuotojui - BNS) iškart gauti tokius pinigus, jis gali nesikreipti į ginčų komisijas, nes jam neribojamos netesybos“, - komitete teigė lobistas.

Tačiau R.J.Dagys teigė, kad darbdavys - „nekvailas, žinos, kad jam augs palūkanos“, todėl nedels atsiskaityti.

Ši R.J.Dagio pataisa dėl neribotų netesybų sutampa su prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu. Trišalėje taryboje sutarimo šiuo klausimu nebuvo.

Parlamentaro pataisa yra ne vienintelė, dėl kurios nesutarta Trišalėje taryboje, bet priimta komitete. Parlamentarai taip pat sutarė iš kodekso išbraukti leidimą darbdaviui keisti darbo pamainų grafiką išimtiniais atvejais, darbuotoją įspėjus prieš dvi dienas. Apie grafiką darbuotojams būtų pranešama prieš penkias darbo dienas.

Teismo sprendimas, įpareigojęs savivaldybę sumokėti 1,2 mln. litų netesybų „Nekilnojamojo turto gamai“ už nereikalingo nekilnojamojo turto nuomą, sukėlė sąmyšį: dėl keistų sprendimų kaltinamas buvęs administracijos direktorius Gintautas Paluckas atsakomybę permeta buvusiems sostinės politikams.

Dabartinė miesto valdžia atsakomybės už tokius nuostolius kratosi ir pirštu rodo buvusį savivaldybės administracijos direktorių G.Palucką.

Kalti visi kiti

Nuostolį Vilniaus miesto savivaldybė patyrė, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jai priteisė sumokėti daugiau nei 1,2 mln. litų sumą bendrovei „Nekilnojamojo turto gama“ už praeitos kadencijos sudarytą ir nutrauktą patalpų nuomos sutartį.

Savivaldybės teigimu, šis teismo sprendimas dar labiau apsunkins finansinę Vilniaus miesto savivaldybės situaciją. Nors ir daug dejuojama dėl naštos miesto biudžetui, skolą bendrovei savivaldybė jau spėjo atiduoti. Ji sumokėta iš asignavimų, skirtų skoloms padengti.

Gerokai prieš Aukščiausiojo Teismo sprendimą savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą, nes patalpos, kurių nuomos sutartis nutraukta, savivaldybei buvo nebereikalingos ir jos nebenaudojamos. Tiesa, Generalinė prokuratūra šio prašymo nesiryžo patenkinti – viešojo intereso šioje situacijoje neįžvelgė, bet pasiūlė šį klausimą spręsti civiline tvarka, t. y. teisme.

Savivaldybės atstovai teigia, kad buvo pakliūta į spąstus: nutrauktoji nuomos sutartis buvo sudaryta tik bendrovės „Nekilnojamojo turto gama“ naudai ir pažeidė tam tikrus galiojančius teisės aktus. „Vilniaus dienai“ šiuo klausimu buvo patarta kreiptis į praėjusią kadenciją dirbusį savivaldybės administracijos direktorių G.Palucką, kuris ir pasirašė minimą sutartį. Šis buvęs savivaldybės darbuotojas, beje, prieš keletą metų buvo pripažintas kaltu dėl neskaidraus viešųjų pirkimų konkurso ir nubaustas dvejų metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant vieniems metams.

Bandė išlaikyti finansinį stabilumą

Patalpų nuomos sutartis su bendrove „Nekilnojamojo turto gama“ buvo sudaryta 2008-ųjų balandžio 30 d., o nutraukta vos daugiau nei po metų – 2009-ųjų birželio 1 d. Įdomu tai, kad kasmet savivaldybė buvo įsipareigojusi bendrovei už 2216 kv. m patalpų nuomą sumokėti 1,7 mln. litų per metus.

2009 m. miesto valdžia mažindama išlaidas sumažino ir tarnautojų bei darbuotojų skaičių: nuo 944 iki 740. Anot savivaldybės, susiklosčius tokiai situacijai ir atsilaisvinus daugybei ploto administraciniame savivaldybės pastate, nebeliko poreikio nuomotis patalpas iš privačios bendrovės.

Savivaldybė tikina, kad pagrindinė gautos 1,2 mln. litų baudos priežastis buvo nuomotojo naudai sudaryta sutartis.

G.Paluckas juokiasi

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius G.Paluckas situaciją „Vilniaus dienai“ dėstė kiek kitaip nei dabartiniai savivaldybės atstovai. Jis visą kaltę permetė tuometei savivaldybės tarybai, kuri ir priėmė galutinį sprendimą.

„Jeigu atkreipčiau dėmesį, tada buvo priimtas savivaldybės tarybos sprendimas šiuo klausimu. Administracija juk nepaėmė lėšų iš dangaus, pati neskyrė nuomos ir panašiai. Tie dalykai yra sprendžiami tarybos, yra įtraukiamos lėšos į biudžetą ir panašiai“, – teisinosi G.Paluckas.

Buvęs administracijos direktorius aiškino, kad tuomet sutarties projektas buvo pateiktas tuometei tarybai, svarstomas komitetuose, apsvarstytas ir savivaldybės administracijos teisininkų.

„Dabar aiškinti, kad kas nors ką nors pasirašė neteisėtai, mažų mažiausia yra neetiška. Žiūrint ir iš šios dienos taško, nieko ten ypatingo nebuvo. Nuomos kaina tuomet buvo derybų klausimas, tačiau šiuo atveju savivaldybės taryba ir atitinkamai komitetai įvertino visas aplinkybes ir buvo priimtas sprendimas, kad tokia sutartis tinka“, – sakė G.Paluckas.