„Ukrainiečiai (...) norės susigrąžinti tai, kas iš jų buvo neteisėtai atimta. Bet jei jiems visiškai to padaryti nepavyks, teks rinktis tarp įšaldyto konflikto (...) arba išeiti iš jo tiesiausiu keliu su referendumais, kuriuos griežtai prižiūrėtų tarptautinė bendruomenė“, – trečiadienį konservatyviam laikraščiui „Le Figaro“ sakė N. Sarkozy.

Kalbėdamas konkrečiai apie Ukrainos Krymo pusiasalį, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, buvęs Prancūzijos lyderis sakė, kad bet koks grįžimas į ankstesnę padėtį yra iliuzija.

„Dabartinei padėčiai įtvirtinti reikės (...) neginčijamo referendumo“, – pridūrė jis.

Buvęs prezidentas tvirtino, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nėra iracionalus ir kad jį galima pasiekti pasitelkus tinkamą Europos diplomatiją, prisimindamas 2008 metų Maskvos invaziją į Sakartvelą, kai N. Sarkozy teigė, kad įtikino V. Putiną atitraukti savo tankus.

„Rusija yra Europos kaimynė ir tokia išliks, – sakė jis. – Diplomatija, diskusijos ir derybos išlieka vienintelis būdas rasti priimtiną sprendimą. Niekas neįmanoma be kompromiso.“

N. Sarkozy pridūrė, kad Ukraina turėtų išlikti neutrali ir jai ne vieta Europos Sąjungoje ar NATO.

Į šias pastabas iš karto sureagavo Kyjivas, o Mychaila Podoliakas, prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas, pareiškė, kad jos pagrįstos nusikaltėlio logika.

„Negalima keistis kitų žmonių teritorijomis dėl to, kad ko nors bijote arba draugaujate su nusikaltėliais“, – teigė M. Podoliakas.

Buvęs prezidentas, kuris po pasitraukimo iš pareigų daug laiko praleido kovodamas su daugybe teisinių bylų, taip pat sulaukė kritikos Prancūzijoje.

N. Sarkozy „turėtų būti laikomas rusų nuomonės formuotoju“, teigė Žaliųjų partijos aukšto rango parlamento narys Julienas Bayou (Žiuljenas Baju), sakydamas transliuotojui LCI, kad interviu buvo pamišėliškas ir šokiruojantis.

J. Bayou priminė vykstantį tyrimą dėl pelningų N. Sarkozy ryšių su viena Rusijos draudimo bendrove, kuri įtariama prekyba poveikiu ir nusikaltimų slėpimu.

Buvęs N. Sarkozy patarėjas žvalgybos klausimais Jerome'as Poirot (Žeromas Puaro) teigė LCI, kad buvusio prezidento žodžiai yra gėdingi.

„Jis neturi jokio supratimo apie tai, kas įvyko, ir apie tai, ką jis padarė“ per savo 2007–2012 metų kadenciją, sakė J. Poirot, primindamas, kad N. Sarkozy buvo vienas išreiškusiųjų nuomonę prieš Sakartvelo ir Ukrainos įstojimą į NATO 2008-aisiais, o tai neužkirto kelio vėlesnėms Rusijos invazijoms į abi šalis.

„Kokios buvo prezidento N. Sarkozy raudonos linijos? Kokia buvo jo Prancūzijos saugumo vizija? Ar tiesiog pasiduoti viskam, ko nori Vladimiras Putinas?“ – klausė jis.

Patvirtino 2021 m. nuosprendį

Su teisinėmis problemomis 2007–2012 m. Prancūzijos prezidentu buvęs N. Sarkozy susiduria nuo pat to laiko, kai baigėsi jo kadencija.

Trejų metų įkalinimo bausmė – dveji metai laisvės atėmimo atidedant bausmės vykdymą ir vieni metai namuose su elektronine sekimo apykoje – už korupciją ir prekybą poveikiu jam buvo skirta 2021 m. kovą.

Teismas nustatė, kad N. Sarkozy ir jo buvęs advokatas Thierry Herzogas bandė papirkti teisėją Gilbert’ą Azibert’ą. Juodu siekė gauti iš teisėjo vidinio naudojimo informacijos apie tyrimą dėl įtarimų, kad būsimasis šalies vadovas neteisėtai gavo pinigų iš kosmetikos imperijos „L’Oreal“ paveldėtojos Liliane’os Bettencourt savo 2007 m. prezidento rinkimų kampanijai.

Pokalbiai slaptuoju ryšiu

Tyrėjai slapta klausėsi dviejų oficialių N. Sarkozy telefono linijų ir išsiaiškino, kad jis taip pat turėjo trečią neoficialią ryšio liniją, kuria bendravo su T. Herzogu. Skambučių šia linija, kuri buvo panaikinta 2014 m., turinys nulėmė 2021-aisiais priimtą verdiktą dėl korupcijos.

Eksprezidentas ginčijo kaltinimus ir iškart apskundė nuosprendį. Pirmą apeliacijos svarstymo dieną pernai gruodį jis pareiškė „niekada nepadaręs nė menkiausios korupcinio pobūdžio veikos“.

Jo pokalbiai su T. Herzogu dabar buvo pirmą kartą paviešinti teisme ir didele dalimi nulėmė trečiadienio sprendimą.

Prokuratūra prašė N. Sarkozy, T. Herzogui ir G. Azibert’ui skirti po trejus įkalinimo metus bausmės vykdymą atidedant. Prokurorai taip pat prašė uždrausti N. Sarkozy ir 76 metų G. Azibert’ui penkerius metus eiti viešąsias pareigas, o 67 metų T. Herzogui – penkerius metus verstis advokato praktika.

Tyrėjai nustatė, kad N. Sarkozy, pasinaudodamas Paulio Bismutho slapyvardžiu, nusipirko telefoną slaptiems pokalbiams su savo advokatu.

Su teisinėmis problemomis 2007–2012 m. Prancūzijos prezidentu buvęs N. Sarkozy susiduria nuo pat to laiko, kai baigėsi jo kadencija.

 

„Bygmalion“ sąskaitos

Vadinamoji Bismutho byla yra viena iš kelių, iškeltų hiperprezidentu pramintam N. Sarkozy.

„Bygmalion“ – pagal viešųjų ryšių bendrovės, viršytą išlaidų limitą maskavusios suklastotomis sąskaitomis faktūromis, pavadinimą pavadintoje byloje N. Sarkozy nuo lapkričio bus pakartotinai teisiamas pagal apeliaciją. 2021-aisiais eksprezidentui šioje byloje buvo skirta vienų metų įkalinimo bausmė.

Prokuratūra kaltino N. Sarkozy komandą per nesėkmingą jo 2012 m. kampaniją dėl antros kadencijos kone dvigubai viršijus teisiškai nustatytą išlaidų limitą ir naudojus netikrų sąskaitų schemą, kuriai vadovavo viešųjų ryšių bendrovė „Bygmalion“.

Pats N. Sarkozy neigia padaręs ką nors neteisėta.

Lagaminai iš Libijos

Be to, praėjusią savaitę Prancūzijos prokurorai pareikalavo, kad buvusiam prezidentui būtų surengtas naujas teismas dėl jo 2007 m. rinkimų kampanijos įtariamo finansavimo iš Libijos.

Finansinius nusikaltimus tiriantys prokurorai sakė, kad N. Sarkozy ir dar dvylika žmonių turėtų būti teisiami dėl kaltinimų, kad jie tai sėkmingai kampanijai siekė finansinės paramos iš tuomečio Libijos lyderio Muamaro al-Kadhafi.

2016 m. vienas liudytojas teigė, kad 2006 m. pabaigoje ar 2007 m. pradžioje jis į Prancūzijos vidaus reikalų ministeriją, kuriai tuo metu vadovavo N. Sarkozy, atvežė kelis Libijos režimo pasiųstus lagaminus su 5 mln. eurų.

N. Sarkozy kaltinamas korupcija, neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu ir valstybės lėšų grobstymo nuslėpimu, bet visuomet atmesdavo visus kaltinimus. Kartu su juo kaltinimai pateikti ir buvusiems ministrams Éricui Woerthui ir Brice’ui Hortefeux, buvusiam N. Sarkozy biuro vadovui Claude’ui Guéant.

Tyrimą atliekantys teisėjai turi tarti lemiamą žodį dėl to, ar byla pasieks teismą.

Seni teisiniai vargai iš dalies nulėmė N. Sarkozy nesėkmę bandant sugrįžti į 2017 m. prezidento rinkimus, bet 2018-aisiais paskelbęs apie pasitraukimą iš politikos jis sulaukė populiarumo bangos ir entuziastingai nusiteikusių minių per savo viešus pasirodymus. Jis vis dar turi nemažą įtaką dešiniesiems ir naudojasi dabartinio prezidento Emmanuelio Macrono prielankumu.

Trečiadienį išėjęs iš teismo salės N. Sarkozy nekomentavo Apeliacinio teismo sprendimo.

„Teisingumas kartais būna labai ilgas ir sunkus kelias, mes vis dar esame šio kelio pradžioje ir jis tęsiasi, – Paryžiaus apeliacinio teismo sprendimą komentavo buvusi prezidento advokatė Jacqueline Laffont. – N. Sarkozy nekaltas dėl veikų, kuriomis kaltinamas.“

Ji sakė, kad bus panaudotos visos teisinės priemonės: „Mes nepasiduodame šioje kovoje, kuri yra teisinga kova dėl itin neteisingo nuosprendžio.“

Teismas paliko galioti buvusiam prezidentui skirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, įskaitant dvejus metus lygtinai, už korupciją ir prekybą poveikiu.

Teismas nusprendė, kad 68-erių N. Sarkozy, prezidentavęs 2007–2012 metais, turi praleisti vienus metus namuose su elektronine sekimo apykoje, taip pat jam trejus metus uždrausta eiti viešąsias pareigas už tai, kad jis slapta telefono linija, kuri buvo aptikta pasiklausant pokalbių, siekė iš teisėjo gauti informacijos apie vieną tyrimą.

Išėjęs iš teismo salės N. Sarkozy nieko nekomentavo, tačiau jo advokatas teigė, kad sprendimą apskųs Kasaciniam teismui, Prancūzijos aukščiausiajam apeliaciniam teismui.

N. Sarkozy nuo pat to laiko, kai pasitraukė iš prezidento posto, susiduria su teisinėmis problemomis.

2021 metų kovą jam buvo skirta trejų metų įkalinimo bausmė – dveji metai laisvės atėmimo atidedant bausmės vykdymą ir vieni metai namuose su elektronine sekimo apykoje – už korupciją ir prekybą poveikiu.

Teismas nustatė, kad N. Sarkozy ir jo buvęs advokatas Thierry Herzogas (Tjeri Hercogas) bandė papirkti teisėją Gilbert'ą Azibert'ą (Žilberą Aziberą), siekdami gauti iš jo vidinės informacijos apie tyrimą dėl įtarimų, kad N. Sarkozy neteisėtai gavo pinigų iš kosmetikos imperijos „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt (Lilian Betankur) savo 2007 metų prezidento rinkimų kampanijai.

Tyrėjai slapta klausėsi dviejų oficialių N. Sarkozy telefono linijų ir išsiaiškino, kad jis taip pat turėjo trečią neoficialią liniją, kuria bendravo su Th. Herzogu ir kuri buvo panaikinta 2014 metais.

Tų skambučių turinys nulėmė 2021-aisiais priimtą verdiktą dėl korupcijos.

Eksprezidentas ginčijo kaltinimus ir iškart apskundė nuosprendį.

Pirmą apeliacijos svarstymo dieną pernai gruodį jis pareiškė „niekada nepadaręs nė menkiausios korupcinio pobūdžio veikos“.

Jo pokalbiai su Th. Herzogu dabar buvo pirmą kartą paviešinti teisme ir didele dalimi nulėmė trečiadienio sprendimą.

Prokuratūra prašė N. Sarkozy, Th. Herzogui ir G. Azibert'ui skirti po trejus įkalinimo metus bausmės vykdymą atidedant.

Prokurorai taip pat prašė uždrausti N. Sarkozy ir 76 metų G. Azibert'ui penkerius metus eiti viešąsias pareigas, o 67 metų Th. Herzogui – penkerius metus verstis advokato praktika.

Dar dvi bylos

Tyrėjai nustatė, kad N. Sarkozy pasinaudodamas Paulio Bismutho (Polio Bismiuto) slapyvardžiu nusipirko telefoną slaptiems pokalbiams su savo advokatu.

Vadinamoji Bismutho byla yra viena iš kelių, iškeltų „hiperprezidentu“ pramintam N. Sarkozy.

„Bygmalion“ – pagal viešųjų ryšių firmos, viršytą išlaidų limitą maskavusios suklastotomis sąskaitomis faktūromis, pavadinimą – pavadintoje byloje N. Sarkozy nuo lapkričio bus pakartotinai teisiamas pagal apeliaciją. 2021-aisiais eksprezidentui šioje byloje buvo skirta vienų metų įkalinimo bausmė.

Prokuratūra kaltino N. Sarkozy komandą per nesėkmingą jo 2012 metų kampaniją dėl antros kadencijos kone dvigubai viršijus teisiškai nustatytą išlaidų limitą ir naudojus netikrų sąskaitų schemą, kuriai vadovavo viešųjų ryšių firma „Bygmalion“.

Pats N. Sarkozy neigia padaręs ką nors neteisėta.

Be to, ketvirtadienį Prancūzijos prokurorai pareikalavo, kad jam būtų surengtas naujas teismas dėl jo 2007 metų rinkimų kampanijos įtariamo finansavimo iš Libijos.

Finansinius nusikaltimus tiriantys prokurorai sakė, jog N. Sarkozy ir dar 12 žmonių turėtų būti teisiami dėl kaltinimų, kad jie tai sėkmingai kampanijai siekė milijonų eurų finansavimo iš tuometinio Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimo.

N. Sarkozy kaltinamas korupcija, neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu ir valstybės lėšų grobstymo nuslėpimu, bet visuomet atmesdavo visus kaltinimus.

Tyrimą atliekantys teisėjai turi tarti lemiamą žodį dėl to, ar byla pasieks teismą.

Seni teisiniai vargai iš dalies nulėmė N. Sarkozy nesėkmę bandant sugrįžti 2017 metų prezidento rinkimams, bet 2018-aisiais paskelbęs apie pasitraukimą iš politikos jis sulaukė populiarumo bangos ir entuziastingai nusiteikusių minių per savo viešus pasirodymus. Jis vis dar turi nemažą įtaką dešiniesiems ir naudojasi dabartinio prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) prielankumu.

66 metų N. Sarkozy per tą nesėkmingą kampaniją dėl antros kadencijos kone dvigubai viršijo teisiškai nustatytą išlaidų limitą.

Teismo sprendimas yra naujas smūgis eksprezidentui, kuriam prieš pusę metų kitoje byloje už korupciją ir prekybą poveikiu buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, nors dveji metai buvo skirti lygtinai.

Vis dėlto pagal verdikto sąlygas N. Sarkozy bausmę galės atlikti ne kalėjime, o namie, nešiodamas elektroninį sekimo prietaisą.

Dešiniajam sparnui atstovaujantis N. Sarkozy 2012 metais nepaisė jokių ribų, bandydamas įveikti galiausiai pergalę šventusį socialistų kandidatą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą).

N. Sarkozy išlaidas smarkiai padidino virtinė prašmatnių amerikietiško stiliaus rinkimų mitingų, o galutinę sąskaitą sudarė mažiausiai 42,8 mln. eurų, nors limitas buvo 22,5 mln. eurų.

Byla vadinama „Bygmalion“ reikalu – pagal viešųjų ryšių firmos, viršytą išlaidų limitą maskavusios suklastotomis sąskaitomis faktūromis, pavadinimą.

N. Sarkozy, kuris išlieka labai populiari ir įtakinga dešiniųjų figūra, nors jo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas tyrimas, neatvyko į teismą išklausyti verdikto.

Per penkias savaites gegužę ir birželį trukusį teismo procesą kaltintojai vaizdavo jį kaip žmogų, nesiskaitantį su valstybės pinigais, skiriamais kandidatams per rinkimų kampanijas, ir sakė, kad jis ignoravo savo buhalterių įspėjimus dėl besipučiančių sąskaitų.

N. Sarkozy įtarimus dėl neatsakingumo vadino pasakomis ir sakė, jog buvo pernelyg užsiėmęs valstybės valdymu, kad kreiptų dėmesį į smulkesnes kampanijos finansų detales.

Jis taip pat neigė ką nors žinojęs apie suklastotas sąskaitas faktūras.

N. Sarkozy ketina skųsti teismo sprendimą.

Už neteisėtą kampanijos finansavimą galima skirti įkalinimo iki vienų metų bausmę ir 3 750 eurų baudą.

Kaltintojai prašė teismo skirti N. Sarkozy vienų metų įkalinimą, įskaitant pusę metų lygtinės bausmės.

Dar 13 žmonių, tarp jų buvęs N. Sarkozy kampanijos vadovas, keli „Bygmalion“ vadovai ir keli buvę N. Sarkozy Respublikonų partijos pareigūnai, taip pat buvo teisiami šioje byloje. Nuosprendžiai šiems asmenims turi būti paskelbti vėliau ketvirtadienį.

Korupcija

Kovo mėnesį N. Sarkozy tapo pirmuoju po karo Prancūzijos prezidentu, nuteistu kalėti. Jam buvo paskirtas trejų metų įkalinimas, įskaitant dvejus metus lygtinai, už korupciją ir prekybą poveikiu. Kaltinimai buvo susiję su bandymais gauti paslaugų iš vieno teisėjo.

Tą nuosprendį jis apskundė.

N. Sarkozy, Prancūzijos prezidento poste dirbęs 2007–2012 metais, kaltino teismus persekiojant jį nuo pat to laiko, kai jis prarado teisinę neliečiamybę.

Iki jo vienintelis teisme nuteistas buvęs lyderis buvo N. Sarkozy pirmtakas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas). Jam 2011 metais buvo paskirta lygtinė dvejų metų įkalinimo bausmė už fiktyvių darbo vietų sukūrimą Paryžiaus merijoje, kai jis buvo sostinės meras ir siekė finansavimo savo partijai.

N. Sarkozy teisme dėl kampanijos finansavimo dalyvavo tik vieną dieną ir toks ignoravimas papiktino kaltintojus. Jie pareiškė, kad eksprezidentas elgiasi „taip, tarsi neturėtų atsakyti pagal įstatymą kaip visi kiti“.

Byla nesukėlė didelio visuomenės susidomėjimo, nes kaltinimai buvo laikomi ne tokiais sensacingais kaip kaltinimai korupcija, jau gerokai sumažinę jo naujo sugrįžimo tikimybę.

2016 metais N. Sarkozy vėl siekė Prancūzijos prezidento posto, bet nesugebėjo užsitikrinti savo dešiniojo sparno Respublikonų partijos nominacijos.

Jį įveikė buvęs jo premjeras Francois Fillonas (Fransua Fijonas). Šiam buvo prognozuojama pergalė rinkimuose, bet jis iškrito dar pirmajame rate dėl sukčiavimo skandalo, o vėliau dėl to buvo nuteistas.

Po F. Fillono žlugimo dešinieji liko be vadovybės ir tai pakurstė konservatyvių rinkėjų nostalgiją energingojo N. Sarkozy šlovės laikams, kai jo vadovaujama Prancūzija pergyveno 2008–2009 metų euro zonos skolų krizę.

Prieš kitų metų balandį įvyksiančius naujus prezidento rinkimus konservatorių kandidatai grumiasi dėl N. Sarkozy paramos.

Baigiantis teismui Paryžiuje prokurorai pasmerkė N. Sarkozy požiūrį į savo 2012-ųjų nesėkmingos perrinkimo kampanijos finansavimą ir paprašė jam skirti vienų metų įkalinimo bausmę, įskaitant šešis mėnesius lygtinai, ir 3 750 eurų baudą.

Kovo 1 dieną 66 metų N. Sarkozy tapo pirmuoju pokario Prancūzijos prezidentu, nuteistu kalėti. Teismas už korupciją ir prekybą poveikiu jam skyrė iš viso trejus metus įkalinimo, tačiau dveji metai skirti lygtinai.

Eksprezidentas tvirtina nepadaręs jokių teisės pažeidimų ir tapęs kerštingos teismų sistemos, su kuria nesutarė, kai 2007–2012 metais vadovavo šaliai, auka.

Kovo viduryje teismas ėmėsi bylos, kurioje dešiniojo sparno politikas kaltinamas tuo, kad savo nesėkmingai 2012 metų prezidento rinkimų kampanijai išleido 20 mln. eurų daugiau nei leidžia įstatymai.

Minėtos lėšos buvo išleistos paskutinėmis kampanijos dienomis didžiuliams mitingams, panašiems į organizuojamus Jungtinėse Valstijose, N. Sarkozy mėginant atremti netikėtai stiprų varžovo socialisto Francois Hollande'o (Fransua Holando) iššūkį.

Anot prokurorų, buhalteriai įspėjo N. Sarkozy, kad bus viršyta kampanijai tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo nustatyta 22,5 mln. eurų išlaidų riba, tačiau jis tvirtino, jog reikia organizuoti daugiau renginių.

Tyrėjai sako, kad kampanijai prieš antrąjį rinkimų turą jis išleido beveik 43 mln. eurų.

N. Sarkozy kampaniją organizavusi viešųjų ryšių firma „Bygmalion“ ir jo Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP), kuri dabar vadinasi Respublikonų partija, pareigūnai kaltinami tuo, jog susimokė užmaskuoti viršytą išlaidų limitą suklastotomis sąskaitomis faktūromis.

Eksprezidentas tikina nieko nežinojęs apie sukčiavimą. Jis, kitaip nei kai kurie kiti kaltinamieji, nekaltinamas sukčiavimu. N. Sarkozy pareikštas kaltinimas dėl lengvesnio nusikaltimo – neteisėto kampanijos finansavimo.

Buvęs valstybės vadovas ne vienerius metus uoliai stengėsi išvengti teismo.

Vos prieš dvi savaites eksprezidentas buvo nuteistas už korupciją.

Kovo 1 dieną 66 metų N. Sarkozy tapo pirmuoju pokario Prancūzijos prezidentu, nuteistu kalėti. Teismas už korupciją ir prekybą poveikiu jam skyrė iš viso trejus metus įkalinimo, tačiau dveji metai skirti lygtinai.

Tai buvo viena iš kelių bylų, iškeltų N. Sarkozy, kai jis paliko prezidento postą.

Eksprezidentas tvirtina nepadaręs jokių teisės pažeidimų ir tapęs kerštingos teismų sistemos, su kuria nesutarė, kai 2007–2012 metais vadovavo šaliai, auka.

Trečiadienį teismas imsis bylos, kurioje dešiniojo sparno politikas kaltinamas tuo, kad savo nesėkmingai 2012 metų prezidento rinkimų kampanijai išleido 20 mln. eurų daugiau nei leidžia įstatymai.

Pats N. Sarkozy trečiadienio posėdyje nedalyvaus.

Minėtos lėšos buvo išleistos paskutinėmis kampanijos dienomis didžiuliams mitingams, panašiems į organizuojamus Jungtinėse Valstijose, N. Sarkozy mėginant atremti netikėtai stiprų varžovo socialisto Francois Hollande'o (Fransua Holando) iššūkį.

Anot prokurorų, buhalteriai įspėjo N. Sarkozy, kad bus viršyta kampanijai tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo nustatyta 22,5 mln. eurų išlaidų riba, tačiau jis tvirtino, jog reikia organizuoti daugiau renginių.

Tyrėjai sako, kad kampanijai prieš antrąjį rinkimų turą jis išleido beveik 43 mln. eurų.

N. Sarkozy kampaniją organizavusi viešųjų ryšių firma „Bygmalion“ ir jo Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP), kuri dabar vadinasi Respublikonų partija, pareigūnai kaltinami tuo, jog susimokė užmaskuoti viršytą išlaidų limitą suklastotomis sąskaitomis faktūromis.

Eksprezidentas tikina nieko nežinojęs apie sukčiavimą. Jis, kitaip nei kai kurie kiti kaltinamieji, nekaltinamas sukčiavimu. N. Sarkozy pareikštas kaltinimas dėl lengvesnio nusikaltimo – neteisėto kampanijos finansavimo.

Buvęs valstybės vadovas ne vienerius metus uoliai stengėsi išvengti teismo.

Paryžiaus teismas pirmadienį dėl aukšto teisėsaugos pareigūno papirkimo nuteisė N. Sarkozy trejų metų laisvės atėmimo bausme, iš kurių dveji metai skirti lygtinai.

N. Sarkozy pareiškė, kad nuosprendį skųs. „Aš nesutinku, kad esu nuteistas už tai, ko nepadariau“, – sakė jis „Le Figaro“. Buvęs prezidentas pridūrė, kad jam skaudu būtų skųsti savo šalį Strasbūro teismui. „Bet aš tam pasirengęs, nes tai demokratijos kaina“, – pabrėžė N. Sarkozy.

Paryžiaus teismo teigimu, N. Sarkozy 2014 metais davė kyšį Aukščiausiojo teismo generaliniam advokatui, kad gautų informacijos apie prieš jį vykstantį tyrimą. N. Sarkozy Prancūzijos prezidentas buvo 2007-2012 metais.

Mažai tikėtina, kad N. Sarkozy sės į kalėjimą. Teismas pareiškė, jog galimas namų areštas uždėjus elektroninę apykoję.

N. Sarkozy teismas formaliai skyrė iš viso trejus metus įkalinimo, tačiau dveji metai skirti lygtinai.

Pasak prokurorų, N. Sarkozy pažadėjo vienam teisėjui postą Monake mainais į vidaus informaciją apie kitą tyrimą dėl įtarimų, kad jo 2007 metų prezidento rinkimų kampanija gavo neteisėtą finansavimą iš „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt (Lilian Betankur).

Tarp įrodymų yra duomenys, gauti pasiklausant N. Sarkozy ir jo ilgamečio teisininko Thierry Herzogo (Tjeri Hercogo) telefoninių pokalbių. Leidimas sekti buvo duotas atliekant trečią tyrimą dėl įtariamo N. Sarkozy 2007 metų kampanijos finansavimo iš Libijos.

N. Sarkozy ir T. Herzogas įrodinėjo, kad pasiklausymais buvo pažeista kliento ir advokato privilegija, bet teismai jų skundus atmetė.

Korupcija ir neteisėtu spaudimu apkaltintam N. Sarkozy grėsė įkalinimas iki dešimt metų.

Atsižvelgiant, kad dalis bausmės skirta lygtinai, mažai tikėtina, kad buvęs prezidentas atsidurs už grotų. Faktinis įkalinimas Prancūzijoje paprastai taikomas tik tais atvejais, kai bausmės laikotarpis būna ilgesnis kaip dveji metai.

Prancūzijoje šiuo metu yra vakcinuojami 75 metų ir vyresni pacientai, taip pat jaunesni medikai ir rizikos grupei dėl medicininių priežasčių priklausantys asmenys.

N. Sarkozy buvo paskiepytas „gydytojo nurodymu“, sakė jo padėjėjas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Kodėl N. Sarkozy buvo skirtas skiepas, jo padėjėjas nenurodė. Buvęs prezidentas, „kaip bet kuris pilietis, turi teisę į privatų gyvenimą ir teisę neskelbti duomenų apie sveikatą“, nurodė padėjėjas.

Savaitraštis „L'Express“ ketvirtadienį pranešė, kad N. Sarkozy buvo paskiepytas sausį vienoje kariuomenės ligoninėje. Tai sukėlė kai kurių socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų nepasitenkinimą ir nuostabą, kaip jam pavyko taip greitai gauti skiepą.

Prancūziją nustebino lėta skiepijimo nuo COVID-19 kampanijos pradžia, nors vėliau skiepijimas įsibėgėjo ir dabar, remiantis vyriausybės duomenimis, šalyje pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 2,4 mln. gyventojų. Daugiau nei milijonas iš jų jau paskiepyti dviem dozėmis.

Vyriausybė tikisi kovo pabaigoje – balandžio viduryje jau skiepyti  65–74 metų amžiaus grupę.

Pasak „L'Express“, nekantrumu garsėjantis N. Sarkozy buvo pasipiktinęs lėta skiepų kampanijos eiga ir siūlė įsteigti didžiulius vakcinavimo centrus.

Sveikatos apsaugos ministras 40 metų Olivier Veranas (Olivjė Veranas), kuris pats yra gydytojas ir pasiskiepijo anksčiau šį mėnesį per tiesioginę televizijos transliaciją, ketvirtadienį atsisakė atsakyti į klausimą apie N. Sarkozy paskiepijimo priežastį, motyvuodamas įsipareigojimu saugoti profesinę paslaptį.

Nors N. Sarkozy, prezidento poste dirbęs tik vieną kadenciją 2007–2012 metais, neišbrenda iš teisinių problemų liūno, jis tebėra populiari figūra Prancūzijos dešiniųjų stovykloje.

Kovo 1 dieną teismas skelbs nutartį N. Sarkozy iškeltoje byloje dėl korupcijos. Jei bus pripažintas kaltu, eksprezidentui gali būti skirta iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau jo naujausi memuarai  „Audrų metas“ (Le Temps de Tempetes) praėjusią vasarą ne vieną savaitę laikėsi Prancūzijos perkamiausių knygų sąrašo viršūnėje.

Kaip pranešė penktadienį AFP, omenyje turima N. Sarkozy konsultacinė veikla Rusijoje.

Pasak agentūros, kuri remiasi šaltiniais, taip pat portalu „Mediapart“, parengtinis tyrimas atliekamas nuo praėjusių metų vasaros po Žvalgybos ir kovos su pogrindinėmis finansinėmis schemomis tarnybos (Tracfin) pranešimų apie priežastis, dėl kurių N. Sarkozy gavo atlygį iš Rusijos draudimo bendrovės „Reso-Garantia“. „Mediapart“ duomenimis, N. Sarkozy 2019 metais sudarė su kompanija ilgametę konsultavimo sutartį, kurios vertė – 3 mln. eurų.

„Tyrėjai mėgina patikslinti, ar buvęs prezidentas dirbo kaip konsultantas, kas yra visiškai teisėta, ar jis užsiiminėjo delikačia potencialiai lobistine veikla“, - pažymi portalas.