„2022 metų Nobelio chemijos premija skiriama už sudėtingų procesų palengvinimą“, – sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.

„Barry Sharplessas ir Mortenas Meldalas padėjo pagrindus funkcinei chemijos formai – „click“ chemijai, kurioje molekuliniai statybiniai blokai greitai ir efektyviai sujungiami. Carolyn Bertozzi perkėlė „click“ chemiją į naują dimensiją ir pradėjo ją naudoti gyvuose organizmuose“, – teigiama jame.

„Chemikus jau seniai skatina noras kurti vis sudėtingesnes molekules. Farmacijos tyrimuose tai dažnai reiškė dirbtinį natūralių molekulių, turinčių medicininių savybių, atkūrimą. Tai leido sukurti daug puikių molekulinių konstrukcijų, tačiau jų gamyba paprastai užima daug laiko ir yra labai brangi“, – aiškinama jame.

„Šių metų chemijos premija skiriama už tai, kad nereikia pernelyg sudėtingų dalykų, o dirbama su tuo, kas lengva ir paprasta. Funkcionalias molekules galima sukurti net ir einant tiesiu keliu“, – sako Nobelio chemijos premijos komiteto pirmininkas Johanas Aqvistas (Johanas Okvistas).

B. Sharplessas, kuriam paskirta jau antroji Nobelio chemijos premija, pradėjo šį procesą. Maždaug 2000 metais jis sukūrė „click“ chemijos sąvoką, kuri yra „paprastos ir patikimos chemijos forma, kai reakcijos vyksta greitai ir išvengiama nepageidaujamų šalutinių produktų“, sakoma Švedijos karališkosios mokslų akademijos pranešime.

Netrukus po to M. Meldalas ir B. Sharplessas atskirai „pristatė tai, kas šiuo metu yra „click“ chemijos perlas: vario katalizuojamą azidų-alkinų cikloprijungimą“, priduriama jame.

„Tai elegantiška ir veiksminga cheminė reakcija, kuri dabar plačiai naudojama. Be daugelio kitų panaudojimo būdų, ji naudojama kuriant vaistus, sudarant DNR žemėlapius ir kuriant tinkamesnes medžiagas“, – aiškinama pranešime.

C. Bertozzi perkėlė „click“ chemiją į naują lygį, sukurdama „spragtelėjimo“ reakcijas, kurios veikia gyvų organizmų viduje. Jos bioortogonalinės reakcijos vyksta nesutrikdant įprastos ląstelės chemijos. Dabar šios reakcijos visame pasaulyje naudojamos ląstelėms tirti ir biologiniams procesams stebėti, nurodoma pranešime.

Laureatai gaus aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Praeitais metais Nobelio chemijos premija paskirta vokiečiui Benjaminui Listui ir JAV dirbančiam britų kilmės tyrėjui Davidui W. C. MacMillanui (Deividui V. C. Makmilanui) „už asimetrinės organokatalizės išvystymą“.

Laureatai savo apdovanojimą atsiims iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo Alainas Aspect (Alenas Aspė), Johnas F. Clauseris (Džonas F. Klauzeris) ir Antonas Zeilingeris (Antonas Ceilingeris), pagerbti „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

 Laureatai sukūrė „naują ir originalų įrankį molekulėms kurti – organokatalizę“, sakoma akademijos pranešime. Šios technologijos padėjo sukurti naujų vaistų ir „padaryti chemiją žalesnę“.

B. Listas ir D. W. C. MacMillanas, kuriems abiem – po 53 metus, taip pat gaus po aukso medalį ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) premijos piniginę dalį.

Škotijoje gimęs D. W. C. MacMillanas dirba JAV Prinstono universiteto profesoriumi, o B. Listas yra Vokietijoje veikiančio Maxo Plancko (Makso Plancko) anglių tyrimų instituto direktorius bei profesoriauja Kelno universitete.

„Galvojau, kad kažkas juokauja. Sėdėjau, pusryčiavau su žmona“, – per spaudos konferenciją po laureatų paskelbimo telefonu žurnalistams sakė B. Listas.

Pasak jo, paprastai tuo metu, kai skelbiami laureatai, jo žmona juokauja, kad jam reiktų stebėti savo telefoną ir laukti skambučio iš Švedijos.

„Bet šiandien mes to pokšto net neminėjome“, – sakė jis.

„Sunku apsakyti, koks jausmas tuo metu, bet tai buvo labai ypatinga akimirka ir jos niekada nepamiršiu“, – pridūrė B. Listas.

„Daugelis tyrimų sričių priklausomos nuo chemikų gebėjimo konstruoti molekules, galinčias sudaryti elastingas ir patvarias medžiagas, kaupti energiją akumuliatoriuose arba slopinti ligos vystymąsi“, – sakoma Karališkosios mokslų akademijos pranešime.

„Šis darbas reikalauja katalizatorių, kurie yra medžiagos, valdančios ir spartinančios chemines reakcijas, netapdamos galutinio produkto dalimi“, – pridūrė akademija. Pažymima, kad prieš laureatams išvystant savąją tyrimų sritį mokslininkai manė, kad katalizatorių būna tik dviejų rūšių – metalų ir fermentų.

2000 metais abu tyrėjai nepriklausomai vienas nuo kito išvystė trečios rūšies medžiagas – nedidelės molekulinės masės „asimetrinius organinius katalizatorius“.

Prieš paskelbiant šių metų laureatus ekspertai sakė, kad premija už pasiekimus chemijos srityje gali būti paskirta labai plačiam tyrėjų ratui.

Specializuotas institutas „Clarivate“, kasmet skelbiantis į Nobelio premiją galinčių pretenduoti mokslo pasiekimų sąrašus, nurodė, kad tikėtinus kriterijus atitinka daugiau kaip 70 mokslininkų, kurių straipsniai yra itin gausiai cituojami.

Pernai ši premija atiteko prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai) „už genomo redagavimo technologijos sukūrimą“. Jos buvo tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe (Sjukuras Manabė), vokietis Klausas Hasselmannas (Klausas Haselmanas) ir italas Giorgio Parisi (Džordžui Pariziui). Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Šios mokslininkės sukūrė vieną tiksliausių genų inžinerijos įrankių: genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis „žirklėmis“ – galima iškirpti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.

„Naudodamiesi šia [technologija] mokslininkai gali su itin dideliu tikslumu keisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR. Ši technologija padarė revoliuciją gyvybės mokslų [srityje], prisideda prie naujų vėžio gydymo būdų ir gali išpildyti svajonę gydyti paveldimas ligas“, – paskelbė Nobelio komitetas.

51 metų E. Charpentier ir 56 metų J. A. Doudna yra tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.

Tyrinėdama vienas įprastas žalingas bakterijas E. Charpentier atrado anksčiau nežinotą molekulę: bakterijos senovinio imuninio atsako dalį, kuri „nuginkluoja“ virusus nukirpdama jų genetinės medžiagos dalis.

2011 metais publikavusi savo tyrimo išvadas E. Charpentier drauge su J. A. Doudna atkūrė tų bakterijų genetines „žirkles“ ir supaprastino jas, kad jas būtų lengviau naudoti ir taikyti kitai genetinei medžiagai.

Tuomet jos perprogramavo tas „žirkles“ taip, kad jomis būtų galima perkirpti bet kokią DNR molekulę nustatytoje vietoje, atverdamos galimybes mokslininkams perrašyti gyvybės kodą tose vietose, kur DNR iškerpama.

CRISPR/Cas9 jau prisidėjo prie reikšmingų pasiekimų javų atsparumo srityje: naudojantis šia technologija buvo pakeistas genetinis jų kodas, kad jie geriau atlaikytų sausras ir kenkėjus.

Technologija taip pat sudarė sąlygas sukurti naujų vėžio gydymo metodų ir daug ekspertų tikisi, kad su ja vieną dieną bus galima gydyti paveldimas ligas.

Pirmą kartą Nobelio chemijos premiją moteris gavo 1911 metais, kai Marie Curie (Mari Kiuri), 1903-aisiais jau atsiėmusi Nobelio fizikos premiją, buvo pagerbta už radžio ir polonio atradimą.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Pernai ši premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams – amerikiečiui Johnui Goodenoughui (Džonui Gudinafui), anglui M. Stanley Whittinghamui (M. Stenliui Vitingamui) ir japonui Akirai Yoshino (Akirai Jošinui).

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.

Antradienį  Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez).

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

„Ši lengva, pakartotinai įkraunama ir galinga baterija dabar naudojama visur, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant nešiojamaisiais kompiuteriais bei elektriniais automobiliais. [Baterija] taip pat gali saugoti reikšmingą saulės ir vėjo energijos kiekį, sudarydama sąlygas visuomenei be iškastinio kuro“, – paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

„1991-aisiais į rinką pirmą kartą patekusios ličio baterijos iš pagrindų pakeitė mūsų gyvenimus“, – sakoma pranešime. Jame priduriama, kad jos yra „nepaprastai naudingos žmonijai“.

Laureatai po lygiai pasidalys premijos pinigus – 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).

97 metų J. Goodenoughas yra seniausias per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatas.

„Twitter“ nuotr.

Trijulei premiją įteiks Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Pernai ši premija atiteko amerikiečiams Frances Arnold (Fransis Arnold) ir George'ui P. Smithui (Džordžui P. Smitui) bei britui Gregory P. Winteriui (Gregoriui P. Vinteriui), kurie pasirėmę evoliucijos principais – genų pokyčiu ir selekcija – sukūrė baltymus, pritaikomus įvairiausių medžiagų gamybai.

F. Arnold buvo tik penkta moteris, gavusi šį prestižiškiausią chemijos apdovanojimą nuo 1911 metų, kai buvo pagerbta Marie Curie (Mari Kiuri).

Taikos premija – penktadienį

Šiemetinis Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Antradienį buvo paskelbti fizikos premijos laureatai. Jais tapo trys Visatos evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai: JAV ir kanadiečių fizikas Phillipas Jamesas Edwinas Peeblesas (Filipas Džeimsas Edvinas Piblsas), šveicarų astrofizikas Michelis Mayoras (Mišelis Majoras) ir šveicarų astronomas Didier Queloz (Didjė Kelo).

Ketvirtadienį bus apdovanoti net du Nobelio literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas pirmą kartą per 70 metų buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.

Tarp pretendentų gauti Nobelio literatūros premijas minimi kanadiečių poetė Anne Carson (En Karson), Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as), rumunų poetas ir romanistas Mircea Cartarescu (Mirčia Kerteresku) ir lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk).

Penktadienį veiksmas persikels į Oslą, kur bus paskirta Nobelio taikos premija. Lažybininkai prognozuoja, kad ji atiteks 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg (Gretai Tunberg).

Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės paskutinis, ekonomikos premijos laureatas.