„Šių metų Nobelio premijos laureatų novatoriški atradimai leido mums suprasti, kaip šiluma, šaltis arba mechaninė jėga gali sužadinti nervinius impulsus, leidžiančius mums suvokti pasaulį ir prie jo prisitaikyti“, – paskelbė Nobelio komiteto sekretorius Thomas Perlmannas (Tomas Perlmanas).

„Kasdieniame gyvenime šiuos jutimus laikome savaime suprantamais, bet kaip sužadinami nerviniai impulsai, kad būtų galima suvokti temperatūrą ir spaudimą? Šį klausimą išsprendė šių metų Nobelio premijos laureatai“, – pridūrė jis.

Kalifornijos universiteto San Fransiske profesorius D. Julius pasitelkė kapsaiciną – paprikai deginantį skonį suteikiančią specifinio kvapo medžiagą – kad nustatytų odos nervų galūnėlėse esančius receptorius, reaguojančius į šilumą.

Tuo metu Libane gimęs molekulinės biologijos ir neuromokslų specialistas A. Patapoutianas, dirbantis Scrippso (Skripso) tyrimų institute La Chojoje, Kalifornijoje, tyrinėdamas spaudimui jautrias ląsteles atrado ištisą naują receptorių, reaguojančių į mechaninį poveikį odai ir vidaus organams, klasę.

„Šie proveržį nulėmę atradimai sužadino intensyvius tyrimus, vedusius į staigiai didėjusį mūsų supratimą, kaip nervinės ląstelės junta karštį, šaltį ir mechaninį dirginimą“, – nurodė Nobelio komitetas.

EPA-ELTA nuotr.

Medicinai – ypatingas dėmesys

Nobelio medicinos premija įgijo ypatingą reikšmę dėl koronaviruso pandemijos, kuri akcentavo medicinos tyrimų svarbą visuomenėms ir ekonomikoms visame pasaulyje.

Abu tyrėjai nebuvo minimi tarp favoritų pelnyti prestižinį apdovanojimą, laukiant, kada bus paskelbti laureatai.

Daugelis prognozavo, kad šių metų premija gali būti skirta už informacinės RNR (iRNR) technologijas, atvėrusias galimybę sukurti kai kurias iš šiuo metu vartojamų vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19. Dėl šios priežasties favoritais laikyti mokslininkai, dirbantys imunologijos srityje.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

65 metų D. Julius ir 12 metų už jį jaunesnis A. Patapoutianas gaus po aukso medalį ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) piniginę premijos dalį.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui) „už hepatito C viruso atradimą“.

Jie apdovanoti už „lemiamą indėlį į kovą su per kraują plintančiu hepatitu, didele pasauline sveikatos problema, sukeliančia kepenų cirozę ir kepenų vėžį žmonėms visame pasaulyje“, nurodė komitetas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę daugiau kaip 70 mln. žmonių, o kasmet nuo šios chroniškos ligos miršta 400 tūkst. žmonių.

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Taikos premija – žiniasklaidos arba baltarusių veikėjams?

Kaip galimos taikos premijos laureatės buvo minimos žiniasklaidos organizacijos, pavyzdžiui „Žurnalistai be sienų“ (RSF) ir Komitetas žurnalistams ginti (CPJ). Kai kas šį prestižinį apdovanojimą prognozuoja Baltarusijos opozicijai, vadovaujamai Sviatlanos Cichanouskajos. Tarp favoritų jau iš anksčiau minėta švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) ir jos judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future).

Tuo metu prognozuojant literatūros premijos laureatus Stokholmo kultūros sluoksniuose buvo minimi dešimtys jau įprastais pretendentais tapusių veikėjų.

Nuo 2012 metų, kai šią premiją laimėjo kinas Mo Yanas (Mo Janas), Švedijos akademija šį apdovanojimą skirdavo tik Europos arba Šiaurės Amerikos atstovams. Dėl tokios padėties stiprėjo spėlionės, kad šiemet šį disbalansą bus mėginama atitaisyti.

Iš 117 ligšiolinių Nobelio literatūros premijos laureatų 95 yra kilę iš Europos arba Šiaurės Amerikos.

Visi jie bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

Jie apdovanoti už „lemiamą indėlį į kovą su per kraują plintančiu hepatitu, didele pasauline sveikatos problema, sukeliančia kepenų cirozę ir kepenų vėžį žmonėms visame pasaulyje“, nurodė komitetas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę daugiau kaip 70 mln. žmonių, o kasmet nuo šios chroniškos ligos miršta 400 tūkst. žmonių.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Nobelio medicinos premija šiemet įgijo ypatingą reikšmę dėl koronaviruso pandemijos, kuri akcentavo medicinos tyrimų svarbą visuomenėms ir ekonomikoms visame pasaulyje.

Šiemetinių laureatų atradimo dėka dabar yra prieinami itin preciziški kraujo testai hepatito C virusui nustatyti, kurie „iš esmės eliminavo po kraujo perpylimo išsivystantį hepatitą daugelyje pasaulio dalių, smarkiai pagerindami pasaulio [populiacijos] sveikatą“, nurodė Nobelio komitetas.

Atradimas taip pat sudarė sąlygas sparčiai kurti antivirusinius vaistus nuo hepatito C.

„Pirmą kartą per istoriją šią ligą dabar galima išgydyti; tai kursto viltis dėl hepatito C viruso išnaikinimo pasaulio populiacijoje“, – sakoma pranešime.

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Pernai Nobelio medicinos premija atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Spėliojama, kad Nobelio taikos premija galėtų būti paskirta švedų paauglei Gretai Thunberg (Gretai Tunberg) ir kitiems klimato aktyvistams arba spaudos laisves ginančioms grupėms.

Tyrinėjo ląstelių reakcijas į deguonį

„Jie padėjo pamatą mūsų supratimui, kaip deguonies koncentracijos veikia ląstelių metabolizmą ir fiziologines funkcijas“, – nurodė Nobelio komitetas ir pridūrė, kad šių mokslininkų atradimai „atvėrė kelią perspektyvioms naujoms strategijoms kovoti su mažakraujyste, vėžiu ir daugeliu kitų ligų“.

Trijulė pasidalys Nobelio premijos pinigus – 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).

Nobelio komitetas sakė, kad šie trys mokslininkai identifikavo molekulinius mechanizmus, reguliuojančius genų veiklą reaguojant į įvairias deguonies koncentracijas ir labai svarbius daugeliui ligų.

„Intensyviai tęsiamos pastangos mokslinėse laboratorijose ir farmacijos įmonėse dabar yra sutelktos į vaistų, galinčių veikti įvairias ligų būkles aktyvinant arba blokuojant deguonį jaučiančius mechanizmus, kūrimą“, – sakoma Komiteto pranešime.

Visos gyvūnų ląstelės naudoja deguonį maistui energija paversti.

„Tačiau ląstelėms, audiniams ir patiems gyvūnams prieinamas deguonies kiekis gali labai kisti. Ši premija skirta trims gydytojams ir mokslininkams, suradusiems molekulinį jungiklį, kuris reguliuoja, kaip mūsų ląstelės prisitaiko, kad deguonies kiekis sumažėja“, – žurnalistams sakė Randallas Johnsonas (Randalas Džonsonas) iš Nobelio komiteto.

61 metų W. G. Kaelinas dirba JAV Howardo Hugheso (Hovardo Hjuzo) medicinos institute ir dėsto Harvardo universiteto medicinos mokykloje, o 63 metų G. L. Semenza yra Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto Medicinos mokyklos Ląstelių inžinerijos instituto kraujagyslių tyrimų programos direktorius.

65 metų P. J. Ratcliffe'as yra Franciso Cricko (Fransiso Kriko) instituto Londone klinikinių tyrimų direktorius ir Taikinių atradimo instituto (TDI) Oksforde direktorius.

Nobelio medicinos premijos laureato paskelbimu pirmadienį prasidėjo neįprastas šių premijų 2019 metų sezonas, kai bus pagerbti iš karto du literatūros laureatai, o prestižinę taikos premiją, kaip spėliojama, galėtų gauti paauglė.

Ekspertai kalba atsargiai, bet lažybininkai nedvejodami mini 16-metę klimato aktyvistę Gretą Thunberg (Gretą Tunberg) tarp pretendentų gauti Nobelio taikos premiją, kuri bus paskirta penktadienį Osle.

2018 metų rugpjūtį viena prie Švedijos parlamento pradėjusi „Mokyklos streiką už klimatą“, 16-metė vėliau mobilizavo milijonus jaunuolių.

Vis dėlto ekspertai nesutaria, ar tarp klimato ir smurtinių konfliktų egzistuoja tiesioginis ryšys.

Tarp galimų laureatų taip pat minimi Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas), susitaikęs su prieše Eritrėja, ir tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Reporteriai be sienų“ (RSF) ar tarptautinis Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).

Premija už ličio baterijas?

Antradienį paaiškės, kam atiteks Nobelio fizikos premija. Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN) rašė, kad ji galėtų būti paskirta už kvantinės fizikos tyrimus tokiems mokslininkams kaip amerikietis Johnas Clauseris (Džonas Kloseris), prancūzas Alainas Aspect'as (Alenas Apekas) ir austras Antonas Zeilingeris (Antonas Ceilingeris).

Olandas Ronaldas Hansonas galėtų būti pagerbtas už savo darbus apie kvantinį susiejimą.

Seniausiu per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatu galėtų tapti amerikietis Johnas Goodenoughas (Džonas Gudinafas), kuris išrado ličio baterijas. Jam – 97 metai.

Tačiau chemijos premija, kuri bus paskirta trečiadienį, taip pat galėtų atitekti dviem moterims: prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer Doudnai (Dženifer Dudnai) – už genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis "žirklėmis" galima iškirpti žmogaus embriono mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.

Į šios technologijos autorius taip pat pretenduoja Kinijoje gimęs amerikietis Feng Zhangas (Feng Džangas).

Seksualinio priekabiavimo skandalas

Ketvirtadienį Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos akademija Stokholme paskelbs savo laureatus.

Akademija labai stengiasi susigrąžinti gerą vardą po pernai kilusio skandalo, iškėlusio į viešumą jos vidaus intrigas, interesų konfliktus, tylos kultūrą ir priekabiavimą.

Ilgą laiką švedų kultūros nešėjais laikyti Švedijos akademijos nariai svaidėsi kandžiomis pastabomis žiniasklaidoje, septyni iš 18 narių atsistatydino. Pirmą kartą per 70 metų 2018-aisiais premijos laureato paskelbimas buvo atidėtas, nes institucijai pritrūko kvorumo svarbiems sprendimams priimti.

Šiemet bus paskelbti 2018 metų ir 2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatai, ir kiekvienas iš jų gaus po aukso medalį ir 9 mln. kronų.

Po skandalo Švedijos akademija šiemet tikriausiai stengsis išvengti kontroversijų, todėl manoma, kad jos pasirinkimai bus konservatyvūs. Taip pat tikimasi, kad tarp laureatų bus mažiausiai viena moteris.

Šiemet tarp galimų pretendentų minimi lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk), Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as), albanas Ismailas Kadare (Ismailas Kadarė), amerikietė Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs) ir japonas Haruki Murakami (Harukis Murakamis).

Pirmadienį, spalio 14-ąją, bus paskirta paskutinė ekonomikos premija. Tarp kalimų pretendentų į laureatus minimos trys moterys: amerikietė tarptautinės prekybos specialistė Anne Krueger (En Kriuger), Kuboje gimusi amerikietė Carmen Reinhart (Karmen Reinhart), nagrinėjusi valstybių skolas ir augimą, ir prancūzų ekonomistė, pagalbos plėtrai specialistė Esther Duflo (Ester Diuflo).

Nobelio medicinos premijos laureatas bus paskelbtas pirmadienį 11.30 val. Stokholmo laiku (12.30 val. Lietuvos laiku). Antradienį Švedijos sostinėje bus paskelbtas fizikos premijos laureatas, trečiadienį – chemijos, ketvirtadienį – literatūros, o kitą pirmadienį, spalio 14 d. – ekonomikos.

Tarp jų įsiterps Nobelio taikos premija, kurios laureatas bus paskelbtas Osle šį penktadienį. Lažybų kontorų, tokių kaip „Ladbrokes“, nuomone, favoritė gauti šią premiją yra būtent klimato aktyvistė G. Thunberg.

Nuspėti Nobelio premijų laureatus yra ypač sunku, nes premijas teikiančios institucijos nominuotų žmonių vardų neskelbia 50 metų po premijos įteikimo.

Kalbant apie taikos premiją, Norvegijos Nobelio komitetas šiemet tik paskelbė sulaukęs 301 nominanto.

Tradiciškai jautriai į visuomenės dėmesį prikausčiusius klausimus reaguojantis Nobelio komitetas neabejotinai pastebėjo neseniai prasidėjusį „Gretos fenomeną“ ir tą entuziazmą, kurį ji įkvėpė jaunajai kartai savo kampanijoje, skirtoje didinti visuomenės sąmoningumą apie klimato kaitą.

Vis dėlto ekspertai abejoja, ar yra ryšis tarp klimato kaitos ir taikos palaikymo.

Būtent todėl Oslo Taikos tyrimų instituto vadovas Henrikas Urdalis pabrėžė, kad „ypatingai mažai tikėtina“, kad 16-metei aktyvistei bus skirta Nobelio taikos premija, pridurdamas, kad jos jaunas amžius taip pat gali pakišti koją.

Iki šiol jauniausia laureatė buvo Malala Yousafzai, kuri 2014 m. tapo taikos premijos laureate, būdama vos 17 metų amžiaus.

Tarp kitų galimų Nobelio taikos premijos laureatų – Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas, pasirašęs taikos sutartį su didžiausia prieše Eritrėja, ir nevyriausybinės organizacijos, kaip „Reporteriai be sienų“ ir „Žurnalistų apsaugos komitetas“.

Ličio baterijos?

Nobelio medicinos premiją teikiantis Karolinskos institutas teigė sulaukęs 633 nominantų.

Švedijos radijo SR teigimu, premija gali būti įteikta Libane gimusiai JAV genetikei Hudai Zoghbi už jos atradimą, kad genetinė mutacija lemia smegenų ligą – Reto sindromą.

Savo ruožtu didžiausias Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ galimais Nobelio medicinos premijos laureatais laiko imunologus australą Marcą Feldmanną ir Indijoje gimusį britą už jų darbą tiriant reumatoidinį artritą.

BRCA1 geną, atsakingą už paveldimą krūties vėžio formą, atradusi amerikietė Mary-Claire King taip pat minima tarp galimų medicinos premijų laureatų.

„Dagens Nyheter“ nuomone, Nobelio fizikos premija gali būti skirta JAV mokslininkui Johnui Clauseriui, prancūzui Alainui Aspectui arba austrui Antonui Zeilingeriui už jų tyrimjus kvantinės fizikos srityje.

Radijas SR taip pat minėjo olandą Ronaldą Hansoną už jo darbą kvantinio supynimo (angl. quantum entanglement) srityje.

Nobelio chemijos premija gali būti įteikta amerikiečiui Johnui Goodenoughui, išradusiam ličio jonų baterijas. 97-erių mokslininkas gali tapti vyriausiu Nobelio premijos laureatu.

Nobelio chemijos premija taip pat gali atitekti dviem moterims – prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer Doudna – už jų genų redagavimo techniką, žinomą „CRISPR-Cas9“ DNR karpymo įrankio vardu. Tai yra tam tikros genetinės „žirklės“, kurių pagalba galima iš žmogaus embriono „iškirpti“ mutavusį geną ir pakeisti jį pataisyta geno versija.

Kinų kilmės amerikietis Feng Zhangas taip pat teigia atradęs šią techniką, už kurią gali būti skirta ne tik chemijos, bet ir medicinos premija.

Seksualinio priekabiavimo skandalas

Pernai Švedijos akademiją, teikiančią Nobelio literatūros premiją, sudrebino seksualinio priekabiavimo skandalas, iškėlęs į paviršių didžiulį konfliktą, įsiplieskusį 18-os narių akademijos viduje. Pirmą kartą per 70 metų nebuvo surinktas reikalingas akademijos narių kvorumas, taigi 2018 m. Nobelio literatūros premijos teikimas buvo atidėtas metams.

Taigi, šiemet bus paskelbti du literatūros premijos laureatai – vienas 2018-ųjų ir vienas 2019-ųjų metų.

Švedijos dienraščio „Svenska Dagbladet“ literatūros kritikė Madelaine Levy įspėjo, kad pasirinkti laureatai gali atsisakyti Nobelio literatūros premijos, jei ši jiems pasirodys sutepta seksualinio priekabiavimo skandalo.

Akademija pastaruosius metus bandė išspręsti problemas ir atkurti savo garbę, taigi, manoma, kad kontroversiškų laureatų šiemet bus išvengta.

Naujienų agentūros AFP apklaustų literatūros kritikų nuomone, Nobelio literatūros premija gali atitekti lenkei Olgai Tokarczuk, Ngugi Wa Thiong'o iš Kenijos, albanui Ismailui Kadare, amerikietei Joyce Carol Oates ir japonui Haruki Murakami.

Kitaip nei visos kitos Nobelio premijos, teikiamos nuo 1901-ųjų, Nobelio ekonomikos premija nebuvo įsteigta filantropo ir dinamito išradėjo Alfredo Nobelio 1895-ųjų testamentu. Ekonomikos premiją 1968 m. įsteigė Švedijos centrinis bankas, taip pažymėdamas savo 300-ąsias įkūrimo metines. Pirmą kartą ekonomikos premija buvo įteikta 1969 m.

Ekonomikos naujienų komentatoriaus Micaelo Dahleno teigimu, šiemet tarp galimų laureatų – trys moterys: amerikietė Anne Krueger už jos darbą tarptautinės prekybos srityje, Kuboje gimusi amerikietė Carmen Reinhart už jos darbą valstybės skolos ir augimo srityje bei prancūzė Esther Duflo už jos darbą finansinės paramos vystymuisi srityje.

Nobelio premijos laureatai sulaukia ne tik tarptautinės šlovės, bet ir 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų). Jei vienos premijos laureatų bus daugiau nei vienas, suma bus padalyta visiems.

Pri­lygs­ta spro­gi­mui

Daž­niau­siai No­be­lio pre­mi­jos me­di­ci­nos moks­li­nin­kams ski­ria­mos už at­ra­di­mus. Vė­žio te­ra­pi­ja, slo­pi­nant nei­gia­mą imu­ni­nį re­gu­lia­vi­mą, at­ras­ta dau­giau nei prieš du de­šimt­me­čius, ta­čiau gy­dy­mo me­to­das įver­tin­tas da­bar, kai jį pa­tvir­ti­no kli­ni­ki­nė pra­kti­ka.

Moks­li­nin­kai J.P.Al­li­so­nas ir T.Hon­jo at­ra­do, kaip gy­dy­ti vė­žį, ne tie­sio­giai nu­si­tai­kius į pik­ty­bi­nes ląs­te­les, o pa­dė­ti pa­čiai li­go­nio imu­ni­nei sis­te­mai grei­čiau ko­vo­ti su li­ga. No­be­lio ko­mi­te­tas pa­žy­mė­jo, kad at­ras­to­ji te­ra­pi­ja „įvyk­dė per­vers­mą vė­žio gy­dy­mo sri­ty­je ir iš es­mės pa­kei­tė po­žiū­rį į tai, kaip ga­li­ma val­dy­ti šią li­gą“.

Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Imu­no­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja moks­lų dak­ta­rė Vi­ta Pa­šu­ko­nie­nė Ams­ter­da­me vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me kong­re­se iš pa­ties No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­to T.Hon­jo, skai­čiu­sio pra­ne­ši­mą, lū­pų iš­gir­do, kad šis at­ra­di­mas pri­lygs­ta spro­gi­mui, kai bu­vo at­ras­tas pe­ni­ci­li­nas.

„Dau­giau kaip 100 me­tų moks­li­nin­kai ban­dė pa­si­telk­ti imu­ni­nę sis­te­mą ko­vai su vė­žiu. Iki šių dvie­jų lau­rea­tų vai­sin­gų at­ra­di­mų kli­ni­ki­nė pa­žan­ga bu­vo kuk­li“, – pa­žy­mė­jo No­be­lio ko­mi­te­tas Stok­hol­me vei­kian­čia­me Ka­ro­lins­kos ins­ti­tu­te.

Efek­ty­vu­mas įro­dy­tas

Vė­žys – li­ga, ku­rios bi­jo­me la­biau­siai. Ne­pai­sant me­di­ci­nos moks­lo pa­žan­gos, dar la­bai daug li­go­nių nuo vė­žio mirš­ta. Gy­dy­mas il­gas ir sun­kus. Šių me­tų No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tai gy­dy­mą pa­da­rė ir efek­ty­ves­nį, ir pa­leng­vi­no.

Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Che­mo­te­ra­pi­jos sky­riaus va­do­vė gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė che­mo­te­ra­peu­tė moks­lų dak­ta­rė Bi­ru­tė Bra­siū­nie­nė pa­ly­gi­na: „Gy­dant iš­pli­tu­sią me­la­no­mą se­ną­ja che­mo­te­ra­pi­ja, iš­gy­ve­na­mu­mo vi­dur­kis yra apie de­šimt mė­ne­sių, o gy­dant nau­jais imu­no­te­ra­pi­niais vais­tais per me­tų trukmės ty­ri­mą vi­si šios gru­pės li­go­niai iš­li­ko gy­vi ir tę­sė gy­dy­mą.“

Gy­dant iš­pli­tu­sią me­la­no­mą se­ną­ja che­mo­te­ra­pi­ja, iš­gy­ve­na­mu­mo vi­dur­kis yra apie de­šimt mė­ne­sių, o gy­dant nau­jais imu­no­te­ra­pi­niais vais­tais per me­tų trukmės ty­ri­mą vi­si šios gru­pės li­go­niai iš­li­ko gy­vi ir tę­sė gy­dy­mą.

Imu­no­te­ra­pi­ja gy­dant vė­žį at­rasta prieš 20 me­tų. Per tą laiką  su­kur­ti vais­tai, at­lik­ti jų kli­ni­ki­niai ty­ri­mai ir pra­dė­tas gy­dy­mas.

Per­vers­mas on­ko­lo­gi­jos sri­ty­je pra­si­dė­jo, kai Tek­sa­so uni­ver­si­te­to M.D.An­der­so­no vė­žio cent­ro pro­fe­so­rius J.P.Al­li­so­nas, ty­ri­nė­da­mas bal­ty­mus, vei­kian­čius kaip imu­ni­nės sis­te­mos stab­džiai, 1995-ai­siais su ko­le­ga iden­ti­fi­ka­vo mo­le­ku­lę CTLA-4 kaip slo­pi­nan­čią T lim­fo­ci­tų re­cep­to­rių.

T lim­fo­ci­tai yra bal­tie­ji krau­jo kū­ne­liai, su­da­ran­tys pa­grin­di­nį na­tū­ra­laus or­ga­niz­mo imu­ni­te­to ele­men­tą. No­be­lio ko­mi­te­tas skel­bia, kad J.P.Al­li­so­nas su­vo­kė po­ten­cia­lą, su­tei­kia­mą ga­li­my­bės „at­leis­ti stab­džius“ ir pa­ska­tin­ti žmo­gaus or­ga­niz­mo imu­ni­nes ląs­te­les pul­ti na­vi­kus.

Šią kon­cep­ci­ją moks­li­nin­kas iš­plė­to­jo į nau­ją te­ra­pi­jos me­to­dą.

Po­vei­kis or­ga­niz­mo gy­ny­bai

„Pa­ti imu­ni­nė sis­te­ma sa­ve ir ak­ty­vi­na, ir slo­pi­na, ir pri­žiū­ri, kad ne­bū­tų reak­ty­vių lim­fo­ci­tų prieš sa­vas ląs­te­les. Sis­te­ma re­gu­liuo­ja, ka­da ko­kius lim­fo­ci­tus pa­leis­ti, ka­da su­stab­dy­ti, ka­da nu­siųs­ti su­si­nai­kin­ti ir pa­na­šiai“, – pa­pras­čiau aiš­ki­na moks­lų dak­ta­rė V.Pa­šu­ko­nie­nė.

Moks­li­nin­kai No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tai nu­sta­tė tuos me­cha­niz­mus ir pa­ro­dė, kaip vė­žys, jais pa­si­nau­do­da­mas, slo­pi­na imu­ni­nę sis­te­mą. Kio­to uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos mo­kyk­los pro­fe­so­rius T.Hon­jo nu­sta­tė, kad vie­nas jo at­ras­tas imu­ni­nių ląs­te­lių bal­ty­mas, li­gan­das PD-1, ir­gi vei­kia kaip stab­dys, tik ki­ta­me imu­ni­nio at­sa­ko me­cha­niz­me. Re­mian­tis šiuo at­ra­di­mu su­kur­ti vė­žio te­ra­pi­jos me­to­dai pa­si­ro­dė esą itin veiks­min­gi.

Jie nu­kreip­ti prieš bal­ty­mus, ku­riuos ga­mi­na ir kai ku­rios imu­ni­nės sis­te­mos ląs­te­lės, ir kai ku­rios vė­ži­nės ląs­te­lės. Šie bal­ty­mai ga­li stab­dy­ti na­tū­ra­lią or­ga­niz­mo gy­ny­bą, to­dėl nau­jai­siais me­to­dais sten­gia­ma­si juos pa­ša­lin­ti, kad imu­ni­nė sis­te­ma ga­lė­tų grei­čiau ko­vo­ti su vė­žiu.

Rei­kia daug lai­ko

„Iš tik­rų­jų šis dvie­jų moks­li­nin­kų J.P.Al­li­so­no ir T.Hon­jo at­ra­di­mas yra be ga­lo džiu­gi ži­nia tiek li­go­niams, jų ar­ti­mie­siems, tiek vi­sai gy­dy­to­jų on­ko­lo­gų, moks­li­nin­kų bend­ruo­me­nei. Džiaugs­mas dvi­gu­bas, iš vi­sų me­di­ci­nos sri­čių No­be­lio pre­mi­ja įteik­ta bū­tent on­ko­lo­gi­jos sri­ty­je, ku­riai rei­ka­lin­gi grei­čiau­si ir ino­va­ty­viau­si spren­di­mai, bei, ži­no­ma, džiu­gi­na pa­ts at­ra­di­mas, nau­ji efek­ty­vūs vais­tai ser­gan­tie­siems“, – taip at­ra­di­mą ver­ti­na gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė che­mo­te­ra­peu­tė moks­lų dak­ta­rė B.Bra­siū­nie­nė.

Gy­dy­to­jos džiu­ge­sį di­di­na ir tai, kad pa­ga­liau atrasta dar vie­na gru­pė nau­jų efek­ty­vių vais­tų vė­žiui gy­dy­ti, nes lauk­ti to­kių ge­rų nau­jie­nų už­trun­ka de­šimt­me­čius.

„Perž­vel­gus No­be­lio pre­mi­jos in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius, pa­ma­ty­si­me, kad efek­ty­vių, pro­ver­žį, gy­dant vė­žį, ža­dan­čių prieš­vė­ži­nių vais­tų, už ku­riuos ski­ria­mos No­be­lio pre­mi­jos, kū­ri­mas ge­ro­kai už­trun­ka: 1966 m. No­be­lio pre­mi­ja bu­vo skir­ta už hor­mo­no­te­ra­pi­jos at­ra­di­mą pro­sta­tos vė­žiui gy­dy­ti, 1988 m. – už che­mo­te­ra­pi­ją, 1990 m. – už kau­lų čiul­pų transp­lan­ta­ci­ją leu­ke­mi­jai gy­dy­ti. Tai­gi pri­rei­kė dar 28 me­tų iki ki­to vė­žio gy­dy­mo žymaus at­ra­di­mo ir tai pui­ki prie­žas­tis džiaug­tis“, – pa­sie­ki­mus var­di­ja B.Bra­siū­nie­nė.

Ga­li keis­ti pa­ra­dig­mas

„Šie vais­tai pri­klau­so imu­no­te­ra­pi­jos vais­tų gru­pei ir pra­kti­nia­me dar­be va­di­na­mi imu­ni­nės pa­tik­ros taš­kų in­hi­bi­to­riais. Svar­biau­sia ži­nia ser­gan­čia­jam on­ko­lo­gi­ne li­ga yra ta, kad jie pail­gi­na iš­gy­ve­na­mu­mą ir yra ge­riau to­le­ruo­ja­mi nei se­nes­nie­ji vais­tai. Jų veiks­min­gu­mas ir efek­ty­vu­mas gy­dant kai ku­rių for­mų vė­žį įro­dy­tas kli­ni­ki­niais ty­ri­mais, gau­ti re­zul­ta­tai yra pui­kūs ir už tai jie įver­tin­ti No­be­lio pre­mi­ja“, – pa­brė­žė moks­lų dak­ta­rė B.Bra­siū­nie­nė.

Bi­ru­tė Bra­siū­nie­nė

Tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se jau pa­si­girs­ta nuo­mo­nių, kad imu­no­te­ra­pi­ja ir jos efek­ty­vu­mas ga­li keis­ti kai ku­rių vė­žio lo­ka­li­za­ci­jų gy­dy­mo pa­ra­dig­mas. Va­di­na­si, kad ji bus ski­ria­ma pir­miau iš­pli­tu­siam vė­žiui gy­dy­ti, o tik vė­liau bus tai­ko­mi ki­ti įpras­ti gy­dy­mo me­to­dai.

„Gal­būt mai­ny­si­me ke­lis gy­dy­mo me­to­dus ar ki­taip juos de­rin­si­me tar­pu­sa­vy­je. Moks­lo pa­žan­ga tu­rė­tų ga­na grei­tai su­dė­lio­ti at­sa­ky­mus į šiuos klau­si­mus“, – api­bend­ri­no gy­dy­to­ja.

Kom­pen­suo­ja­mi ne vi­siems

Imu­no­te­ra­pi­jos vais­tai Lie­tu­vo­je priei­na­mi jau ke­le­tą me­tų. Be­je, jie ne­bu­vo kom­pen­suo­ja­mi ser­gan­tie­siems so­li­di­niais na­vi­kais – šiuos vais­tus pa­vie­niai li­go­niai ga­lė­jo gau­ti da­ly­vau­da­mi kli­ni­ki­niuo­se ty­ri­muo­se ar spe­cia­lio­se pro­gra­mo­se.

Nuo šių me­tų lie­pos mė­ne­sio kom­pen­suo­ja­mi dve­ji imu­no­te­ra­pi­niai vais­tai pir­mos ei­lės BRAF mu­ta­ci­jos ne­tu­rin­čiai iš­pli­tu­siai me­la­no­mai gy­dy­ti.

„Ži­no­ma, toks ne­di­de­lis šių nau­jų vais­tų priei­na­mu­mas Lie­tu­vo­je tik­rai ne­ten­ki­na ser­gan­čių­jų, juo­lab kad už­sie­nio vė­žio cent­ruo­se šie vais­tai jau ski­ria­mi se­no­kai bei dau­ge­liui vė­žio lo­ka­li­za­ci­jų gy­dy­ti. Ti­ki­mės, kad ar­ti­miau­siu me­tu si­tua­ci­ja ge­rės ir tu­rė­si­me dau­giau imu­no­te­ra­pi­nių vais­tų ki­toms vė­žio lo­ka­li­za­ci­joms gy­dy­ti“, – vi­lia­si moks­lų dak­ta­rė B.Bra­siū­nie­nė.

Ži­no­ma, toks ne­di­de­lis šių nau­jų vais­tų priei­na­mu­mas Lie­tu­vo­je tik­rai ne­ten­ki­na ser­gan­čių­jų, juo­lab kad už­sie­nio vė­žio cent­ruo­se šie vais­tai jau ski­ria­mi se­no­kai bei dau­ge­liui vė­žio lo­ka­li­za­ci­jų gy­dy­ti.

Ji pri­pa­žįs­ta, kad vi­sų nau­jų vais­tų efek­ty­vu­mas ir pa­žan­ga ver­ti­na­ma ne tik gy­ve­ni­mo il­gi­ni­mu, bet ir gy­dy­mo sau­gu­mu.

„Šiuo­lai­ki­nis gy­dy­mas tu­rė­tų bū­ti kuo ge­riau to­le­ruo­ja­mas, kad ser­gan­tie­ji ir be­si­gy­dan­tie­ji šiais vais­tais ne tik il­giau gy­ven­tų, bet ir ko­ky­biš­kai nu­gy­ven­tų tuos me­tus: ga­lė­tų dirb­ti, bū­ti so­cia­liai ak­ty­vūs. Kaip ir vi­si vais­tai, taip ir nau­jie­ji imu­no­te­ra­pi­niai vais­tai ga­li su­kel­ti pa­ša­li­nius reiš­ki­nius – juk vei­kia to pa­ties or­ga­niz­mo imu­ni­nius pro­ce­sus, to­dėl ga­li nu­ken­tė­ti ir svei­ki or­ga­nai. Tuo­met kli­niš­kai pa­si­reiš­kia šių vais­tų tok­siš­ku­mas“, – aiš­ki­na gy­dy­to­ja che­mo­te­ra­peu­tė B.Bra­siū­nie­nė.

Daž­niau­siai nu­ro­do­mi pa­ša­li­niai reiš­ki­niai yra odos reak­ci­jos, žar­ny­no glei­vi­nių pa­žei­di­mas, ga­li bū­ti inks­tų, plau­čių, ke­pe­nų sis­te­mų pa­žei­di­mas, en­dok­ri­ni­nės sis­te­mos liau­kų dis­fun­kci­ja.

„Jei­gu šių vais­tų tok­siš­ku­mą gre­tin­si­me su se­ną­ja che­mo­te­ra­pi­ja, kai slen­ka plau­kai, ga­li bū­ti sun­kių he­ma­to­lo­gi­nių komp­li­ka­ci­jų ir pa­na­šiai, nau­jie­ji vais­tai yra pa­žan­ges­ni, ge­riau to­le­ruo­ja­mi, o ga­li­mi tok­si­niai reiš­ki­niai yra kiek ki­to­kio po­bū­džio nei įpras­ta, tik svar­bu juos lai­ku at­pa­žin­ti bei ko­re­guo­ti“, – pa­ly­gi­na ir per­spė­ja B.Bra­siū­nie­nė.

Gy­dy­to­jai pa­si­ren­gę

Nors nau­ji vais­tai to­le­ruo­ja­mi daug ge­riau, kar­tu su jais on­ko­lo­gai mo­ko­si at­pa­žin­ti ir pa­ša­li­nius reiš­ki­nius, įver­tin­ti jų sun­ku­mo laips­nį bei lai­ku ir pro­fe­sio­na­liai ko­re­guo­ti. On­ko­lo­gai yra pa­si­ren­gę gy­dy­ti šiais vais­tais, svar­biau­sia, anot B.Bra­siū­nie­nės, kad jie taip grei­tai pa­siek­tų Lie­tu­vą, kaip ki­tur Eu­ro­po­je.

Lie­tu­vo­je dve­ji imu­no­te­ra­pi­niai vais­tai kom­pen­suo­ja­mi BRAF mu­ta­ci­jos ne­tu­rin­čiai iš­pli­tu­siai me­la­no­mai gy­dy­ti, kal­bant apie so­li­di­nių na­vi­kų gy­dy­mą.

„Da­bar jau ži­no­ma, kad šiais vais­tais efek­ty­viai gy­do­mi iš­pli­tę inks­tų, plau­čių, šla­pi­mo pūs­lės vė­žys, gal­vos ir kak­lo na­vi­kai. Kol kas šioms vė­žio for­moms imu­no­te­ra­pi­niai vais­tai nė­ra kom­pen­suo­ja­mi, ti­ki­mės, kad grei­tu lai­ku si­tua­ci­ja kei­sis. O ar tiks ir ki­toms vė­žio for­moms gy­dy­ti, tu­rė­tu­me su­ži­no­ti atei­ty­je. Vyk­do­mi mul­ti­cent­ri­niai kli­ni­ki­niai ty­ri­mai, ku­rių re­zul­ta­tai tu­rė­tų at­sa­ky­ti į šiuos klau­si­mus“, – apie atei­tį kal­ba B.Bra­siū­nie­nė.

Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, ver­ti­nant at­sa­ko truk­mę aki­vaiz­du, kad gy­dant se­nai­siais vais­tais jis trun­ka iki dvy­li­kos mė­ne­sių, o gy­dant imu­no­te­ra­pi­ja – dau­giau kaip 30 mė­ne­sių bei vė­liau li­go­niai gy­dy­mą tę­sė ki­tais vais­tais, tai­gi iš­gy­ve­na­mu­mo re­zul­ta­tai dar il­ges­ni“, – pa­žy­mė­jo B.Bra­siū­nie­nė.

Pre­mi­jos su­ma – 9 mln. kro­nų

No­be­lio pre­mi­jo­mis anks­čiau bu­vo pa­gerb­ta ir ki­tų vė­žio gy­dy­mo me­to­dų, įskai­tant hor­mo­nų te­ra­pi­ją gy­dant pro­sta­tos vė­žį, už ku­rią pre­mi­ja bu­vo pa­skir­ta 1966 m., che­mo­te­ra­pi­ją (1988 m.) ir kau­lų čiul­pų transp­lan­ta­ci­ją gy­dant leu­ke­mi­ją (1990 m.). „Ta­čiau pa­žen­gu­sį vė­žį ir to­liau ne­pap­ras­tai sun­ku gy­dy­ti; rei­kia nau­jų gy­dy­mo stra­te­gi­jų“, – nu­ro­dė No­be­lio ko­mi­te­tas.

2017-ųjų No­be­lio me­di­ci­nos lau­rea­tais ta­po cir­ka­di­nio rit­mo me­cha­niz­mą ty­rę ame­ri­kie­čiai Jeff­rey C.Hal­las, Mi­chae­las Ros­bas­has ir Mi­chae­las W.Youn­gas.

Šie­met kiek­vie­ną No­be­lio pre­mi­ją su­da­ro 9 mln. kro­nų (871 tūkst. eu­rų). Jei ku­rios nors pre­mi­jos lau­rea­tų bū­na dau­giau nei vie­nas, su­ma jiems pa­da­li­ja­ma.