Žinybų atstovai tai pranešė tviteryje.

„Balandžio 8 d. Suomijos URM tapo kibernetinės atakos taikiniu. „Atsisakymo aptarnauti“ pobūdžio ataka prasidėjo 12 val. vietos laiku. Padėtis normalizavosi apie 13 val.“, - sakoma užsienio politikos žinybos pranešime.

Gynybos ministerijos tinklalapis taip pat kurį laiką buvo neprieinamas, bet vėliau prieiga prie jo buvo atkurta.

Be to, buvo sutrikęs Skandinavijos banko „Nordea“ klientų aptarnavimas internetu.

„Informuojame, kad gali vėluoti pervedimai į „Luminor|Nordea“ sąskaitas.Visos kitos banko paslaugos veikia įprastai“, – pranešė bankas.

Skelbiama, kad sutrikimas skubiai šalinamas.

YLE ir Danijos dienraščio „Berlingske“ cituojami duomenis rodo, kad įtartini bankiniai pavedimai buvo vykdomi 12 metų, o didžioji dalis galimai neteisėtų lėšų buvo pervedama iš jau uždarytų lietuviškų Ūkio ir „Snoro“ bankų.

„Nordea“ atstovai tikina stebintys situaciją, tačiau, pasak jų, kol kas jokios jiems nežinomos informacijos žiniasklaidoje pateikta nebuvo.

„Nordea“ mato žiniasklaidos pranešimus ir bendrauja tiek su YLE, tiek ir su Danijos dienraščiu „Berlingske“, - sakė „Nordea“ Švedijos filialo ryšių su visuomene skyriaus vadovė Afroditi Kjellberg. Ji teigė, kad, remiantis dabar viešai prieinama informacija, žurnalistai nieko naujo neatrado.

„Pagal tai, ką matėme, šias problemas mes jau aptikome ir aptarėme ankstesniuose pranešimuose, susijusiuose su pinigų plovimo prevencija“, - tikino „Nordea“ atstovė.

YLE matyti dokumentai kelia nemažai neaiškumų dėl lėšų kilmės ir rodo, kad kai kuriais iš pinigų pavedimų buvo siekiama nuslėpti lėšas, gautas nusikalstamais veiksmais, - kitaip tariant, pinigai buvo plaunami. Ši schema, YLE teigimu, buvo sukurta grupės Rusijos verslininkų, dalis kurių yra vidinio V. Putino rato nariai.

Nutekinti dokumentai rodo, kad mažiausiai 700 mln. eurų buvo laikoma „Nordea“ bankininkystės grupės sąskaitose, o apie 200 mln. eurų nusėdo Suomijos filialo sąskaitose.

Per „Nordea“, YLE teigimu, buvo plaunami V. Putinui artimų žmonių pinigai. Rusijos verslininkas R. Vardanianas ilgą laiką buvo investicinio banko „Troika Dialog“ vadovu ir vienu iš akcininkų, o nemaža dalis nutenkintuose dokumentuose minimų fiktyvių bendrovių buvo nurodomos kaip „Troika Dialog“ klientės.

Taip vadinamos „Skalbyklos „Troika“ („Troika Laundromat“) - keliasdešimties fiktyvių bendrovių tinklo, kuriuo iš Rusijos į Vakarus buvo perkeliami nešvariais būdais įgyti milijardai, - vienu iš architektų laikomas tas pats rusų oligarchas R. Vardanianas, be kita ko, rėmęs ir princo Charleso kuruojamus projektus.

Pasak britų laikraščio „The Guardian“, 2009-2011 m. per Britų Mergelės salose, liūdnai pagarsėjusiame mokesčių rojuje, registruotą įmonę princo Charleso labdaros organizacija gavo beveik 200 tūkst. eurų.

Šios lėšos buvo panaudotos dvaro Škotijoje restauravimui. Princo atstovas „The Guardian“ patikino, kad monarchas nieko nežinojo apie tikslią paaukotų lėšų kilmę.

Vienas iš asmenų, regis, praturtėjusių iš šio pinigų plovimo tinklo, buvo rusų violončelininkas Sergejus Rolduginas, prezidento V. Putino vaikystės draugas. Nutekinti dokumentai rodo, kad iš fiktyvių bendrovių S. Rolduginui buvo pervesta daugiau nei 60 mln. eurų, o apie neįprastą muzikanto turtą buvo užsiminta ir „Panamos popieriuose“, didžiuliame 2016 m. dokumentų nutekėjime.

Anksčiau R. Vardanianas tiriamosios žurnalistikos organizacijai, vadinamajam Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos atskleidimo projektui (OCCRP), yra pripažinęs, kad jo vadovautas bankas „Troika Dialog“ netikrino klientų lėšų kilmės.

„Nesu angelas. Rusijoje tu pradedi revoliuciją, palieki šalį arba bendradarbiauji. Aš bendradarbiauju“, - interviu OCCRP sakė R. Vardanianas.

R. Vardanianas, pardavęs „Troika Dialog“ Rusijos valstybiniam bankui „Sberbank“, buvo glaudžiai susijęs su „Nordea“ - Skandinavijos bankas buvo vienas pagrindinių R. Vardaniano nekilnojamojo turto verslo finansuotojų.

„Nordea“ R. Vardaniano įmonėms, registruotoms mokesčių rojuose, išdavė paskolų iš viso už 420 mln. eurų, rodo „Panamos popieriuose“ 2017 m. nutekinti dokumentai.

Pasak Policijos universiteto Tamperėje mokslininkės Pirjo Jukarainen, kurios tyrimų sritis apima ir pinigų plovimą, YLE teigė, kad „Nordea“ turėjo skambinti pavojaus varpais.

„Tikrai buvo daugybė momentų, kai pavojaus varpais turėjo būti skambinama“, - sakė P. Jukarainen.

Transliuotojas YLE pareiškė, kad matė dokumentus, atskleidžiančius, jog „šimtai milijonų eurų iš įtartinų šaltinių keliavo per „Nordea“.

Televizija pateiks įtarimus pusvalandžio programoje pirmadienio vakarą. Laidoje bus nagrinėjama, kaip Europos bankai susieti su rusiška pinigų plovimo veikla.

„Remiantis tuo, ką mes esame pakviesti komentuoti, visus šiuos klausimus matėme ir komentavome anksčiau ir todėl jie atitinka ankstesnius teiginius dėl pinigų plovimo“, - pažymėjo „Nordea“.

„Nordea“ akcijų kaina krito 6 proc. iki 7,46 euro praėjus pusvalandžiui po Helsinkio vertybinių popierių biržos atidarymo.

2018 metais Danijos policija pranešė apie tyrimą dėl pinigų plovimo „Nordea“ po didžiulio „Danske Bank“ supurčiusio skandalo.

Spalio 4-ąją Helsinkio apylinkės teismui pateiktu ieškiniu B. Rotenbergas apskundė bankus „Nordea“, „Handelsbanken“, „Danske“ ir „OP Corporate Bank“, teismo pranešimą penktadienį cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.

Atsakovai buvo informuoti apie ieškinį praeitos savaitės pabaigoje ir galės atsakyti į jį per 30 dienų.

Teismas atsisakė pateikti daugiau komentarų, pareiškęs, kad šios bylos dokumentai yra konfidencialūs.

Europos bankai privalo laikytis suvaržymų, nustatytų privatiems asmenims JAV sankcijomis, net jeigu šiems asmenims netaikomos Europos Sąjungos sankcijos. Priešingu atveju Amerika pagal savo įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA) gali imtis priemonių prieš subjektus, pažeidžiančius šiuos suvaržymus.

Borisui Rotenbergui palaikančiam itin glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir jo vyresniam broliui Arkadijui JAV sankcijas paskelbė 2014 metais dėl Ukrainos krizės.

Brolių kartu valdoma bendrovė „Strojgazmontaž“ laimėjo tilto, sujungusio Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį su žemynine šalies dalimi, statybų projektą.

Tačiau Borisas Rotenbergas į ES sankcijų sąrašą nebuvo įtrauktas, kadangi jis turi Suomijos pilietybę.

„Luminor“ suvienys „Nordea“ ir DNB – dviejų pirmaujančių Šiaurės šalių bankų – patirtį, išskirtinį dėmesį klientams ir gerą vietinės rinkos supratimą. Naujojo banko tikslas Baltijos šalyse – tapti pirmaujančiu finansinių paslaugų teikėju finansiškai aktyviems žmonėms ir verslui. Po veiklos sujungimo 2017 metų spalio 1 dieną, „Luminor“ pradės savo veiklą su nauja vadovų komanda iš šešių skirtingų šalių, jai vadovaus Erkkis Raasuke'as, „Luminor Group“ vykdomasis direktorius.  

Klientų aptarnavimas – nuo spalio 1-osios

Iki susijungimo dienos bankai ir toliau veiks kaip dvi atskiros organizacijos. Pats veiklos sujungimas vyks keliais etapais.

Po susijungimo, kurį laiką klientų sąskaitų numeriai, sutartys, mokėjimo kortelės, kodai, slaptažodžiai ir kitos priemonės išliks nepakitusios. Bankų sutartiniai įsipareigojimai kiekvienam banko klientui išliks galiojantys, „Luminor“ finansines paslaugas ir toliau teiks, kaip įprasta. Artimiausioje ateityje klientų sąskaitų aptarnavimas ir mokėjimai bus vykdomi dabartinėse bankininkystės sistemose. Dėl to klientai ir toliau galės naudotis jiems įprastomis elektroninėmis priemonėmis: interneto banku, mobiliąja programėle ir kitomis.

Planuojama, jog daugiau produktų ir paslaugų pokyčių bus įdiegta per pirmąsias šimtą dienų po veiklos sujungimo. Klientai bus laiku ir išsamiai supažindinami su visais papildomais pokyčiais ir patobulinimais, kurie atsiras vystant „Luminor“ veiklą. 

Dėl veiklos sujungimo metu vykstančių procesų ir sistemų atnaujinimo, spalio 1 dieną galimi trumpalaikiai operacijų sutrikimai, įskaitant mokėjimų vykdymą, naudojimąsi interneto bankais, bankomatais ir panašiai. Abiejų bankų specialistai sieks užtikrinti, kad susijungimo procesas būtų sklandus ir klientai jo metu nepatirtų jokių nepatogumų.

„Atlikta apklausa rodo, kad 62 proc. mobiliosios bankininkystės naudotojų Baltijos šalyse svarbu gauti informaciją apie pokyčius banko sąskaitose. Todėl man labai malonu klientams pristatyti šią naują unikalią ir nemokamą paslaugą, kuri yra viena iš „Nordea“ mobiliosios programėlės kertinių akmenų. Sąskaitų apmokėjimas, įvykdyti mokėjimai ar gautas atlyginimas – nuo šiol mūsų klientai bus dar labiau informuoti apie savo finansus“, – sako Jānis Paksis, „Nordea“ elektroninės bankininkystės vadovas Baltijos šalyse. Anot jo, Naujausi duomenys rodo, kad klientai įvertina ir renkasi naudoti nemokamą pranešimų paslaugą. Iki dabar daugiau nei 1000 banko klientų Latvijoje užsisakė gauti pranešimus, Estijoje paslaugą pasirinko daugiau nei 600, o Lietuvoje – apie 300 klientų. Be to, bendras „Nordea“ mobiliosios programėlės atsisiuntimų skaičius Baltijos šalyse, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, išaugo 49 proc. ir pasiekė 108 tūkst. atsisiuntimų.

* Apklausą internetu organizavo SIA „Omnicom Media Group“ naudodamasi Europos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų asociacijos ESOMAR (www.esomar.org) standartais. Apklausa buvo atliekama 2017 m. vasarį, joje dalyvavo 2126 respondentai iš visų Baltijos šalių, amžiaus grupę sudarė asmenys nuo 18 iki 65 metų.

Galimi pranešimų tipai:

• pranešimai apie visus įeinančius mokėjimus konkrečioje sąskaitoje;
• pranešimai apie siunčiamus mokėjimus, viršijančius tam tikrą kliento nustatytą sumą;
• pranešimas kai sąskaitos likutis nukrenta žemiau nei kliento nustatyta riba;
• banko „Nordea“ pasiūlymai (naujos kampanijos, produktai);
• banko „Nordea“ informaciniai pranešimai  (pavyzdžiui: internetinės bankininkystės/ bankomatų pasiekiamumas, poskyrių darbo laiko pakeitimai ir pan.).

Kaip įjungti mobiliosios programėlės pranešimus?

Pirmiausia reikia atnaujinti (arba atsisiųsti, jei dar neturite) „Nordea“ mobiliosios bankininkystės programėlę. Naujoji pranešimų paslauga gali būti įjungta programėlės meniu skyrelyje „Nustatymai“ pasirinkus punktą „Pranešimų nustatymai“. Atsidariusiame lange reikia įjungti šalia „Įjungti pranešimus“ esantį jungiklį ir atlikti pranešimų paslaugos konfigūravimą pagal poreikius kiekvienai iš turimų sąskaitų. Tai atlikus pakeitimus reikia išsaugoti paspaudžiant lango apačioje esantį mygtuką „Išsaugoti“. Programėlės pranešimus gali gauti visi „iPhone“ ir „Android“ telefonų naudotojai, kurie turi ir naudojasi „Nordea“ mobiliosios bankininkystės programėle „Nordea Lietuva“.

Klientai bet kuriuo metu gali lengvai įjungti ar išjungti pasirinktus pranešimus programėlės meniu skiltyje „Nustatymai“.

„Džiaugiamės, galėdami pristatyti būsimo banko pavadinimą. Jis įprasmins esminius mūsų pažadus klientams: būsime šiuolaikiškas, Baltijos šalių gyvenimo būdą ir verslumą suprantantis bankas. Mūsų vizija – tapti geriausiu Baltijos šalių banku, kurio strateginė ašis būtų orientacija į klientus“, – sako jungtinio banko tarybos pirmininkas Nilsas Melngailis.

„Naują prekės ženklą, kaip ir patį būsimą banką, kuriame patys. Turime retą galimybę veikti taip, kaip mums atrodo geriausia, sujungiant mūsų profesionalumą, patirtį ir išskirtinį požiūrį į klientus, - sako būsimo jungtinio banko vadovas Erkkis Raasuke'as. – Sieksime, kad naujasis bankas vadovautųsi šiomis vertybėmis ir trimis pagrindiniais veiklos principais: žmonės – pirmiausia, kokybė kiekvienoje detalėje ir tikslų aiškumas. Tai bus prekės ženklo pažadas visiems mūsų partneriams“.

„Pavadinimas „Luminor“ vienija dvi esmines jungtinio banko stiprybes. Pirmoji pavadinimo dalis perteikia prekės ženklo pažadą sukurti geresnę rytdieną. „Lumin“ – tai lotyniško žodžio šaknis, reiškianti šviesą. Norime savo klientams, bendruomenėms ir šalims, kuriose esame ir veikiame, duoti aiškų ženklą, kad gyvenimas gali keistis į gera ir tai yra kelias į geresnę ateitį. Antroji pavadinimo dalis „nor“ simbolizuoja organizacijos šaknis ir Šiaurės šalių bankų padėtą pagrindą. Šios dvi savybės yra sujungtos į vieną pavadinimą, kad klientams ir darbuotojams tarnautų tarsi kelrodė žvaigždė, primenanti prekės ženklo prasmę ir tikslą“, - sako Freddie'is Baveystockas, prekės ženklą kūrusios agentūros „Future Brands“ vyriausiasis strategijos direktorius.

Bankų susijungimą dar turi patvirtinti atsakingos bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos, tikimasi jog procesas bus baigtas 2017 m. antrą ketvirtį. Kol nebus gauti visi reikalingi patvirtinimai, abu bankai veiks nepriklausomai ir tęs įprastinę veiklą su dabartine vadovybe.

Dauguma jų sutinka, kad valstybinės institucijos turėtų ieškoti būdų, kaip padėti už pigias paskolas norėjusiems įsigyti būstus žmonėms atsiskaityti su "Nordea" banku, tačiau dalis parlamentarų užsimena, kad komitetui nederėtų kištis į privačius banko ir jo klientų santykius.

S.Jakeliūnas: Lietuvos bankas situaciją galėtų įvertinti iš naujo

Komiteto vadovas "valstietis" Stasys Jakeliūnas sako, kad Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba "nepilnai atliko savo darbą" tiriant paskolas Šveicarijos frankais ėmusių "Nordea" banko klientų istoriją.

"Tos institucijos (Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba - BNS) nepilnai atliko savo darbą. "Nordea" bankas, mano asmenine nuomone, pateikė tendencingą ir klaidinančią informaciją. Remiantis tuo, reikalingas kompromisinis sprendimas", - BNS teigė komiteto vadovas.

Anot S.Jakeliūno, dėl "Nordea" situacijos" reikėtų sekti Kroatijos, Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiu, kur valdžia taip pat prisideda prie problemos sprendimo, nes šiose šalyse ji didesnė, kadangi Šveicarijos frankais būsto paskolas buvo paėmę daugiau žmonių.

"Galime pasiūlyti bankui ("Nordea" - BNS) apsvarstyti kompromisinį sprendimą, kad ir bankas nepatirtų didelių nuostolių, ir klientai nekentėtų. Lietuvos banką galime įpareigoti valdyboje dar kartą apsvarstyti šį atvejį, įvertintų mūsų rekomendaciją", - tvirtino S.Jakeliūnas.

Lietuvos bankas dėl "Nordea" ir jo klientų, ėmusių būsto paskolas Šveicarijos frankais, yra pasisakęs, kad klientai "dėl savo išsilavinimo bei darbinės patirties" galėjo ir turėjo suprasti sudaromo su banku sandorio esmę. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba irgi yra konstatavusi, kad "Nordea" pateikė pakankamai informacijos ir klientai turėjo galimybę įvertinti rizikas.

S.Jakeliūnas sutinka, kad toks valstybinių institucijų verdiktas nėra palankus "Nordea" klientams.

"Mano subjektyviu vertinimu, teisme banko klientams galimybių yra labai mažai, nes visos institucijos, pradedant nuo paties komercinio banko iki priežiūros - Lietuvos banko ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, iš esmės yra banko pusėje", - BNS teigė komiteto vadovas.

Tačiau S.Jakeliūnui vis tiek kyla klausimas, ar skolindamas Šveicarijos frankais bankas suteikė visą informaciją apie įmanomas rizikas.

"Apie tos valiutos kurso svyravimus, ar pateikiant tą informaciją, ji nebuvo tendencingai ar klaidinančiai pristatoma. Iš tos informacijos, kuri ir dabar yra banko svetainėje, matosi, kad bankas galimai savo klientus klaidino ir jie paėmė paskolas galimai nepilnai suprasdami, kas gali atsitikti su jų paskolų dydžiu", - svarstė S.Jakeliūnas.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvos banko vadovybė, iš naujo apsvarsčiusi situaciją, savo nuomonę galėtų ir pakeisti.

"Jis (Lietuvos bankas - BNS) gali pareikšti kitą nuomonę. Jeigu jis pritars mūsų pasiūlymui, kaip subalansuotam ir racionaliam, tai gali tapti ir argumentu komerciniam bankui kitaip elgtis, arba bent jau žmonėms ginčijant teisme - jie galėtų naudotis mūsų ir Lietuvos banko poziciją, motyvuojant, kad yra ir kita nuomonė", - teigė komiteto vadovas.

M.Majauskas: "Nordea" pamoka jau išmokta

Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad pagrindinė "Nordea" užduota "šveicariška pamoka" jau išmokta - nuo liepos paskolas Lietuvoje bus galima išduoti tik ta valiuta, kokia kredito ėmėjas gaus pajamas. Pasak jo, dabar pats laikas sutelkti maksimalų dėmesį į gyventojų finansinio raštingumo didinimą.

"Turime stiprinti vartotojų pozicijas apsaugant nuo galimų rizikų jas perkeliant finansinėms institucijoms, nes jos turi daugiau patirties ir instrumentų. Vartotojus turime lygiagrečiai šviesti ir didinti jų finansinį raštingumą, kad priimdami sprendimus adekvačiai įvertinti rizikas. Turime spausti bankus, kad jie užtikrintų, jog kiekvieną kartą bendraujant su klientu, jiems prisiimant įsipareigojimus, jie būtų šviečiami", - BNS teigė M.Majauskas.

Jis mano, kad didžiąją finansinio raštingumo kėlimo naštos dalį turėtų prisiimti bankai bei siūlo apriboti galimybes teikti klientams rizikingus finansinius produktus.

"Jeigu teikia tas paslaugas, turi užtikrinti, kad jas pasirenkantys žmonės supranta, ką daro", - BNS teigė parlamentaras.

Tačiau M.Majauskas abejoja, ar Seimui derėtų kištis į konkrečius banko ir jo klientų tarpusavio santykius.

A.Butkevičius: "Nordea" klientų naudai galėtų atsisakyti dalies pelno

Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus teigimu, valstybinės institucijos neturėtų nusisukti nuo "Nordea" klientų rūpesčių.

"Gali (komitetas - BNS) kreipti į banką, kad bankas paieškotų galimybių padėti tiems žmonėms", - BNS teigė A.Butkevičius.

Parlamentaras siūlo šioje istorijoje bankui "prisiimti dalį" kaltės ir paaukoti šiek tiek savo pelno.

"Žmogiškumo prasme vis dėlto bankas turėtų prisiimti tam tikrą dalį būsimų padidėjusių šeimos biudžeto išlaidų dėl paskolos grąžinimo. Pats turėtų surasti sprendimą ir savo pelno sąskaita tuos įsipareigojimus padengti", - teigė jis.

A.Butkevičius taip pat priekaištauja Lietuvos bankui, kad jis laiku neinformavo apie galimus Šveicarijos franko kurso pokyčius.

A.Maldeikienė: "Nordea" klientams reikėtų padėti

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušra Maldeikienė taip pat siūlo pasirūpinti į pigesnių būstų paskolų siekusiais banko klientais.

"Būčiau linkusi arčiau tos pusės, kad palaikyti tokį sprendimą, kad būtų atsižvelgiama į tuos žmones, kurie tas paskolas pasiėmė, o dabar jas sudėtinga mokėti, nes viskas išbrango. Mūsų šalis taip daug žmonių netenka, kad turėtų bandyti visais būdais apsaugoti tuos, kurie čia gyvena. Kai Lietuvos bankas ar Konkurencijos taryba užima tokią poziciją ir teigia, kad jums kažkas kažkada sakė, o jūs visvien kvailai elgiatės, man neatrodo, kad tai dora", - BNS teigė parlamentarė.

Ji neatmetė galimybės, kad "Nordea" klientams galėtų būtų padedama grąžinti paskolas numatant tikslinę dotaciją biudžete arba tam skiriant dalį Lietuvos banko pelno.

"Šitoje šalyje nepaprastai lengvai kompensuojamos pensijos, teisėjų neprarasti darbo užmokesčiai, išmetami pinigai mistinėms šventėms, fejerverkams, o čia eina kalba apie žmones, kurie turi būstus. Ką mes pasieksime, jeigu jie liks prie suskilusios geldos?" - pridūrė A.Maldeikienė.

Seimo narės manymu, kompensacijoms nereikėtų "kosminių sumų".

"Prisiminkime, beje, kaip atsidaro pinigų padengti akcinio inovacinio banko po jo bankrutavimo išmokėjimus indėlininkams, nes tada Indėlių draudimo įstatymo dar nebuvo. Čia nebūtų pirmas toks atvejis", - BNS teigė A.Maldeikienė.

"Nordea" klientų pozicija

"Nordea" klientai bando išsireikalauti, kad bankas leistų jiems be papildomų išlaidų nusikratyti paskolų mokėjimo frankais naštos.

Į Lietuvos banką kreipęsi kai kurie iš "Nordea" paskolas ėmę Šveicarijos frankais centrinį šalies banką tikino, kad "Nordea", pristatydamas paskolą šia valiuta kaip saugesnę alternatyvą, palyginti su būsto paskolomis, paimtomis litais arba eurais, klientus suklaidino, nes neišaiškino kurso pasikeitimo rizikos ir informaciją apie jo svyravimą pateikė tokiu būdu ir už tokį laikotarpį, kad sukeltų įspūdį, jog frankas yra labai stabilus ir svyruoja minimaliai.

"Nordea" klientai mano, kad bankas galėjo ir privalėjo išanalizuoti pasaulinę praktiką, kokia gali kilti rizika, susijusi su paskolomis užsienio valiutomis ir būtent savo klientams siūlomais frankais.

Lietuvos bankas buvo prašomas įvertinti, ar "Nordea" veiksmuose nėra vartotojų klaidinimo požymių, ir įpareigoti "Nordea" perskaičiuoti paskolas eurais mokėjimo dienos kursu pagal pradinį franko ir euro kursą nuo paskolos frankais suteikimo dienos, įskaitant sumokėtas įmokas paskolai ir palūkanoms padengti.

Paskolas frankais teikė tik "Nordea" ir tik tris mėnesius

"Nordea" buvo vienintelis iš šalies komercinių bankų 2008 metų kovą pasiūlęs paskolas Šveicarijos frankais, tačiau jau tų pačių metų birželį jų buvo atsisakyta. Tada kreditų frankais palūkanos buvo kone perpus mažesnės nei euro.

Šveicarijos frankas nuo 2008-ųjų iki 2011 metų pabrango beveik 60 proc. lito ir euro atžvilgiu. Prieš ketverius metus skelbta, kad maždaug 360 gyventojų šia valiuta yra paėmę paskolas. 2015 metų pradžioje tokių klientų buvo likę 302.

Šveicarijos franko vertė euro atžvilgiu pastebimai išaugo po to, kai šalies centrinis bankas 2015 metų sausio 15 dieną atsisakė 2011 metais nustatytos viršutinės franko kurso euro atžvilgiu ribos, kuri sudarė 1,2 franko už eurą.

"Nordea" buvo išdavęs 68,115 mln. eurų paskolų frankais.

Prieš aštuonerius metus, 2009-ųjų sausio mėnesį, didžiausias palūkanas už 1 metų terminuotą indėlį litais mokėjo „Nordea“ bankas – net 11 proc.  Tai buvo netikėta, nes šis bankas nebuvo iš tų, kuris siūlytų itin dideles palūkanas. Tuo laikotarpiu konkurencingiausios buvo Ūkio banko, Šiaulių banko ir „Snoro“ banko siūlomos palūkanos, tačiau tą mėnesį net minėti bankai mokėjo mažesnes palūkanas - Ūkio bankas ir Šiaulių bankas po 10,30 proc., „Snoras“ – 10,20 proc.

Turintys santaupų galėjo lengvai uždirbti niekuo nerizikuodami, nes indėliai iki 100 tūkst. eurų apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.  Kas turėjo susitaupęs daugiau, galėjo indėlius padėti į kelis skirtingus bankus, kad neatsitiktų, kaip garsiam latvių kompozitoriui Raimondui Paului,  patikėjusiam „Snorui“  priklausančiam „Latvijas Krajbanka“ apie milijoną eurų (739 tūkst. latų). 

2009-aisiais aukštos palūkanos laikėsi ilgai. Didelės jos buvo ir už trumpalaikius indėlius. Tų metų pavasarį Ūkio bankas už 1 mėnesio terminuotą indėlį litais mokėjo 9,10 proc. metinių palūkanų, vasaros pabaigoje „Snoras“ už 1 mėnesio  indėlį - 8,70 proc. metinių palūkanų. Tačiau buvo akivaizdu, kad palūkanos ims sparčiai mažėti.

2009 m. pabaigoje „Snoras“  už 1 metų terminuotą indėlį dar mokėjo 8,25 proc. palūkanas.

2010-aisiais bankai palūkanas sumažino drastiškai. Vasario mėnesį  patraukliausias palūkanas siūlė Ūkio bankas – 5,70. Po mėnesio jos siekė tik 4,70, o metų pabaigoje – 3,90 proc.

Palūkanos ir toliau mažėjo.  2011 m. rudenį „Citadele“ banke  dar buvo galima gauti 3,10 proc. metinių palūkanų, 2012 m. rudenį Šiaulių banke – 3,0 proc.

2013-ųjų rudenį Šiaulių bankas dar mokėjo 1,70 proc. metinių palūkanų  už metams padėtą indėlį.

2014 m. rudenį „Nordea“ bankas už 13 mėnesių terminuotą indėlį siūlė 2 proc. metinių palūkanų.  Tačiau tai buvo akcija, o tuo metu iš bankų mokamų palūkanų uždirbti jau buvo galima itin menkai.

2015 m. pabaigoje  už metų trukmės terminuotą indėlį eurais daugiausia mokėjo „Citadele“ - 1,01 proc.

Dabar nė vienas bankas Lietuvoje (apie kredito unijas šiame straipsnyje nekalbame) už terminuotą indėlį eurais nemoka net 1 procento palūkanų.

Šiuo metu už 1 metų trukmės terminuotą indėlį eurais, sudarant sutartį banko skyriuje,  didžiausias palūkanas – 0,80 proc. – moka „Citadele“ bankas.  Medicinos bankas siūlo 0,60 proc., Šiaulių bankas – 0,50 proc.  metinių palūkanų. 

Kiti bankai palūkanų nemoka arba siūlo tik 0,10 proc.

Visada dideles palūkanas mokėjusių "Snoro" ir Ūkio banko nebeliko.