Anot mero, tokį susitarimą pavyko pasiekti su „Norfos mažmenos“ vadovu Dainiumi Dunduliu.

„Dėkoju „Norfos mažmenos“ vadovui Dainiui Dunduliui, su kuriuo asmeniškai teko bendrauti siekiant, kad gyventojams būtų sudarytos sąlygos laikyti savo automobilius, ir klaipėdiečiai patirtų mažiau nepatogumų dėl parkavimo vietų trūkumo. Tikiuosi, kad šis pavyzdys paskatins ir kitų prekybos centrų valdytojus atverti savo aikšteles. Dėl to tęsiame derybas ir siekiame pozityvaus rezultato“, – tikino A. Vaitkus.

Tęsiame derybas ir siekiame pozityvaus rezultato.

Klaipėdos meras savo įraše dar kartą priminė vieną svarbiausių prioritetų – kad uostamiestyje daugėtų vietų automobiliams statyti.

„Bendradarbiavimas su prekybos centrų savininkais – galimybė bent iš dalies pagelbėti gyventojams. Savivaldybė taip pat tęsia darbus ir planuoja naujų parkavimo vietų įrengimą. Pernai įrengėme 500 vietų, o šiais metais planuojame kelis kartus daugiau“, – akcentavo A. Vaitkus.

Arvydas Vaitkus. I. Kiseliovaitės nuotr.

Gyventojai paskaičiavo, kad už stovėjimą minėtoje aikštelėje nuo 20 iki 9 val. reikės susimokėti maždaug 1,1 euro. Dalis klaipėdiečių mano, kad tai – sveikintinas dalykas. Kita pusė nusiteikusi ne itin pozityviai, kadangi dėl to esą atsiras papildomų išlaidų.

„Nemokamų vietų įrenkite, kiek yra neišnaudotų plotų“, – skundėsi gyventojas.

Panašiai rašė ir kiti bei pridūrė, kad Klaipėdoje galėtų atsirasti kelių aukštų parkavimo aikštelės. Taip pat siūloma įrengti ir požeminių stovos vietų.

LVAT teisėjų kolegija pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) išvadoms, kad bendrovės „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ dėl tarpusavio sąsajų laikytinos vienu vienetu pagal MPĮNVDĮ, todėl Konkurencijos taryba tinkamai vertino abiejų bendrovių veiksmų atitiktį MPĮNVDĮ nuostatoms, nors „Rivona“ ir nevykdo mažmeninės prekybos veiklos.

VAAT 2020 m. sausį pripažino, jog „Rivona“ yra taip susijusi su „Norfos mažmenos“ vykdoma mažmeninės prekybos veikla, kad MPĮNVDĮ prasme abi įmonės yra laikytinos vienu vienetu, vykdančiu mažmeninės prekybos veiklą, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė 72 000 Eur baudą „Norfos mažmenai“, kuri savo prekybos centruose vykdo ir įgyvendina tarp „Rivonos“ bei tiekėjų sudarytas sutartis.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba išnagrinėjo 2017–2018 m. abiejų minėtų bendrovių sutartis su tiekėjais ir nustatė, kad šie buvo įpareigoti mokėti tam tikrą mokestį už prekybines-reklamines akcijas, numatytas kiekvienai prekių kategorijai, papildomai sumokant ir neišnaudotas sumas. Taip pat už nuostatų pažeidimus tiekėjams buvo numatyta atsakomybė.

MPĮNVDĮ draudžia mažmeninės prekybos įmonei reikalauti tiekėjo apmokėti pardavimo skatinimo išlaidas ar jų dalį, išskyrus atvejus, kai abi šalys raštu susitaria tiek dėl apmokamų išlaidų dydžio, tiek dėl numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų. Nagrinėtu atveju „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ sutartyse su tiekėjais numatė tik mokėtinas sumas už pardavimo skatinimą, tačiau, kokių konkrečių veiksmų planuojama imtis, detaliai neįvardijo. Taigi, bendrovės ne tik neužtikrino sąlygų tiekėjams sudaryti jų valią ir interesus atitinkantį susitarimą dėl pardavimo skatinimo veiksmų bei biudžeto, bet ir sukėlė jiems papildomą finansinę naštą, nes tiekėjai privalėjo sumokėti visas iš anksto pardavimo skatinimui numatytas sumas arba jas perkelti į kitų metų biudžetą, nepriklausomai nuo to, ar pardavimo skatinimo veiksmai buvo vykdomi, ar ne.

Tyrimo metu Konkurencijos taryba išnagrinėjo 2017–2018 metų bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ sutartis su tiekėjais ir nustatė, kad šie buvo įpareigoti mokėti tam tikrą mokestį už prekybines–reklamines akcijas, numatytas kiekvienai prekių kategorijai, papildomai sumokant ir neišnaudotas sumas, teigiama pranešime.

„Bendrovės ne tik neužtikrino sąlygų tiekėjams sudaryti jų valią ir interesus atitinkantį susitarimą dėl pardavimo skatinimo veiksmų bei biudžeto, bet ir sukėlė jiems papildomą finansinę naštą, nes tiekėjai privalėjo sumokėti visas iš anksto pardavimo skatinimui numatytas sumas arba jas perkelti į kitų metų biudžetą, nepriklausomai nuo to, ar pardavimo skatinimo veiksmai buvo vykdomi, ar ne“, – pranešime cituojama Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupės vadovė Ditė Anilionienė.

Nors įstatymą pažeidė vienu ūkiniu vienetu laikomos bendrovės „Norfos mažmena“ ir „Rivona“, bauda skirta „Norfos mažmenai“, kuri savo prekybos centruose vykdo ir įgyvendina tarp „Rivonos“ bei tiekėjų sulygtas akcijas, teigia institucija.

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas draudžia mažmeninės prekybos įmonei reikalauti tiekėjo apmokėti pardavimo skatinimo išlaidas ar jų dalį, išskyrus atvejus, kai abi šalys raštu susitaria tiek dėl apmokamų išlaidų dydžio, tiek dėl numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų.

Konkurencijos tarybos nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Bendrovės prekių ir paslaugų mažmeninė apyvarta su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) siekė 513,188 mln. eurų ir buvo 1,5 proc. didesnė nei 2015-aisiais (505,826 mln. eurų), teigiama "Norfos mažmenos" pranešime.

"Norfos mažmenos" valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio teigimu, apyvartos augimą lėmė mažų kainų prekių asortimento "Norfoje" padidėjimas ir nuosekli parduotuvių tinklo pertvarka.

"Uždarome dar likusias senas, moraliai pasenusias parduotuves. Atidarome naujus, ne tik funkcionalius, estetiškai patrauklius, bet ir energiją taupančius prekybos centrus", - pranešime sakė D. Dundulis.

Nuo kitų metų vasario įsigaliojus naujai gėrimų pakuočių tvarkymo sistemai, užstatas už vienkartines pakuotes didinamas nuo 7 iki 10 centų. Tokį jo dydį penktadienį patvirtino aplinkos ministras.

Ministerijos teigimu, užstatas bus taikomas vienkartinėms 0,1-3 litrų pakuotėms, į kurias bus išpilstytas alus, sidras, vynas, alkoholiniai kokteiliai, nealkoholiniai gėrimai, vanduo, sultys.

Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ iki kitų metų vasario Lietuvoje ketina sukurti vienkartines gėrimų pakuotes surenkančių taromatų tinklą.

Kitą savaitę taromatų tinklo diegimą pirmasis iš prekybos tinklų pristato „Maxima“.

Nauja užstato sistema Lietuvoje pradės veikti kitų metų vasarį - pasikeis vienkartinių pakuočių ženklinimas, už sistemą bus atsakingi du administratoriai: „Užstato sistemos administratorius“ bei bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Kauno alus“ įsteigta bendrovė „Užstatas“.

Šiuo metu depozitas už vienkartinę gėrimų pakuotę Lietuvoje siekia 7 centus.

"Norfa" jai priklausančiojepieno perdirbimo įmonėje Alytuje rengia 4 mln. eurų vertės fermentinių sūrių gamybos liniją - šiuo metu baigiami pastatų tvarkymo darbai ir skelbiamas konkursas įrangos tiekėjams, o kada realiai prasidės gamyba, priklausys nuo to, kaip pavyks įrengti įrenginius ir sukurti produktus. Didiesiems perdirbėjams tai žinia, kad ir taip ankštoje vidaus rinkoje konkurencija stiprės.

"Verslo žinioms" įmonės "Norfos mažmena" valdybos pirmininkas Dainius Dundulis sakė, kad naujo cecho produkcija bus skirta tiek "Norfos" tinklui, tiek eksportui, nes prekybininkai pradėjo plėtrą Baltarusijoje.

Dabar "Norfos" pieninė per parą perdirba apie 100 tonų pieno, o pradėjus gaminti sūrį, šis kiekis didės iki 170 tonų - per dieną bus gaminama 10 tonų fermentinio sūrio, nors pajėgumas leistų gaminti daugiau -15 tonų.

Vykdydami tikslinius tyrimus maisto klastotėms nustatyti, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai Šalčininkų pasienio veterinarijos poste sulaikė šaldytos žuvies ir pašaro šunims siuntas su padirbtais veterinarijos sertifikatais. Tiriant rinkoje parduodamo medaus mėginius, sulaikyta lenkiško medaus siunta, paaiškėjus, kad vietoj deklaruoto liepų medaus produkte vyravo pupinių augalų medus.

18 tonų šaldytos žuvies vežta iš Kazachstano į Čekiją. Šią siuntą gabeno UAB „Progvita", registruota Vilniaus rajone. Žuvies siunta sustabdyta Šalčininkų pasienio veterinarijos posto pareigūnams kilus įtarimui, kad gali būti suklastoti veterinariniai dokumentai. Susisiekus su Kazachstano kompetentinga institucija, įtarimai pasitvirtino. Tame pačiame veterinarijos poste praėjusį savaitgalį sulaikyta daugiau kaip 16 t šunų ėdalo, vežto iš Italijos į Kazachstaną. Patikrinus Italijoje išduotus veterinarinius dokumentus bei minėtą siuntą, nustatyti grubūs neatitikimai. Ši siunta sulaikyta, vyksta tyrimas.

„Šiemet tai jau trečias atvejis, kai į Europos Sąjungos valstybes bandoma įvežti žuvies ar kitą gyvūninę produkciją su padirbtais veterinariniais sertifikatais. Kazachstanas yra įtrauktas į padidintos rizikos šalių sąrašą, todėl iš jo importuojami produktai tikrinami griežčiau. Nustačius, kad įvežamą produkciją lydintys dokumentai suklastoti, visa produktų siunta sunaikinama, nes veterinarijos sertifikatas yra pagrindinis dokumentas, liudijantis siuntos saugą ir kokybę. Jei šie dokumentai suklastoti, vadinasi nėra ir eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos suteiktų garantijų, kad teikiama produkcija yra saugi", - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Atliekant tyrimus rinkoje, taip pat išaiškintas klastojimo atvejis - vartotojai buvo klaidinami dėl botaninės (augalinės) medaus kilmės.

Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams nusiuntus ištirti laboratorijoje lenkiško medaus „Huzar” mėginį, paaiškėjo, kad liepų žiedų medumi pavadintame produkte vyraujančios žiedadulkės buvo ne liepų, o pupinių augalų.

Liepų žiedų medumi „Huzar” buvo prekiaujama UAB „Norfos mažmena” prekybos tinkle (stikliniuose indeliuose po 500 g., gamintojas „Huzar” Sp.z.o.o. (Lenkija), tiekėjas UAB „Rivona" (Lietuva), tinkamas vartoti iki 07-2017). Tiekėjui nurodyta sustabdyti minėto medaus tiekimą į rinką ir produktą tinkamai perženklinti. Vartotojai, įsigiję minėto medaus, gali grąžinti jį į prekybos centrus UAB „Norfos mažmena” ir atgauti sumokėtus pinigus.

„Maisto klastočių atvejų nustatome kasmet. Jautriausiais produktais klastojimui visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje pripažįstami žuvis ir medus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais ištyrus medaus mėginį, paaiškėjo, kad tai viso labo produktas, pagamintas iš cukraus (fruktozės ir gliukozės) sirupo ir kvapiųjų medaus medžiagų. Todėl kontrolės metu didesnį dėmesį skiriame būtent žuvies ir medaus produktams, pavyzdžiui, tikrindami restoranus ir kavines, aiškinamės, ar užsisakę žuvies, vartotojai neapgaudinėjami patiekiant jiems patiekalą, pagamintą iš pigesnės žaliavos", - komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Pirmoji vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemą pradėjusi administruoti bendrovė "Užstato sistemos administratorius" ragina prekybininkus jau per balandį pateikti paraiškas, kiek taromatų jiems reikės. Tačiau dalis prekybininkų sako užsakyti automatų neskubės ir lauks, kol dirbti pradės antrasis administratorius - gal šis pasiūlys geresnę kainą, rašo "Verslo žinios".

"Nustatyti taromatų poreikį - vienas svarbiausių darbų kuriant sistemą, tad kviečiame prekybininkus per balandį įvertinti, kiek jiems reikės taromatų, ir pateikti paraiškas", - teigė "Užstato sistemos administratoriaus" vadovas Gintaras Varnas.

"Maxima LT" skaičiuoja, kad jai reikės 190 taromatų, "Iki" - 238, o "Rimi Lietuva" - 48. Tačiau "Norfos mažmenos" valdybos pirmininkas Dainius Dundulis teigia, kad ieškos, kur patiems įsigyti taromatų ir laukia pasiūlymų iš Vokietijos gamintojų.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai vis dar spaudžia tiekėjus, nors penktadalio jų pozicijos kiek sustiprėjo, pareiškė Konkurencijos taryba.

Naujosios tarybos apklausos duomenimis, derantis dėl naujų sutarčių sąlygų, pagerėjo 20 proc. tiekėjųpozicijos. 2013 metais taip jautėsi tik 10 proc. tiekėjų.

"Vienas iš apklausoje dalyvavusių tiekėjų nurodė, kad efektyvi mažmeninių prekybos įmonių priežiūra padėjo jam išsilaikyti rinkoje, o gautos pajamos buvo skirtos naujų produktų kūrimui. Šis įvertinimas liudija, kad įstatymas (Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas - BNS) prisideda prie tikslų, kurių siekė įstatymo leidėjas, įgyvendinimo", - pranešime spaudai sako Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.

Iš apklausoje apie prekybos tinklų ir tiekėjų bendradarbiavimo aspektus dalyvavusių 82 tiekėjų 73 proc. teigė, kad jų padėtis derantis dėl naujų sutarčių nepasikeitė.

Kitoje apklausoje apie prekybos tinklų tiekėjams taikomas baudas dalyvavę tiekėjai teigė manantys, jog prekybos tinklai baudas ir sankcijas jiems nustato vienašališkai, o baudos būna nepropocingai didelės.

Tuo tarpu apklausoje dalyvavę didieji prekybos tinklai griežtą sankcijų tiekėjams politiką teisina poreikiu užtikrinti tinkamą prekių tiekimą, disciplinuoti sutarčių nesilaikančius tiekėjus, o taip pat vartotojų interesais.

Šiuo metu Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią, kriterijus atitinka keturios mažmeninės prekybos įmonės: "Maxima LT", "Palink", "Rimi Lietuva" ir "Norfos mažmena".

Konkurencijos taryba pernai gruodį už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą su šaldytos tešlos produktų gamintoja "Mantinga" dėl produktų kainų derinimo bendrovei "Maxima LT" skyrė 16,9 mln. eurų, o "Mantingai" - 4,4 mln. eurų baudas. "Maxima LT" tarybos sprendimą apskundė teismui.

Be to, tarybapernai sausį pripažino, kad "Maxima LT", sudarydama sutartis su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais, pažeidė įstatymą, todėl jai buvo skirta 11,6 tūkst. eurų (40 tūkst. litų) bauda.