„Mes pareikalavome, kad Norvegija kuo greičiau išspręstų šią problemą“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Nurodėme, kad nedraugiški veiksmai prieš Rusiją neišvengiamai prives prie atitinkamų atsakomųjų priemonių“.

Įtariamasis, kuris, kaip manoma, veikė vienas, buvo sulaikytas.

„Nusikaltimo vieta tapo baras „London Pub“, kaimyninis klubas ir netoliese esanti gatvė, kur įtariamasis buvo sulaikytas praėjus kelioms minutėms nuo šaudynių pradžios“, - laikraščiui „Aftenposten“ sakė policijos atstovas Tore Barstadas.

Iš 14 sužeistųjų keli yra sunkios būklės.

„London Pub“ yra populiarus gėjų baras ir naktinis klubas Oslo centre.

„Pamačiau, kaip atvyko žmogus su krepšiu, jis išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti“, – pasakojo Norvegijos visuomeninio transliuotojo NRK žurnalistas Olavas Roennebergas.

Išpuolio motyvas kol kas nežinomas. Vėliau šeštadienį Osle turėtų įvyks kasmetinis „Pride“ paradas.

Ceremonijoje, surengtoje praėjus beveik 11 metų po daugiausiai gyvybių pareikalavusių žudynių Norvegijoje taikos metu, dalyvavo išgyvenusieji, aukų šeimos ir artimieji, ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stiorė), sosto įpėdinis Haakonas (Hokonas) ir kiti pareigūnai.

„Mums, kaip tautai, reikia atminties vietos. Vietos, kuri amžinai primintų mums visus tuos, kurių netekome. Vietos, kurioje mūsų vaikai ir anūkai galėtų sužinoti apie tai, kas įvyko, apie dešiniojo ekstremizmo ir neapykantos pasekmes“, – kalbėjo premjeras.

2011 metų liepos 22-ąją A. B. Breivikas detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie vyriausybės pastato Osle. Po sprogdinimo, pražudžiusio aštuonis žmones, A. B. Breivikas nuvyko į Utiojos salą, kur kairiosios Darbo partijos jaunimo lygos vasaros stovykloje nušovė dar 69 žmones, daugiausiai paauglius.

Jis sakė savo aukas nužudęs todėl, kad jos skatino daugiakultūriškumą.

A. B. Breivikui, kuriam dabar 43-eji, 2012 metais buvo skirta 21 metų laivės atėmimo bausmė. Ši griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė gali būti pratęsta, jeigu asmuo laikomas tebekeliančiu pavojų visuomenei.

Vasarį teismas atmetė prašymą lygtinai atleisti jį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, pareiškęs, jog „išlieka aiškus pavojus, kad (Breivikas) sugrįš prie elgesio, privedusio iki liepos 22-osios teroristinių atakų“.

Memorialą, stovintį prie prieplaukos, iš kurios žmonės keltu plaukia į Utiojos salą, sudaro 77 bronziniai stulpai, simbolizuojantys kiekvieną žuvusįjį.

50-metė Martha Louise, ketvirtas žmogus eilėje į sostą po brolio princo Haakono (Hokono) ir jo vaikų, yra atsisakiusi daugumos savo oficialių titulų ir pareigų, kad galėtų atsidėti privačiai veiklai.

„Jo Didenybė karalius ir Jos Didenybė karalienė nusiuntė nuoširdžiausius sveikinimus ir linki jiems sėkmės ateityje“, – sakoma karališkųjų rūmų pareiškime.

Martha Louise turi tris dukteris iš ankstesnės santuokos su norvegų rašytoju Ari Behnu (Ariu Benu), nusižudžiusiu 2019 metų gruodį. Pora išsiskyrė 2016-aisiais.

2019-aisiais princesė patvirtino savo santykius su 47 metų D. Verrettu, dar vadinamu šamanu Dureku.

Martha Louise yra „alternatyvių gydymo metodų“ entuziastė ir Skandinavijoje turi ekscentriškos asmenybės įvaizdį. Ji teigia bendraujanti su angelais ir rengia atitinkamus kursus, rašo knygas.

Kalifornijoje gyvenantis D. Verrettas socialinėje žiniasklaidoje patvirtino sužadėtuves.

„Ji pasakė TAIP!“ – instagrame parašė jis.

Norvegijos žiniasklaida narstydavo poros santykius, o princesė buvo kritikuojama už verslo ir karališkosios šeimos reikalų suplakimą jai reklamuojant paskaitų turą „Princesė ir Šamanas“.

Norvegijos klubas neturėjo sau lygių Budapešte vykusiame EHF Čempionų lygos finaliniame ketverte, kuriame net dukart buvo pagerintas žiūrovų lankomumo pasaulio rekordas.

Jau šeštą kartą Čempionų lygą laimėjusios dvi „Vipers“ atstovės pasivijo varžybų rekordininkę legendinę Aušrą Miklušytę-Fridrikas, praneša Lietuvos rankinio federacija.

„Vipers“ rankininkės finale 33:31 įveikė audringai sirgalių palaikomą Vengrijos čempionę Dėro „Audi“ komandą. Finalo rungtynes stebėjo net 15 400 žiūrovų, tai naujas visų laikų moterų klubinio rankinio varžybų pasaulio rekordas. Jis pagerintas praėjus vos parai po pusfinalio, kuriame apsilankė 14 800 žiūrovų.

Naudingiausia finalo ketverto rankininke išrinkta „Vipers“ atakų lyderė čekė Marketa Jerabkova. Pusfinalyje ir finale M. Jerabkova pelnė net 19 įvarčių.

Kristiansando klubui atstovaujančios Katrine Lunde ir Nora Mork Čempionų lygos nugalėtojomis tapo jau šeštą kartą karjeroje. Iki tol po šešis kartus šiuolaikinę Čempionų lygą buvo laimėjusios tik lietuvė A. Fridrikas ir juodkalnietė Bojana Popovič.

Vilniaus „Eglės“ komandoje karjerą pradėjusi A. Fridrikas Čempionų lygą laimėjo su Vienos „Hypobank“ klubu 1994, 1995, 1998 ir 2000 m., o su danų „Slagelse“ triumfavo 2004 ir 2005 m. Geriausia 1999 m. pasaulio rankininkė A. Fridrikas du sezonus iš eilės yra tapusi ir rezultatyviausia Čempionų lygos žaidėja.

Nuo 1961 m. organizuojamą Čempionų taurės turnyrą, kuris nuo 1993 m. tapo Čempionų lyga, du kartus yra laimėjusios Kauno „Žalgirio“ rankininkės. Žalgirietės stipriausiomis Europoje tapo 1967 ir 1968 metais.

Norvegijos Visuomenės sveikatos institutas (FHI) nusprendė neskelbti informacijos apie pacientą ir neįvardyti šalies, iš kurios jis grįžo į tėvynę. O Vengrijoje, pasak leidinio „Delmagyar“, kuris remiasi šalies vyriausiąja gydytoja Cecília Müller, beždžionių raupais užsikrėtė 38 metų vyras.

Pasak Norvegijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Helenos Niemi Eidės, šalis ruošėsi pirmųjų infekuotųjų atsiradimui, FHI yra parengęs operatyvaus reagavimo procedūras ir rekomendacijas.

Pirmasis užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis buvo užfiksuotas gegužės 7 d. Didžiojoje Britanijoje. Manoma, kad pacientas užsikrėtė, lankydamasis Nigerijoje. Iki šiol infekcijos atvejų užfiksuota Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.

„Tai šeima iš Sirijos, o kaltininkas ir auka yra susituokę“, – sakė policija.

Iš pradžių buvo įtariama, kad užpuolikas aukas rinkosi atsitiktinai.

Visuomeninis transliuotojas NRK citavo vietos policijos viršininką Havardą Revą (Hovardą Revą), patvirtinusį, kad užpuolikas buvo sulaikytas praėjus 10–15 minučių po pirmojo pranešimo apie ataką, gauto 8 val. 58 min. vietos (9 val. 59 min. Lietuvos) laiku.

Incidentas įvyko prie autobusų stotelės Norės miestelio centre Niumedalio slėnyje, į šiaurę nuo Kongsbergo, nurodė visuomeninis transliuotojas.

Televizija TV2 pranešė, kad į įvykio vietą atvažiavo skubiosios pagalbos ir policijos automobilių, taip pat atskrido medikų sraigtasparnis.

Toje vietoje buvęs prekes išvežiojęs Williamas Scottas (Viljamas Skotas) laikraščiui VG sakė matęs ant žemės gulinčią sužalotą moterį.

„Iš pradžių pagalvojau, kad įvyko avarija, nes ant žemės buvo didelis kraujo klanas“, – nurodė įvykio liudininkas.

Pernai spalį Kongsberge vyras, ginkluotas peiliais ir lanku su strėlėmis, nužudė penkis žmonės.

Trečiadienį buvo pradėta nagrinėti dėl šios atakos kaltinamo Danijos piliečio Espeno Anderseno Bratheno (Espeno Anderseno Broteno) byla. Kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl nužudymo ir bandymų nužudyti, bet ekspertai sakė, kad jo psichika yra sutrikusi.

Karo policija rado net 38 vaizdo įrašus. Seržantas sulaukė bausmės – turės sumokėti 25 tūkst. Norvegijos kronų. Kalėjimo greičiausiai išvengs.

Seržantas neprarado ir darbo – tiesiog gavo kitas, ne vadovo, pareigas. Vyras nenorėjo komentuoti įvykių, bet prisipažino esąs kaltas ir pažadėjo atlyginti nukentėjusiajai.

Norvegų karių moterų tinklas paskelbė pareiškimą, kuriuo pareikalavo, kad kariuomenė ir gynybos ministerija imtųsi rimtesnių priemonių, kad kariuomenėje neliktų tolerancijos seksualiniam priekabiavimui.

Pasak V. Rupšio, Lietuva labai vertina Norvegijos indėlį užtikrinant regiono saugumą ir apginamumą. Norvegija operatyviai sureagavo į Rusijos karą prieš Ukrainą ir pasikeitusią saugumo situaciją rytiniame Aljanso flange bei padidino savo karių skaičių NATO priešakinių pajėgų batalione, atsiųsdama papildomą mechanizuotų pėstininkų būrį su karine technika ir pratęsdama savo pajėgų rotaciją Lietuvoje.

„Lietuvos bendradarbiavimas su Norvegija prasidėjo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva visuomet jautė didžiulę Norvegijos paramą, ypač dabartiniu metu. Norvegijos karių buvimas Lietuvos teritorijoje ir jų įsipareigojimas mūsų saugumui yra ypatingai svarbus, nes mes turime ne tik stiprų, aukštos kovinės parengties sąjungininką, bet ir tikrą draugą. Kartu mes esame stiprūs“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Kariuomenės nuotr.

Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, aptariant geopolitinę situaciją ir regiono saugumo iššūkius, V. Rupšys pabrėžė, kad visiems aišku, jog, jeigu kažkas nuspręstų užimti mūsų teritoriją, mes ginsimės kartu su savo sąjungininkais. Lietuva pasitiki Norvegija ir kitais sąjungininkai bei didžiuojasi priklausydama NATO šeimai.

Vizito metu kariuomenės vadas Andøya poligone stebėjo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS kovinio šaudymo pratybas, kuriose buvo naudojamas naujos kartos paleidėjas „High Mobility Launcher“ (HML) ir atliekamas naujo ginklo mobilumo bei greito parengimo kovai galimybių vertinimas, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Gegužę, pasibaigus generolo leitenanto Valdemaro Rupšio vizitui šiame poligone, įvyks kovinio šaudymo pratybos, kuriose dalyvaus Lietuvos karinių oro pajėgų kariai. Šiose kovinio šaudymo su NASAMS sistemomis pratybose Lietuvos kariai dalyvaus ir kitąmet.

NASAMS sistemų perdavimas Lietuvai, įsisavinimas ir integravimas į mūsų šalies gynybinius pajėgumus yra vienas iš trijų pagrindinių pastarojo meto Lietuvos kariuomenės modernizavimo projektų, vykdomas bendradarbiaujant kartu su Norvegija. Prieš dvejus metus Lietuvai perdavusi NASAMS sistemas, Norvegija šiuo metu aktyviai prisideda ir ruošiant bei apmokant Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono specialistus.

Nuo pat dislokavimo Lietuvoje pradžios 2017 m. Norvegijos kariai kartu su sunkiąja karine technika nuolatos rotuojasi priešakinių NATO pajėgų bataliono sudėtyje. Šios valstybės Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai ne kartą vykdė Baltijos oro policijos misiją ir saugojo Lietuvos, Latvijos bei Estijos oro erdvę.

Intensyvus dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, glaudūs ryšiai sieja Lietuvos ir Norvegijos karines jūrų ir oro pajėgas. Iš Norvegijos Lietuva įsigijo karinius patrulinius laivus. Šios valstybės pastangomis sustiprinta Lietuvos oro gynyba, dar 2004 m. perduodant oro gynybos sistemas RBS-70 ir radarus, kurie naudojami iki šiol.

Tarpusavyje bendradarbiauja abiejų šalių specialiųjų operacijų pajėgos. Šių pajėgų kariai dalyvauja bendrose tarptautinėse pratybose Lietuvoje, Norvegijoje bei kitose šalyse – „Liepsnojantis kalavijas“ (angl. „Flaming Sword“), „Šaltas atsakas“ (angl. „Cold Response“), „Tundra“, „Trišakio jungtis“ (angl. „Trident Junction“) bei krovinių desantavimo pratybose. Vykdomas oro atakų vadovų (JTAC) rengimas.

Kaip trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, vadai pasikeis įžvalgomis apie saugumo situaciją ir ilgalaikio atgrasymo stiprinimą regione, aptars dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo projektus, įrangos įsigijimo ir išlaikymo klausimus, taip pat ir bendrų šaudymų ar kitų pratybų poreikį.

Dviejų dienų vizito metu Lietuvos kariuomenės vadas dalyvaus Norvegijos oro gynybos bataliono kovinio šaudymo pratybose su NASAMS sistema ir naujos kartos paleidėju – High mobility Launcher (didelio mobilumo paleidėju, HML).

Pasak pranešimo, pratybų metu bus įvertintas naujo ginklo mobilumo ir greito parengimo kovai galimybės. Ateityje į tokius mokymus planuojama siųsti Lietuvos karius.