Šios bakterijos sukelia ūmų plonųjų žarnų uždegimą. Liga pasireiškia kraujingu viduriavimu ir vėmimu. Remiantis pirminėmis tyrimų išvadomis, labiausiai tikėtina, kad gyvūnai užsikrėtė palaižę ar suėdę užkrėstą objektą, tačiau faktų, įrodančių, kad liga gali būti perduodama žmonėms, nėra. Taip pat iki šiol šis susirgimas nepasireiškė kitoms gyvūnų rūšims.

Norvegijos maisto saugos tarnyba, bendradarbiaudama su Norvegijos veterinarijos institutu ir kitomis institucijomis, toliau tiria šį įvykį. Iki bus visiškai ištirta ligos atsiradimo priežastis ir kilmė, Norvegijos kompetentinga institucija rekomenduoja:

- apriboti šunų kontaktus su kitais šunimis;

- vengti šunų vedžiojimo viešose vietose;

- kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei šuo turi kokių nors ligos požymių;

- laikytis veterinaro rekomendacijų dėl skiepų.

Lietuvoje pranešimų apie masinius šunų susirgimus ar gaišimus nėra gauta.

„Sraigtasparnis, sudužęs į pietvakarius nuo Altos, priklausė [oro susisiekimo bendrovei] „Helitrans“ ir bazavosi Altoje“, – sakoma pranešime.

Nelaimės priežastis nebuvo įvardyta, taip pat nepaskelbtos orlaiviu skridusių žmonių tapatybės.

Norvegijos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad orlaivis skraidino keleivius į muzikos festivalį „Hostprell“, kurio organizatoriai organizavo pasiskraidymus sraigtasparniu.

Festivalio „Facebook“ žinutėje sakoma, kad vakare turėję vykti koncertai buvo atšaukti.

21 metų Philipas Manshausas (Filipas Manshausas) pirmadienį buvo sulaikytas kardomajam kalinimui dėl įtarimų nužudymu ir teroristiniu išpuoliu, kurį, pasak policijos, jis filmavo.

Į policijos klausimus penktadienį atsakęs „įtariamasis pripažino faktus, tačiau oficialiai neprisipažino padaręs nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas“, – policijos paskelbtame pranešime pažymėjo Oslo policijos pareigūnas Palas-Fredrikas Hjortas Kraby (Polas-Fredrikas Jortas Krabis).

Ph. Manshausas, kaip įtariama, nužudė savo 17 metų įseserę Johanne Zhangjią Ihle-Hansen (Johanę Džangdzią Ilę-Hansen), o po to nuvyko į Al Nuro mečetę viename pasiturinčiame Oslo priemiestyje ir ėmė šaudyti, kol buvo sutramdytas 65 metų vyro.

Tuo metu mečetėje buvo tik trys maldininkai. Nė vienas jų nebuvo sunkiai sužeistas.

Šią savaitę Ph. Manshausas pasirodė teisme pamuštomis akimis ir įdrėskimais bei mėlynėmis ant veido, kaklo bei rankų.

Policija yra sakiusi, kad jis laikosi „ultradešiniųjų“ ir „ksenofobiškų pažiūrų“ ir kad jis prie šalmo buvo pritvirtinęs vaizdo kamerą, kuria filmavo išpuolį mečetėje.

Iš pradžių įtariamasis neigė jam pareikštus kaltinimus.

Šis incidentas įvyko tuo metu, kai visame pasaulyje ima daugėti baltųjų viršenybės šalininkų rengiamų išpuolių, įskaitant Jungtinėse Valstijose neseniai įvykdytas El Paso žudynes.

2011 metų liepą Norvegija išgyveno vieną žiauriausių išpuolių, kuriuos yra surengę dešiniųjų ekstremistai. Andersas Behringas Breivikas (Andersas Bėringas Breivikas), savo paskelbtame manifeste reiškęs nerimą dėl „musulmonų įsiveržimo“ Europoje, per dvigubą ataką nužudė iš viso 77 žmones. Jis pirmiausiai detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie tuomečio Darbo partijos premjero Jenso Stoltenbergo biuro Osle, o vėliau šaudė į šios partijos jaunimo stovyklos dalyvius netoli sostinės esančioje Utiojos saloje.

21 metų Philipas Manshausas jam mestus kaltinimus neigia. Per uždarų durų posėdį P. Manshausas kreipėsi į Oslo apygardos teismą, prašydamas, kad būtų paleistas. Vis dėlto, teismo nuosprendis buvo palankus prokurorui.

„Pagrindinis šeštadienio išpuolio mečetėje motyvas buvo terorizmas ir siekis išgąsdinti Norvegijos musulmonų bendruomenę“, – vėliau per spaudos konferenciją teigė policijos prokuroras Palas Fredrikas Hjortas Kraby'is. Policijos pareigūnai taip pat teigė, kad vaikinas buvo ekstremistinių kraštutinės dešinės pažiūrų. Buvę mokyklos draugai paliudijo, kaip matė per pastaruosius metus besikeitusią jo asmenybę ir požiūrį.

P. Kraby'is taip pat teigė, kad policija išsaugojo kameros, kuri buvo pritvirtinta prie įtariamojo šalmo, vaizdo įrašą. „Tai bus svarbus įkaltis“, – teigė jis, bet atsisakė atskleisti įrašo turinį.

Rugpjūčio 10 d. vakarą mečetėje Oslo priemiestyje Berume įvyko šaudynės, nukentėjo vienas žmogus. Šaulys P. Manshausas buvo sulaikytas incidento vietoje.

Pasak Norvegijos žiniasklaidos, likus maždaug dviem valandoms iki šūvių, „žmogus, turintis tokį pat vardą kaip ir įtariamasis“, socialiniuose tinkluose paskelbė įrašą, kuriame liaupsino teroro aktą Naujosios Zelandijos miesto Kraistčerčo mečetėsė, per kurį žuvo 50 žmonių. Praėjus kelioms valandoms po mečetės užpuolimo, Norvegijos pareigūnai viename iš netoli mečetės esančių namų Berume aptiko ir šaulio įseserės lavoną.

Įtariamasis pirmadienį neigė kaltinimus ir dėl išpuolio, ir dėl įseserės nužudymo.

Elzbieta Reivytytė (DPA)

Norvegas, žiniasklaidos įvardytas kaip 21 metų Philipas Manshausas (Filipas Manshausas), įtariamas nužudęs savo 17-metę įseserę ir šeštadienį surengęs šaudynes mečetėje prie Oslo.    

Tačiau policija svarsto galimybę vaikinui taip pat pareikšti kaltinimą dėl pasikėsinimo surengti teroristinį išpuolį.

„Galiu patvirtinti“, kad jis atmeta šiuos kaltinimus, naujienų agentūrai AFP sakė vaikino advokatė Unni Fries (Uni Fries).

Įtariamasis vėliau pirmadienį stos prieš teismą, spręsiantį dėl kardomosios priemonės skyrimo. Policija paprašė uždaro teismo posėdžio. 

Įtariamasis, ginkluotas mažiausiai dviem šaunamaisiais ginklais, užėjo į mečetę Oslo vakariniame Berumo priemiestyje ir ėmė šaudyti. Užpuoliką sutramdė 65 metų vyras, patyręs nedidelių sužalojimų.  

Praėjus kelioms valandoms po šio išpuolio viename iš gyvenamųjų namų Berume buvo aptiktas jaunos merginos kūnas. Sekmadienį policija patvirtino, kad nužudytoji – įtariamojo 17-metė įseserė.  

Vietos žiniasklaida pranešė, kad kinų kilmės merginą buvo įsivaikinusi įtariamojo tėvo gyvenimo draugė.  

Oslo policija pranešė, jog tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis buvo ultradešiniųjų ir antiimigracinių pažiūrų.

„Rasinis karas“

Netrukus prieš ataką asmuo, prisistatantis kaip Ph. Manshausas, forume „EndChan“ parašė žinutę, kurioje ragino skaitytojus perkelti „rasinį karą“ iš interneto į realų gyvenimą.

To pranešimo autorius teigė, kad jį išsirinko „šventasis Tarrantas“ – tai užuomina apie kovą dviejose Naujosios Zelandijos mečetėse 51 gyvybę nusinešusius išpuolius surengusį įtariamąjį Brentoną Tarrantą (Brentoną Tarantą).

„EndChan“ tviteryje patvirtino, kad vyras, „tvirtinantis esąs Oslo šaulys“, skelbė žinutes forume.

Įtariamojo žinutė forume baigėsi žodžiais „Valhala laukia“ – taip skandinavų mitologijoje vadinamas pomirtinis gyvenimas tų, kurie žuvo kovodami.

Išpuolis Oslo mečetėje įvyko pasaulyje daugėjant baltųjų viršenybės šalininkų atakų, įskaitant anksčiau šį mėnesį įvykusias šaudynes JAV El Paso mieste.

Norvegijos musulmonų bendruomenę išgąsdinęs išpuolis Osle įvyko musulmonų Id al Adha šventės, per kurią minima Hadžo pabaiga, išvakarėse.

2011 metų liepą Norvegiją sukrėtė ultradešiniųjų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko (Anderso Bėringo Breiviko) atakos. Jam susprogdinus bombą netoli vyriausybės biurų Osle ir pradėjus šaudyti per Darbo partijos jaunimo stovyklą Utiojos saloje netoli sostinės, žuvo 77 žmonės.

Norvegų policija pranešė, kad bendravo su Oslo mečetės užpuoliku dar prieš šeštadienio ataką dėl to, ką jis skelbė internete.

Šalies žiniasklaida, įtariamojo kaimynai ir pažįstami savo ruožtu apibūdino vaikiną kaip laimingą ir santūrų žmogų, tačiau pabrėžė, kad per pastaruosius metus jo elgesys pasikeitė.

Kaip skelbė visuomeninis transliuotojas NRK, vyras esą tapo „labai religingas“ ir laikėsi griežto kurso dešiniojo sparno pažiūrų.

Konservatorė premjerė Erna Solberg sekmadienį užtikrino Norvegijos musulmonų bendruomenę, kad vyriausybė ją palaiko.

Jos koalicinei vyriausybei priklauso populistinė Pažangos partija, kuri savo gretose turi narių, kaltinamų kursčius ksenofobines nuotaikas.

Praėjus kelioms valandoms po atakos vienuose namuose Berumo priemiestyje, kur anksčiau tądien irgi buvo šaudoma, buvo aptiktas jaunos moters lavonas; šis asmuo buvo susijęs su įtariamu šauliu, šeštadienio vakarą pranešė pareigūnai.

Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl nužudymo.

Kaip pasakojo mečetės vadovas, užpuolikas buvo juodais rūbais apsirengęs baltaodis, jis dėvėjo šalmą ir neperšaunamą liemenę.

Pasak jo, atakos metu mečetėje buvo tik trys žmonės.

Policijai apie šaudymą buvo pranešta apie 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.

Tai buvo jaunas norvegas iš norvegiškos aplinkos. Jis gyvena netoliese.

Iš pradžių pareigūnai buvo pranešę apie vieną pašautą asmenį, tačiau vėliau patikslino, kad vienas žmogus patyrė „nedidelių sužalojimų“ ir nebuvo aišku, ar tai – šautinės žaizdos.

Policijos teigimu įtariamasis tikriausiai veikė savarankiškai.

„Tai buvo jaunas norvegas iš norvegiškos aplinkos. Jis gyvena netoliese“, – per spaudos konferenciją sakė Oslo policijos atstovas Rune Skjold (Runė Šoldas).

Pasak jo, įtariamasis jau buvo žinomas policijai, tačiau anksčiau teistas nebuvo.

Tas vyras, kuriam yra kiek daugiau nei 20 metų, buvo sulaikytas ir bus apklaustas „dėl įvykių mečetėje ir nužudymo“, sakoma policijos pranešime, kurį cituoja Norvegijos žiniasklaida.

2011 metų liepą Norvegiją sukrėtė ultradešiniųjų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko (Anderso Bėringo Breiviko) atakos. Jam susprogdinus bombą netoli vyriausybės biurų Osle ir pradėjus šaudyti per Darbo partijos jaunimo stovyklą Utiojos saloje netoli sostinės, žuvo 77 žmonės.

„Kraujas ant kilimų“

„Vieną iš narių pašovė baltaodis vyras su šalmu ir uniforma“, – vietos žiniasklaidai sakė mečetės vadovas Irfanas Mushtaqas (Irfanas Muštakas).

Pasak jo, tas vyras turėjo daug ginklų, tačiau jį sulaikė vienas iš mečetės maldininkų.

I. Mushtaqas pats atvyko į įvykio vietą netrukus po to, kai jam buvo pranešta apie šaulį, ir jis nuėjo į pastato galinę dalį, kur laukė policijos.

„Tuomet aš pamačiau kulkų tūteles ir kraują ant kilimų ir pamačiau vieną iš mūsų narių sėdint visą kruviną ant užpuoliko“, – Norvegijos laikraščiui VG sakė jis.

Jo teigimu, vyrui, kuris sulaikė šaulį, buvo 75 metai ir jis po maldų skaitė Koraną. Anot I. Mushtaqo, mečetė iki incidento nebuvo sulaukusi jokių grasinimų.

Išpuolis buvo įvykdytas musulmonų šventės Id al Adha, žyminčios hadžo pabaigą, išvakarėse. Policija šeštadienį nurodė, kad pasiųs daugiau pareigūnų, kad švenčiantieji būtų „kaip galima saugesni“.

400 m atrankoje lietuvė beveik sekunde pagerino sezono rekordą, pasiekė asmeninį rekordą bei drastiškai priartėjo prie pasaulio čempionato ir Tokijo olimpinių žaidynių normatyvų. Nuotolį ji įveikė per 52,35 sek. bei su antru dienos rezultatu iškopė į šeštadienį vyksiantį finalą.

„Treniruotės rodė, kad viskas gerai, laukiau, kada pramuš, kada bus geros sąlygos, kada bus gera konkurencija. Šiandien viskas sutapo, tik galbūt paskutiniame šimte metrų buvo šiek tiek stiprokas vėjas. Buvau stipri, kovojau iki galo ir esu be galo laiminga, nors žinau, kad galiu dar geriau“, - džiūgavo M. Morauskaitė.

Pasaulio čempionato normatyvas - 51,80 sek. Tikėtina, kad 48 sportininkėms nepavyks pasiekti tokio laiko, tad likusios dalyvės bus atrinktos pagal geriausius sezono rezultatus. Tokiu atveju, norint bėgti planetos pirmenybėse Dohoje, gali pakakti rezultato, artimo 52 sek.

„Pasaulio čempionatas planuose yra, tam ruošiamės ir dar turėsime rimtų startų su gera konkurencija. Pirštai sukryžiuoti ir tikiuosi, kad man sėkmė nusišypsos“, - vylėsi M. Morauskaitė.

Beje, praėjusią savaitę lengvaatletės sėkmė Norvegijoje atrodė sunkiai tikėtina, kadangi ją užklupo kojos skausmai.

„Prieš savaitę treniruotės metu suspazmavo kairįjį dvigalvį raumenį, bet dėka gerų gydytojų, kineziterapeutų, „Alfa Steps“ komandos, kurie visada mane priima, man pavyko atsigauti ir pagerinti asmeninį rekordą“, - dėkojo M. Morauskaitė.

Į finalą pateko ir 200 m atrankoje bėgęs Gediminas Truskauskas. Sprinteris nuotolį įveikė per 21,59 sek. bei pasidalino 7-8 vietas.

„Šiandieninis laikas nelabai tenkina, kadangi visą sezoną bėgau apie pusę sekundės greičiau, tačiau ir sąlygos čia... Nėra šilta, reikia ir į tai atsižvelgti. Esu patenkintas tik tuo, kad patekau į kitą etapą ir toliau kovosiu už savo komandą, - sakė G. Truskauskas. - Tikslas finale bus būti kuo aukštesnėje pozicijoje ir atnešti kuo daugiau taškų“.

Kitose bėgimo rungčių atrankose sėkmė mūsiškių nelydėjo. Beveik visus lietuvius nuo finalų skyrė šimtosios sekundės dalys bei jie užėmė devintas vietas. Devinti buvo Rapolas Saulius (110 m barjerinis bėgimas - 14,67 sek.), Kostas Skrabulis (100 m - 10,85 sek.), Karolina Deliautaitė (100 m - 12,08 sek.), Rokas Pacevičius (400 m - 47,76 sek.) bei Agnė Šerkšnienė (200 m - 24,93 sek.).

„Sprinto darbo mažai padaryta, nes dėl traumos šį sezoną daugiau galėjau dirbti ištvermei. Tiesiog reikėjo komandai dėl taškų, tad ir prabėgau 200 metrų. Iš esmės, manau, kad pasirodžiau neblogai, kadangi pūtė stiprus priešinis vėjas. Dedant sprinto žingsnį, skaudėjo koją, bet nemanau, kad bus blogiau po šito starto. Žinoma, rezultatas ne toks, kokiu norėčiau bėgti, bet šioje situacijoje viskas tvarkoje“, - pasirodymą apibendrino A. Šerkšnienė.

Devintas liko ir kūjo metikas Tomas Vasiliauskas (61,54 m), o bėgikai Gabrielė Čeponytė (100 m barjerinis bėgimas - 14,87 sek.), Erika Krūminaitė (400 m barjerinis bėgimas - 1 min. 2,13 sek.) bei R. Saulius (400 m barjerinis bėgimas - 53,49 sek.) užėmė 11-ąsias pozicijas.

Svarų indėlį į komandos taškų taupyklę įnešė disko metikė Ieva Zarankaitė. Vitos Zarankienės auklėtinė įrankį numetė 55 m 8 cm bei iškovojo pirmą prizinę vietą Lietuvos ekipai - disko metikė buvo trečia.

„Džiaugiuosi pirmuoju medaliu, tad nuotaikos neblogos. Žinoma, buvau apsidžiaugusi, kad geras vėjas, tačiau per varžybas jo nebebuvo. Rezultatu nesu labai patenkinta, bet trečia vieta nėra blogai“, - teigė I. Zarankaitė.

Šis sezonas sportininkei klostosi įspūdingai. Ji be sėkmės Europos komandų čempionate taip pat pasiekė asmeninį rekordą Lietuvos čempionate (58,25 m) bei iškovojo bronzą universiadoje.

„Sezonas tikrai puikus, labai džiaugiuosi, gerai jaučiuosi, bet vis dar trūksta 60 metrų, - nusijuokė I. Zarankaitė. - Lieka vienas neišpildytas tikslas - 60 metrų. Po šių varžybų dar planuojame keletą startų padaryti, gal pavyks jį įvykdyti“.

Po pasibaigusių dviejų įskaitinių rungčių - moterų disko metimo bei vyrų kūjo metimo - Lietuvos komanda savo sąskaitoje turi 12 taškų ir užima šeštąją vietą. Iki šiol aukščiausia lietuvių vieta Europos komandų čempionato pirmoje lygoje yra dešimtoji - tokią mūsiškiai užėmė prieš penkerius metus Taline.

Ši kelionė liudija ne tik apie lapės neregėtą ištvermę, bet ir parodo, kokie svarbūs yra ledynai Arkties faunos migracijai bei koks pavojingas ekologinei pusiausvyrai yra visuotinis atšilimas.

Tyrėjas Arnaud Tarroux (Arno Taru), prisidėjęs prie lapės kelionės analizės, paskelbtos Norvegijos Šiaurės ašigalio instituto, perspėjo, kad „tirpstant ledynams... mažėja ir galimybių tokiai migracijai“.

Gyvūnas, kuriam 2017 metų liepą buvo prisegtas palydovinis sekimo prietaisas, 2018 metų kovo 26 dieną iškeliavo iš Norvegijos Svalbardo salynui priklausančios Špicbergeno salos, esančios maždaug už tūkstančio kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.

Birželio 10-ąją – praėjus 76 dienoms nuo kelionės pradžios Norvegijos teritorijoje – lapė pasiekė Elsmyro salą viename šiauriausių Kanados regionų. Per tą laiką ji įveikė 3 506 km atstumą.

„Šios rūšies gyvūnai yra dar ištvermingesni ir greitesni nei anksčiau buvo manyta“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė A. Tarroux.

„Tai jauna patelė, kuriai mažiau nei metai, todėl ji yra gana nepatyrusi. Ji tiesiogine prasme buvo iškeliavusi tyrinėti pasaulio ir turėjo išlikti gyva, pirmąkart kirsdama Arktį“, – tęsė mokslininkas.

Jaunos lapės žygis atrodo dar įspūdingesnis dėl fakto, kad ji nubėgo pirmuosius 1 512 km ir pasiekė Grenlandiją vos per 21 dieną.

„Tai pirmas kartas, kai buvo išsamiai stebėta, kaip poliarinė lapė migravo tarp dviejų žemynų ir ekosistemų Arktyje. Be to, tai buvo viena ilgiausių kada nors užfiksuotų migracinių kelionių, kurią per tokį trumpą laiką baigė poliarinė lapė“, – pažymima Norvegijos Šiaurės ašigalio instituto pranešime.

Gyvūnas migravo Arkties „baltosios dykumos“ sąlygomis ir kasdien nubėgdavo vidutiniškai po 46,3 kilometro. Per dieną įveikto atstumo rekordas – 155 km – buvo užfiksuotas lapei kertant Grenlandiją.

Mokslininkai nenustatė priežasties, kodėl lapė patraukė būtent į Kanadą.

„Gali būti, kad virtinė atsitiktinumų leido jai tinkamu laiku atsidurti Kanadai priklausančioje Arkties dalyje ir rasti pakankamai išteklių, kad ten apsigyventų“, – spėjo A. Tarroux.

Dabartinė lapės buvimo vieta nežinoma, nes sekimo prietaisas nustojo veikti šių metų vasarį.

Pagal elektromobilių pardavimus vienam gyventojui Norvegija užima pirmą vietą pasaulyje, rašo „Reuters“.

Pasak Norvegijos kelių asociacijos (NVF), „Tesla Model 3“ yra pats populiariausias elektromobilis šalyje.

Iš viso sausio-birželio mėnesiais net 48,4 proc. visų parduotų naujų automobilių buvo varomi elektra. Palyginti, pernai naujų elektromobilių dalis Norvegijoje siekė 31,2 proc.

Siekdama iki kito dešimtmečio vidurio visiškai sustabdyti automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus, Norvegija netaiko elektromobiliams didelių mokesčių, kurių neišvengia dyzelinių ir benzininių automobilių pirkėjai.

Tokia mokesčių politika padėjo „Tesla“, „Nissan“, „Hyundai“ ir BMW, kurie siūlo elektra visiškai varomus automobilius Norvegijos rinkai.

Tuo tarpu „Ford“ ir „Mercedes-Benz“ pardavimai šalyje smuko, nes įmonės Norvegijoje parduoda tik hibridinius automobilius, kuriems netaikomos mokesčių lengvatos.

Tiesa, tiek „Ford“, tiek ir „Mercedes“ žada jau nuo kitų metų pristatyti naujus, elektra visiškai varomus automobilius.

Sommaroy yra senas žvejų kaimelis, įsikūręs gerokai už poliarinio rato. Čia gyvena tik kiek daugiau nei trys šimtai gyventojų. Vienas iš jų, Kjellas Ove Hvedingas, vieną dieną pabudo ir pagalvojo, kad laikas yra ne kas kita, kaip tikra kvailystė. Absurdiškas kasdienybės matas, neturintis realios prasmės. Galbūt laikas svarbus tiems, kurie Niujorke pardavinėja akcijas, tiems, kurie miestuose metro skuba į susitikimus, ar tiems, kurie vysto tarptautinius verslus. Kam laikas reikalingas Sommaroy gyventojams? Niekam!

Iš tiesų Hvedingas niekaip nesupranta, kodėl turi gyventi pagal kažkieno kito sugalvotą tvarkaraštį. Juk Sommaroy pusę metų tvyro diena, kitą pusę metų – naktis. Orai būna įvairūs, tai kodėl tenka miegoti saulėtą naktį, o lietingą dieną eiti į darbą? Kuris darbas kaimelyje ir jo apylinkėse reikalauja bendro laiko? Joks!

Hvedingas teigia, kad norėtų, kad Sommaroy taptų vieta, kur visi gali daryti tai, ką nori, tada, kada nori. Gražus oras trečią valandą ryte? Eik pasivaikščioti. Arba eik į darbą. Kodėl turėtum miegoti? Tik dėl to, kad kitoje poliarinio rato pusėje taip sureguliuoti laikrodžiai? Dėl tradicijų?

Hvedingo idėjos jau sulaukė palaikymo. Jau vyksta viešos diskusijos, pasirodė peticijos, o ant vieno tilto turėklo Sommarøy atsirado rankinių laikrodžių eilė. Bet ar tikrai nuošalusis kaimas galėtų gyventi nesekdamas valandų?

Greičiausiai ne. Žmonės laiką sugalvojo ne šiaip sau. Suderinamas paros ritmas visuomenei padeda funkcionuoti. Jūs žinote, kada galite man skambinti – mes nemiegame daugmaž tuo pačiu metu. Net jei jūsų darbas yra lankstus, vis tiek reikės suderinti laiką su gydytoju. Kada susitiksite su draugais? Bet kada? Greitai keli jūsų draugai miegos tuomet, kai jūs esate žvalus.

Pats Hvedingas yra užsidegęs savo idėja, tačiau pasikalbėjęs su žurnalistais skuba į lėktuvą. Vėlgi, pasaulis sukasi vieningu ritmu ir lėktuvai miegančių nelaukia.

Galiausiai, sveikatai paros ritmas taip pat yra labai svarbus. Žmogus nėra prisitaikęs gyventi už poliarinio rato. Mūsų organizmui svarbūs paros ritmai. Nors to ir nejaučiate, jūsų kūnas reaguoja į tamsos ir ciklus, o tai turi įtakos kūno temperatūrai, hormonų pusiausvyrai, gijimo procesams ir virškinimui.