Įsivaizduokite, kad paveldite, gaunate dovanų arba nusiperkate butą. Tokį faktą užregistruoja Registrų centras ir už tai būtina susimokėti 8 eurų mokestį.

Nesupainiokite. Tai nesusiję su nuosavybės teisės įregistravimo mokesčiu. Kad ji būtų perleista jums, susimokėti reikia atskirai.

Gyventojai piktinasi, kad atsirado dar vienas mokestis.

„Registrų centras pradėjo imti atlyginimą už juridinių faktų, kurie yra susiejami su nuosavybės teisės atsiradimu, išregistravimą“, – paaiškino Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Tai reiškia, kad ir vėl mokate tik už paties fakto, kad prieš tai pirkote, paveldėjote ar gavote dovanų, išregistravimą.

Šis įkainis yra beprasmis.

Iki šiol Registrų centras tai darydavo automatiškai ir nemokamai.

„Mano galva, šis įkainis yra beprasmis. Už tai dešimtmečiais mokėti nereikėjo. Dėl to, kad jis nekeičia nė savininko, jis įregistruoja ir išregistruoja faktą, kuris teisinės reikšmės neturi“, – kalbėjo M. Stračkaitis.

Išregistravimo mokestis tokio paties dydžio kaip įregistravimo.

Tai reiškia, gyventojas Registrų centrui nuo šiol sumoka dvigubai, o jokios naujos paslaugos negauna.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Suma kinta ir nuo to, kaip greitai atliekamos procedūros, taip pat nuo turto kiekio.

„Sūnui paveldėjus nedidelės vertės 10 nekilnojamų daiktų – tvorą, šulinį, lauko virtuvę, patį gyvenamą namą, nuosavybės teisę įregistruojant įprasta tvarka, vien už šito fakto įregistravimą, sūnus apie 100 eurų turi dabar sumokėti“, – teigė M. Stračkaitis.

Taigi suma apvali.

Mokesčius už tokias Registrų centro paslaugas gyventojai susimoka notarui, o šie pinigus jau perduoda valstybinei įmonei.

Teisininkai aiškina, kad jiems patiems toks mokestis buvo staigmena.

Gyventojai ir be šito skundžiasi, kad Registrų centro paslaugos per brangios.

Kas pasikeitė, kad nemokamą procedūrą reikėjo apmokestinti, paklausta paties Registrų centro, tačiau šis atsiuntė tik atsakymą raštu:

„Vadovaujantis 2023 m. gruodžio 6 d. Vyriausybės nutarimu, nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja Nekilnojamojo turto registro nuostatų redakcija, numatanti, kad kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę turi būti teikiamas prašymas išregistruoti juridinius faktus apie šios teisės atsiradimą. Už juridinio fakto išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas.

Taigi šiuo atveju Registrų centras tiesiog vadovaujasi teisės aktais“.

Teisingumo ministerija aiškina, kad tokia paslauga niekada ir nebuvo nemokama.

„Buvo vykdoma Registrų centro resursais ir valstybės biudžeto įstaigai skirtomis lėšomis“, – sakė teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.

Taigi iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Esą susimokėti konkretiems asmenims kur kas logiškiau.

Tačiau po gautų skundų Teisingumo ministerija susizgribo keisti įkainius. Tai padaryti žada gegužę.

„Mokestį taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto sandorį, o ne kaip paklodę padengiant kiekvieną išregistruojamą juridinį faktą“, – žadėjo P. Žeimys.

Registrų centras – viena didžiausių valstybės įmonių.

Naujausiais duomenimis, 2022 m. jų pelnas siekė 8 mln. eurų.

Konkursai bus skelbiami nuo praėjusių metų pabaigos įsigaliojus naujai notarų skaičiaus nustatymo metodikai, pagal kurią kiekvienoje šalies savivaldybėje, išskyrus turinčias iki 10 tūkst. gyventojų, turės būti bent vienas notaras.

Iš mažos savivaldybės centro iki artimiausio notaro biuro kitoje savivaldybėje negalės būti daugiau nei 60 kilometrų.

„Teisingumo ministerija siekia užtikrinti, kad notarų skaičius būtų nustatomas remiantis objektyviais duomenimis, aiškiais metodais bei atitiktų realų notarinių paslaugų poreikį“, – sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Metodikoje taip pat yra numatytas mechanizmas, pagal kurį TM kasmet iki spalio 1 dienos, atsižvelgdama į gyventojų skaičių ir notarų gaunamas pajamas, turės įvertinti, ar kiekvienoje savivaldybėje yra pakankamas notarų skaičius.

Pasak ministerijos, periodinis vertinimas sudarys sąlygas nuolat stebėti, ar šalies teritorijoje yra tinkamai užtikrintas notarinių veiksmų prieinamumas.

Pranešime nurodoma, kad nuo 2021 metų įvyko 18 viešų konkursų į 22 notarų vietas.

Lietuvos notarų rūmai savo interneto puslapyje skelbia, kad šalyje notaro profesinę veiklą vykdo 227 notarai, veikia 201 notarų biuras.

„Tvarkoje, kuri reglamentavo notarų įkainius, tuo metu iš principo buvo labai didelis atotrūkis nuo mažos ir labai aukštos kainos, ir atitinkamai taip gaudavosi, kad notarai patys spręsdavo, kokį įkainį žmogus turi sumokėti už konkretų veiksmą“, – aiškino Valstybės kontrolės planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė.

Kad notarų paslaugos brangios, o kainos – ne vienodos, pastebi ir gyventojai.

„Pas vieną nueini – viena kaina, pas kitą nueini – kita kaina“, – sakė pakalbintas vyriškis.

„Vieną kartą buvom su vyru. Nuosavybės teises perleidome vienas kitam. Pakrikom nuo kainų“, – kainomis šokiruota buvo pakalbinta moteris.

„Be abejo jos didelės. Ypač kas liečia paveldėjimo klausimus. Atrodo, antrą kartą sumoki už tą patį butą, kurį paveldi“, – savo nuomone pasidalijo ir kita.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Apie tai, kad notarų veikla išskirtinai pelninga, viešai kalbėta ne kartą. Buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad notarų tiesiog per mažai, tad trūksta konkurencijos. „Valstybė nustato įkainius taip, kad nesvarbu, notaras dirba kaime ar mieste, jis veiktų pelningai. Tai reiškia, kad kaime notarai išsilaiko, o miestuose uždirba ir milijonus, – sakė M. Majauskas. Esą ir mokesčiai notarams nesikandžioja. Milijonus uždirbantis notaras moka tiek pat mokesčių, kiek batsiuvys ar kirpėjas. Visos šios sąlygos užtikrina išskirtinai pelningas aplinkybes notarams veikti“, – tęsė jis.

Milijonus uždirbantis notaras moka tiek pat mokesčių, kiek batsiuvys ar kirpėjas. Visos šios sąlygos užtikrina išskirtinai pelningas aplinkybes notarams veikti.

Mokesčių notarams valdžia nekeitė, tačiau sutvarkė įkainius taip, kad neliko paslaugos, už kurią būtų galima prašyti skirtingo atlygio. Be to, notarams nelieka galimybės imti pinigų už papildomus veiksmus. Pavyzdžiui, įgaliojimo patvirtinimas kainuodavo 10 eurų, tačiau dar 10 eurų notarai imdavo už dokumento projekto parengimą, o už duomenų pateikimą Registrui paprašydavo dar 8 eurų.

„Ką tai reiškia? Kad nepaisant to, kad buvo parašyta 10 eurų, faktiškai žmogus sumokėdavo 28 eurus. Po pakeitimo mes turime fiksuotą įkainį, kuris yra 15 eurų ir notaras papildomo įkainio už papildomų veiksmų atlikimą imti nebegalės“, – teigė teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė–Daugirdė.

Tokius įkainių apkarpymus M. Majauskas sveikina, tačiau sako, kad juos reikia daryti kur kas dažniau. „Įkainius ir išlaidas valstybė turi peržiūrėti ir karpyti reguliariai. Taip kaip karpo žmonės nagus, taip valstybė turi karpyti įkainius ir savo išlaidas. Ne kartą per dešimt metų.“

„Mano įvardyta metodika įgalina ministeriją vertinti notarų pajamas kiekvienais metais ir tuomet spręsti, ar užtektų didinti notarų skaičių tam tikruose regionuose, ar vis dėlto reikėtų jau peržiūrėti horizontaliai visiems notarams galiojančius įkainius“, – tikino G. Grigaitė–Daugirdė.

Taip kaip karpo žmonės nagus, taip valstybė turi karpyti įkainius ir savo išlaidas. Ne kartą per dešimt metų.

Notarų rūmai Vyriausybės žingsnio keisti įkainius nekomentuoja, sako tiesiog vykdantys galiojančius teisės aktus.

Teisingumo viceministrė pabrėžia, kad po pasikeitimų yra įkainių, kurie ir padidėjo, tačiau dauguma jų – mažėjo. Pavyzdžiui, testamento sudarymas kartu su papildomai veiksmais galėjo kainuoti per 70 eurų, o pagal naujus įkainius už testamento patvirtinimą yra nustatyta fiksuota 40 eurų kaina. Už palikimo priėmimą ar atsisakymą notarui kartais tekdavo sumokėti ir daugiau nei 40 eurų, o nuo spalio – 34 eurus. Taip pat 30 proc. mažinamas įkainis už hipotekos patvirtinimą, sudarant kredito refinansavimo sutartį ir įkeičiant šeimos turtą arba vienintelį asmens būstą.

„Tai jau ketvirtasis šiais metais paskelbtas viešas konkursas eiti notaro pareigas“, – teigia ministerija.

Notarų ieškoma Jurbarko, Šilalės, Vilkaviškio, Biržų rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybėse.

Praėjusiais metais Seimas priėmė Notariato įstatymo pakeitimus, kuriais nustatytas įpareigojimas kartą per metus vertinti notarų skaičiaus poreikį.

„Šis žingsnis leidžia išanalizuoti, ar notarų skaičius, jų veiklos teritorija ir notarų biurų išdėstymas šalies teritorijoje leidžia tinkamai užtikrinti notarinių veiksmų prieinamumą“, – nurodo ministerija.

Norintys dalyvauti konkurse, prašymą ir reikiamus dokumentus ministerijai turi pateikti asmeniškai, siųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu iki rugsėjo 26 dienos įskaitytinai.

Konkurso dalyviai privalo atitikti Lietuvos notariato įstatyme numatytus reikalavimus.

Tai reiškia, kad už tai, kas anksčiau kainuodavo papildomai – dokumento projekto parengimas, dokumento lapų atspausdinimas ir privalomų duomenų perdavimas valstybės registrams – nebus imamas papildomas atlyginimas ir tokiu būdu už identiškus veiksmus skirtingiems notarams bus mokamas vienodas Vyriausybės nustatytas atlyginimas.

„Pavyzdžiui, šiuo metu už įgaliojimų tarp giminaičių patvirtinimą yra nustatytas įkainis gali siekti iki 10 eurų. Tačiau notarai papildomai gali priskaičiuoti dar 10 eurų už projekto parengimą ir 8 eurus už duomenų perdavimą Registrų centrui. Taigi, galutinė tokio įgaliojimo kaina – 28 eurai. Pagal naują reguliavimą, įgaliojimas tarp giminaičių kainuos 15 eurų, tačiau papildomi mokesčiai priskaičiuojami būti negalės“, – teigia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Anot jos, itin svarbu, kad įkainiai būtų aiškiai suprantami.

Pasak ministerijos pranešimo, nauji fiksuoti įkainiai apskaičiuoti įvertinant notarų veiklos sąnaudas pagal Vyriausybės patvirtintą Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką.

Naujas notarų atlyginimo įkainių reguliavimas yra parengtas atsižvelgiant į 2020-aisiais Valstybės kontrolės audito pateiktas rekomendacijas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabas.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu notarų įkainių nustatymas yra reguliuojamas netinkamai – notarų įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti, o įkainių minimalus ir maksimalus dydis kai kuriais atvejais skiriasi iki 3,5 karto.

Tuo metu STT pažymėjo, kad dėl nustatytų įkainių minimalios ir maksimalios ribos notarams suteikiama per plati diskrecija savo nuožiūra ir nesivadovaujant objektyviais kriterijais, taikyti konkretų įkainio dydį. Išvadose tarnyba rekomendavo nustatyti aiškesnį notarų įkainių nustatymo ir atleidimo nuo atlyginimo mokėjimo mechanizmą.

„Naujasis reguliavimas taip pat nustato skaidresnį atleidimo nuo notaro atlyginimo mokėjimo mechanizmą. Numatoma nustatyti galutinį atleidimų nuo notaro atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašą. Siekiant išlaikyti notarų įkainių socialinį aspektą, paliekamos galioti visos iki šiol nustatytos įkainių lengvatos“, – nurodo ministerija

Notarų įkainiai taip pat bus mažinami gaunantiems socialinę pašalpą.

„Atsižvelgiant į Lietuvos banko pasiūlymą, įtvirtinamas naujas atleidimo nuo notaro atlyginimo mokėjimo atvejis – 30 proc. bus mažinamas įkainis už hipotekos patvirtinimą, sudarant kredito refinansavimo sutartį ir įkeičiant šeimos turtą arba vienintelį asmens būstą“, – teigiama pranešime.

Naujieji įkainiai įsigalios nuo šių metų spalio 1 dienos.

Tai reiškia, kad už tai, kas anksčiau kainuodavo papildomai – dokumento projekto parengimas, dokumento lapų atspausdinimas ir privalomų duomenų perdavimas valstybės registrams – nebus imamas papildomas atlyginimas ir tokiu būdu už identiškus veiksmus skirtingiems notarams bus mokamas vienodas Vyriausybės nustatytas atlyginimas.

„Pavyzdžiui, šiuo metu už įgaliojimų tarp giminaičių patvirtinimą yra nustatytas įkainis gali siekti iki 10 eurų. Tačiau notarai papildomai gali priskaičiuoti dar 10 eurų už projekto parengimą ir 8 eurus už duomenų perdavimą Registrų centrui. Taigi, galutinė tokio įgaliojimo kaina – 28 eurai. Pagal naują reguliavimą, įgaliojimas tarp giminaičių kainuos 15 eurų, tačiau papildomi mokesčiai priskaičiuojami būti negalės“, – teigia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Pagal naują reguliavimą, įgaliojimas tarp giminaičių kainuos 15 eurų, tačiau papildomi mokesčiai priskaičiuojami būti negalės.

Anot jos, itin svarbu, kad įkainiai būtų aiškiai suprantami.

Pasak ministerijos pranešimo, nauji fiksuoti įkainiai apskaičiuoti įvertinant notarų veiklos sąnaudas pagal Vyriausybės patvirtintą Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką.

Naujas notarų atlyginimo įkainių reguliavimas yra parengtas atsižvelgiant į 2020-aisiais Valstybės kontrolės audito pateiktas rekomendacijas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabas.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu notarų įkainių nustatymas yra reguliuojamas netinkamai – notarų įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti, o įkainių minimalus ir maksimalus dydis kai kuriais atvejais skiriasi iki 3,5 karto.

Tuo metu STT pažymėjo, kad dėl nustatytų įkainių minimalios ir maksimalios ribos notarams suteikiama per plati diskrecija savo nuožiūra ir nesivadovaujant objektyviais kriterijais, taikyti konkretų įkainio dydį. Išvadose tarnyba rekomendavo nustatyti aiškesnį notarų įkainių nustatymo ir atleidimo nuo atlyginimo mokėjimo mechanizmą.

„Naujasis reguliavimas taip pat nustato skaidresnį atleidimo nuo notaro atlyginimo mokėjimo mechanizmą. Numatoma nustatyti galutinį atleidimų nuo notaro atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašą. Siekiant išlaikyti notarų įkainių socialinį aspektą, paliekamos galioti visos iki šiol nustatytos įkainių lengvatos“, – nurodo ministerija

Notarų įkainiai taip pat bus mažinami gaunantiems socialinę pašalpą.

„Atsižvelgiant į Lietuvos banko pasiūlymą, įtvirtinamas naujas atleidimo nuo notaro atlyginimo mokėjimo atvejis – 30 proc. bus mažinamas įkainis už hipotekos patvirtinimą, sudarant kredito refinansavimo sutartį ir įkeičiant šeimos turtą arba vienintelį asmens būstą“, – teigiama pranešime.

Naujieji įkainiai įsigalios nuo šių metų spalio 1 dienos.

Po vieną kandidatą į notarus ministerija ieško Alytaus, Biržų, Jurbarko, Širvintų bei Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. 

Norintieji dalyvauti konkurse privalo atitikti Lietuvos notariato įstatyme numatytus reikalavimus. Pretendentai privalo turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį.

Pageidaujantieji dalyvauti konkurse, prašymą ir reikiamus dokumentus turi teikti Teisingumo ministerijai.

Anot jos, šiuo metu yra dešimt laisvų vietų į šias pareigas.

Norintieji dalyvauti konkurse privalo atitikti Lietuvos notariato įstatyme numatytus reikalavimus. Pretendentai privalo turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį.

Pageidaujantieji dalyvauti konkurse, prašymą ir reikiamus dokumentus turi teikti Teisingumo ministerijai.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję Civilinio kodekso ir susijusių teisės aktų pakeitimai numato, kad kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti greičiau ir paprasčiau – kreipiantis į notarą ar antstolį.

Triguba nauda

„Ankstesnis reglamentavimas numatė, kad asmenys, net ir nesant ginčo, privalėjo kreiptis į teismą, o toks procesas ne visiems yra lengvai įveikiamas – jis užtrunka, dažnam prireikia ir teisinės pagalbos, atstovavimo. Nuo šiol, šalims susitarus, žmonėms yra suteikiama galimybė pasinaudoti paprastesniu ir aiškesniu procesu kreipiantis į notarą“, – teigė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.

Tikimasi, kad šie pakeitimai atneš trigubą naudą: asmenys sutaupys laiko ir lėšų, kurias iki šiol turėjo skirti atstovavimui teisme; apie 10 proc. sumažės teismų darbo krūvis ir tai suteiks jiems galimybę daugiau dėmesio skirti ir greičiau išnagrinėti sudėtingesnes bylas.

„Teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas leis daugiau laiko skirti kitoms byloms, ypač – sudėtingoms. Taigi šie pakeitimai leis teismams geriau atliepti ir bylose dalyvaujančių žmonių interesus – jie sprendimų sulauks greičiau“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė ir kartu pažymėjo, kad nuo to žmonių interesai nenukentės, kilus ginčui jie visada galės prašyti teisminės gynybos.

Be greitesnio ir aiškesnio proceso, klausimų sprendimas pas notarą pranašesnis ir tuo, kad jo paslaugos yra geriau pasiekiamos.

Greitesnis procesas

Pavyzdžiui, perleidžiant šeimos turtą, buvo privaloma kreiptis į teismą ir gauti jo leidimą. Nuo Naujųjų metų šios privalomos procedūros nebeliko – norint perleisti šeimos turtą tereiks kreiptis tiesiogiai į notarą, kaip ir sudarant bet kokį kitą NT sandorį, ir notaras atliks veiksmus, kad užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus, susijusius su būstu.

„Be greitesnio ir aiškesnio proceso, klausimų sprendimas pas notarą pranašesnis ir tuo, kad jo paslaugos yra geriau pasiekiamos – notarą rasime kiekviename savivaldybės ar rajono centre, o daugelyje savivaldybių paslaugas teikia net ne vienas notaras“, – teigė Notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad visuomenė itin pasitiki notarais, tad tikimasi, kad, ir vykdant naujas jiems perduotas funkcijas, bus užtikrinamas civilinių teisinių santykių teisėtumas ir stabilumas tvirtinant sandorius, užkirstas kelias ginčytinoms situacijoms ateityje.

Už notaro atliksimus notarinius veiksmus bus imamas notarinis atlyginimas. Pavyzdžiui, NT sandorio, jei perleidžiamas šeimos ar nepilnamečio vaiko turtas, tvirtinimas pas notarą gali papildomai kainuoti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo turto vertės, kadangi notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus. Kalbant apie skyrybas, neturint dalijamo turto, tai kainuos nuo 39 iki 109 eurų, o dalijantis turtą – 0,17 proc. nuo jo vertės, bet ne mažiau kaip 73 eurų ir ne daugiau kaip 2 508 eurų. Kai skyrybų atveju dalijamas turtas, notaro imamas atlyginimas už padalijimo tvirtinimą nesiskirs nuo taikomo kitais atvejais, pavyzdžiui, dalijant paveldėtą turtą.

Ministerijos pagalba

Kai sprendžiami klausimai, susiję su vaikais, tarkime, tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, reikalingas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo srities institucijų įsitraukimas.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasirengusi prisidėti, kai, įgyvendinant naujas funkcijas, notarams reiks tinkamai įvertinti aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais. Pavyzdžiui, notarams bus sudaryta galimybė naudotis Socialinės paramos šeimai informacine sistema“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Vilma Augienė.

Tikimasi, kad naujai notarams perduotų funkcijų atlikimas vyks sklandžiai, nereikalaujant iš sandorio šalių atlikti perteklinių veiksmų ir susijusioms institucijoms sėkmingai bendradarbiaujant tarpusavyje. Kreipiantis į notarą dėl konkretaus sandorio tvirtinimo visus susijusius veiksmus turėtų atlikti patys notarai – žmonėms nereikės ieškoti papildomos informacijos ar dokumentų, nebent reikalinga informacija turima tik paties asmens.

Be šių aukščiau aptartų pakeitimų, dar viena teismų funkcija pereina antstoliams: nuo 2023 m. sausio 1 d. jie patvarkymais sprendžia praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimą. Šis patvarkymas gali būti skundžiamas teismui.

Naudinga žinoti

Pagal naująjį reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo šiais atvejais:

nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų;

keičiant vedybų sutartį;

sudarant nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius;

tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu;

pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Į teismą taip pat nereikės kreiptis keičiant vedybų sutartį, sudarant nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu bei pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčų.

Pagal naująjį reglamentavimą, tai spręs šalies notarai.

Kaip skelbia Nacionalinė teismų administracija, notaras, prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, ar sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, turės patikrinti duomenis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.

Nustatęs, kad nebus užtikrinta nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, notaras turėtų atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, pareiškėjas šį atsisakymą turės teisę apskųsti teismui. Be to, notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neatims iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į notarą.

„Teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas leis daugiau laiko skirti kitoms byloms, ypač – sudėtingoms. Taigi, šie pakeitimai leis teismams geriau atliepti ir bylose dalyvaujančių žmonių interesus – jie sprendimų sulauks greičiau“, – pranešime sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.

Teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas leis daugiau laiko skirti kitoms byloms, ypač – sudėtingoms.

Taip pat įsigalioja ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, pagal kurias apylinkių teismai nagrinės bylas, kuriose ieškinio suma yra iki 100 tūkst. eurų.

Tikimasi, kad šie pakeitimai leis efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį, sukurti sąlygas, leisiančias greičiau nagrinėti sudėtingesnes bylas apygardų teismuose.

Nuo sausio 1 dienos įsigalioja ir aktualūs civilinėse, administracinėse bylose pakeitimai, susiję su žyminiu mokesčiu ir taikoma lengvata. Šiose bylose procesinius dokumentus (ieškinius, pareiškimus, prašymus, skundus) ir jų priedus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt pateikę naudotojai turėtų išreikšti pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroniniu būdu.

Įstatymų pakeitimai nustato, kad žyminio mokesčio lengvata, galimybė mokėti 75 procentus šio mokesčio sumos, galima tik tokiais atvejais, kai šalis ne tik elektronine forma pateikia teismui procesinius dokumentus, bet ir kai kartu išreiškia pageidavimą elektroniniu būdu juos gauti.

Tik įvykdžius tokias sąlygas proceso dalyviai galės mokėti mažesnį žyminį mokestį, t. y. mokėti 75 procentus už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Šiais pakeitimais norima paskatinti proceso dalyvius naudotis elektroninių ryšių priemonėmis visos bylos nagrinėjimo metu. Taip ne tik proceso dalyviai galėtų sumažinti bylinėjimosi išlaidas, bet ir teismai patiriamas nemažas pašto išlaidas. Be to, tai paspartina procesinių dokumentų įteikimo procesą.

Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt nuo sausio 1 dienos bus atnaujinta informacija apie žyminio mokesčio lengvatą. Prisijungus prie portalo e.teismas.lt, Mokėjimo užduoties skiltyje reikės pažymėti, kad pageidaujama procesinius dokumentus teismui ne tik pateikti, bet ir gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Jeigu bylos nagrinėjimo metu šalis atsisakys sutikimo procesinius dokumentus gauti tik elektroninėmis ryšio priemonėmis ir anksčiau dėl taikomos žyminio mokesčio lengvatos buvo sumokėjusi mažesnį mokestį, šalis turės pareigą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Praėjusiais metais apylinkių teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 142 tūkst. civilinių bylų, iš kurių daugiau nei 16 tūkst. bylų buvo dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, ir 7 tūkst. 536 bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu sutikimu.

Šiemet, dar nepasibaigus metams, apylinkių teismuose jau išnagrinėtos 142 tūkst. 288 civilinės bylos, iš kurių per 14 tūkst. bylos dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, ir 7 tūkst. 341 byla dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių sutikimu.