Ėjo pasiramstydamas į sienas

E. Saldukienė portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad praėjusio ketvirtadienio vakarą jos vyras Juozas Saldukas pasijuto itin blogai. 68-erių vyro kraujo spaudimas sumažėjo tiek, kad jis vos galėjo paeiti. Cukriniu diabetu sergančiam vyrui šeima iškvietė greitosios medicinos pagalbą – jam buvo sulašinta lašelinė, tačiau J. Saldukas vistiek jautė silpnumą. Anot pašnekovės, vyras buvo skubiai išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas.

Čia buvo atlikti tyrimai ir nustatytas kraujavimas iš virškinamojo trakto – vyrui atsivėrė opa skrandyje. Ligonis buvo paguldytas į ligoninę, jam paskirtas gydymas. 

„Jau pirmadienio rytą Gastroenterologijos klinikos personalas nusprendė nutraukti gydymą ir vyrą išrašyti namo. Vyras skundėsi bloga savijauta, galvos svaigimu, silpnumu. Neatsižvelgiant į ligonio būseną ir skundus, jo primygtinai buvo prašoma palikti gydymo įstaigą, grasinama iškviesti apsaugą ir policiją. Nors vyras sakė, kad nepaeina ir iki autobusų stotelės nenueis, jį išvijo“, – portalui pasakojo sunerimusi žmona.

Anot jos, J. Saldukas yra silpnos sveikatos: serga cukriniu diabetu, yra patyręs širdies operaciją, du infarktus, insultą, vartoja daug vaistų.  

Vyras skundėsi bloga savijauta, galvos svaigimu, silpnumu. Neatsižvelgiant į ligonio būseną ir skundus, jo primygtinai buvo prašoma palikti gydymo įstaigą, grasinama iškviesti apsaugą ir policiją.

„Pirmadienio popietę vyras pasiramstydamas į sienas ėjo link autobuso stotelės, tačiau jam kelis kartus teko prisėsti ant suoliukų. Padedant praeiviams jis nuėjo iki autobusų stotelės ir čia nualpo. Praeiviams iškvietus greitąją medicinos pagalbą, ligonis apie 14 val. nuvežtas į Skubios pagalbos skyrių. Čia buvo nustatyta, kad kraujavimas iš skrandžio nebuvo sustabdytas, o hemoglobino kiekis kraujyje yra labai žemas. Vyras apie 22 valandą vakaro vėl buvo paguldytas į tą pačią Gastroenterologijos kliniką“, – sakė žmona.

Padalinio vadovams pavedė išnagrinėti situaciją

Kauno klinikų atstovai tikino, kad apie šią nemalonią situaciją jie sužinojo iš žiniasklaidos. „Kauno klinikos visus pacientų skundus dėl paslaugų kokybės vertina labai atidžiai, todėl padalinio vadovams pavesta išnagrinėti šią situaciją, aptarti su paslaugas teikusiais darbuotojais ir savo išvadas pateikti administracijai. Iš anksto atsiprašome, jeigu paaiškės, kad darbuotojų elgesys buvo nemandagus ar netinkamas“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė.

Gydymo įstaigos atstovai priminė, kad Kauno klinikos yra tretinio lygio gydymo įstaiga, kurioje yra gydomi pačių sudėtingiausių sveikatos būklių pacientai. „Dedame visas pastangas, jog kiekvienas čia besikreipiantis pacientas gautų gydymą laiku ir kokybiškai. Suprantame, kad komunikacija tarp gydytojo ir paciento turi būti efektyvi, nes tik taip galima pasiekti geriausių gydymo rezultatų, todėl visuomet kviečiame aktyviai bendradarbiauti su skyriaus personalu“, – pastebi E. Audickaitė.

Jei bėgdamas žmogus nualpsta, tai reiškia, kad galvos smegenys gauna nepakankamai kraujo, sako greitosios pagalbos gydytoja. Tačiau, anot jos, sąmonės netekimas gali būti ne toks jau paprastas dalykas: „Gali būti, kad širdies pulsas dažnas, ji negali aprūpinti galvos smegenų ir savo širdies kraujagyslių. Kai širdies raumeniui trūksta maisto medžiagų ir deguonies, sutrinka širdies ritmas, net gali įvykti klinikinė mirtis.“

Gydytoja teigia, kad jei bėgdamas žmogus nugriuvo, pirmiausia reikia įsitikinti, ar jis tikrai be sąmonės – klausti, kas atsitiko, pajudinti. „Jeigu jis nereaguoja, reikia skambinti ir kviesti greitąją pagalbą, pasakyti, kad asmuo bėgo maratoną, bet krito ir prarado sąmonę“, – pataria V. Pumputienė. Pašnekovė priduria, kad šalia esantysis turi pažiūrėti, ar nualpęs žmogus kvėpuoja – pridėti ranką prie krūtinės ląstos ir patikrinti, ar ji kilnojasi.

V. Pumputienės teigimu, reikėtų patikrinti ir pulsą, o jeigu kvėpavimas dingęs, reikia atverti žmogaus kvėpavimo takus ir atlikti krūtinės ląstos paspaudimus: „Apatiniame krūtinkaulio trečdalyje vieną ranką dėti ant kitos ir spausti 20–50 kg jėga, kad krūtinkaulis 4–5 cm pajudėtų link stuburo. Spausti dideliu tempu, atsiklaupus šalia nukentėjusiojo, 100 kartų per minutę.“ Tai atlikus, specialistė pataria atleisti krūtinės ląstą. „Ląstą reikia pilnai atleisti, kad sumažėjęs oro slėgis įsiurbtų kraują į pagrindines kraujagysles“, – aiškina gydytoja.

Tuomet, pasak V. Pumputienės, reikia nukentėjusiajam dviem pirštais užspausti nosį, jį pražiodyti ir du kartus įpūsti maždaug pusę litro oro. Ji pataria žvilgtelėti, ar kilnojasi krūtinės ląsta: „Jei kilnojasi, įpūsta labai gerai – per stipriai to daryti nereikia. Dar reikėtų atlošti apalpusio asmens galvą, kad į skrandį nepatektų oro ir nepakiltų skrandžio turinys.“

Jei visgi taip atsitiktų, sako gydytoja, žmogų reikia paversti ant šono, išvalyti jo kvėpavimo takus ir toliau tęsti. „Jei nėra galimybės atlikti dirbtinio kvėpavimo, užtenka ir krūtinės ląstos paspaudimo. Galima paprašyti, kad tai padaryti padėtų ir kitas, šalia esantis žmogus“, – aiškina pašnekovė. Anot V. Pumputienės krūtinės ląstos paspaudimus ir kitus gaivinimo veiksmus reikia atlikti tol, kol atvyks greitoji pagalba.