nugalėtojas | KaunoDiena.lt

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio nugalėtojas galės pretenduoti į „Oskarų“ apdovanojimus

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio nugalėtojas galės pretenduoti į „Oskarų“ apdovanojimus
Kaip antradienį skelbė festivalis, praėjusią savaitę „Oskarus“ rengianti JAV Kino meno ir mokslo akademija pradėjo skelbti kino festivalių, kurių nugalėtojai gali pretenduoti į „Oskarų“ apdovanojimus, sąrašą. Į jį pirmą kartą atrinktas ir Lietuvoje vykstantis kino festivalis – Vilniaus trumpųjų filmų festivalis.

Anot pranešimo, tai reiškia, kad nuo šiol Vilniaus trumpųjų filmų festivalio pagrindinio prizo „Grand Prix“ nugalėtojas galės siekti „Oskaro“.

„Jaučiame didžiulį pasididžiavimą, visų pirma, savo komanda, kuri ilgus metus intensyviai dėjo visas įmanomos pastangas pristatyti Lietuvoje naujausius ir aktualiausius trumpametražius iš viso pasaulio. Tai vienareikšmiškai yra milžiniškas įvertinimas ne tik festivaliui, bet ir visam Lietuvos kino, ir plačiąja prasme, kultūros laukui. Tai stipriai prisidės prie Vilniaus miesto, o kartu – ir Lietuvos vardo garsinimo pasauliniu lygmeniu“, – pranešime cituojama Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

„Oskarų“ apdovanojimai – nuo 1929 metų vykstantys kasmetiniai JAV Kino meno ir mokslo akademijos teikiami apdovanojimai už kino pasiekimus.

Trumpieji filmai tokiose „Oskarų“ apdovanojimų kategorijose kaip „Geriausias vaidybinis“, „Geriausias dokumentinis“ ar „Geriausias animacinis trumpametražis filmas“ gali pretenduoti į apdovanojimus trimis būdais. Pirmuoju trumpametražis filmas turi būti komerciškai rodytas JAV kino teatruose, antruoju – laimėjus studentiškų filmų „Oskarų“ apdovanojimus. Trečiuoju – laimėjus apdovanojimą „Oskarų“ kvalifikaciją turinčiame tarptautiniame kino festivalyje.

Festivaliams patekti į kvalifikuotų kino festivalių sąrašą galima atrankos būdu, kurį įgyvendina JAV Kino meno ir mokslo akademijos komisija.

Esminiai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama atrankos metu – svari ir solidi festivalio paskutinių metų istorija (konkursinių programų skaičius, aukšta filmų meninė vertė, programų įvairovė, žiuri komisijos narių profesionalumas) bei festivalio reputacija tarptautiniu lygmeniu.

Iš viso „Oskarų“ kvalifikaciją turinčių tarptautinių kino festivalių sąraše – daugiau kaip 180 kino festivalių iš viso pasaulio, tarp jų ir Kanų, Berlyno, Venecijos, Lokarno kino festivaliai, Klermono-Ferano tarptautinis trumpametražių filmų festivalis ir kiti. Lietuvoje vykstančio festivalio kol kas šiame sąraše dar nebuvo.

Pagal Vilniaus trumpųjų filmų festivalio taisykles, į „Grand Prix“ prizą gali pretenduoti visi filmai, dalyvaujantys konkursinėse programose – tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje. 2025 metais vyksiančio festivalio „Grand Prix“ prizo nugalėtojas galės pretenduoti į 98-uosius „Oskarus“, kurie vyks 2026-ųjų kovą.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių išskirtinai tik trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse. Įkurtas 2006 metais, festivalis tapo platforma, pristatančia viso pasaulio naujosios kartos kūrėjų trumpuosius filmus.

Festivalis kasmet žiūrovams pristato apie dvidešimt trumpametražių filmų programų, kuriose rodoma virš 100 trumpųjų filmų.

18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis vyks 2025 metų sausio 15-21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino teatruose ir visoje Lietuvoje – namų kino platformose.
Kauno tarptautinėje jurginų parodoje-konkurse pagrindinį prizą pelnė estiška veislė

Kauno tarptautinėje jurginų parodoje-konkurse pagrindinį prizą pelnė estiška veislė
Jau tradiciškai rudenį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas Kaune pasitinka ne tik didžiuoju jurginų kolekcijos žydėjimu, bet ir Tarptautine jurginų paroda, kuri atkeliauja į pati miesto centrą – Vytauto Didžiojo universiteto Didžiosios salės fojė.

Šiemet parodoje buvo demonstruojamos apie 800 jurginų veislių. Didžioji jų dalis atkeliavo iš VDU Botanikos sodo ekspozicijų, kuriose ypač didelis dėmesys skiriamas Lietuvos selekcininkų darbams, todėl lankytojams demonstruojama per 120 lietuviškų veislių. Nemaža dalis jų išvesta ir pačiame VDU Botanikos sode.

Savo kolekcijose auginamų jurginų žiedus taip pat atsivežė ir renginio partneriai bei draugai iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo, VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo, Latvijos universiteto botanikos sodo. Iš savo asmeninių kolekcijų atsivežtomis veislėmis parodą papuošė selekcininkai ir kolekcininkai: Olesia Kairienė, Meilutė Mociškienė, Danutė Simonaitienė, Virginija Gasiūnaitė, Margus Maripuu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Parodos metu buvo organizuotas ir Lietuvos, Estijos bei Sakartvelo selekcininkų sukurtų veislių konkursas. Sudaryta komisija iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių mokslininkų, selekcininkų ir kolekcininkų išrinko penkias veisles, kurių autoriams įteikti prizai ir diplomai:

- Didžiuoju prizu apdovanota ir konkurso nugalėtoja paskelbta estų selekcininko Margus Maripuu išvesta veislė „Metsavana“

Regimanto Zakšensko nuotr.

- Antroje vietoje: lietuviška veislė „Fire and Ice OP 1“ (aut. Arūnas Balsevičius) ir estiška veislė „Üksik Sammuja“ (aut. Margus Maripuu);

Regimanto Zakšensko nuotr.

- Trečioje vietoje: dvi lietuviškos veislės, „Suliko-m“ (aut. Meilutė Mociškytė) ir „Sable d‘Or OP 3“ (aut. Arūnas Balsevičius).

Regimanto Zakšensko nuotr.

Balsuoti ir išrinkti savo gražiausią jurginą galėjo ir visi į parodą užsukę lankytojai: jų sprendimu, šiemet dailiausia pripažinta A. Balsevičiaus išvesta veislė „Orija“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip sakė parodą atidaręs VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius, Kaunas pradeda tikrą jurginų bangą, kuri toliau vilnys per Europą: po kelių savaičių – jurginų parodoje Vroclavo universiteto botanikos sode Lenkijoje, o po mėnesio – ir Paryžiuje, tarptautiniame jurginų veislių konkurse. Šiame konkurse jau tradiciškai bus pristatytos ir VDU Botanikos sode Kaune išvestos jurginų veislės, kurios ne kartą tapo šio konkurso prizininkėmis.
„Eurovizijos“ nugalėtoja(s) Nemo: Šveicarijai reikia trečiosios lyties pasirinkimo galimybės 19

„Eurovizijos“ nugalėtoja(s) Nemo: Šveicarijai reikia trečiosios lyties pasirinkimo galimybės 19
Daugelis 24 metų atlikėjo(s) gerbėjų mojavo nebinarinių asmenų simboline vėliava, kurią sudaro geltonos, baltos, violetinės ir juodos horizontalios juostos. Nemo save laiko nebinariniu asmeniu ir anglų kalboje pirmenybę teikia įvardžiams „they / them“ (liet. jie / jos).

Nemo pergalė Malmėje buvo tik trečioji Šveicarijos pergalė „Eurovizijos“ dainų konkurse. Paskutinį kartą tai įvyko 1988 metais, kai šaliai atstovavo Céline Dion.

Triumfas vienoje didžiausių Europos scenų pakurstė diskusijas apie tai, ar Šveicarijoje turėtų būti galimybė registruoti trečiąją lytį.

„Vienareikšmiškai pasisakau už trečiosios lyties įrašą“, – radijo stočiai SRF sakė Nemo, teigdama(s), kad pokyčiai turi įvykti kuo greičiau.

Teisingumo ministras Beatas Jansas jau pakvietė jį / ją į susitikimą. „Netrukus susitiksime ir pasikalbėsime apie „queer“ asmenų teises“, – rašė B. Jansas.

Parlamento narė Barbara Steinemann iš dešiniosios Šveicarijos liaudies partijos sakė esanti prieš dar vienos lyties įrašą oficialiuose dokumentuose.

B. Steinemann teigė, kad kiekvienas Šveicarijos pilietis jau turi tas pačias pagrindines teises ir nėra reikalo keisti teisinę sistemą „dėl pavienių asmenų“.

„Su mažumų apsauga galima persistengti“, – sakė ji SRF.

Skirtingai nei Šveicarijoje, kaimyninėje Vokietijoje nuo 2018 metų gimimo liudijimuose ir kituose teisiniuose dokumentuose kaip lyties variantą galima pasirinkti „įvairi“.

Prieš konkursą duotuose interviu Nemo sakė, kad daina „The Code“ yra apie kelionę į atradimą, kad neidentifikuoja savęs nei kaip vyro, nei kaip moters.

Nemo „Eurovizijos“ scenoje mojavo ir nebinarinių asmenų vėliava, ir Šveicarijos nacionaline vėliava.

Pirmas dalykas Nemo darbotvarkėje – poilsis. „Eisiu į sodą tėvų namuose, atsigulsiu ir pabandysiu šiek tiek nusiraminti“, – sakė jis / ji SRF.
Panevėžyje pasibaigusiose „Baltic Chain Tour“ lenktynėse – vėl esto pergalė

Panevėžyje pasibaigusiose „Baltic Chain Tour“ lenktynėse – vėl esto pergalė
Nugalėtojui atiteko 1268 eurų premija ir 40 pasaulio reitingo taškų. R. Ärm lyderiu tapo po pergalės pirmajame etape. Estijos dviratininkui pavyko išsaugoti pirmą poziciją iki lenktynių pabaigos. Antrą vietą užėmė antrąjį etapą laimėjęs vokietis Henri Uhlig („Alpecin – Deceuninck DT“). Jis nuo varžybų nugalėtojo atsiliko 2 sek. Trečias – italas Filippo Fortin („Maloja Pushbikers“), kuris nugalėtojui pralaimėjo 14 sek. Neseniai pasaulio čempionu tapusio olando Mathieu van der Poel brolis David („Alpecin – Deceuninck DT“, +29 sek.) užėmė šeštą vietą.

E. Kovaliovas nuo nugalėtojo atsiliko 1 min. 59 sek. Venantas Lašinis („Kaunas Cycling Team“, +3.10) užėmė 25-ą, Mantas Januškevičius (+3.18) – 31-ą, Rokas Kmieliauskas (+3.27) – 36-ą, Olegas Ivanovas (+3.41; visi trys – „Voltas – Madaris Cycling Team“) – 56-ą, Žygimantas Matuzevičius („Kaunas Cycling Team“, +4.11) – 74-ą, po raktikaulio traumos sugrįžęs Lietuvos čempionas Rokas Adomaitis („Tartu2024 Cycling Team“, +4.25) – 77-ą, Mantas Balčiūnas (+4.58) – 88-ą, o Gustas Raugala (+13.11; abu – „Kaunas Cycling Team“) – 124-ą vietas.

Klasifikuotas 131 dviratininkas.

Komandų įskaitoje „Voltas – Madaris Cycling Team“ (sporto direktorius Mindaugas Striška) užėmė 10-ą, o „Kaunas Cycling Team“ (sporto direktorius Donatas Šertvytis) – 19-ą vietas. Nugalėjo Norvegijos ekipa („Uno-X Dare DT“). Estijos komanda „Tartu2024 Cycling Team“ (sporto direktorius – Gediminas Bagdonas) klasifikuota antra.

Aktyviausiu dviratininku (žali marškinėliai) tapo estas Siim Kiskonen („Tartu2024 Cycling Team“), kovingiausiu (raudoni marškinėliai) ir geriausiu jaunuoju (iki 23 m.) dviratininku (balti marškinėliai) – H. Uhlig.

Pirmasis etapas buvo surengtas Estijoje, antrasis – Latvijoje, o paskutinis, trečiasis (157 km) – Lietuvoje maršrutu Panevėžys – Vabalninkas – Kupiškis – Troškūnai – Panevėžys. Nuvažiavus apie 30 km susiformavo lyderių grupė iš 11 dviratininkų, tarp kurių buvo ir R. Adomaitis su G. Raugala. Netrukus prie bėglių prisijungė 4 dviratininkai, tarp jų ir M. Januškevičius. Lyderių grupė buvo įgijusi kiek daugiau nei minutės pervarą. Ji pagrindinės grupės buvo pavyta likus apie 800 m iki finišo. Paskutiniame kilometre dar atakavo S. Kiskonen. Jis buvo pavytas iki finišo likus apie 20 metrų. Pergalę iškovojo danas Mads Landbo („Uno-X Dare DT“) – 3 val. 9 min. 17 sek. (vid. greitis – 49,767 km/h). Nugalėtojo laikas įskaitytas 2-119 vietas užėmusiems dviratininkams. R. Ärm finišavo aštuntas.

Iš lietuvių aukščiausią vietą – 12-ą – užėmė V. Lašinis, kuris antrajame etape finišavo ketvirtas. Sekmadienį Ž. Matuzevičius finišavo 16-as, M. Balčiūnas – 46-as, R. Kmieliauskas – 47-as, M. Januškevičius – 52-as, O. Ivanovas – 54-as, E. Kovaliovas – 84-as, R. Adomaitis – 115-as, o G. Raugala (+8.33) – 131-as.

Lenktynes, kurių prizų fondą sudarė 9715 eurų, pradėjo rekordinis dalyvių skaičius – 141. Lenktynėse startavo 21 šalies dviratininkai, tarp jų – 11 Lietuvos sportininkų. Pirmą kartą į šias varžybas atvyko Gruzijos ir Eritrėjos dviratininkai. Iki šiol daugiausiai dviratininkų – 124 – buvo susirinkę į 2013 m. lenktynes.

Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) II kategorijos lenktynes šiemet pradėjo 25 komandos iš 14 šalių: Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Japonijos, Kanados, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Sakartvelo, Švedijos, Šveicarijos ir Vokietijos.

„Baltic Chain Tour“ lenktynės, kurios yra simbolinis 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusios „Baltijos kelio“ akcijos paminėjimas, rengiamos nuo 2011 metų. Lenktynėse jau yra dalyvavę 36 šalių dviratininkai. Šiose varžybose bent kartą lenktyniavo 68 Lietuvos dviratininkai.

2012 m. lenktynių nugalėtojo laurai atiteko Gediminui Bagdonui, 2013 m. prizininku tapo Žydrūnas Savickas, o 2018 m. – Ramūnas Navardauskas. Pernai iš lietuvių geriausiai pasirodė V. Lašinis. Jis užėmė 9-ą vietą.

„Baltic Chain Tour“ nugalėtojai:

2011 – Erki Putsep (Estija)

2012 – Gediminas Bagdonas (Lietuva)

2013 – Philipp Walsleben (Vokietija). 3 vieta – Žydrūnas Savickas (Lietuva)

2014 – Mathieu van der Poel (Nyderlandai)

2015 – Andrij Kulyk (Ukraina)

2016 – Maris Bogdanovičs (Latvija)

2017 – Herman Dahl (Norvegija)

2018 – Emils Liepinš (Latvija). 2 vieta – Ramūnas Navardauskas (Lietuva)

2020 – Gert Joeaar (Estija)

2021 – Laurence Pithie (Naujoji Zelandija)

2022 – Rait Ärm (Estija)

2023 – Rait Ärm (Estija).
Šiaurės rago architektūrinį konkursą laimėjo prūsiškai santūrus projektas 23

Šiaurės rago architektūrinį konkursą laimėjo prūsiškai santūrus projektas 23
Rugsėjį projekto vystytojų „Memelio miestas“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) paskelbtą konkursą laimėjo projektas „Šiaurės krantas“.

Idėjos autoriai – Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Lukas Kulikauskas, Jūratė Volkavičiūtė, Linas Ūsas ir Augustė Klimanskytė. Jiems atiteko pirmai vietai numatytas prizinis fonas – 9 tūkst. eurų.

Anot LASKAO pirmininko ir konkurso darbų vertinimo pirmininko Manto Daukšio, susidomėjusių Šiaurės rago konkursu buvo apie 20 įmonių, galiausiai gauti keturi pasiūlymai.

„Šis pasiūlymas buvo unikalus tuo, kad buvo santūriausias. Kiti darbai buvo pilni energijos perdaryti radikaliau krantines, išlaužyti formas, statinius pasiūlyti. Komisijos nuomone, ir konkurso sąlygose buvo numatyta prisilaikyti galiojančių dokumentų ir reglamento, kurie nenumato statybos, o istorinės dalies, vadinamojo Naujamiesčio, vertingųjų savybių kultūros paveldo sąraše yra ir reljefas“, – BNS sakė M. Daukšys.

Anot jo, Šiaurės rago teritorija yra varžoma apribojimų, istorinio Danės uosto vieta. Istoriškai ši vieta visuomet yra buvusi santūri.

„Prūsiškas Klaipėdos charakteris yra paprastesnis. Norėtume pasiūlytus architektūros pasiūlymus matyti, kaip komisijos nariai sakė, keliais šimtais metrų ar kilometru upe aukščiau. Jie visi nuostabūs ir realizuotini, bet kitoje vietoje, nes ši vieta turi unikalumą paprastumo, lakoniškumo, toks ir tas išrinktas darbas – santūriai prūsiškas“, – teigė architektas.

Šis pasiūlymas buvo unikalus tuo, kad buvo santūriausias. Kiti darbai buvo pilni energijos perdaryti radikaliau krantines, išlaužyti formas, statinius pasiūlyti.

Korėta danga, želdinių salos

Tarp komandos pateiktų pasiūlymų – korėta ir universali visiems metų laikams danga, ant kurios galėtų vykti sezoninė prekyba, vaikų žaidimų erdvė, želdinių salos ir poilsio vietos. Komisija siūlė autoriams pavystyti mažosios architektūros detales – skulptūrėles.

„Autoriai pasiūlė daryti korėtą dangą, maišyti su žole. Ji atrodytų patraukliai ne sezono metu ir užsipildžius žmonėmis būtų pritaikyta užlipti. Autoriai pasiūlė želdinių salas, aprėmintas suoliukais, kurios žymėtų istorinio atstatymo vietas“, – kalbėjo architektas.

Komisija projekto rengėjams taip pat pasiūlė paieškoti tampresnio ryšio su kvartalu, tad idėja dar bus tobulinama. Sprendimų bus ieškoma ir Šiaurės rago teritorijos užbaigimui.

„Autoriai pasiūlė gamtines, kaip kopų formas. Komisija siūlo paieškoti su konkrečia vieta susijusių akcentų“, – teigė komisijos pirmininkas.

M. Daukšio teigimu, komisija vertino, kad projektuose atsispindėtų seniausio uostamiesčio dvasia ir įplaukiant į Danės upės uostą būtų juntama šį atmosfera.

Viliamasi, kad krantinėse atsiras galimybė švartuotis ne tik didesniems, bet ir mažesniems laivams.

Šiaurės rage po rekonstrukcijos turėtų nebelikti eismo transportui, ši erdvė bus skirta pėstiesiems ir dviratininkams. Eismas keltų link pagal detalųjį planą būtų planuojamas nuo Liepų gatvės sankryžos.

Pagal 2020 metų gruodį pasirašytą sutartį tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir bendrovės „Memelio miestas“, pastaroji įsipareigojo organizuoti Šiaurės rago architektūrinį konkursą, parengti techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir parengtą techninį projektą perduoti savivaldybės administracijai tolimesniam įgyvendinimui.

Kaip BNS informavo Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė, projektavimas numatytas 2023-2024 metais. 2025 metais savivaldybės administracija vykdytų viešųjų pirkimų procedūras bei pasirašytų rangos darbų sutartį.

Šie planuojami 2025-2027 metais Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis.

Šiaurės rago tvarkymo projektas apima teritoriją nuo Klaipėdos Pilies tilto iki Šiaurės rago pabaigos, Kuršių marių, kur veikia Senoji perkėla.
„Muzikinės kaukės“ nugalėtojas apie tai, kaip į laimėjimą sureagavo žmona: reakcija buvo šalta 1

„Muzikinės kaukės“ nugalėtojas apie tai, kaip į laimėjimą sureagavo žmona: reakcija buvo šalta 1
Šeštadienį šou „Muzikinė kaukė“ pasiekė finišo tiesiąją. Viso finalo metu projekto gerbėjai siuntė trumpąsias žinutes ir skambino vien tam, kad patys išrinktų nugalėtoją. Maža to, tik šį vakarą visi už balsus surinkti pinigai buvo paaukoti „Blue/Yellow“ organizacijai, kuri rūpinasi pagalba Ukrainai. Tokio žiūrovų aktyvumo nesitikėjo niekas – vos per kelias valandas buvo surinkti 23 200 eurų.

Visų keturių finalistų pasirodymai nepaliko abejingų. Tačiau surinkęs net 11 815 balsų nugalėtoju tapo grupės „Žemaitukai“ narys Linas Vaitkevičius. Taip sutapo, kad tą pačią dieną, kai vyko finalas, atlikėjas su būriu draugų ir artimųjų šventė savo gimimo dieną. Todėl pergalė tokią simbolinę datą jam įstrigs visam gyvenimui.

„Nežinau, kaip taip sutapo, bet čia istorinis įvykis. Neapsakomas jausmas būnant su pačiais artimiausiais sužinoti, kad nugalėjai projekte, kuriam skyrei tiek daug savo laiko ir jėgų. Aš visą sezoną jaučiau labai didelį palaikymą. Man daug žmonių rašė, sulaukiau gausybės žinučių iš pažįstamų, kurių nemačiau šimtą metų ir visi jie labai mane sveikino. Aš kai pirmą kartą atėjau ir pamačiau visą komandą, kuri dirba už kadro, buvau be galo nustebęs. Jie patys kaip šeima. Iš karto pajutau didžiulį rūpestį. Retai kur televizijoje būna tiek nuoširdumo. Tu nė sekundės nesijauti kaip koks vaikštantis reitingas. Tai sujaudina iki sielos gelmių. Nuo valytojos iki vyriausių prodiuserių, visi be galo mandagūs, visi paklausia ar esi pavalgęs, ar tau viskas gerai. Sunku net patikėti, kad gali būti tiek daug nuoširdumo“, – savo emocijomis dalinasi Linas.

Dainininkas ne kartą pasakojo, kad žmona Rūta jam labai daug padėjo ruošiantis pasirodymams. Tačiau paklaustas, kaip jo mylimoji reagavo į vyro laimėjimą, tik nusijuokia: „Mes, žemaičiai, nemokam rodyti emocijų. Tiesiog apsikabinom šiltai ir viskas. Sakyčiau, ta reakcija buvo šalta. Bet kai žmona žiūrėjo mano Freddie Mercury įsikūnijimą, aš pamačiau jos akis ir tas visas palaikymas, ir meilė tiesiog spinduliavo. Man atrodo, kad ta vieta net nebuvo svarbi. Svarbiausias tas nueitas kelias. Ką jis mums davė ir kaip mus išaugino.“

Anot, Lino šis projektas suteikė daugiau pasitikėjimo savimi. Jis suprato, kad ir vienas scenoje gali labai daug. Be to, atlikėjas džiaugiasi atradęs ir savo balso galimybes apie kurias iki šiol net pats nežinojo.

„Dabar tik svajoju apie nuoširdų ir be jokio skubėjimo laiką su šeima. Nes kol kas, nors ir būdavau namuose, mano visos mintys sukdavosi apie pasiruošimą šeštadieniui. O dabar be sąžinės graužaties galėsiu leisti laiką su mylimaisiais. Turiu dar vieną svajonę – su grupe rudenį surengti koncertinį turą. Jau turime pakankamai dainų ir norime išleisti albumą bei apvažiuoti visą Lietuvą. Tai norėtųsi, kad karas baigtųsi ir ši svajonė išsipildytų“, – sako L. Vaitkevičius.
Kaunas – Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimų 2022 nugalėtojas 1

Kaunas – Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimų 2022 nugalėtojas 1
Kovo 24-tąją, Varšuvoje vykusios iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu, buvo paskelbti Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimų 2022-ųjų metų laimėtojai. Kaunas šiuose apdovanojimuose buvo nominuotas nominacijose: „Metų proveržis“ (angl. Emerging City of the Year) ir „Metų geriausia universiteto ir verslo partnerystė“ (angl. Best University-Business Cooperation of the Year) su projektu „Ateitis – elektronikams“.

Iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu, laimėtoju ir miestu, per praėjusius metus pademonstravusiu didžiausią proveržį Vidurio ir Rytų Europoje, paskelbtas Kaunas. Miestas šioje nominacijoje dėl laimėjimo rungėsi su kitais trimis regiono miestais – Kišiniovu (Moldova), Debrecenu (Vengrija) ir Olomoucu (Čekija).

Buvimas tarp geriausiųjų įkvepia nestabdyti ir toliau išlaikyti bei stiprinti pozicijas.

„Pastaraisiais metais Kaunas vis dažniau pastebimas ir įvertinamas tarptautiniu mastu. Tai bendras visų kauniečių nuopelnas ir solidus įrodymas, kad mūsų miestas pasirinkęs teisingą kryptį. Šiuolaikiška aplinka ne tik patogi gyventi, bet ir patraukli vystant inovacijas, ugdant talentus, plėtojant verslą. Buvimas tarp geriausiųjų įkvepia nestabdyti ir toliau išlaikyti bei stiprinti pozicijas“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Ekspertų žiuri komisijos neliko nepastebėtas ir unikalus komunikacijos projektas, sėkmingai sujungęs mieste veikiančias aukštojo mokslo institucijas bei verslą. Tai – viešojo sektoriaus, aukštojo mokslo ir verslo bendras projektas, skirtas kryptingam talentų ugdymu plėtoti – „Ateitis – elektronikams“. Ši iniciatyva apdovanojimuose nominuota kategorijoje „Metų geriausia universiteto ir verslo partnerystė“. Laimėtojo titulas šiais metais atiteko įmonei „ON Semiconductor“.

2022-ieji – tai ne pirmieji metai, kuomet Kaunas buvo įvertintas šiuose Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimuose. 2016-aisiais Kaunas buvo iškovojęs „Greičiausiai augančio verslo paslaugų centro“ vardą ir nominuotas kitose kategorijose. Prieš dvejus metus – 2020-aisiais – Kaunas šiuose apdovanojimuose finale taipogi rungėsi dėl „Metų proveržio“ nominacijos.

Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimai – tai dešimtus metus organizuojamas renginys, sutraukiantis miestų bei verslų atstovus iš viso regiono ir atkreipiantis dėmesį į verslo paslaugų centrų sektoriaus svarbą.

Daugiau apie apdovanojimus ir nominacijas sužinoti galite čia.
„Kaunas Photo“ maratono prizas – nugalėtojo vardas 3

„Kaunas Photo“ maratono prizas – nugalėtojo vardas 3
Sujungs teletiltas

Atidarymų maratonas nuvinguriuos per visą Kauną: maršrutas prasidės 13 val. Čečėnijos aikštėje, tęsis Kalniečių parke (prie Savanorių pr.), po to užsuks į Žemuosius Šančius, aplankys Kauno centrą, zigzagais vingiuos per Senamiestį ir tradiciškai užsibaigs Kauno fotografijos galerijoje 18 val., kur bus paskelbtas "Kaunas Photo Star 2020" nugalėtojas.

Vakaras prasitęs Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur nuo 20 val. vyks finalininkų fotografijų peržiūra ir susitikimas su fotomenininke Dovile Dagiene-Doda.

Dėl pandemijos teko ieškoti sprendimų ir pakoreguoti parodos atidarymų formatą. Nors kasmet fotomenininkai iš užsienio šalių atvyksta į Lietuvą, dalyvauja parodų atidarymuose ir savo darbus pristato gyvai, šiais metais žiūrovams kalbės per ekranus.

Daugelyje atidarymų renginių, kur eksponuojami užsienio fotografų darbai, bus rodomi iš anksto įrašyti vaizdo įrašai, kuriuose autoriai papasakos apie savo kūrybą.

Pasikeitę prioritetai

Šiemet festivalis temine prasme planavo švęsti periferiją, provinciją, šalies gelmę. Tačiau COVID-19 kontekste pakvietė fotografus teikti darbus "Kaunas Photo Star 2020" konkursui tema "Periferinės vizijos".

Buvo laukiami darbai, tyrinėjantys paribius, užribius – tiek čia pat už lango, tiek už sienos, kurią kirtę atrastume erdves, vietas, žemes, periferijas, kurios dažnai lieka matymo pakraščiuose. Su šia tema festivalis šiemet nori atkreipti dėmesį į tai, kas tapo svarbu, nors iki šiol taip nemanėme.

Tarp aktyviausiųjų – lietuviai

Tradiciniu tapęs, jau dešimtasis "Kaunas Photo Star" konkursas sulaukė menininkų susidomėjimo iš viso pasaulio: buvo gauta 170 fotografijų serijų iš 38 pasaulio šalių. Tačiau organizatorius labiausiai nudžiugino tai, kad Lietuvos fotografai, pateikę konkursui devyniolika serijų, buvo vieni iš aktyviausių konkurso dalyvių.

Tai pirmas kartas per dešimtmetę konkurso istoriją, kai lietuvių fotografai sudarė didžiausią dalyvių grupę. Iš jų dvi lietuvaičių serijos pateko tarp dešimties finalininkų. Atranką atliko devynių narių tarptautinė fotografijos kuratorių komisija iš Lietuvos, Lenkijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos ir Naujosios Zelandijos.

Nors konkurso žiuri balsavimais buvo planuota atrinkti aštuonis geriausius, dėl labai tankios kandidatų į finalininkus kaimynystės, jungtinė "Kaunas Photo" ir Kauno fotografijos galerijos kuratorių komisija priėmė sprendimą finalininkų sąrašą praplėsti iki dešimties. Į "Kaunas Photo Star 2020" finalininkų dešimtuką pateko: Chiara Panariti ir Gianfranco Ferraro (Italija) "Cronostasi", Michałas Adamskis (Lenkija) "Vėl dažiausi plaukus", Arne Piepke (Vokietija) "Nepažįstamos šalies anekdotai", Hannesas Jungas (Vokietija) "Vilkas čia", Dovilė Dagienė (Lietuva) "Augalų atmintis / Medinės sinagogos", Bruno Alencastro (Brazilija) "obs-cu-ra", Mikhailas Lebedevas (Rusija) "Restoranai netyčia", Guillemas Vidalis (Ispanija) "Pamirštos žaidimų aikštelės", Lina Margaitytė ir Marius Krivičius (Lietuva) "Laikinai atidaryta", Dillonas Marshas (Pietų Afrika) "Deimantai nėra amžini".

Į finalą išrinkti fotomenininkai pretenduoja laimėti konkurso didįjį prizą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje fotomeno festivalio "Kaunas Photo" metu ir 2 500 eurų piniginį prizą. Visų finalininkų darbai rodomi bendroje parodoje įvairiose Kauno miesto galerijose, muziejuose ir atvirose erdvėse.

Fotomeno mylėtojai kviečiami prisijungti bet kurioje atidarymų maratono dalyje, o baigiantis dienai Kauno fotografijos galerijoje bus paskelbtas "Kaunas Photo Star" nugalėtojas.

Festivalio maršrutas

13 val. Čečėnijos aikštė.

13.40 val. Kalniečių parkas.

14.30 val. Skveras prie Valstybinės mokesčių inspekcijos.

15.10 val. Žaliakalnio funikulieriaus papėdė.

15.30 val. VDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras (V.Putvinskio g. 23)

16.10 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centras.

16.30 val. Kauno V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius (A.Mapu g. 18)

17 val. Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius.

17.30 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus.

18 val. Kauno fotografijos galerija.

20 val. Finalininkų projekcijų vakaras ir susitikimas su fotomenininke Dovile Dagiene-Doda Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13).

Baigiantis dienai Kauno fotografijos galerijoje bus paskelbtas "Kaunas Photo Star" nugalėtojas.
Projekte „Lietuvos talentai. Supervaikai“ triumfavo trylikametis akordeono virtuozas

Projekte „Lietuvos talentai. Supervaikai“ triumfavo trylikametis akordeono virtuozas
Jis pelnė ne tik platų gerbėjų būrį, visą šį laiką ištikimai jį palaikiusių ir vedusių link pergalės, bet ir piniginį 10 tūkstančių eurų prizą.

Trylikametis talentas akordeonu Lietuvą garsina visame pasaulyje ir skina laurus aukščiausio lygio konkursuose.

Antroji vieta lemiamą vakarą atiteko oro akrobatei Kristinai Bujanauskaitei, o trečiąją vietą užėmė šokėjos „Smaragdo miesto žonglierės“.

Teisėjų komisija Neringa Čereškevičienė, Justinas Jankevičius ir Marijus Mikutavičius sekmadienio kovoje lemiamo balso neturėjo, jis buvo atiduotas į žiūrovų rankas.

Iš viso scenoje savo gabumus demonstravo 10 dalyvių.
„Lietuvos balsas. Vaikai“ turi nugalėtoją: 10 tūkst. eurų atiteko M. Marijos mokiniui 4

„Lietuvos balsas. Vaikai“ turi nugalėtoją: 10 tūkst. eurų atiteko M. Marijos mokiniui 4
Po pirmojo žiūrovų balsavimo iš šešių finalistų: Grėtės, Kotrynos, Mato, Dovydo, Barboros ir Nikoletos į superfinalą pateko Donato Montvydo komandos dalyvė Grėtė, Monikos Marijos komandos dalyvis Matas ir Manto komandos dalyvė Barbora. Finalo metu iš viso buvo surinkta 18 107 balsų. Žiūrovai už finalistus balsavo taip: 3444 balsų buvo už Barborą, 3730 – už Matą, 1905 – už Nikoletą, 4389 – už Grėtę, 1565 – už Dovydą ir 3074 – už Kotryną.

Po tiesioginio superfinalistų paskelbimo, vaikai neslėpė džiaugsmo ir dėkingumo juos palaikiusiems žiūrovams. Vaikai pripažino, kad gavo labai daug palaikymo tiek iš draugų, tiek iš visiškai nepažįstamų, tačiau projektą stebėjusių žmonių. Po trijų superfinalistų paskelbimo balsavimas buvo paskelbtas iš naujo ir trys vaikai scenoje pasirodė dar kartą.

Visų šešių dalyvių superfinalo pasirodymai buvo nufilmuoti iš anksto, o eteryje buvo parodyti tik trys, kuriuos patys žiūrovai tiesioginio balsavimo metu išrinko geriausiais. Super finalo metu naują premjerą pristatė ir pirmojo „Lietuvos balsas. Vaikai“ sezono nugalėtoja Milėja, kuri negailėjo patarimų, kaip nugalėtojui elgtis laimėjus projektą bei kur išleisti didžiulį piniginį prizą, kurį įsteigė LNK televizija – dešimt tūkstančių eurų.

Po antro balsavimo etapo, žiūrovai nusprendė – antrojo sezono nugalėtoju tapo Monikos Marijos komandos dalyvis Matas. Už superfinalistus iš viso balsavo 10138 kartus. Barbora surinko 3287 balsus, Grėtė surinko 2821 balsų, Matas surinko 4030 balsų.

Po paskelbimo Matas, kartu buvusi jo mama bei Mato mokytoja Monika Marija neslėpė emocijų ir laimės ašarų, o pats nugalėtojas galėjo tik pridurti: „Labai laimingas esu. Tai buvo mano svajonė. Dėkoju visiems mane palaikiusiems. Man tai labai svarbu“.

Projekto nugalėtojui trofėjus ir piniginis prizas bus įteiktas pirmadienį nuotoliniu būdu.

Jau kitą sekmadienį įvyks ilgai lauktas „Lietuvos balso“ septintojo sezono finalas, kuriame paaiškės, kas iš dvylikos stipriausių šio sezono balsų taps projekto nugalėtoju ir penkiolikos tūkstančių eurų laimėtoju.

DAUGIAU