„Sosnovskio barštis – vienas iš pavojingiausių invazinių augalų, keliančių grėsmę tiek žmogui, tiek aplinkai, todėl šiemet, kaip ir kiekvienais metais, vėl pradedame šio invazinio augalo naikinimą. Siekiame apsaugoti ne tik gamtą, bet ir jos lankytojus nuo Sosnovskio barščių keliamų pavojų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos gen. direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius.

Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) į mūsų šalį buvo atvežtas apie 1950 m. žemės ūkio tikslais, kadangi buvo manyta, kad sparčiai augantis, lengvai prisitaikantis prie aplinkos sąlygų ir daug biomasės užauginantis augalas ypač tiks ūkinės paskirties gyvūnų šėrimui. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šio augalo gyvūnai neėda ir jis iš tikrųjų yra nuodingas.

Per kelis dešimtmečius Sosnovskio barštis išplito beveik visoje Lietuvoje. Žmonėms šis augalas pavojingas dėl stipraus jo sultyse esančio alergeno – furanokumarino, kuris, atsidūręs ant odos gali sukelti net 1–3 laipsnio nudegimus. Taip pat žmogui palietus augalą, jį skinant ar šienaujant, gali kilti ypač stipri organizmo alerginė reakcija – odos paraudimai, didelės vandeningos pūslės, kurios plyšę virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai yra aktyvesnis šios medžiagos išsiskyrimas į orą.

VMU nuotr.

Sosnovskio barščiai įprastai auga pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių bei ežerų pakrantėse – dėl savo nereiklumo augavietės sąlygoms kasmet net prieš tai naikintuose plotuose augalas dažnai atželia. Be to, augalas itin greit plinta – gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų. Nekontroliuojamai želdami Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumia vietinę florą.

Naikinant Sosnovskio barštį reikia, jog visas kūnas būtų apsaugotas neperšlampamais drabužiais bei avalyne. Būtina mūvėti pirštines, užsidėti apsauginę kaukę, akinius, respiratorių – taip užtikrinant, kad augalo sultys nepaliestų odos.

Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir įprastai kasmet pradedamas naikinti pavasarį, kai tik pradeda želti. Didžiausias plotas šio invazinio augalo – net 31 hektaras – šiemet bus išnaikintas Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje.

Svarbu tai daryti tinkamai – renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, galimus apribojimus dėl vandens telkinių, gyvenviečių, saugomų vertybių ir kt.

Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikata invazinių augalų ypač sunkiai įveikiamas, todėl turi būti  metodiškai naikinamas herbicidais ar iškasamas, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm aukščio. Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo metodo ar tai yra kontrolės sudėtinė dalis. Jis turi būti nupjaunamas, kol žiedai nesubrandinę sėklų.

„Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau. Pirmuosius 4–5 metus augalas kaupia energetines medžiagas, tik tada sužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta. Todėl kai Sosnovskio barštis tik šienaujamas, jis stengiasi atauginti savo nupjautą antžeminę dalį, tol kol sužydi ir gali „pratęsti savo giminę“ išbarstęs sėklas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau.

Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas ir invazine Europos Sąjungos rūšimi (įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą) ir visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti.

Jos pačios sprendžia, ar imtis šių veiksmų. Aplinkos ministerijos iniciatyva 2021 m. papildomai skirta 556,4 tūkst. eurų, 3 metus naikinti Sosnovskio barštį apytiksliai 331,31 ha plote. Šį invazinį augalą naikinti nusprendė Vilniaus bei Šiaulių miestų ir rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės.

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, pernai visi projektų vykdytojai atliko viešųjų pirkimų procedūras, sudarė sutartis su rangovais, pagal pasiruoštus Sosnovskio barščio populiacijos naikinimo veiksmų planus, sėkmingai vykdė suplanuotus naikinimo darbus.

Sostinėje iš Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų. Per 3 metus invazinio augalo gausos reguliavimo plane numatytas purškimas herbicidais, kasimas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas. Sosnovskio barščiai aptinkami net 18 ha teritorijoje 133 vietose, tačiau jos nuolat kinta.

Visos augalo dalys kaupia furanokumariną, medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis.

Ministerijos iniciatyva 2019 m. prasidėjo ES lėšomis finansuojami invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centras. Bus ištirtas ir Sosnovskio barščio paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika. Preliminariais duomenimis, šie augalai užima apie 10 tūkst. ha šalyje.

Šiuo metu kuriama Biologinės įvairovės informacinė platforma, kurioje planuojama talpinti informaciją apie invazines rūšis, jų paplitimo duomenis, naikinimo rekomendacijas ir kitą svarbią informaciją.

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, šių nuodingų invazinių augalų naikinimui nepakankamai dėmesio skiria ir savivaldybės, ir privačių sklypų savininkai.

„Sosnovskio barščių plotai matome, kad šiek tiek didėja, jų yra virš 10 tūkst. hektarų. Dabar ieškome įrankių, kaip pirmiausia pradėti nuo savivaldybių, tada paskatinti ir žemės savininkus, ūkininkus ir visus kitus“, – sakė ministras.

Ministro teigimu, veiksmų planą, kaip kovoti su invaziniais augalais, ministerija planuoja turėti rudenį, kad pavasarį būtų galima pradėti konkrečius darbus.

Specialistai ragina gyventojus vietas, kuriose auga Sosnovskio barščiai, nurodyti specialioje mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.