Pagrindinis sukčių ginklas, kuriuo jie jau pirmu smūgiu žmogui atima kritinį mąstymą, – netikėtumas. Štai Radviliškyje gyvenanti moteris sausio 11-ąją buvo priblokšta mobiliuoju telefonu gautos žinutės, kad jai yra skirta bauda, kurią būtina kuo skubiau sumokėti. Ir prierašas, kad daugiau informacijos apie baudą ji gali sužinoti paspaudusi atsiųstą nuorodą. Kaip ir dauguma tokiais atvejais, moterį užvaldė smalsumas – už ką? Nes atmintis nesufleravo nė vienos situacijos, už kurią jai galėjo būti skirta bauda. Ir moteris nuorodą aktyvavo, nors įprastai taip nesielgdavo. Tačiau netikėtumas ir smalsumas nugalėjo. Moteriai pasirodė, kad ji buvo nukreipta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) svetainę, nors realiai tai buvo tik šios svetainės imitacija ir jos adresas  vizualiai panašus į VMI svetainės internetinį adresą. Radviliškietės buvo paprašyta suvesti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, asmens kodą, Smart-ID duomenis. Atlikusi šiuos veiksmus, ji pamatė, kad iš jos banko sąskaitos į svetimą sąskaitą iškeliavo 397 eurai, o jokios informacijos apie baudą ji ir nepamatė.

Reikia įsidėmėti vieną svarbų dalyką – nei VMI, nei kitos institucijos  gyventojams nesiunčia pranešimų SMS žinutėmis, kuriose yra papildomos nuorodos. Sukčių atsiųstoje SMS žinutėje siuntėjo pavadinimas, kurį savo telefone mato SMS žinutės gavėjas, gali būti nurodytas VMI, tačiau tai dar nereiškia, jog žinutę atsiuntė VMI. Todėl jokiu būdu nespauskite  pranešimuose esančių nuorodų, o patys inicijuokite prisijungimą prie MANO VMI ir įsitikinsite dėl pranešimo apie gautą baudą tikroviškumo.

Dar vienas pastaruoju metu paplitęs sukčiavimo modelis – neva iš pašto atsiųsta žinutė apie gautą siuntą ir apgailestavimas, kad negali jos pristatyti dėl  adreso  netikslumo. Ir žinutėje – vėl nuoroda, kurią prašoma atidaryti ir patikslinti siuntos pristatymo adresą. Prieš keletą dienų tokias žinutes gavo ir keletas policijos darbuotojų. Tik, iš karto atpažinę sukčių braižą, jie žinutes tiesiog ištrynė. Kartais aktyvavus gautą nuorodą,  prašoma pervesti kelių eurų mokestį už neva pristatomą siuntą.

Keisčiausia, kad daugelis žmonių, net ir žinodami, kad siuntos nėra užsisakę, vedami smalsumo, paspaudžia nuorodą, turėdami viltį, kad gal koks nepažįstamas gerbėjas ar gerbėja nutarė staigmena paįvairinti jų gyvenimą. Prisijungimui prašoma elektroninės bankininkystės duomenų, asmens kodo ir patvirtinimo su  Smart-ID. O po to žmogus pamato ne informaciją apie siuntą, o tai, kad jų sąskaita ištuštėjo.

Dar vienas žmonėms skaudus sukčiavimo modelis –  paskolų teikimas labai priimtinomis palūkanomis.

Prieš keletą dienų ant tokio sukčių kabliuko užkibo ir nukentėjo 69 metų šiaulietė. Sugalvojusi savo turimą paskolą padengti kita paskola, ji socialiniame tinkle „Facebook“ susirado vienos įmonės, teikiančios paskolas su labai mažomis  palūkanomis, profilį ir susitarė dėl 7 tūkst. eurų paskolos. Deja, ji ne tik negavo paskolos, tačiau iš jos dar buvo išviliota per 2 tūkst. eurų. Moters buvo prašoma sumokėti mokestį už sutarties sudarymą, mokestį už aktyvavimą ir dar daug įvairių kitų išgalvotų mokesčių. Kai „mokesčiai“ buvo sumokėti, kredito teikėjai dingo kaip į vandenį.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, sekmadienio vakarą, apie 21.39 val., Vilniuje, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 35 metų moters banko sąskaitos apgaule išviliota 317 eurų.

Pirmadienio rytą, apie 6.40 val., Vilniuje, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 71 metų moters  banko sąskaitos apgaule išvilioti daugiau nei 522 eurai.

Tą pačią dieną, apie 12.27 val., Vilniuje, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 48 metų moters banko sąskaitos apgaule išviliota 513 eurų.

Pirmadienio vakarą, apie 18.13 val., Vilniuje, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės bei asmens duomenis, iš 36 metų vyro banko sąskaitos apgaule išviliota 810 eurų.

Policija dėl šių sukčiavimų pradėjo ikiteisminius tyrimus.

„Kai kurios „Twitter“ dalys šiuo metu gali neveikti taip, kaip tikimasi“, – rašoma bendrovės techninės pagalbos paskyroje tviteryje, dėl šios problemos kaltinant „nenumatytas“ platformos atnaujinimo pasekmes.

„Šįkart ir vėl. Virtualus patrulis papuolė į sukčių akiratį, kai gavo pranešimą nuo „Center Fanpage International Lithuania“, kaip ir dar keli kiti „Facebook“ puslapiai“ – feisbuke pirmadienį rašė Policijos virtualus patrulis.

Pasak pareigūnų, pranešime rašoma, kad Virtualaus policijos patrulio puslapis esą pažeidžia „Facebook“ taisykles ir bendruomenės gaires. Prašoma patvirtinti, kad yra paskyros savininkas, paspaudus šalia esančią nuorodą. Nuoroda nukelia į tretiesiems asmenims priklausantį puslapį, kuriame prašoma suvesti prisijungimo duomenis.

„Primename – „Facebook“ nesiunčia tokio tipo žinučių, kuriose nurodytas visas sąrašas profilių. Jeigu gausite pranešimą iš „Facebook“, tai bus asmeninis pranešimas, adresuotas konkrečiai jums. Visus gautus pranešimus iš „Facebook galite pasitikrinti: Nustatymai ir privatumas > Saugumas ir prisijungimas > Peržiūrėti naujausius el. laiškus iš „Facebook“.

Žinia – apie siuntą

Antradienį paskelbtoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių įvykių suvestinėje skelbiama apie prieššventiniu metu plintantį, regis, dar neregėtą sukčiavimo būdą.

Pasirodo, gruodžio 5 d. 37 metų klaipėdietė savo telefone pamatė trumpąją žinutę. Joje buvo prašoma sumokėti už neva jos adresu atėjusios siuntos pristatymą.

Moteris paspaudė atsiųstą nuorodą ir suvedė reikalaujamus duomenis. Iškart po to pareiškėja pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos vietoj kelių eurų už siuntos pristatymą nuskaičiuota 106,49 euro.

Supratusi, kad tapo apgavikų auka, klaipėdietė kreipėsi į policiją.

Tą pačią dieną Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (AVPK) buvo pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Panašu, kad artėjant šventėms, kai dažnas mūsų tikimės siurprizų iš artimųjų, ne vienas gali tapti panašios situacijos auka.

Schema – nenauja

Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Saulius Aleknavičius patikino, kad tokia schema, kokią aprašė Klaipėdos AVPK atstovai, nėra jokia naujiena.

"Sukčiai tiesiog šiek tiek modifikavo nuorodą, bet pats nusikaltimo braižas – senas. Panašias žinutes apgavikai siunčia ir internetinių pardavimo tinklalapių vardu. Šiomis dienomis gavome skundų, kuriuose nurodoma, kad nukentėjusieji gavo siuntų bendrovių "Omniva", "DPD" vardu siųstas žinutes ir buvo apgauti", – teigė viršininkas.

Žmonės gauna žinutę, ten parašyta "e. paštas" ir nesupranta arba neskuba gilintis, kas tai yra. Paspaudęs nuorodą gavėjas pademonstruoja kompiuterinį neraštingumą, nepagrįstą pasitikėjimą ar tiesiog skubėjimą.

"Daugelis žmonių linkę nesigilinti, pamato ekrane nuorodą, automatiškai ją spaudžia ir taip atiduoda savo banko kortelės duomenis. Kai tik perduoda nepažįstamiems asmenims tuos duomenis, nusikaltėliai iškart ima apsipirkinėti užsienio portaluose. Prieš tai jie dar paklausia, koks yra sąskaitos limitas, kad žinotų, už kokią sumą gali pirkti prekių arba paslaugų", – pasakojo S. Aleknavičius.

Tai yra sukčiai negauna prisijungimo prie aukos banko sąskaitos, bet naudodami banko kortelės duomenis gali apsipirkti įvairiose užsienyje veikiančiose, bet prekes parduodančias visame pasaulyje, renginių ar paslaugų bilietų pardavimo platformose ar būsto nuomos rezervacijų svetainėse.

Kadangi sukčiai žino, kiek maždaug aukos banko sąskaitoje yra pinigų, planuoja pirkinius iki nurodytos sumos. Neretai svetima kortele jie sumoka ne už vieną, o kelis pirkinius.

Apgavikai – kitame krašte

Kas yra nupirktų prekių ar paslaugų gavėjas, techniškai sužinoti beveik neįmanoma.

Kaip pavyzdį S. Aleknavičius paminėjo "Aliexpress" elektroninę prekių pardavimo platformą. Per ją neišvykstant iš Lietuvos galima užsisakyti prekių iš Kinijos, Indijos ar kito pasaulio krašto.

Prekę pristatyti paprašoma kad ir į Portugaliją ar kurią kitą šalį.

"Tokiais sukčiavimais užsiima tikrai ne lietuviai. Tokiu atveju teoriškai turime kreiptis į Kiniją, klausdami, kur ir kam prekė buvo pristatyta. Klausimas, ar mes gausime iš Kinijos atsakymą? Net jei kinai atsakys, mes jų atsako sulauksime gal po pusės ar visų metų", – paaiškino pareigūnas.

Tokiu būdu dažniausiai pasisavinama maždaug iki 500 eurų. Jei žmogus nenurodo savo limito, sukčiai bando aklai pirkti prekių net ne vieną kartą.

Neretai apgavikai svetima banko kortele per sistemą "Booking.com" užsako viešbučio paslaugą, tarkim, Ispanijoje.

Taip jie gauna užsakymo patvirtinimo duomenis ir internetu parduoda galimybę apsistoti šiame viešbutyje gerokai pigiau, nei mokėjo.

Paprastai mulkintojas nurodo kokią nors tokio pigaus pardavimo priežastį, pavyzdžiui, esą negali pats važiuoti į numatytą kelionę.

Kitas žmogus, įsigijęs internetu pigią paslaugą, pasinaudoja šia galimybe nė nenumanydamas, kad tapo nusikalstamų manipuliacijų schemos dalimi. Jei policija suseka galus, paskutinysis šių veiksmų grandinėje gali nė nežinoti, kad įsipainiojo į nusikaltimą.

Panašiai pigiau gali būti sukčių parduodamas bilietas į pasaulinės garsenybės koncertą ar sporto varžybas.

Patarė nespausti nepagalvojus

"Sukčiavimai elektroninėje erdvėje tuo ir unikalūs, kad neturime tokio greito komunikacinio ryšio visame pasaulyje, kad galėtume susisiekti", – kalbėjo S. Aleknavičius.

Jis patarė niekada ir niekam neduoti savo asmens duomenų.

Pareigūnas patarė gavus žinutę apie siuntą, už kurios pristatymą reikalaujama sumokėti, pagalvoti, ar esame užsakę siuntinį.

Visada ir visur turime įvertinti galimą riziką ir neskubėti.

Kitas dalykas – tikros siuntos gavėjas sulaukia kodo, kurį esą pats turi suvesti svetainės langelyje. Tačiau tikri siuntėjai aktyvių nuorodų nesiunčia.

To nedaro nei bankai, nei kokių nors prekių pardavėjai. Žmonėms patariama aktyvių nuorodų niekada nespausti.

"Visada ir visur turime įvertinti galimą riziką ir neskubėti. Nepamirškime, nei banko, nei policijos pareigūnai niekada neprašys prisijungimo kodų. Jei kilo abejonių, galima perskambinti į banko padalinį ar policiją. Net jei sukčiai prisistatys tikro pareigūno vardu ir pavarde, realusis pareigūnas pasakys, ar skambino žmogui", – patarimų negailėjo S. Aleknavičius.

Sukūrė reagavimo algoritmą

Per metus vien Klaipėdoje paspaudę aktyvią klaidinančios žinutės nuorodą nukenčia apie 180 asmenų.

Įmonės, kurių vardu dangstosi sukčiai, skelbia įspėjimus ir kitais būdais perspėja klientus apie galimas grėsmes. Ypač patartina paklusti patarimui nepervesti pinigų, kol negausite prekės.

Pareigūnai pastebėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės nespėja žengti kartu su naujosiomis technologijomis. Tačiau ir jaunesnieji skuba spausti nuorodas nė nepagalvodami, kodėl tai daro.

"Panašių nusikaltimų gausa leido mums sukurti tam tikrą reagavimo algoritmą. Vos gavęs pranešimą, komisariato budėtojas iškart informuoja banką. Neretai pavyksta sustabdyti pinigų nutekėjimą sukčiams. Bet tam būtina viena sąlyga – nukentėjęs asmuo turi labai greitai apie tai pranešti. Apmaudu, bet neretai apie pinigų praradimą pranešama po kelių dienų, savaičių ar net mėnesio", – konstatavo pareigūnas.

Pirmas žingsnis paspaudus kenkėjišką nuorodą turėtų būti – skambutis į savo banką su prašymu sustabdyti pinigų judėjimą iš sąskaitos.

Anot sostinės policijos, 1972 metais gimusi moteris nurodė, kad sekmadienį, apie 18 val. Budiniškių gatvėje paspaudus per „WhatsApp“ programėlę atsiųstą aktyvią nuorodą dėl neva parduodamos prekės ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jos banko sąskaitos apgaule pasisavinti pinigai.

Padaryta žala – 3 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Kitas sukčiavimo atvejis fiksuotas sekmadienį, apie 21 val. Užutrakio gatvėje.

Iš 1982 metais gimusios moters, paspaudus elektroniniu paštu gautą aktyvią nuorodą dėl neva užsakymo patvirtinimo ir mobiliuoju parašu prisijungus prie elektroninės bankininkystės, apgaule pasisavinta apie 2 tūkst. eurų.

Surinkta medžiaga dėl sukčiavimo.

Vien per penktadienį ir šeštadienį į pareigūnus kreipėsi mažiausiai 20 žmonių. Iš viso per dvi dienas lietuviai sukčiams atidavė apie 32 tūkst. eurų.

Teisėsauga ir bankai ragina neatidarinėti SMS žinutėmis siunčiamų nuorodų. Vienas iš pagrindinių požymių, padedančių atpažinti sukčių žinutes, – jų naudojami pavadinimai arba nuorodos yra panašios į tikras, tačiau geriau įsižiūrėję, galite pamatyti vietomis sukeistas raides ar simbolius.

Policija ragina gyventojus nedelsti ir tapus sukčių auka, iš karto kreiptis į banką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nuo praėjusių metų jau stebime padidėjusį visų nusikaltimų elektroninėje erdvėje, tarp jų – ir sukčiavimų skaičiaus padidėjimą. Ta tendencija išlieka ir šiemet. Per keturis šių metų mėnesius sukčiavimų yra registruota 15 proc. daugiau. Labai svarbu stebėti tai, ką jūs gaunate, nespausti ant siunčiamų nuorodų, nes nei policija, nei bankas, nei kitos institucijos aktyvių nuorodų, kurias paspaudus reikėtų atlikti kažkokius veiksmus, žmonėms nesiunčia. Jei žmogus pastebi, kad iš jo sąskaitos buvo nurašyti pinigai, tai turėtų kuo skubiau kreiptis į banką arba tą instituciją, kurioje laiko pinigus. Jei labai greitai sureaguotų, dar yra nedidelė tikimybė, kad tuos pervedimus būtų galima sustabdyti. Bet jei žmogus kreipiasi po dienos ar kelių, tai, aišku, pinigų susigrąžinti jau tikrai nepavyks“, – sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Kur rasti gydytoją?

Pagyvenusi ponia pralaukia ilgoje eilėje prie ligoninės registratūros Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Pagaliau klestelėjusi į kėdę prieš registratorę, moteris sužino, kad gydytojas, pas kurį ji užsiregistravo, šioje ligoninėje nedirba.

Tačiau iš Mažeikių atvykusi ponia neketina nuleisti rankų. Ji primygtinai prašo nusiųsti į  gydytojo konsultaciją. Registratūros darbuotoja mandagiai jai paaiškina, kad šitoje ligoninėje to neįmanoma padaryti. Moteris atkakliai reikalauja savo.

Kolegei į pagalbą atskuba kita registratorė, bandanti išaiškinti situaciją. Tačiau pacientė nesileidžia į kalbas ir neketina taip lengvai pasiduoti.

Paaiškėja, kad moteris jau buvo nuvažiavusi į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Iš ten ji šiaip taip atkako į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. O dabar ir iš čia ją vėl bandoma išprašyti.

Moteris iš pradžių piktai, o paskui jau grasinamai pareiškia, kad iš šios ligoninės ji nekels net kojos.

Pacientams tampa iššūkiu, kaip rasti reikiamą gydytoją, o mums iššūkis – kaip padėti jiems susigaudyti.

Supainioja kasdien

Klaidžioti tarp skirtingų ligoninių tenka ne tik iš kitur atvykstantiems pacientams. Painūs ligoninių labirintai paniką sukelia ir kai kuriems klaipėdiečiams, rečiau arba galbūt pirmą kartą priverstiems kreiptis į gydymo įstaigą.

Klaipėdos universitetinė ligoninė turi aštuonis korpusus, išsidėsčiusius skirtingomis kryptimis gana didelėje teritorijoje, tad rasti reikiamą – ne visada lengva užduotis.

Dar daugiau painiavos įneša tarp šių korpusų įsikūrusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė.

Joje dažnai per klaidą atsiduria kaimyninės ligoninės pacientai. Pamatę užrašą "Ambulatorinis konsultacinis skyrius", žmonės išsimuša taloną ir laukia eilėje, kol pagaliau patekę į registratūrą sužino, kad čia nedirba akių gydytojas ar neatliekamas pageidaujamas tyrimas.

Pradžia: prie įvažiavimo į ligoninių teritoriją kelio  pasitinka Klaipėdos universitetinės ligoninės nuoroda. (Vytauto Petriko nuotr.)

Tokių pasiklydusių pacientų Klaipėdos jūrininkų ligoninėje sulaukiama kasdien. Nors virš galvos didžiulėmis raidėmis parašyta, kad už tvoros – jau kita ligoninė, tačiau ne visi pastebi užrašą.

Nekeista, kad, išlaukus eilėje ir sužinojus, kad ne ten pataikei, kyla apmaudas ir pyktis. Registratorėms dažnai tenka atlaikyti priekaištų laviną.

Neranda išėjimo

Pasitaiko, kad pacientai pasiklysta netgi toje pačioje ligoninėje, niekaip nerasdami išėjimo ar norimo skyriaus. Ne visiems jiems susigaudyti padeda nuorodos.

Kartais gimsta net komiškos situacijos, kai lankytojas blaškosi nerasdamas išėjimo, nors virš galvos kabo užrašas "Išėjimas".

Nežinia kas: išsiblaškymas, dėmesio stoka ar įtampa dėl apsilankymo gydymo įstaigoje apsunkina orientavimąsi aplinkoje. Kai kurių klaipėdiečių manymu, mūsų ligoninėse susigaudyti yra gana sudėtinga.

Iššūkis – kaip padėti

Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialistė Jolanta Juškevičienė patvirtino, kad registratūros darbuotojos kasdien sulaukia žmonių, kurie čia ieško Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų konsultacijų arba tam tikrų tyrimų.

"Ant pastato didžiulėmis raidėmis parašytas mūsų ligoninės pavadinimas. Sunku ją supainioti su kita, nes mes net vizualiai skiriamės nuo kaimyninės ligoninės. Tai nėra mūsų ligoninės problema, nes ne mūsų pacientai klaidžioja", – patikino J.Juškevičienė.

Tvarka: naujajame Respublikinės ligoninės korpuse vos įėjus pro duris pasitinka nuorodos. Jų galima aptikti kas kelis žingsnius. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Atstovės manymu, ligoninėje pakanka nuorodų, kokiame korpuse koks yra skyrius. Nepaisant to, žmonės nepastebi net akivaizdžių rodyklių.

"Mes dedame daug pastangų, kad mūsų pacientai kuo lengviau susigaudytų. Pacientams tampa iššūkiu, kaip rasti reikiamą gydytoją, o mums iššūkis – kaip padėti jiems susigaudyti", – sakė viešųjų ryšių specialistė.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ant sienų yra pažymėtos rodyklės kur eiti, konsultacinėje poliklinikoje net ant grindų sužymėtos rodyklės, kur išsispausti talonėlį, kur rasti registratūrą ir kur laukti. Tačiau net ir tai ne visada padeda.

"Šią problemą bandome išspręsti žmogiškaisiais resursais. Ligoninės pirmajame aukšte pacientus prie durų pasitinka mūsų darbuotojas, kuris viską paaiškina", – pridūrė atstovė.

Nuorodos – tikslios

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis įsitikinęs, kad nėra daug tarp gydymo įstaigų klaidžiojančių pacientų – jie esą pasiklysta itin retai.

"Kartais pasitaiko, kad žmogus nueina į Jūrininkų ligoninę. Mes turime aštuonis korpusus, o Jūrininkų ligoninė – tik vieną pastatą per patį vidurį. Tačiau nėra problemos. Nuorodos – labai tikslios. Turime ne vienų metų patirtį, kuri rodo, kad mūsų pacientai neklaidžioja tarp ligoninių", – teigė V.Janušonis.

Papildo informaciją

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas taip pat mano, kad pacientai labai retai supainioja ligonines.

"Būna, pacientas ieško rekomenduoto gydytojo, kuris pas mus nedirba. Tai nėra dėsningumas, gal labiau pavieniai atvejai", – mano pavaduotojas.

Pasak M.Kundroto, ligoninėje pakanka nuorodų ir ženklų, kaip rasti pageidaujamą skyrių, ypač lengva susigaudyti naujajame, šių metų pradžioje atidarytame korpuse.

"Palaipsniui atnaujiname ir papildome vizualinę informaciją, nuolat ją tobuliname, kad pacientams būtų kuo paprasčiau susigaudyti", – pridūrė ligoninės atstovas.

„Google“ sumokėjo baudą pagal administracinę bylą, pinigai pervesti į „Roskomnadzor“ sąskaitą“, – sakė Rusijos tarnybos atstovas spaudai Vadimas Ampelonskis.

Jis pridūrė, jog ši 500 tūkst. rublių (6,7 tūkst. eurų) dydžio bauda turėjo būti sumokėta iki vasario 20 dienos.

Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Rusijoje įsigaliojo naujas įstatymas, įpareigojantis visas šalyje veikiančias paieškų internete sistemas prisijungti prieš Federalinės informacijos sistemos ir vykdyti joje nurodytų Rusijoje draudžiamų tinklapių blokavimą.

Šio reikalavimo per nustatytą laikotarpį neįvykdžiusi „Google“ sutiko sumokėti lapkričio pabaigoje skirtą baudą.

„Roskomnadzor“ praėjusio mėnesio viduryje nusiuntė „Google“ pakartotiną nurodymą per 30 dienų prisijungti prie minėtos sistemos, perspėdama, jog bus skirta pakartotina bauda, jei vasario pabaigoje nebus įsitikinta šio reikalavimo įvykdymu.

Po pernai rugsėjį Rusijoje vykusių vietos valdžios rinkimų Centrinė rinkimų komisija, Generalinė prokuratūra ir „Roskomnadzor“ kartu nusprendė, kad opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas naudojasi „Google“ paslaugomis, skleisdamas neteisėtą informaciją, raginimus rengti masinius protestus.