„Po priimto sprendimo natūralu, kad atitinkamos Lietuvos institucijos, kompetentingos, pateiks sprendimus vykdyti nuosprendžius. Kaip tai įvyks realiai, sunku pasakyti, bet net neabejoju, kad tie sprendimai bus vykdomi“, – žurnalistams sakė Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas Artūras Pažarskis.

Daugiau nei 60-čiai nuteistųjų Sausio 13-osios byloje dar 2019 metais, Vilniaus apygardos teismui paskelbus pirmąjį nuosprendį, buvo išduoti Europos arešto orderiai.

Tai žurnalistams ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) po nutarties paskelbimo sakė valstybės kaltintojas šioje byloje, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Kadangi galutinis ir neskundžiamas (sprendimas – BNS), vertinam palankiai. (..) Manau, kad, taip (teisingumas įvykdytas – BNS)“, – kalbėjo jis.

Iš viso šioje byloje laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti 67 asmenys, tik du – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis – dalyvavo procese Lietuvoje, jie jau atlieka teismo skirtas laisvės atėmimo bausmes. Kitiems nuteistiesiems nuosprendžiai paskelbti už akių.

J. Melis skaičiuoja dienas iki laisvės

Tuo metu nuteistojo J. Melio gynėjas advokatas Ryšardas Burda sako, kad Aukščiausiojo Teismo metais sušvelnintą įkalinimo bausmę jo klientui, vertina kaip laimėjimą.

LAT sumažino J. Meliui skirtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki devynerių metų.

Jurijus Melis (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Pasak advokato, Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis klientas jau skaičiuoja dienas, kada išeis į laisvę. Laisvę jis turėtų atgauti 2023 metų kovą.

„Aš galvoju, kad jis bus nudžiugintas tuo, kad bent vieneriais metais jam teks mažiau sėdėti. Kai paskutinį kartą su juo prieš posėdį bendravom, jis jau tuomet ėmė skaičiuoti, 700 dienų atbulinį skaitiklį įjungė, manau, kad jau bus labai gera žinia“, – sakė R. Burda.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad į teismą bus kreipiamasi dėl lygtinio paleidimo.

„Aš supratau, kad jis nori grįžti į namus, kaip toliau bus, iš esmės jis kitoje valstybėje, man neįdomu, ką jis darys. Mūsų, kaip gynėjų darbas, gali būti baigtas, bet jis nori skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui“, – teigė J. Melio advokatas.

Kitiems nuteistiesiems Sausio 13-osios byloje LAT ketvirtadienį paliko tokias pačias bausmes.

Teisėjai paskelbė, kad Sausio 13-osios byloje atliko išsamią tarptautinės teisės analizę ir padarė išvadą kad straipsniai, pagal kuriuos nuteisti asmenys, pilnai atitinka tarptautinėje teisėje įtvirtintus tarptautinius nusikaltimus – karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Byloje nagrinėti skundai dėl Olego Morkovskio, Dmitrijaus Filipovo, Viktoro Romančevskio, J. Melio, Vladimiro Demidovo, Konstantino Usovo, Jurijaus Strašnenkos, Alberto Galinaičio, Michailo Golovatovo, Grigorijaus Belouso, Sergejaus Panikarovo, Anatolijaus Fefelovo ir Genadijaus Ivanovo nuteisimo.

Bausmę sumažino dėl ankstesnio suėmimo

J. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovą ir visą laiką buvo laikomas už grotų.

J. Meliui 2019 metais Vilniaus apygardos teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2019 gegužės 8 dieną jis paprašė teismo leidimo pradėti atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę, tai yra, iki Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo 2021 metų kovą.

Prašymą patenkinus, Rusijos pilietis pagal savo paties prašymą pradėjo atlikti jam paskirtą, bet dar neįsiteisėjusią laisvės atėmimo bausmę. Į ją taip pat buvo įskaičiuotas visas suėmime praleistas laikas laukiant nuosprendžio.

Pirmos instancijos skirtą bausmę J. Melis atliko iki Apeliacinio teismo verdikto 2021 metų kovą, tada prokuratūros prašymu jam buvo skirtas suėmimas 20-čiai dienų.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad spendimas skirti Rusijos piliečiui suėmimą „prieštarauja sąžiningo ir tinkamo proceso principams“ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms dėl teisės į teisę ir saugumą, nuostatoms. Tai ir nulėmė bausmės švelninimą šiam nuteistajam.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, byloje atliktas įrodymų tyrimas, baigtos sakyti baigiamosios kalbos, nuteistieji pasakė savo paskutinius žodžius.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendimą byloje skelbs spalio 5 dieną.

Šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas Estijos piliečius Hansą Eriką Ehvertą ir Arle Grabbį (Arlė Grabį), taip pat Lietuvos pilietį Ričardą Baiką pripažino kaltais dėl tyčinio D. Bugavičiaus nužudymo. Pirmosios instancijos teismas H. E. Ehvertui ir A. Grabbiui skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmes, o R. Baikai – 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Skundus Apeliaciniam teismui pateikė visų trijų nuteistųjų advokatai. Jie prašė panaikinti nuosprendį ir išteisinti jų klientus.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui atvykus, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė Vita Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis.

Pareigūnai teigė, kad pasišalinę iš nusikaltimo vietos vyrai automobilį „Renault“ padegė, o R. Baika padėjo jiems pasišalinti iš Lietuvos. Teisėsaugos duomenimis, D. Bugavičius nužudytas nusikalstamo susivienijimo užsakymu, manant, kad jis kelia grėsmę prekybai narkotikais. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad šios aplinkybės nėra įrodytos.

Taip pat neįrodyta, kad R. Baika su keliais bendrais, kurių byla atskirta, aprūpino estus reikiamomis priemonėmis, įmontavo sekimo įrangą į D. Bugavičiaus automobilį.

Teismo vertinimu, įrodymų pritrūko ir konstatuoti, kad kaltinamieji dalyvauja nusikalstamame susivienijime.

Kaimynams kilo įtarimas

Kaip jau rašyta, apie šį nusikaltimą buvo sužinota tik po savaitės – kai Alytaus vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė anoniminio pranešimo, kad galimai besilaukusi kaimynė jau nebenėščia, o kūdikio nėra.

Patikrinti šios informacijos į nurodytą Alytaus bendrabutį išskubėta tą pačią dieną. Tačiau įtarimą kaimynams sukėlę sutuoktiniai Deimantė ir Tomas Kavaliūnai, apie kuriuos iki tol minėti specialistai nieko nežinojo, neigė, kad laukėsi antro vaiko. O jų pirmagimis, kuriam buvo vos vieneri, atrodė prižiūrėtas.

Tačiau tikrintojams įtarimų sukėlė mažylio mamos sveikatos būklė. Ir jai iškviesti greitosios medikai kaimynų įtarimus patvirtino.

Viskas baigėsi tuo, kad komplikacijų po gimdymo namuose kamuojama 20-metė D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė skubiai išvežta į vieną iš Kauno ligoninių. O jos 25-erių metų sutuoktinis, kurį tas pats anonimas, padėjęs išaiškinti šį nusikaltimą, teigė matęs kruvinomis rankomis, buvo sulaikytas policijos, kurią iškvietė vaiko teisių apsaugos specialistai.

T.Kavaliūnas nuosprendžio laukė už grotų. Jam pirmajam buvo pareikštas įtarimas dėl tyčinio savo naujagimio nužudymo. D.Vadeikaitei-Kavaliūnienei – tik po dešimties dienų, nes, jai Kauno medikai, kurių globoje ji atsidūrė, diagnozavo ir COVID-19.

Tomas Kavaliūnas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teismo nuosprendžio D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė laukė nesuimta. Tačiau, vaiko teisių apsaugos specialistų pastangomis, pirmagimis iš jos paimtas. Šį augina viena iš mažylio močiučių.

Mama kaltės neneigė

D. ir T.Kavaliūnai kaltinti pernykštės sausio 18-osios rytą, apie 9 val., bendrabučio, kuriame gyveno, kambaryje tyčia, siekdami ką tik gimusio savo naujagimio mirties, jį nužudę – mama laikiusi užspaudusi rankomis mažylio nosį, o tėvas užrišęs ant kaklo vaikiškas kelnes. Tai tęsėsi, kol kūdikis nustojo judėti ir kvėpuoti.

D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė prisipažino dėl šio šiurpaus nusikaltimo ir davė nuoseklius parodymus apie jį nuo pat pradžių. Ji teigė, kad taip pasielgė su sutuoktiniu dėl sunkios materialinės padėties. Abu buvo bedarbiai ir gyveno praktiškai išlaikomi pirmagimio – prieš tai dirbęs sutuoktinis buvo išėjęs į jo auginimo atostogas. Be to, dar gaudavo už mažylį valstybės pašalpą. Tačiau to neužteko – pavyzdžiui, už minėto bendrabučio kambario, kuriame viskas įvyko, nuomą mokėjo sutuoktinio mama.

Vėliau ši pareigūnams teigė įtarusi, kad į svečius pas ją atvykstanti marti – nėščia. Tačiau viešnia tai neigė. O su savo mama D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė tuo metu buvo susipykusi ir nebendravo.

Klausinėjo D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės, ar ji – ne nėščia, ir kaimynai, tačiau būsimoji savo kūdikio žudikė kategoriškai tai neigė. Ir net labai pyko dėl tokio kaimynų smalsumo.

Rasti lavonėlio nepavyko

Tą lemtingą pernykštės sausio 18-osios rytą, anot D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės, ji laikė užspaudusi ką tik gimusio antrojo savo sūnelio nosį ir burną, kad šio verksmo neišgirstų kaimynai.

Ji pasakojo pagimdžiusi kūdikį nuo kambario atitvertoje virtuvėlės patalpoje. Tačiau esą veiksmų planas, kaip atsikratyti mažylio, jiems su sutuoktiniu gimė spontaniškai. Nors apie tai, kad antrojo vaiko jiems nereikia, nes šio neišlaikys, jie buvo sutarę iš anksto.

Anot D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės, sulaukusi, kol sutuoktinis, liepęs jai laikyti užspaustą mažylio nosį, sugrįš su išaugtomis vyresnėlio kelnėmis, ji vėliau atidavė sutuoktiniui ir savo chalatą, su kuriuo gimdė, – lavonėlio paslėpimui. Šis buvo į jį susuktas ir įkištas į šiukšlių maišą, kurį vėliau sutuoktinis dar įdėjo į krepšį ir viską išnešė į greta bendrabučio esantį mišrių atliekų konteinerį.

Kūdikio lavonėlio rasti teisėsaugininkams nepavyko. Kaip jau užsiminta, apie šį šiurpų nusikaltimą sužinota tik po savaitės, kai minėto šiukšlių konteinerio turinys jau buvo kelis kartus išvežtas.

D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės sutuoktinis neprisipažino nužudęs savo naujagimį. Prisipažino tik, kad paslėpė jo palaikus. T.Kavaliūnas tikino net neįtaręs, kad sutuoktinė nėščia. Esą rado ją tą rytą virtuvėlėje jau pagimdžiusią negyvą kūdikį. Tai konstatavo, neužčiuopęs jo pulso. Ir puolęs slėpti lavonėlį, esą bijodamas patekti už grotų – dar buvo neišnykęs ankstesnis jo teistumas.

Iškalbinga uodega

Pirmasis teistumas T.Kavaliūno, kilusio iš Ignalinos rajono, biografijoje, atsirado 2018-ųjų pabaigoje. Tada Kauno apylinkės teismas skyrė jam bausmę už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.

Ši istorija atskleidžia, kad dar prieš tris metus iki kraupaus susidorojimo su savo mažyliu, T.Kavaliūnas bandė sieti gyvenimą su tarnyba Lietuvos kariuomenėje – buvo pasilikęs profesinei tarnybai Alytuje dislokuotame jos padalinyje, kuriame prieš tai atliko privalomąją karo tarnybą kaip šauktinis.

Kaip tada teisinosi dėl melagystės demaskuotas T.Kavaliūnas, būdamas bataliono sandėlininku, jis esą dėl savo aplaidumo pasidarė 3 tūkst. eurų vertės kanceliarinių prekių trūkumą. Ir norėdamas jį padengti, nusprendė paimti greitąjį kreditą. Tačiau šį reikėjo grąžinti. Tada jis ir sukurpė melagingą pranešimą policijai esą kažkas, pasinaudojęs jo duomenimis, apgaulės būdu paėmė 3600 eurų kreditą.

Tačiau pergudrauti policijos T.Kavaliūnui nepavyko.

Tai pačios nemaloniausios akimirkos – nenoriu jo matyti!

Kauno apylinkės teismas už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą skyrė T.Kavaliūnui šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti ir 240 valandų visuomenės labui – po 40 valandų per mėnesį. O Lietuvos kariuomenė po šio teismo sprendimo atleido jį iš tarnybos dėl netinkamo pareigų vykdymo.

Aistros per baigiamąsias kalbas

Už tyčinį savo naujagimio nužudymą D. ir T.Kavaliūnams grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Susitikę prieš baigiamąsias šios bylos kalbas teismo salėje, jie net nežiūrėjo vienas į kitą ir elgėsi lyg būtų nepažįstami.

Skirtingai kaltinamieji ką tik gimusio savo kūdikio nužudymu reagavo ir į žiniasklaidos fotoobjektyvus. T.Kavaliūnas buvo nuleidęs galvą, o D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės tai visiškai netrikdė. Į minėtą teismo posėdį ji atėjo jau su kito vyro, neišdrįsusio eiti į teismo salę – likusio laukti koridoriuje, palyda.

Deimantė Kavaliūnienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Gataveckas siūlė teismui izoliuoti T.Kavaliūną nuo visuomenės trylikai metų, o D.Vadeiakitę-Kavaliūnienę – dešimčiai.

T.Kavaliūnui valstybės skirtas advokatas Bronius Varsackis teigė, kad neįrodyta, jog jo ginamasis nužudė ką tik gimusį savo sūnų. Ir prašė teismo skirti jam bausmę tik už padėjimą paslepiant mažylio palaikus.

D.Vadeiakitės-Kavaliūnienės advokatė Rasa Kalkauskienė, taip pat skirta valstybės, savo baigiamojoje kalboje ginčijosi ne su prokuroru, o su kolega B.Varsackiu. Ir prašė teismo rasti galimybę pritaikyti jos ginamajai švelnesnę bausmę nei numato įstatymas.

Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiai D.Vadeikaitei-Kavaliūnienei, ši apie prokurorą jai pasiūlytą bausmę nekalbėjo. Tik taip pat ginčijosi dėl advokato B.Varsackio baigiamojoje kalboje pasakytų kai kurių teiginių apie ją.

T.Kavaliūnas per paskutinį žodį prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, motyvuodamas tuo, kad turi padėti savo mamai auginti ir auklėti pirmagimį, nes mama neturi tam pinigų.

Nesuvaidintos emocijos

Bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Aurelijaus Rauckio, Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio kolegija šiandien paskelbė, kad pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl naujagimio nužudymo. Tačiau iš T.Kavaliūnui pareikšto kaltinimo pašalina aplinkybę, kad jis nužudė savo sūnų, nes lavonėlis nerastas, o jis neigė, kad šis vaikas buvo jo. Nors D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė po tokio teismo sprendimo žiniasklaidą tikino, kad šio jos kūdikio tėvas buvo sutuoktinis.

Į nuosprendžio paskelbimą D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė jau atvyko viena, nors vėliau prisipažino, kad šį kartą ją atlydėjęs draugas liko laukti gatvėje. Ji akivaizdžiai jaudinosi ir bandė tai maskuoti dideliu šnekumu. Pasiteiravus D.Vadeikaitės-Kavaliūnienės, kokio nuosprendžio ši tikisi, ji pratrūko: „Žiauriai baisu, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai – būsiu palikta laisvėje.“ O sutuoktinio atvedimą į teismo narvą jau komentavo pati: „Tai pačios nemaloniausios akimirkos – nenoriu jo matyti!“

Panašu, kad tokios pačios emocijos užvaldžiusios ir T.Kavaliūną. Vedamas keturių konvojaus pareigūnų į teismo narvą, jis tik piktai dėbtelėjo savo buvusiosios pusėn. O po to ėmė šią ignoruoti.

Teismas skyrė netrukus 27-erių sulauksiančiam T.Kavaliūnui trylikos metų įkalinimą. O 21-erių D.Vadeikaitei-Kavaliūnienei aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau iki šio nuosprendžio, kurį dar galima apskųsti, įsiteisėjimo ji palikta laisvėje. O į T.Kavaliūnui skirtą bausmę įskaityti ir tie šešiolika mėnesių, kuriuos jis praleido už grotų, laukdamas nuosprendžio.

Teismas teigė, kad, skirdamas minėtas bausmes, atsižvelgė, jog D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė prisipažino, gailėjosi ir padėjo atskleisti nusikaltimą, o T.Kavaliūnas – neprisipažino ir nesigailėjo. Taigi, nėra jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tik sunkinanti – nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje.

Po nuosprendžio D.Vadeikaitė-Kavaliūnienė prisipažino, kad džiaugiasi ir dėl to, jog nebuvo suimta teismo salėje, ir kad nubausta švelniau nei prašė prokuroras. Tačiau teigė, kad skųs ir šį nuosprendį.

Įkainojo ir stresą

Kaip jau rašyta, duodama Kauno apylinkės teisme, nagrinėjusiame šią bylą parodymus, minėtu išpuoliu kaltinamų Remigijaus Majoro, Deniso Komarovo ir Gedimino Slaninos auka, net ir prabėgus pusantrų metų po patirto košmaro, nesuvaldė ašarų.

„Jau maniau, kad būsiu nužudyta! Be to, buvau žeminama, kaip moteris“, – teigė ji, reikalaudama iš savo skriaudikų 15 tūkst. eurų moralinio atlygio ir daugiau kaip 90 tūkst. eurų turtinės žalos.

Labiausiai nukentėjusioji akcentavo, kad vienas iš įsibrovusiųjų – D.Komarovas, siekdamas išgauti, kur ji laiko auksą, stovėjo jai ant krūtinės.

Denisas Komarovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Iki šiol negaliu gyventi be vaistų! O po šio išpuolio, nors buvau iki tol nerūkanti, per dieną surūkydavau po porą pakelių cigarečių“, – pasakojo teismui nukentėjusioji.

Jau maniau, kad būsiu nužudyta! Be to, buvau žeminama, kaip moteris.

Tačiau teisiamųjų trijulė jos emocingų parodymų klausėsi bejausmiais veidais. Ir buvo linkusi ginčytis tik dėl sumos, kuria įvertintas jų grobis. Esą ši per didelė. „Norime, kad tai būtų pagrįsta dokumentais!“ – replikavo kaltinamieji apiplėšimu pagrobiant didelės vertės turtą organizuotoje grupėje, už ką grėsė laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų.

Nelygi dvikova

Teisiamųjų auka tapusi kaunietė tą lemtingą 2019-ųjų gruodžio 18-ąją sulaukė ne vieno, kaip paaiškėjo vėliau, ją sekusių nusikaltėlių skambučio telefonu.

Po pirmojo į jos namus Partizanų gatvėje atėjo du vyrai ir nusipirko vieną auksinį žiedą. Šiems išėjus, buto šeimininkei paskambino ir, kaip įtariama, jų patvirtinimo, kad nusižiūrėtoji į aukas – namuose ir šiuose nėra jos sutuoktinio, laukęs asmuo, kuris taip pat dėjosi ieškantis kalėdinių dovanų. Jo sutartu laiku į nusižiūrėtosios į aukas buto duris jau paskambino R.Majoras bei D.Komarovas, kurie iki šio išpuolio jau buvo teisti keturis kartus, su G.Slanina, kurio biografijoje jau buvo devyni teistumai.

Tai įvyko apie pusę penkių vakaro. Buto šeimininkės sutuoktinis tuo metu buvo ilgalaikėje komandiruotėje.

Remiantis kaltinamuoju aktu, prekeivei auksiniais papuošalais tą vakarą teko atlaikyti brutalų įsibrovėlių smurtą. Po smūgio į veidą, vos atidarius duris, ji dar ir smaugta. Po to už plaukų nuvilkta į kitą kambarį, kur jau talžyta rankomis ir kojomis. Vėliau gavo ir dujų dozę iš balionėlio bei dusinta, užmetus ant veido rankšluostį. Galiausiai buto šeimininkei į galvą įremtas pistoletas, grasinant nušauti, jeigu nepasakys, kur slepia auksą.

Viskas baigėsi tuo, kad tą vakarą iš jos namų buvo pagrobta įvairių auksinių žiedų, grandinėlių bei kolje su smaragdais, granatais, agatais, perlais, rubinais, topazais bei kitais brangakmeniais, 4 200 eurų grynaisiais, nukentėjusiosios bei automobilio dokumentai ir kiti daiktai.

Įsibrovėlių grobio išvardijimas apėmė daugiau nei penkis kaltinamojo akto lapus. Jame teigta, kad nukentėjusiajai padaryta daugiau kaip 50 tūkst. eurų žala. Tačiau vėliau ši kaunietė, anot teisėsaugininkų, prekiavusi namuose auksiniais papuošalais dvejus metus, patirtą turtinę žalą patikslino, pareikšdama savo skriaudikams jau 90 tūkst. eurų ieškinį.

Rastas tik „ginklas“

Įtariamieji apiplėšimu buvo nustatyti pagal telefoninių pokalbių išklotines. Tačiau nieko iš jų penkiaženklio grobio rasti nepavyko.

Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė tik D.Komarovas. Jis tikino atsidūręs nusikaltimo vietoje po netikėto skambučio telefonu. Skambinęs nepažįstamasis teigė esą šiam kažkas jį užrodęs, kaip patikimą vyrą. Ir pasiūlė pelningą „reikaliuką“. Tačiau, anot D.Komarovo, po kaunietės, prekiavusios auksiniais papuošalais, apiplėšimo su juo niekas taip ir neatsiskaitė. Visą grobį išsivežė R.Majoras su G.Slanina. Šie duoti parodymus ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams atsisakė.

Teisėsaugininkai aptiko tik minėtą ginklą, kuriuo grasinta nušauti nukentėjusiąja. Pas D.Komarovo kaimyną Klaipėdoje. Šis buvo ne per seniausiai jį nusipirkęs iš alkoholio abstinencijos kamuojamo D.Komarovo. Paaiškėjo, kad tai – vizualiai į tikrą pistoletą panašus ir, kaip pastarasis, užtaisomas suvenyras, dėl kurio laikymo net nepateikta jokio kaltinimo.

Daug rimtesnis ginklas – civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo-triuškinamojo pobūdžio pramoninės gamybos kastetas rastas R.Majoro namuose Kaune. Šis kaltintas ir vieną vėlyvą 2020-ųjų kovo vakarą dalyvavęs sužalojant buvusį savo sugyventinės nuomininką. Ši pagal patentą tada nuomojo trumpalaikei nuomai turimus butus. Ir vienas nuomininkas laiku su ja neatsiskaitė. Dėl to jam kietu buku daiktu prie vienos Kauno „Iki“ parduotuvės buvo sulaužyti du šonkauliai. Be to, buvo pasisavintas iš nukentėjusiojo drabužių iškritęs mobilusis telefonas, kurio dėkle buvo ir asmens dokumentai. Vienas iš pastarųjų buvo neįgaliojo pažymėjimas.

Remigijus Majoras/Vilmanto Raupelio nuotr.

Nukentėjo ir sutuoktinis

Nukentėjusiuoju buvo pripažintas ir prekeivės auksu sutuoktinis – kaip judviejų turto bendrasavininkas. Duodamas parodymus teisme, jis teigė, kad išpuolio prieš sutuoktinę metu buvo Vokietijoje.

Šis nukentėjusysis pasakojo vykdavęs kartu su žmona, prekiaujančia auksu pagal individualios veiklos pažymą, jo pirkti. Tačiau į kurią užsienio valstybę neatskleidė. Tepasakė, kad ji priklauso Europos Sąjungai.

Apiplėštosios sutuoktinis antrino žmonai, kad kartu su pagrobtu auksu buvo išnešti ir tame pačiame krepšyje buvę jo įsigijimo dokumentai. Gauti jų kopijas nėra galimybės, nes, prasidėjus karantinui, susisiekti su įmonėmis, kuriose įsigytas auksas, nepavyko. Vėliau paaiškėjo, kad jos užsidarė.

Anot apiplėštosios sutuoktinio, siekiant išsivežti į užsienį, kuo daugiau pinigų, kartu su jais kartais vykdavo ir dukra. Tačiau jie važiuodavo automobiliu. O tokiu atveju reikia pinigus deklaruoti, jeigu to prašo pasieniečiai. Šie jų to neprašė.

Teisme liudijusi nukentėjusiųjų dukra patvirtino vykdavusi kartkartėmis su tėvais. Be to ji teigė, kad kelios dienos iki mamos apiplėšimo matė prie jos laiptinės automobilį, kuriame sėdėjo vyras. Užkliuvo, kad ši transporto priemonė labai keistai pastatyta. Vėliau ji tą vyrą atpažino pareigūnų pateiktose nuotraukose. Anot nukentėjusiųjų dukters, tai buvo šiuo metu teismo narve sėdintis R.Majoras.

Spektaklis teisme

Patys teisiamieji, kaip ir tikėtasi, apie nusikaltimą, kuriuo kaltinami, pasakojo kaip jiems naudingiau.

D.Komarovas teisme patikslino, kad pasiūlymą nuvykti į vieną Kauno butą gavo prie vienos naktinės Klaipėdos parduotuvės ir būdamas neblaivus. Dėl to davė savo telefono numerį ir netrukus sulaukė skambučio, po kurio pas jį atvyko R.Majoras bei išsivežė jį į Kauną. Esą šis teigė, kad reikės tik nueiti į vieną nelegalų „tašką“ ir pastovėti, kol iš jo bus paimta, „ką kai kas ten paliko“.

Anot D.Komarovo, į šį butą R.Majoras jį nuvežė kartu su G.Slanina, kurį jis pažinojo tik iš matymo – anksčiau kartu atliko bausmę. Tačiau, sulaukęs, kol buto šeimininkė atidarys duris, R.Majoras pasišalino. O jiems su G.Slanina patekus buto vidun, prieš jo šeimininkę smurtavo ir po šios namus naršė jo bendrininkas. Anot D.Komarovo, jis tik pasiėmė iš vonios rankšluostį, kuriuo uždengė šeimininkei veidą, ir įrėmė jai į galvą iš G.Slaninos gautą pistoletą. Be to, vėliau pasakęs iš baimės klykiančiai aukai, kad ginklas – netikras. Tačiau po to D.Komarovas jau teigė, kad, grasinant auką nušauti, jeigu ši nepasakys, kur auksas, jis šiai teigęs, kad dėl blizgučių rizikuoti gyvybe neverta. O po to, kai G.Slanina išsinešė grobį, jis dar kurį laiką saugojęs auką, o po to jai pareiškęs, kad ši ir jam duotų laiko pasišalinti, o jeigu ne, tai vėliau grįš ir nušaus.

Pasak D.Komarovo, už apsilankymą minėtame bute jis tegavo 40 eurų. Ir tik tada, kai pareiškė G.Slaninai, kuris teigė, kad grobį jie dalinsis vėliau, jog neturi net už ką grįžti į Klaipėdą. Dar 10 eurų D.Komarovas teigė gavęs iš kaimyno, kai pardavė jam iš G.Slaninos gautą ginklą, kurį šis liepė jam išmesti, bet jis to nepadarė.

Anot D.Komarovo, grobį išsivežęs G.Slanina teisme taip pat teigė jokios naudos iš šio nusikaltimo neturėjęs. Tačiau jis jau pasakojo gavęs pasiūlymą nuvykti į minėtą butą iš savo pažįstamo, vardu Algis, kuris jį suvedė su R.Majoru. G.Slanina taip pat teigė, kad R.Majoras juos tik nuvežė į minėtą butą. Tačiau G.Slanina neneigė ten smurtavęs, bet ne taip, kaip pasakoja nukentėjusioji ar D.Komarovas, kuris tada buvo neblaivus. Be to, G.Slaninos teigimu, paimti grobio jau atvyko nebe R.Majoras, o, kai jis šio vėliau paprašęs savo dalies, R.Majoras jį patikinęs, kad ir pats nieko negavo.

Pagal R.Majoro teismui pateiktą versiją, jis buvo skolingas senam savo pažįstamui, vardu Algis, dėl ko šis, susitikus viename prekybos centre, pasiūlė jam rasti, kas nueis į vieną butą. Sakė, kad po to bus nurašyta minėta 500 eurų skola. Ir dar pridės kelis šimtus eurų, priklausomai nuo grobio. Tačiau jis už D.Komarovo ir G.Slaninos nuvežimą ten nieko negavo, nes skambinant po to Algiui, šio telefonas buvo išjungtas.

Gediminas Slanina/Vilmanto Raupelio nuotr.

Biografijos – iškalbingos

Iš Šilutės kilęs, tačiau pastaruoju metu Kaune gyvenęs R.Majoras, būdamas penkiolikos, jau buvo nuteistas už nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai. Atsižvelgęs į jauną R.Majoro amžių, Klaipėdos apygardos teismas tada jam skyrė septynerių metų ir trijų mėnesių įkalinimą. Bet po poros metų – iki bausmės pabaigos likus dar ketveriems metams, jis buvo lygtinai anksčiau laiko paleistas į laisvę. Tačiau po pusmečio už šio paleidimo sąlygų nesilaikymą Probacijos tarnybos vėl grąžintas už grotų.

Tarp D.Komarovo teistumų yra ir prieš trylika metų Klaipėdos apygardos teismo jam skirtas dešimties metų įkalinimas už seksualinį dviejų mažamečių mergaičių prievartavimą. Šį nusikaltimą D.Komarovas padarė, būdamas neblaivus ir prisiuostęs klijų.

G.Slanina taip pat mina teismų slenksčius nuo nepilnametystės. Devintąjį nuosprendį savo biografijoje šis kaunietis, pastaruoju metu deklaravęs savo gyvenamąją vietą Kaišiadorių rajone, išgirdo vos prieš mėnesį iki prekeivės auksu apiplėšimo. Tačiau nors buvo pasiųstas tada už grotų pustrečių metų, paliktas laisvėje iki nuosprendžio, kurį jis dar galėjo apskųsti, įsiteisėjimo. Po prekeivės auksu apiplėšimo jis jau buvo pasiųstas atlikti šios bausmės į Pravieniškes. Ir kurį laiką, kaip ir R.Majoras su D.Komarovu, kurie laukė nuosprendžio suimti, buvo atvežamas konvojaus pareigūnų į teismą su antrankiais. Tačiau 2021-ųjų rugsėjį G.Slanina buvo paleistas iš Pravieniškių lygtinai anksčiau laiko, neatlikęs septynių mėnesių ir keturiolikos dienų jam skirtos bausmės, uždėjus jam apykoję.

Nuosprendį ignoravo

Prokurorė šiai trijulei už prekeivės auksu apiplėšimą pasiūlė skirtingas bausmes. Griežčiausios – devynerių metų įkalinimo prašyta 31-erių R.Majorui. 24-erių G.Slaninai pasiūlyti penkeri metai nelaisvės. 42-ejų D.Komarovui, akcentuojant, kad jis padėjo atskleisti šį nusikaltimą, – treji metai.

Bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas šiandien paskelbė, kad siunčia R.Majorą už grotų šešeriems metams, tačiau į šią bausmę įskaičiuojami ir tie 26 mėnesiai, kuriuos jis buvo suimtas iki nuosprendžio. Taigi daugiau kaip trečdalį jam skirtos bausmės R.Majoras jau yra atlikęs.

G.Slaninai už prekeivės auksu apiplėšimą skirtas ketverių metų įkalinimas. Tačiau prie šios bausmės pridėta ir likusi 2019-ųjų lapkritį jam paskelbto nuosprendžio dalis, kurios jis neatliko anksčiau laiko paleistas į laisvę. Todėl galutinė G.Slaninai skirta bausmė – puspenktų metų įkalinimas.

O D.Komarovas, kaip ir siūlė prokurorė, nuteistas trejiems metams nelaisvės, tačiau taip pat įskaičiuojant į šią bausmę tuos dvejus metus, kuriuos jis laukė šio nuosprendžio suimtas.

Tik iš dalies teismas tenkino ir solidžius nukentėjusiosios ieškinius. Konstatavus, kad negautos pajamos nepriteistos, jai iš visų nuteistųjų solidariai priteista 50 497 eurų turtinė žala. Beveik perpus sumažintas ir prašytas moralinis atlygis – iki 8 tūkst. eurų.

Be to, iš visų nuteistųjų solidariai priteistos ir 3066 eurų bylos vedimo išlaidos. Konfiskuotas, kaip nusikaltimo įrankis, ir automobilis „Fiat“, kuriuo jie atvyko pas nukentėjusiąją.

Šį Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kurį ignoravo ir nukentėjusioji, ir kaltinamieji, dar galima apskųsti aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui.

Priminė bombos sprogimą

Kaip jau rašyta, tai vienintelis 2016-ųjų pabaigoje Kauno rajono savivaldybę supurčiusio korupcijos skandalo epizodas, už kurį prieš teismą stojo buvęs jos vicemeras K.Povilaitis, bylon sugulusių įvykių metu vadovavęs šios savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai.

R.Pudževelis bylon sugulusių įvykių metu buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius. O kartu su juo prieš penkerius metus Kauno policijos areštinėje atsidūręs K.Povilaitis jau buvo padaręs iškalbingą karjeros šuolį ir peršokęs buvusį savo viršininką pareigose. Tuo metu K.Povilaitis jau buvo tapęs Kauno rajono vicemeru.

Kauno rajono savivaldybės opozicija, kilus skandalui dėl K.Povilaičio ir R.Pudževelio sulaikymo bei jiems pareikštų įtarimų, tada išreiškė abiems nepasitikėjimą. Tačiau interpeliacijos klausimas į tarybos darbotvarkę įtrauktas nebuvo, motyvuojant tuo, kad per vėlai pateikti dokumentai. K.Povilaitis ir R.Pudževelis buvo atleisti iš pareigų, patiems prašant. Ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje. 2019-ųjų rugpjūtį, t.y. po daugiau kaip pustrečių metų trukusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos tyrimo, teismui buvo perduotas tik į atskirą bylą išskirtas šis vienintelis K.Povilaičio ir R.Pudževelio galimo kyšininkavimo epizodas. Nes daugiau nieko K.Povilaičiui inkriminuoti nepavyko. Nors, prasidėjus skandalui, teigta, kad jam pareikšti įtarimai dėl dviejų galimų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai jis vadovo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – 2011-2015 metais.

Byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su bendrove „Alytaus baldai“, kuriame taip pat figūravo ir R.Pudževelis, nutraukta, pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta jau perdavus jų bylą Kauno apygardos teismui.

Skandalingi kaltinimai

Teismui perduotame epizode R.Pudževelis kaltintas kyšininkavimu, už kurį Baudžiamasis kodeksas grasina bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. O K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą, už ką gresia nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą atlikusios STT duomenimis, bendrovės „Sportėja“, laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje. Ir tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau 1,4 tūkst. litų. Likusius 3,6 tūkst. litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuomečius šio namus Noreikiškėse.

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinti priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį, kad šiai bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus. Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo. Rangos sutartis pasirašyta atgaline data. O už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Kyšį K.Povilaičiui davęs „Sportėjos“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nusikalstami žaidimai

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis savo kaltės nepripažino. Tačiau šios bylos liudytojų parodymai buvo iškalbingi.

Jų apklausa pradėta nuo motinos ir sūnaus, padėjusių bendrovės „Sportėja“ savininkui šią bendrovę įsteigti. Motina teigė, kad tuo metu buvo labai užsiėmusi, todėl paprašė sūnaus pagalbos. Minėtą bendrovę įsteigė ir ją įregistravo sūnus. O po to pardavė to prašiusiam krepšininkui, žaidusiam Lietuvos jaunimo rinktinėje, vėliau – Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Vokietijos ketvirtojoje lygoje, kurio tėvas taip pat anksčiau buvo jų klientas.

Po šio sandorio Registrų centre „Sportėjos“ direktoriumi jau tapo jos pirkėjas.

Tačiau po kurio laiko jos pardavėjui teisėsaugininkai parodė suklastotus sutarties su Kauno rajono savivaldybe dokumentus. Šioje jis tebebuvo „Sportėjos“ direktoriumi. Tačiau jo vardu ir pavarde pasirašytą sutartį vainikavo ne jo parašas.

Kaip tai atsitiko, teisme jau pasakojo naujojo „Sportėjos“ savininko tėvas, dėl bendradarbiavimo su teisėsaugininkais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Klampi schema

Anot minėto liudytojo, su K.Povilaičiu jis buvo pažįstamas dar prieš bylon sugulusius įvykius. K.Povilaitis jau buvo priėmęs iš jo penkių sporto aikštelių Kauno rajone įrengimo darbus. O vėliau pats paskambino, siūlydamas ir naują objektą Padauguvos kaime.

Nuvažiavus pažiūrėti į vietą, netrukus sutarta ir dėl kainos. Ir liudytojo darbininkai puolė į darbus, kurie buvo baigti per kelias dienas. Tada K.Povilaitis pasakė jam, kad reikia parengti kelių bendrovių, esą pretendavusių atlikti šį darbą, pasiūlymus. Tomis keliomis bendrovėmis, anot liudytojo, jo paties iniciatyva, tapo jo ir dviejų jo sūnų įmonės. Viena iš jų buvo „Sportėja“.

Tačiau, kodėl vėliau sudarytoje sutartyje nurodyta ne sūnaus, o buvusio bendrovės direktoriaus, iš kurio jis šią nusipirko, pavardė, liudytojas jau aiškino skirtingai. Vieną kartą – kad nenorėjo, jog visi pasiūlymai būtų pateikti ta pačia jo ir sūnų pavarde. Kitą kartą – kad tai esą tebuvo žmogiška klaida. Per neapsižiūrėjimą jis parengė sutartį ant seno blanko, kuriame dar buvo ankstesnio bendrovės direktoriaus pavardė, nes iki to laiko sūnus dar nebuvo sudaręs jokių sutarčių.

Kas meluoja?

„Džiaugdamasis dėl pirmo sūnaus gauto užsakymo ir tikėdamasis jų ateityje, o man ar sūnums laimint konkursus, darbo turėdavome visi, ir nusprendžiau atsidėkoti K.Povilaičiui“, – teigė minėtas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas liudytojas. Tačiau, paskambinus K.Povilaičiui, šis teigė, kad atostogauja. Dėl to jie tą rytą susitiko degalinėje prie Aleksoto turgavietės. Tačiau po pietų vokas su pinigais K.Povilaičiui jau buvo atvežtas į savivaldybę, kur šis teigė užsuksiantis, nes turi ten reikalų.

Anot liudytojo, pasiteiravus K.Povilaičio, kiek jis skolingas, šis atsakęs, „kiek išeina“. Duoti jam 5 tūkst. litų liudytojas teigė nusprendęs pats. Ir voką su pinigais K.Povilaitis iš jo priėmė be jokios reakcijos – lyg tai būtų jam įprasta. Nors, anot liudytojo, tai buvo pirmas kartas, kai jis davė K.Povilaičiui kyšį. O nepranešė apie jį teisėsaugai todėl, kad tai buvo tik padėka.

Tačiau K.Povilaitis su R.Pudževeliu kategoriškai neigė minėto liudytojo parodymus teismui. Tiesa, savo parodymus teismui K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, kuriame buvo juos pasirašęs iš anksto. Ir atsisakė atsakyti į bet kokius papildomus teisėjo ar prokuroro klausimus. Tokią teisę teisiamieji turi. O to, ką K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, esmė buvo kyšio priėmimo ir pasidalijimo su R.Pudževeliu neigimas – nei jį gavo, nei vežė R.Pudževeliui. Šis, davęs analogiškus parodymus, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo, tačiau jo atsakymų esmė buvo tokia pati.

K. Povilaitis (kairėje) ir R. Pudževelis (dešinėje) su savo advokatais A. Jokūbausku (kairėje) ir A. Mažeika (dešinėje).

Dar vienas STT fiasko?

Anot kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro Valentino Aleknos, įkalčių, kad K.Povilaitis su R.Pudževeliu padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, pakanka. Jis siūlė teismui nubausti K.Povilaitį daugiau kaip 30 tūkst. eurų bauda, O R.Pudževelį – daugiau kaip 26 tūkst. eurų. Ir uždrausti abiem dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus bei konfiskuoti iš abiejų paimto kyšio vertę atitinkančią sumą.

Kauno apygardos teismo teisėjas Darius Kantaravičius šiandien paskelbė, kad K.Povilaitis padarė abu jam inkriminuotus nusikaltimus. Ir skyrė jam už tai 7 381,36 eurų baudą bei uždraudė vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje bei konfiskavo iš K.Povilaičio jo paimto kyšio sumą -1 448,10 euro.

Skirdamas K.Povilaičiui gerokai mažesnę bausmę nei siūlė prokuroras, teismas konstatavo, kad tai susiję su ilga šio teismo proceso trukme, kuriai įtakos turėjo ir šalyje paskelbtas karantinas.

Teismo sprendimu, R.Pudževelis išteisintas, nes byloje surinktų įrodymų pagrįsti jo kaltei nepakanka. Konstatuota, kad kaltinimas buvo grindžiamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, bet šio užfiksuotas pokalbis tarp K.Povilaičio ir R.Pudževelio yra nepakankamas pastarojo kaltei pagrįsti. O STT specialisto išvada apie tai, kad K.Povilaitis perdavė tada R.Pudževeliui kyšį, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. To liudytojų nėra, o kyšį K.Povilaičiui davęs asmuo, kaip jo gavėją nurodė tik K.Povilaitį. Ir apie tai, kad šis dar galėjo pasidalyti gautais pinigais su R.Pudževeliu nieko nežino.

Šį nuosprendį dar galima apskųsti aukštesnės instancijos Apeliaciniam teismui, kas, sprendžiant iš K.Povilaičio laikysenos viso šio teismo proceso metu, greičiausiai, ir bus padaryta. Be to, panašu, kad ir prokuroras turėtų šį teismo sprendimą skųsti.

Atversta ir pagrindinė byla

Kaip jau rašyta, pagrindinė politinės korupcijos Kauno rajono savivaldybėje byla, iš kurios buvo išskirtas aprašytas galimo K.Povilaičio ir R.Pudževelio kyšininkavimo epizodas, po beveik penkerių metų tyrimo taip pat iš pradžių buvo perduota Kauno apygardos teismui. Tačiau šis nuo jos nagrinėjimo nusišalino, motyvuodamas dideliu krūviu ir artėjančia senatimi už kai kuriuos pačius lengviausius šios bylos kaltinamiesiems inkriminuojamus nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinis teismas po tokios įvykių sekos perdavė šią bylą Klaipėdos apygardos teismui. Ir šis pernai gruodį jau ją atvertė.

Tarp šios bylos kaltinamųjų be R.Pudževelio ir jo sutuoktinės yra dar šeši fiziniai (penki iš jų – įvairių įmonių vadovai) ir vienas juridinis asmuo – bendrovė „Roalsa“.

R.Pudževelis minėtoje byloje yra kaltinamas, kad siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei bei pasinaudodamas aukštomis pareigomis ir dėl to turima įtaka, priėmė daugiau nei 10 tūkst. eurų vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo.

STT duomenimis, 2012–2013 metais, kai buvo rengiamas jo namo Kulautuvoje projektas ir kruopščiai planuojama šio statyba, R.Pudževelis, atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai, kaip šios vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis. Jos sudarė sąlygas minėtos bendrovės komercinės veiklos tęstinumui, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumui. Taip pat – palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje. Įtariama, kad už tai ši bendrovė, neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas, prisidėjo prie jau minėto R.Pudževelio namo Kulautuvoje statybos. Nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už valdininko ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnis nei 46 tūkst. eurų vertės bendrovės turtas. O 2016 metų rudenį, siekdamas įteisinti Kulautuvoje pasistatytą namą ir žinodamas, kad dalis jo statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta, kaip kyšis, R.Pudževelis slėpė tikrąjį šios statybos finansavimo šaltinį, namo buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį. Šį turtą jis įregistravo, kaip kito asmens nuosavybę. Tačiau po to sudarė su juo pirkimo–pardavimo sandorį, taip namą įteisindamas savo vardu.

R.Pudževelio nuosavybės teisės į šią pilaitę Kulautuvoje, kaip ir į kitą jam priklausantį turtą, yra laikinai apribotos.

Jis savo feisbuko paskyroje stebėjosi ne tik bylos baigtimi, bet ir tokį teismo sprendimą komentavusių politikų požiūriu.

Išteisinto buvusios Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio įpėdinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen sprendimu pasinaudojo jos vadovaujamos partijos munduro plovimui. Tuo metu nuo Liberalų sąjūdžio atskilusios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas žurnalistams kalbėjo, kad byla buvo naudinga buvusiai Seimo politinei daugumai.

„Kokia Lietuva būtų buvusi be Valstiečių ir žaliųjų valdymo keturis metus, galima dabar tik spėlioti“, – 15min sakė V.Mitalas.

Į šiuos pasvarstymus sureagavo S.Skvernelis.

„Toks jausmas, kad kieno valdžia, to ir teisingumas. Kokie iškalbingi Seimo pirmininkės ir vicepirmininko V. Mitalo pasisakymai. Pastarasis retoriškai klausia, kaip Lietuva būtų atrodžiusi be praėjusios kadencijos politinės daugumos valdymo? Atsakau. Paprastai – chirurgai, kuriems „menamai ir galimai“ įbruko 100 Eur kyšį, būtų teisiami, o liberalų (su visomis pakraipomis) elitas sėkmingai imtų paskolas dėžutėse, ir tai būtų tik „neetiškas politikams“ elgesys“, – savo feisbuko paskyroje atkirto S.Skvernelis.

Buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kyšius paėmę kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir dabartinis parlamentaras Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Eksparlamentaras Gintaras Steponavičius įtariamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Prieš beveik šešerius metus pradėta byla palaidojo politikų karjeras ir Liberalų sąjūdžio galimybes 2016-aisiais iškovoti pergalę Seimo rinkimuose.

Tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, kai teisėsauga pranešė apie byloje vykdomas kratas ir sulaikymus, E. Masiulis paskelbė atsistatydinantis iš partijos pirmininko pareigų ir Seimo.

Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje sulaukęs teisėsaugos įtarimų, apie pasitraukimą iš parlamento pranešė ir V. Gapšys.

Š. Gustainis iš partijos buvo pašalintas dar turėdamas specialiojo liudytojo statusą, jis pats pasitraukė iš Vilniaus miesto tarybos.

Tuo pačiu statusu apklaustas G. Steponavičius irgi sustabdė narystę partijoje, 2020 metais Seimo rinkimuose jis nedalyvavo.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, kyšiu net palaikytas kvietimas į televizijos laidą.

„MG grupė“ yra viena didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos įmonių grupė.

BNS pateikia pagrindinę informaciją apie kaltinamuosius ir jiems siūlomas bausmes.

Raimondas Kurlianskis

Dėl eilės papirkimų įtariamas R. Kurlianskis, įtariama, siekė koncernui naudingų politinių sprendimų įstatymų leidyboje ir kitose srityse.

Prokuroras jam siūlo skirti pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę, 37,7 tūkst. eurų baudą ir uždrausti dirbti vadovaujančiose pareigose viešajame ir privačiame sektoriuose septynerius metus.

Be kita ko, teismo prašoma suimti R. Kurlianskį teismo salėje.

Teisėsaugos duomenimis, R. Kurlianskis, 2015–2016 metais iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V. Gapšiui. Už palankius sprendimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas įtariamas davęs 106,2 tūkst. eurų kyšį.

Verslininkas kaltę neigia, sako, kad kaltinimai byloje yra nelogiški ir neatitinka realybės.

Eligijus Masiulis

E. Masiuliui kaltinimas kyšininkavimu, prekyba poveikiu bei neteisėtu praturtėjimu. Siūloma bausmė – septyneri metai laisvės atėmimo.

E. Masiuliui prokuroras taip prašo skirti 37,6 tūkst. eurų baudą, konfiskuoti 106,2 tūkst. eurų, kuriuos buvęs politikas, kaip įtariama, gavo iš R. Kurlianskio, konfiskuoti ir išieškoti 137,7 tūkst. eurų vertės turtą, kuris, kaltintojo manymu, yra gautas iš neteisėto praturtėjimo.

Jį, kaip ir R. Kurlianskį, prašoma suimti teismo salėje.

Iš buvusio Seimo nario ir eksministro taip pat siūloma atimti teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas septynerius metus.

Jis kaltinamas paėmęs kyšį už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena.

E. Masiulis teigia, kad iš R. Kurlianskio pinigus pasiskolino, o ne ėmė kyšį. Komentuodamas namuose teisėsaugos rastus pinigus buvęs liberalų lyderis sakė, kad tai yra šeimos verslo lėšos, skirtos investicijoms į nekilnojamąjį turtą.

Vytautas Gapšys

Šiuo metu Seimo nariu dirbantis V. Gapšys kaltinamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Siūloma bausmė – pusšeštų metų laisvės atėmimo.

Prokuroras taip pat prašo valstybės naudai išieškoti 27 tūkst. eurų, gautų kaip kyšiai, ir atimti teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas septynerius metus.

V. Gapšys įtariamas galėjęs veikti koncerno naudai Seime svarstant Pelno mokesčio ir Vartojimų kredito įstatymų pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius-Utena projekto.

Kaltinimai V. Gapšiui susiję ir su galimu poveikiu tuometinei žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, kad ši priimtų ar duotų nurodymą priimti „MG grupei“ naudingus sprendimus tuometinėje Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Abu politikai tuomet priklausė Darbo partijai.

Prokuratūra taip pat įtaria, jog siekta, kad V. Gapšys paveiktų ir tuometinę Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę, kad ši sutiktų su Žilvino Padaigos skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

Įtariama, kad V. Gapšys kyšius gavo kaip nuolaidą politinei reklamai „MG grupės“ valdomose televizijose ir per apsimestinį paramos sutartį tarp grupės valdomos bendrovės ir vienos viešosios įstaigos.

Parlamentaras yra sakęs, kad įtarimai jam kelia šypseną, o nuolaida politinei reklamai buvo pasiekta per įprastas derybas.

Šarūnas Gustainis

Jam kaltinimai pateikti dėl kyšininkavimo. Siūloma bausmė – daugiau nei 28 tūkst. eurų bauda.

Taip pat prokurorai prašo išieškoti dar 8,7 tūkst. eurų kaip netiesiogiai gautą kyšį bei atimti teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas penkerius metus.

Š. Gustainis įtariamas už „MG grupei“ naudingų sprendimų priėmimą Seime paėmęs beveik 9 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip parama viešajai įstaigai Taikomosios politikos institutas.

Anot teisėsaugos, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą Š. Gustainis Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą.

Š. Gustainis teisėsaugos įtarimus yra pavadinęs absurdiškais.

Gintaras Steponavičius

Eksparlamentarą prašoma pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo nesant kyšininkavimo požymių. Siūloma bausmė – beveik 17 tūkst. eurų bauda. Jam taip pat siūloma atimti teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas ketverius metus.

Buvęs Liberalų sąjūdžio narys įtariamas su R. Kurlianskiu taręsis dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo steigtą „Laisvės studijų centrą“.

Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms G. Steponavičius Seime balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

G. Steponavičius neigia kaip nors balsavęs koncerno prašymu ir sako nevykdęs neteisėtos veiklos.

Liberalų sąjūdis, Darbo partija, „MG grupė“

Teisėsaugai įtariant, kad „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija gavo naudos iš jų atstovų galbūt neteisėtos veiklos, kaltinimai buvo pateikti ir šiems trims juridiniams asmenimis.

„MG grupė“ prašoma pripažinti kalta dėl papirkimų ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija – dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

„MG grupei“ prokurorai siūlo skirti maždaug 1,5 mln. eurų dydžio baudą, Liberalų sąjūdžiui – apie 565 tūkst. eurų baudą, Darbo partijai – beveik 373 tūkst. eurų baudą.

„MG grupės“ vadovas Darius Mockus, reaguodamas į pareikštus įtarimus sakė, jog tokiu veiksmu „gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos“. Koncernas teigė, kad R. Kurlianskis tuometiniame „MG Baltic“ neužėmė jokių pareigų, todėl įmonių grupė negavo jokios naudos iš galimai neteisėtų verslininko veiksmų.

Abi kaltinamos partijos taip pat nurodo, jog kaltinamieji byloje neatstovavo joms darydami galimus nusikaltimus.

„Putinas bijo tiesos, visuomet taip sakydavau. Kova su cenzūra, tiesos perdavimas Rusijos žmonėms visuomet būdavo mūsų prioritetas“, – socialiniame tinkle „Instagram“ parašė opozicionierius.

45-erių A. Navalnas atliks „devynerių metų laisvės atėmimo bausmę griežto režimo kolonijoje“, paskelbė teisėja Margarita Kotova per posėdį, surengtą pataisos kolonijoje netoli Maskvos, kur yra laikomas opozicionierius, atliekantis pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmė A. Navalnui paskirta 27-ą Rusijos invazijos provakarietiškoje Ukrainoje dieną. Per šį karą, kurį Maskva vadina „specialia karine operacija“, jau žuvo tūkstančiai žmonių, o maždaug 10 mln. turėjo palikti savo namus.

„Navalnas vykdė sukčiavimą, tai yra svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu“, – paskelbė teisėja M. Kotova. Jos žodžius citavo AFP reporteris, dalyvavęs teismo posėdyje.

Navalnas vykdė sukčiavimą, tai yra svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu.

Vėliau teisėja taip pat pripažino A. Navalną kaltu dėl lengvesnio nusikaltimo – nepagarbos teismui.

Paskelbus verdiktą policija prie kolonijos buvo trumpam sulaikiusi A. Navalno advokatus, iš įvykio vietos pranešė AFP reporteris.

Naują bausmę opozicionierius atliks griežto režimo kolonijoje, kur sąlygos bus daug griežtesnės.

A. Navalno gynybos komanda teigė, kad naujasis nuosprendis pakeičia šiuo metu jo atliekamą bausmę: tai reiškia, kad opozicijos veikėjas į laisvę turi išeiti ne po pusantrų, o aštuonerių metų.

A. Navalnas, balsingiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas šalyje, buvo įkalintas praeitais metais dėl lygtinio nuteisimo pagal senus kaltinimus sukčiavimu sąlygų pažeidimo, kai sugrįžo į Rusiją, likęs gyvas po bandymo jį nunuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Opozicionierius dėl šio išpuolio kaltina Kremlių, pastarasis tai neigia.

A. Navalnas taip pat turės sumokėti 1,2 mln. rublių (10,5 tūkst. eurų) baudą, sakė teisėja.

„Putinas bijo tiesos“

A. Navalnas pasirodė improvizuotoje teismo salėje vilkėdamas juodą kalinio uniformą. Žurnalistai į salę nebuvo įleisti ir stebėjo posėdį vaizdo ryšiu gretimoje patalpoje.

Opozicionierius atidžiai klausėsi, kaip teisėja M. Kotova skaito nutartį ir kai kada šypsodavosi, sakė AFP reporteris.

Tyrėjai kaltino A. Navalną panaudojus asmeninėms reikmėms kelis milijonus JAV dolerių, paaukotų jo politinėms organizacijoms.

Prokurorė praėjusią savaitę paprašė prailginti laisvės atėmimo bausmę A. Navalnui iki 13 metų ir perkelti jį į griežto režimo koloniją.

A. Navalnas savo kaltės nepripažįsta ir sako, kad yra baudžiamas už iššūkį 69 metų V. Putinui.

„Putinas bijo tiesos, visuomet taip sakydavau. Kova su cenzūra, tiesos perdavimas Rusijos žmonėms visuomet būdavo mūsų prioritetas“, – sakoma po nuosprendžio paskelbimo socialiniame tinkle „Instagram“ opozicionieriaus paskyroje publikuotame pranešime.

A. Navalnas į naują teismo nuosprendį reagavo ramiai, juokaudamas, kad jo „skrydis į kosmosą pratęsiamas – mano laivas pateko į laiko kilpą“.

Jis taip pat paragino rusus priešintis „šiems karo nusikaltėliams“.

Istorinis susidorojimas

Jo žmona Julija Navalnaja sakė, kad didžiuojasi savo sutuoktiniu.

„Skaičius 9 nieko nereiškia, – rašė ji instagrame. – Myliu tave, mano brangiausias žmogau pasaulyje, ir nenustoju tavimi didžiuotis jau daugybę, daugybę metų.“

Rusija vykdo beprecedentį susidorojimą su opozicija ir kitamaniais.

AFP pranešė, kad antradienį prie Pokrovo kolonijos buvo susirinkę keli A. Navalno šalinininkai.

„Žmonių nėra. Visi pasislėpę savo butuose. Jie bijo“, – žurnalistams sakė prie pataisos kolonijos atvykęs Leopoldas Banionis, pavadinęs A. Navalną „didvyriu“.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ direktorė Rytų Europai ir centrinei Azijai Marie Struthers (Mari Straters) pareiškė, kad „šis nuosprendis yra nuspėjamas, bet vis dėlto šokiruojantis“.

„Pasaulis negali nepastebėti šio nuosprendžio ir jo reikšmės atsižvelgiant į siaubingus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos matome dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, – pridūrė ji.

Iki įkalinimo A. Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos veikėjas. Jo komanda paskelbė daugybę žurnalistinių tyrimų apie Rusijos elito turtus ir sisteminę valdžios korupciją. Šie tyrimai platformoje „YouTube“ sulaukdavo milijonų peržiūrų.

2020 metais A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“, bet liko gyvas ir buvo išgabentas gydyti į Vokietiją. Baigęs reabilitaciją, jis praeitais metais buvo suimtas, kai sugrįžo į tėvynę. Šis žingsnis sulaukė plataus pasmerkimo užsienyje ir Vakarų šalių sankcijų.

Po A. Navalno suėmimo jo politinės organizacijos visoje šalyje buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“ ir uždarytos. Daugelis jo svarbių padėjėjų pabėgo iš Rusijos, baimindamiesi persekiojimo.

Rusijos valdžia taip pat padidino spaudimą nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Daugelis jų buvo paskelbtos „užsienio agentėmis“, kitos pačios nutraukė veiklą, bijodamos persekiojimo. 

Ne viena žiniasklaidos priemonė buvo uždaryta Rusijai priėmus drakonišką įstatymą, draudžiantį skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje.

Siekdama dar griežčiau kontroliuoti vidaus auditorijai prieinamą informaciją, Rusija šį mėnesį apribojo prieigą prie socialinių tinklų „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“, taip pat blokavo kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių tinklalapius.

Instagrame A. Navalnas smerkė karą Ukrainoje ir ragino savo šalininkus protestuoti nepaisant baudų ir areštų grėsmės.

Sulaikymus per opozicijos protestus stebinti grupė „OVD-Info“ nurodo, kad nuo karo pradžios vasario 24-ąją per Ukrainai palaikyti skirtas demonstracijas Rusijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 15 tūkst. žmonių.