Savivaldybės specialistai džiaugiasi, kad sprendimas atsigręžti į profesionalių korepetitorių teikiamas paslaugas jau spėjo atsipirkti.

Nuotolinių konsultacijų poreikis ypač sustiprėjo prieš 2020-ųjų brandos egzaminus. Tuomet abiturientai svarbiausiems žinių patikrinimams turėjo ruoštis nuotoliniu būdu, namuose, dažnai – savarankiškai.

„Prieš egzaminus pagalvojome, kad reikia pasitelkti nuotolinio mokymo galimybes. Ne visi mūsų mokytojai turėjo konsultavimo patirties, tad pradėjome ieškoti, ar galima tokią paslaugą kur nors įsigyti. Paieškojome internete ir konkurso būdu pasirinkome platformą Mokosi.lt“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Iš pradžių tai buvo konsultacijos tik grupėms, kai visi abiturientai nustatytu laiku galėdavo prisijungti prie užsiėmimų ir jų klausyti. Šiemet žengtas dar vienas žingsnis – dabar kiekvienas abiturientas pats gali pasirinkti, kokios srities gebėjimus ir žinias nori pagilinti, ir jungtis prie jam skirtų nuotolinių konsultacijų.

„Vaikams yra neaiškūs skirtingi dalykai, mokiniai patys gali pasirinkti temas ir su kokiais lektoriais nori padirbėti. Matome, kad tai veikia – mokinių pasiekimai pagerėjo, rezultatai dar geresni, nei tikėjomės“, – teigė vedėjas.

Šiemet žengtas dar vienas žingsnis – dabar kiekvienas abiturientas pats gali pasirinkti, kokios srities gebėjimus ir žinias nori pagilinti, ir jungtis prie jam skirtų nuotolinių konsultacijų.

Mokosi.lt yra vienintelė Lietuvoje visiškai automatizuota papildomo ugdymo platforma, kurioje mokiniai patys gali išsirinkti mokytoją, tinkamą pamokai laiką (pamokos vedamos visomis savaitės dienomis nuo 9 iki 21 val.) ir nurodyti pamokos temą. Visi užsiėmimai yra individualūs. Pamokas galima užsisakyti metams į priekį arba reikiamą užsiėmimą užsisakyti tai pačiai dienai. Mokosi.lt unikalumas – nėra ilgalaikių sutarčių ir įsipareigojimų mokiniams.

Praėjusiais mokslo metais Kauno rajono savivaldybė iš dalies finansavo visų dalykų užsiėmimus tik abiturientams. Šiais mokslo metais šia galimybe gali pasinaudoti 10–12 klasių mokiniai. Savivaldybė finansuoja po 10 eurų kiekvienos individualios pamokos. Vidutinė pamokos kaina platformoje yra 17 eurų, kitaip tariant, mokiniui finansuojama didžioji pamokos kainos dalis. Mokinys gali išsirinkti mokytis bet kurį mokomąjį dalyką ir nebūtinai – vieną.

Kauno rajono savivaldybės pavyzdžiu šiemet seks dar bent aštuonios savivaldybės.

Tokį sprendimą priėmė Akmenės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras.

„Du trečdaliai susirgimo židinių yra ugdymo įstaigose, po 20–30 vaikų per dieną suserga“, – šeštadienį BNS sakė Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.

„Po savaitės 5–12 klasių vaikai bus testuojami, žiūrėsime, kokį turime pokytį. Jeigu bus į blogąją pusę, dar pratęsime savaitei nuotolinį mokymą, jei į gerąją, grįšime į klases“, – teigė jis.

Meras viliasi, kad per savaitę pavyks pristabdyti COVID-19 plitimą mokyklose.

Anot jo, trumpas mokinių pervedimas į nuotolinį ugdymą rezultatų davė pernai rugsėjį, kai grįžę iš ekskursijos autobusu Akmenės gimnazijos 7–8 klasių moksleiviai parvežė virusą ir jis pradėjo staigiai plisti mokykloje.

„Ekstremalių situacijų komisija tada priėmė sprendimą, kad dvi savaites visa mokykla išeitų į nuotolį, pradinukai – taip pat. Grįžus po to testuojant visi vaikai buvo sveiki. Tas praktinis pavyzdys parodė, kad ir dabar turime priimti staigius sprendimus“, – teigė V. Mitrofanovas.

Šįkart pradinukus nutarta palikti mokytis klasėse, nes pagal galiojančias taisykles jų tėvams nepriklausytų nedarbingumas prižiūrėti vaikus.

Pasak mero, didžioji dalis pradinių mokyklose yra atskirose korpusuose, tad pradinukai atskirti nuo kitų moksleivių.

Be to, priimtas sprendimas juos testuoti papildomai.

„Jie testuojami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, duodami testai vaikams į namus, sekmadienį jie turi patys pasitestuoti. Žinant, kad kartais turime nelabai socialiai atsakingų piliečių, nesirūpinančių savo vaikais, todėl pirmadienį vaikai papildomai testuojami“, – aiškino V. Mitrofanovas.

Savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras taip pat nurodė sausio 24–31 dienomis neformaliojo švietimo užsiėmimus vykdyti nuotoliniu būdu, o nesant galimybių – nevykdyti.

Be to, nuo penktadienio iki vasario 28 dienos Akmenės rajone uždrausti visi kultūros ir sporto renginiai uždarose patalpose, aukšto meistriškumo sporto renginius leista organizuoti be žiūrovų, uždraustos suaugusiųjų sporto treniruotės ugdymo įstaigose esančiose sporto salėse.

Statistikos departamento duomenimis, penktadienį Akmenės rajone COVID-19 sirgo 263 žmonės, per parą registruoti 48 nauji atvejai.

Karantino pasekmė

Ši knyga – apie COVID-19 pandemijos įtaką vaikams. Remdamasis pacientų istorijomis ir pasaulio praktika medikas atskleidžia, kaip pandemija pakeitė Lietuvos vaikų kasdienybę, fizinę ir psichinę sveikatą.

Pandemija, o tiksliau, karantinas, mokymasis per nuotolį, sukėlė ir psichologines, ir fizines problemas. „Nutukimas, mitybos sutrikimai, fizinio aktyvumo, drįsčiau teigti, išnykimas, regėjimo, laikysenos sutrikimai. Puokštė įvairiausių psichomotorinių nusiskundimų“, – vardijo profesorius, pridūręs, kad pagal minėtų kilusių problemų dažnį Lietuva yra viena pirmaujančių šalių.

Lietuvoje vidutiniškai nuotolinis mokymasis mokiniams truko apie 40 savaičių. Kur kas ilgiau nei didžiojoje dalyje kitų Europos valstybių.  Anot R. Kėvalo, kaip rodo turimi duomenys, yra aiški paralelė ir trumpesnio karantino, trumpesnės nuotolinio mokymosi patirties bei jau minėtų problemų gausybės.

prof. Rimantas Kėvalas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Didžiausia žala – paaugliams

Paauglystė ir idealiomis sąlygomis yra sudėtingas laikotarpis. „Nerimas ir depresijos simptomai pasireiškė daugiau nei kas antram, šoktelėjo savižudybių skaičius, padaugėjo savęs žalojimo, destrukcinio elgesio atvejų“, – teigė R. Kėvalas. Iš nereto paauglio išgirsdavęs, kad šie nenori gyventi, nemato ateities, galimybių išspręsti problemas. Jaunuoliai patys pripažino, kad juos labai paveikė priverstinis užsidarymas, bendravimo galimybės tik per kompiuterį, nors atrodytų, kad ši karta pripratusi prie nuotolinio bendravimo. Tai tik įrodo, koks svarbus yra tiesioginis socialinis bendravimas.

Mažiausiai, ką mėgstu, tai dalyti patarimus. Ir knygoje apsiribojau minimaliais patarimais. Pirmiausia mes turime suvokti problemą ir išvadas darytis patys.

Pandemija didžiausios žalos pridarė paaugliams, nes tai yra pats jautriausias amžius. „Jau ne vaikas, bet dar nesuaugęs. Svarbu išlaikyti ryšius su tėvais, tačiau labai svarbus ryšys su bendraamžiais, ir viena ryšių pusė buvo tarsi nukirsta. Tėvai paaugliams niekada neatstos bendravimo su draugais“, – komentavo R. Kėvalas.  

Tačiau, anot jo, yra duomenų, kad net ir vos gimę vadinamieji kovidiniai naujagimiai jau kitokie, kitoks jų psichomotorinis išsivystymas.

Apie pagalbos vaikams mastų jis negalėjo apžvelgti, tačiau akivaizdu, kad jie – nepakankami. Karantinai baigėsi, bet problemos niekur nedingo. Ir simptomatika, tikėtina, plėsis. „Vertėtų galvoti apie kompleksinę pagalbą vaikams“, – kalbėjo medikas. Ką konkrečiai reikėtų daryti, jis neįvardijo. „Mažiausiai, ką mėgstu, tai dalyti patarimus. Ir knygoje apsiribojau minimaliais patarimais. Pirmiausia mes turime suvokti problemą ir išvadas darytis patys“, – dėstė profesorius.

Jis kalbėjo, kad viskas, ką galime pakeisti, tai tik patys save. „Pirmiausia, atsižvelkite, kaip elgiamės patys šeimoje. Deja, iki pandemijos buvusios bėdos tik paūmėjo ir atsirado naujų. Netekus tėvams darbo, psichologinio, fizinio smurto, priklausomybių paūmėjimas ir visa kita“, – atkreipė dėmesį knygos autorius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pandemijos privalumai

R. Kėvalas pridūrė, kad ne visus šios kartos ypatumus reikėtų nurašyti vien tik pandemijai.

Knygos idėją jam mestelėjo leidėjai, dar vasarą pasiūlę imtis darbo šia tema, nes ja dažnai pasisakydavo žiniasklaidoje. Jis pristatė, kad tai ne mokslinė knyga, tačiau su moksliniais faktais, kuriuos iliustruoja tikros istorijos. „Tai mūsų pacientų istorijos“, – kabėjo gydytojas.

Paklaustas, ar jį neramina kintančios sergamumo kreivės, naujos koronaviruso atmainos, sakė: „Yra kaip yra“.

„Reikia susigyventi su šia pandemija, išmokti tam tikras pamokas. Aš stengiuosi įžvelgti ir pozityvo“, – netikėtai pareiškė gydytojas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kokios šviesiosios pandemijos pusės? Viena jų – geresnis technologijų pritaikymas, leidžiantis greičiau ir paprasčiau pasikonsultuoti su kolegomis iš kitų ligoninių. Nuotolinių vaizdo susitikimų, susirinkimų galimybė leidžia nebešvaistyti laiko kelionėms.

Vyriausybei priėmus nutarimą, kad nuo gegužės 10 d. į mokyklas gali grįžti 5–11 klasių mokiniai, kurie sutinka testuotis, Klaipėdos rajone buvo suorganizuotas ne vienas pasitarimas su švietimo įstaigų ir Savivaldybės atstovais, apklaustos mokyklų bendruomenės, kurių didžioji dalis pageidavo mokslo metus užbaigti nuotoliniu būdu. Mokslai 5–11 klasių mokiniams šiemet tęsis iki birželio 23 d.

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, atsižvelgdamas į mokyklų pageidavimus, pritarė jų sprendimui mokslo metus baigti nuotoliniu būdu, tačiau neužkerta kelio mokytis kontaktiniu būdu klasėms, kurios sutinka testuotis.

„Klaipėdos rajone grįžimas mokytis kontaktiniu būdu kol kas svarstomas 2 mokyklose, tačiau šis skaičius gali kisti. Mokinių testavimas išties yra neskausmingas, vaikai tai atlieka patys, o mokyklų bendruomenės, kuriose testuojamasi, jaučiasi saugesnės. Jei pagerės orai, galbūt kai kurie mokiniai dar turės galimybę susitikti su klasės draugais ir mokytojais, nes ugdymą organizuojant atvirose erdvėse, profilaktiniai tyrimai gali būti neatliekami“, – teigia Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Justas Ruškys.

Švietimo įstaigos, vykdančios ugdymą kontaktiniu būdu privalo užtikrinti asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Toks grįžimas galimas, jei bent 60 proc. mokinių tėvų sutinka testuotis kaupinių metodu.

Vakar Kauno miesto mokyklos pradėjo naują mokinių tėvų apklausą dėl mokymosi būdo. 

Kauno miesto savivaldybės atstovai dar prieš savaitę teigė, kad tokiam pradinukų ir jų šeimos narių testavimui yra pasirengusi.

„Mes jau prieš atostogas ruošėmės procesui, kadangi nuolat stebime susirgimo atvejus Kauno mieste, ruošėmės teisės aktų pakeitimams, kurie, tikėjomės, bus priimti mūsų miesto atžvilgiu, apsiklausėme, kaip tėvai matytų tą situaciją, surinkome duomenis, kiek sutiktų testuotis“, – tuomet BNS sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Ministerija nurodo, kad nuo balandžio 26 d., atsižvelgiant į kintančią epidemiologinę situaciją, išplėstas savivaldybių, kuriose taikomos griežtesnės karantino sąlygos, sąrašas. Toks saugaus grįžimo į mokyklas būdas bus privalomas jau 23 , o iki šiol buvo 11 savivaldybių.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Senąjį sąrašą, kuriame – Marijampolės rajono, Panevėžio rajono, Panevėžio miesto, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybės, nuo balandžio 26 d. papildo ir Alytaus miesto ir rajono, Akmenės rajono, Anykščių rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto ir rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Molėtų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Šilalės rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Vilkaviškio rajono, Zarasų rajono savivaldybės.

Pagal nustatytą tvarką, jei mokyklos bendruomenė nesutinka, kad bent 60 proc. mokinių kiekvienoje klasėje būtų testuojama, ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu.

Antrokė Ugnė jau keturis mėnesius mokosi nuotoliniu būdu, kaip ir dešimtys tūkstančių kitų Lietuvos vaikų. Dar tris mėnesius vaikai namie mokėsi praeitais mokslo metais. „Buvo, kad vienu metu ir ryte reikėjo raminti prieš pat Velykas. Buvo: nenoriu, nekenčiu to nuotolinio“, – kalbėjo antrokės tėtis Paulius.

Lietuvoje dešimtys tūkstančių šeimų namuose uždarytos jau kelis mėnesius. „Dar dabar jeigu išeina į kiemą su draugais susitinka, nežinau, kiek tai legalu, kiek nelegalu“, – pridūrė vyras.

Pradinukams jau leista grįžti į mokyklas, bet ši antrokė – vis dar namie. Anot tėvų, mokyklos neskuba priimti net pradinukų. „Turbūt dabar pora mėnesių daugiau žalos daro nei naudos tas mokyklų neatidarymas“, – kalbėjo mokinės tėtis.

Vaikų izoliavimas ir jų uždarymas namuose turi tik neigiamą įtaką jų psichinei sveikatai, savijautos klausimui.

Į mokyklas nuo gegužės, prieš pat egzaminus, leista grįžti abiturientams. O kada galėtų grįžti 5-11 klasių moksleiviai? „Jeigu gegužės 3 dieną sklandžiai įvyks abiturientų grįžimas į mokyklas, tuomet ir apie tas klases, kurios yra per vidurį, manau, galėsime realistiškai kalbėti“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vaiko teisių kontrolierė sako: užsitęsęs mokyklų uždarymas yra pavojingas. „Dauguma vaikų šiai dienai prašosi ne tik mokyklos, bet ir psichologo“, – tvirtino Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Anot specialistės, daugybė vaikų Lietuvoje jau kelis mėnesius mato tik savo šeimos narius. „Vaikų izoliavimas ir jų uždarymas namuose turi tik neigiamą įtaką jų psichinei sveikatai, savijautos klausimui“, – pridūrė E. Žiobienė.

Jau pastebimas smarkiai išaugęs poreikis vaikams suteikti psichologo ar psichiatro pagalbą. „Vaikų amžiuje ypatingai išskirčiau paauglystę, nes tai toks amžius, kai vaikui būtini socialiniai kontaktai, vaikai tampa dirglesni, nervingesni, liūdnesni, uždaresni ir tas pradeda neraminti jų tėvelius“, – kalbėjo vaikų psichologė Jolanta Trinkūnienė.

Tad žinios neguodžiančios. Prezidentūroje nutarta pasistengti, kad visi Lietuvos vaikai į mokyklas grįžtų nuo rugsėjo. Prieš kelis mėnesius vienoje Vilniaus gimnazijoje pradėtas eksperimentas – šimtai vaikų grįžo į klases.

„Jie džiaugiasi, kad gali eiti į mokyklą, ko dar turbūt mano istorijoje nebuvo“, – kalbėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Kas savaitę vaikai testuojami, iki šiol nustatyta dešimt susirgimų. Vaikai laiku izoliuoti, židinių išvengta. Anot direktoriaus, vaikai jau išmoko mėginius iš nosies paimti patys. „Svarbu prižiūrėti ir už rankytės palaikyti, kad jis per giliai neįkištų į nosytę tos vatelės ir tokie dalykai dabar kas savaitę bus daromi mokykloje“, – pridūrė R. Remeika.

Švietimas nėra šios Vyriausybės prioritetas ir ambicija. Tai, ką mes matome šiandien – bandymas nusimesti atsakomybę.

Lietuvoje – apie trečdalis milijono moksleivių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslepia – Lietuva nėra ir nebuvo pasirengusi testuoti visus mokinius. „Jeigu mes norėtume kalbėti apie nacionalinę testavimo strategiją, ji neturėjo nei išteklių, nei praktikos, nei infrastruktūros. Jeigu taip galima pasakyti – pačių priemonių“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

Bet anot profsąjungų, Vyriausybė net nesistengia dėl mokyklų atidarymo. „Švietimas nėra šios Vyriausybės prioritetas ir ambicija. Tai, ką mes matome šiandien – bandymas nusimesti atsakomybę“, – teigė Švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Anot premjerės, netrūksta prieštaraujančių mokyklų atidarymui. „Tiek mokytojų, tiek vadovų, tiek moksleivių bendruomenėje“, – vardijo I. Šimonytė.

Vaiko teisių kontrolierė sako – valdydama pandemiją valdžia dažnai į žmones žiūri tik kaip į įrankį ekonomikai palaikyti. „Čia turbūt yra ta takoskyra, kodėl mes darželinukus leidžiame, o pradinukų arba vyresnių vaikų ne. Reikėtų galvoti apie vaikus, apie jų pačių savijautą ir sveikatą“, – teigė E. Žiobienė.

Ar čia labiau vyrauja ekonominis požiūris? „Gaila, bet labiau ekonominis, negu į žmogų“, – pridūrė specialistė.

Anot kontrolierės, kol kas tiek vaikai, tiek visi, norintys susitikti su draugais, priversti jaustis įstatymų pažeidėjais. „Jeigu laikytis tvarkos, ribojimų, tai vaikas iš esmės turi vienintelį šansą išeiti į gatvę susitikti su kita šeima“, – teigė E. Žiobienė.

Praėjusių metų pavasaris buvo sudėtingas visiems, tačiau pasak kino, teatro ir TV aktorės Editos Užaitės, vienas didžiausių iššūkių buvo nuotolinis mokymas, kurį jai teko išgyventi kartu su dukra Marija.

Aktorė atskleidė pagrindinę priežastį, kuri labiausiai trukdė mokyti vaiką. „Čia susiję su tuo nuotoliniu mokymu. Būdavo momentų, kai aš staugiu, arba dukra staugia... Nes staiga paaiškėja, kad vaikas nieko nemoka, staiga paaiškėja, kad kamera „neįsijungia“, ir tuo metu yra užsiimama kitokiais reikalais, pavyzdžiui, valgymu. Mano dukrai tuo metu buvo aštuoneri su puse, ir ji sugalvojo įvairiausių dalykų, kad tik išsisuktų nuo to mokymo. Tačiau daugiausiai protestavo prieš tai, kad mama tapo tamsta mokytoja“ – prisiminimais apie pirmąjį karantiną LNK laidoje „Šeškinės 20“ šį trečiadienio vakarą, 20 val., dalinsis garsi aktorė E. Užaitė.

E. Užaitės vyras Linas sugalvojo sprendimo būdą, kuriuo stengėsi sustabdyti įtampą tarp savo šeimos moterų, kurią sukeldavo mokymasis namuose. Tačiau netyčia ir pats į jį įsitraukė. „Susitarimas buvo toks. Mano vyras vieną dieną taip vyriškai pasakė, kad jeigu mes abi su dukra dar staugsim viena ant kitos, tai bėgsim aplink namą 10 ratų. Ta, kuri kalta, ta ir bėga. Ir vieną dieną atsitiko taip, kad vienu metu rėkėme mes visi trys. Iš pradžių visi bėgome į skirtingas puses ir net nežiūrėjome vieni į kitus, bet prabėgus trečią ratą jau visi juokėmės ir bėgome viena kryptimi“, – apie nuotolinio mokymo pasekmes pasakos Edita. 

Ilgai netrukus, laidos vedėjai prisiminė mokymosi ypatumus. „Mes kaip tik su Džiugu kalbėjome, kad dabar negali nusirašyti“, – teigs laidos vedėjas Giedrius Savickas.

„Tu juokauji? Nusirašyti labai paprasta, jie gi nusirašo, nusižiūri nuo knygų ir ko tik nesugalvoja, kad kuo paprasčiau būtų galima išsisukti iš situacijos“, – pertrauks Giedrių Edita.

„Bet žinai, Edita, mokykloje duoti kitam klasės draugui nusirašyti, tai moko dalintis“, – su šypsena veide tęs Giedrius.

Kita laidos viešnia, laidų vedėja, etnomuzikologė – Zita Kelmickaitė. Kartu su vedėjais ji diskutuos apie meilę, ašaras ir burtus, kuriuos jai teko išbandyti asmeniškai, kad pavyktų sužinoti kas bus jos mylimasis. „Dėl vyrų nesu daug verkusi, bet dėl moterų – esu. Ir viskas dėl intrigų... Intrigos, intrigos, intrigos! Anksčiau galvojau, kad vis tik burtų esama, bet, kai išsibūriau pirmame kurse, supratau, kad burtų nėra. Neišsipildė ir tikrai nebetikiu“, – įsitikinusi Z. Kelmickaitė.

„Aš žinau vieną labai gerą burtą, apie kurį man kažkada papasakojo mama. Įdėmiai klausykite! Tu susapnuosi savo mylimąją, jei devynis vakarus iš eilės suskaičiuosi po devynias žvaigždes iš eilės. Bet suprantat, kad to padaryti neįmanoma, nes vieną iš tų devynių naktų Lietuvoje tikrai būna dangus apsiniaukęs“, – juokaus vedėjas G. Savickas.

– Viešojoje erdvėje daug kalbama ir rašoma apie tai, kaip šį nelengvą laiką išgyventi suaugusiesiems, kaip pasirūpinti mažiausiaisiais, o paaugliai kažkodėl pamirštami. Bet juk ir jiems reikia pagalbos?

– Ši situacija paaugliams kelia ne mažesnius nerimo, baimės ar diskomforto jausmus nei suaugusiesiems. Skirtingo amžiaus žmonės susiduria su skirtingais sunkumais. Vienokius sunkumus išgyvena ikimokyklinukai, kurie yra kartu su tėvais namuose ir nori jų dėmesio, bet mato savo tėvus dirbančius, – tokius pasiekiamus ir kartu nepasiekiamus. Vyresnio amžiaus žmonės susiduria su kitais sunkumais, kai turi atsiriboti nuo kontaktų su aplinkiniais, galbūt negali patys aplankyti ar būti aplankyti savo mylimų anūkų, vaikų, burtis į bendruomenines veiklas, jų raidai būdingas uždavinys perduoti savo gyvenimiškąją patirtį yra apribotas. Tikrai nemenkų sunkumų patiria ir paaugliai. Tad visiems svarbu būti supratingiems, empatiškiems vieni kitiems.

– Ar teisingas požiūris, kad nereikia išradinėti dviračio: paaugliams galioja tie patys patarimai, kaip ir suaugusiesiems, nes jie – tiesiog mažesni suaugusieji? Ar vis dėlto čia kyla specifinių problemų?

– Patarimai, dalijami suaugusiesiems, paaugliams ir tinka, ir kartu netinka. Tikrai labai gerą sąvoką paminėjote – mažesni suaugusieji. Taip nėra. Paauglystė yra tarpinis laikotarpis, kuriame iš vaikystės žengiama į suaugystę.

Šiam laikotarpiui būdingas intensyvus fizinis bei lytinis brendimas ir dideli nervų sistemos pokyčiai. Dėl to tas paauglystės laikotarpis dažnai pačiam paaugliui nėra lengvas net ir ne karantino laikotarpiu, nes paauglio organizme vykstantys pokyčiai reikalauja daug energijos.

Šio jauno asmens vienas iš raidos uždavinių yra noras tapti nepriklausomam, po truputį pradėti atsiskirti nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų. Taip pat šiuo laikotarpiu labai svarbi savo vertės tema – paaugliai išgyvena dėl savo išvaizdos, gebėjimų, lygina save su kitais, nori jaustis galintys, sugebantys. Labai svarbų vaidmenį paauglio gyvenime vaidina draugai, bendraamžiai, priklausymas jų grupei ir jų vertybės, santykių kūrimo temos tiek su ta pačia, tiek su priešinga lytimi, vis labiau svarbios tampa ateities, tapatumo temos.

Matant, kad paaugliui kyla daug nerimo ir sunku su juo susitvarkyti, reikia parodyti, kad jis nėra vienas ir gali kreiptis į suaugusiuosius. Kalbėjimasis apie tai, kas vyksta, padeda mažinti nerimą.

Karantino laikotarpiu raida nesustoja, tik atsiranda daug įvairių apsunkinimų. Tikrai sunku būti bendraamžių grupės dalimi, kai karantinas ir visi laiką leidžia namuose. Smagu, kad yra galimybė bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau tai neatstoja gyvo bendravimo.

– Kuo paaugliams pavojingas nuolatinis stresas ir įtampa? Ar tai gali sukelti rimtesnių sveikatos ar psichologinių problemų?

– Nors, rodos, apie virusą žinome daugiau ir karantininė situacija mums jau žinoma, kalbant apie dabartinę situaciją tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, stebimas visuomenės nuovargis, susierzinimas ir padidėjęs, kartu ir užsitęsęs nerimas.

Jis gali reikštis labai įvairiomis formomis, tokiomis kaip didžiulė įtampa, padidėjęs dirglumas, pasikeitęs elgesys, suprastėję mokymosi rezultatai. Iki tol neturėjęs sunkumų ilgesnį laiką dirbti paauglys staiga tampa išsiblaškęs, jam sunku susikaupti, atlikti užduotis, kurias seniau galėdavo ir mėgdavo atlikti, pabaigti veiklas iki galo. Paauglys gali tapti judresnis arba kaip tik, atvirkščiai, pasyvesnis, apatiškesnis. Gali justi įvairius somatinius skausmus (galvos, pilvo, apskritai kūno skausmus).

Tad rekomenduojama stebėti paauglio apetitą, miegą, elgesio pokyčius tiek šeimoje, tiek su bendraamžiais, bendrą energijos lygį. Užsitęsęs nerimas gali vesti prie paauglio didesnio nepasitenkinimo jausmo, kai jis pats nežino, kas jam netinka. Šalia to išryškėja ir kitos emocijos – pyktis, liūdesys, kurios gali būti stipriau išreikštos.

Kartais paauglių elgesys gali keistis į priešingą pusę ir išoriškai galime matyti prieštaraujantį elgesį, kai nepaisoma bendrų taisyklių, pavojai neigiami, ignoruojami. Patiriama stipri baimė gali sukelti pavojaus neigimą.

Liūdesį skatina ir tai, kad paauglys neteko tikrai daug jam svarbių dalykų: negali išvykti atostogų, aplankyti artimų žmonių, susitikti su draugais, lankyti popamokinės veiklos, atšvęsti gimtadienio su draugais.

Ilgai išliekantis padidėjęs nerimas gali tapti rimtesnių sunkumų priežastimi. Pats nerimas yra stipri emocija, kuri yra naudinga, jei patiriama trumpą laiką. Nerimas – tai instinktyvus organizmo atsakas į išorinę grėsmę, kai visas organizmas aktyvuojamas išgyventi (išsiskiria adrenalinas, pradeda smarkiau plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis, dėl to daugiau kraujo patenka į raumenis ir jie paruošiami veikti). Tačiau jeigu nerimas užsitęsia, jis sekina mūsų organizmą, o dėl to gali pasireikšti panikos priepuoliai, depresijai, nerimo sutrikimams būdingi simptomai, gali atsirasti save žalojantis elgesys.

Danguolė Švedavičienė. Asmeninio arch.nuotr.

– Paaugliai dažniausiai nelinkę kalbėti apie savo savijautą, baimes. Kaip jiems padėti nerimą ir baimes įveikti?

– Kiekvienas mūsų turime savitus būdus reaguoti į stresines situacijas. Jeigu pastebite, kad paauglys labai nerimauja, yra prislėgtas, jei kyla savęs nuvertinimo minčių, skundžiasi, kad yra vienišas, patiria patyčias ar nepriėmimą, svarbu kalbėtis. Jei situacija, padedant artimiesiems, nesikeičia, reikia kreiptis pagalbos į specialistus, nelaukiant, kol sunkumai įsisenės.

Šiuo metu labai svarbu kalbėtis tarpusavyje apie tai, kad normalu nerimauti, jaudintis, pykti ir išgyventi chaotiškus jausmus. Matant, kad paaugliui kyla daug nerimo ir sunku su juo susitvarkyti, reikia parodyti, kad jis nėra vienas ir gali kreiptis į suaugusiuosius. Kalbėjimasis apie tai, kas vyksta, padeda mažinti nerimą. Paaugliai yra pajėgūs kalbėtis apie virusą ir priimti šios situacijos neapibrėžtumą.

Tėvams svarbu suprasti, kad paaugliai gali jaustis panašiai kaip jie patys arba visiškai kitaip. Tai, kas suaugusiajam gali atrodyti smulkmena, dėl ko nereikia išgyventi, pykti ar liūdėti, paaugliui gali kelti stiprius frustracijos jausmus. Svarbu galvoti apie tai, kaip paauglys gali jaustis, kas tokiai jo savijautai galėjo turėti poveikį, kaip jūs, tėvai, galite jam padėti.

Ir dar – paauglių savijauta siejasi ir su artimųjų savijauta. Paauglių tėvai turėtų nepamiršti patys savimi pasirūpinti. Tėvų rūpinimasis savimi, savo fizine ir emocine sveikata teikia saugumo vaikams ir kartu moko patį paauglį, kaip galima įveikti kylančius sunkumus. Jei mes mokysime paauglį, kaip tvarkytis su sunkumais, bet patys to netaikysime savo kasdienybėje, vargu ar tai turės kažkokią vertę.

Svarbu šeimoje aptarti būsimus planus, o žinant apie kažkokius planų pasikeitimus, kuo anksčiau pranešti tai paaugliui – aiškumas suteikia saugumo. Paaugliams kalbėtis yra lengviau, kai kartu užsiimama bendra veikla (gaminant maistą, vedžiojant šunį ir pan.). Svarbu kalbėtis apie situaciją, diskutuoti, aptarti, kokios taisyklės šiuo metu galioja, kokių saugumo priemonių turime laikytis. Čia vėlgi, pasikartosiu, svarbu suaugusiesiems rodyti pavyzdį savo atžaloms: jei patys nesilaikote šalyje nustatytų taisyklių, nesitikėkite, kad jų laikysis ir jūsų atžala. Paaugliai vertina jūsų žodžiu sakomą informaciją ir elgesį. Matydami, kaip patys tėvai tvarkosi su kylančiais sunkumais, jie daug lengviau pritaiko tai ir savo gyvenime.

– Pastarojo meto tikrovė – nuotolinis mokymasis. Vienus paauglius džiugina faktas, kad nereikia eiti į mokyklą, kitiems sunku adaptuotis, prisitaikyti prie naujos tvarkos, pasikeitusių sąlygų, o ir technologijos toli gražu ne kiekvienam lengvai perprantamas dalykas. Tai gali daryti įtaką mokymosi rezultatams? Kuo čia suaugusieji: tėvai, pedagogai – gali vaikui padėti?

– Šiuo metu visi susiduriame su iššūkiais. Nuotolinis mokymasis ir kartu nuotolinis darbas kiekvieną paveikia skirtingai. Vienos šeimos galimybę būti daugiau laiko kartu mato kaip progą stiprinti tarpusavio santykius, geriau pažinti vienas kitą. Kitose šeimose galbūt kyla daugiau tarpusavio santykių sunkumų ir buvimas ilgą laiką kartu sunkumus dar labiau paaštrina. Tad labai svarbi tampa ir kiekvieno iš namiškių turima sava fizinė erdvė, priemonės nuotoliniam darbui.

Mokymąsi nuotoliniu būdu mokiniai išbandė jau pirmojo karantino metu. Daliai moksleivių patinka mokytis iš namų. Tai dažnai būna susiję su socialiniais sunkumais, kai socialinės situacijos kelia didesnį nerimą, arba dėl kažkokios skaudžios patirties mokykloje, pavyzdžiui, buvusių patyčių. Džiuginti gali ir sutaupomas laisvas laikas, kai nereikia vykti į ugdymo įstaigą, galima ilgėliau pamiegoti.

Tačiau ne visiems paaugliams patinka nuotolinis mokymas, negalėti gyvai susitikti su draugais, dalyvauti popamokinėse veiklose. Mokantis nuotoliniu būdu namų aplinka dažnai būna blaškanti, atsiranda daug pagundų atsitraukti ir užsiimti kažkuo kitu, mažėja fizinis aktyvumas. Todėl tėvams ir mokytojams svarbu empatiškai suprasti paauglius ir pabandyti rasti tinkamų išeičių.

Ir mokykloms nėra lengva organizuoti darbą, kiekviena tvarkosi skirtingai. Dėl to kyla ir mokymosi proceso sunkumų: ne visos ugdymo įstaigos laikosi teikiamų rekomendacijų naudotis tik viena mokymosi platforma, mokiniai turi naudotis skirtingų pamokų metu skirtingomis mokymosi platformomis, į kurias reikia įkelti atliktas užduotis, dėl to kyla daug painiavos ir nepasitenkinimo. Daliai vaikų visa tai gali patikti, tačiau yra mokinių, kurie nebenori jungtis į pamokas, jiems sunku susistruktūruoti informaciją, atsekti, kurioje platformoje turėtų būti ateinančią valandą ir pan. Jausdami nepasitenkinimo ar nerimo jausmą, jei nespėja laiku prisijungti, jie renkasi visai nedalyvauti pamokose. Dėl visos šios sumaišties mokinių mokymosi pasiekimai tikrai gali kristi.

Tikrai sunku būti bendraamžių grupės dalimi, kai karantinas ir visi laiką leidžia namuose. Smagu, kad yra galimybė bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau tai neatstoja gyvo bendravimo.

Mokantis nuotoliniu būdu ypač svarbus tampa turėti darbo vietą ir ją parengti darbui, kad būtų atskirtos erdvės, kuriose mokomasi ir kuriuose poilsiaujama. Svarbus kurti pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstą aplinką, kurioje paauglys galėtų nebijoti ir drąsiai kreiptis pagalbos tiek į tėvus, tiek į mokytojus. Aktualus palaikyti ir fizinį aktyvumą, nes tai gerina tiek fizinę, tiek emocinę vaiko savijautą. Mokymo procese reikėtų skirti daugiau laiko užduotims atlikti, akcentuoti, kad normalu, jog tam pačiam mokymosi turiniui išmokti gali prireikti daugiau laiko.

– Ar šioje situacijoje tiktų teiginys, kad tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius?

– Matant, kad paaugliui kyla sunkumų, būtina reaguoti. Likęs vienas su savimi, be paramos, jis stipresnis netampa – tik išgyvena kažkokias skaudžias patirtis, kad turi pats tvarkytis su savo sunkumais, kas tikrai nėra lengva. Geresnis scenarijus klostosi tuomet, kai paauglys gauna patirtį, kad sunkumai gali būti įveikiami ir kad su kitų pagalba tai lengviau padaryti. O svarbiausia – žinoti, kad jis rūpi, yra matomas ir svarbus tiek savo bendraamžiams, tiek suaugusiesiems.

Pandemijos įtaka paaugliams

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro tyrėjų atlikto tyrimo duomenys parodė, kad keturi iš penkių paauglių dėl pandeminės situacijos susidūrė su mokymosi sunkumais, trys iš keturių tyrime dalyvavusių paauglių pažymėjo, kad jų laisvalaikio veikla sutriko, pusė iš tyrime dalyvavusių paauglių teigė, kad dėl karantininės situacijos patiria santykių su bendraamžiais sunkumų, kiek dažnesni santykių sunkumai ir šeimoje.

Kaip numatyta naujame Vyriausybės nutarime, nuo pirmadienio (sausio 4 d.) visos mokyklos pamokas pradinių klasių auklėtiniams rengs nuotoliniu būdu. Vis dėlto tais atvejais, kai tėvai ar globėjai negali dirbti per atstumą ir tuo pačiu užtikrinti vaikų priežiūros namuose, pradinukus į mokyklas atvesti bus leidžiama. Tokios sąlygos taikomos išimtinai medikų, specialiųjų tarnybų pareigūnų bei kitų profesijų atstovams, jei jų darbas tiesiogiai susijęs su COVID-19 pandemijos valdymu bei prevencija, taip pat esant neišvengiamai būtinybei.

Norėdami pasinaudoti tokia galimybe, tėvai per nustatytą laikotarpį ugdymo įstaigoms turės pateikti savo darbo pobūdį patvirtinančius dokumentus.

Laikantis visų saugumo reikalavimų, mokyklose bus užtikrinama vaikų, kurių tėvai darbo funkcijas privalo atlikti darbo vietoje ir negali dirbti nuotoliniu būdu, priežiūra ir maitinimas. Tačiau įprastos tiesioginės pamokos nevyks – su pagalbos specialistų priežiūra savo mokyklose mažieji kauniečiai taip pat mokysis nuotoliniu būdu.

Kitais atvejais tėvai, negalintys dirbti nuotoliniu būdu ir prižiūrėti pradinuko, turi galimybę gauti ligos išmoką. Už vaiko priežiūrą ji gali būti mokama vaiko tėvams, globėjams ar dirbantiems seneliams.

Darželių veikloje nuo pirmadienio jokių pakitimų nenumatoma. Jie veiks įprastai. Vis tik tėvams rekomenduojama ir prašoma, jei tik yra galimybė, tiek darželinukų, tiek ir priešmokyklines grupes lankančių vaikų į ugdymo įstaigas nevesti.

Vidurinis, pagrindinis bei neformalus ugdymas ir toliau vyks nuotoliniu būdu.