LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas  teigė, kad pastarosiomis dienomis yra gana ramu. „Antradienio parą buvo 142 kartus kreiptasi dėl įvairių traumų (tiek dėl planinių konsultacijų, tiek pirminių, tiek iškart po įvykių), dešimt žmonių paguldyta į ligoninę, – teigė ligoninės atstovas. – Įprastas darbo ritmas, medikai nukentėjusiųjų antplūdžio nejaučia. Per parą po staigaus ir neplanuoto įvykio kreipiasi po 30–40 asmenų.“

Dažniausios traumos – paslydus, pargriuvus, nutikusios buityje ar gatvėje. Nušalimų atvejų nebuvo. Šventės, anot S.Tvirbuto, taip pat buvo ramios – per parą iškart po įvykusios traumos vidutiniškai kreipdavosi apie 40 asmenų. Anot ligoninės atstovo, žmonės dabar atsargesni, tad didelių nukentėjusiųjų antplūdžių Kaune šiemet beveik nebuvo – tiesa, gausiau nelaimėlių pasipylė vieną vakarą prieš kelias savaites, kai stipriai ir greitai pašalo.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius teigė, kad per pastarąsias dienas didesnio pacientų skaičiaus, kurie kreiptųsi į Skubios pagalbos skyrių dėl patirtų sužalojimų paslydus ar pargriuvus, nesulaukta.

„Išskirtinių ir tragiškų atvejų taip pat nebuvo. Vienas asmuo kreipėsi dėl plaštakos nušalimo ir po vizito buvo išleistas gydytis namo. Trys pacientai patyrė viso kūno sušalimus, kurie po apžiūros nusiųsti gydytis į kitas ligonines“, – sakė L.Darginavičius.

Išskirtinių ir tragiškų atvejų taip pat nebuvo.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė taip pat tikino, kad pastarosios dienos yra ramios.

„Per pastarąsias dienas nebuvo daugiau sušalusių žmonių, lyginant su praėjusiais metais, nes šalčiai dar nėra labai stingdantys ir grėsmingi. Kaip ir kiekvienais metais, per parą kreipiasi vienas du žmonės, ir tai ne kiekvieną dieną“, – teigė I.Kajokaitė.

Paslysti, nukristi, susižeisti, susižaloti, ypač jei avimi netinkami batai, šaltuoju metų laiku yra didesnė tikimybė, tad gatves ir šaligatvius padengus ledui ar iškritus sniegui daugiau nelaimėlių prireikia ir medikų pagalbos. „Dėl žmonių, patyrusių traumų, maksimalaus antplūdžio nejaučiame. Jeigu būna plikledis, tai traumų pasipila, bet pastarosios dienos buvo geros. Kaip ir kiekvienais metais, nepriklausomai nuo to, kaip gerai būtų valomi keliai, padidėja eismo įvykių tikimybė. Pastaruoju metu – sudėtingi ir sunkūs atvejai, kur būna ir žmonių aukų“, – sakė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovė. Kaip jau buvo skelbta, per Kūčias vienas nelaimėlis gatvėje buvo rastas pargriuvęs ir sušalęs. Maždaug 40 metų vyrą žmonės rado gruodžio 24 d. 8–9 val. ryto. „Šis žmogus rastas jau miręs, tad labai sunku pasakyti, kas jam nutiko“, – sakė specialistė.

BPC duomenimis, nuo gruodžio 1-osios gauta apie dešimt pranešimų apie nušalimus, daugiausia – praėjusią parą.

Antradienį galūnes nušalo žmonės Alytaus rajone, Biržuose, Rietave, Skuode, Vilniuje. Kai kurie buvo neblaivūs. Tos pat dienos rytą tarnyboms pranešta ir apie Pakruojo rajone, Linkuvoje, šalikelėje sėdintį sušalusį vyrą.

„Taip pat šiomis dienomis netrūko skambučių dėl neblaivių asmenų, kurie gulinėjo ant šaligatvių, važiuojamosios kelio dalies ar tiesiog ant žemės – praeiviai baiminosi, kad jie gali sušalti“, – BNS sakė BPC atstovė Vilma Juozevičiūtė.

BPC teigimu, mirtinai sušalę žmones rasti praėjusį šeštadienį Šilalės rajone ir pirmadienį Mažeikiuose.

Policija pranešė apie antradienį Utenoje mirusį vyrą, pristatytą į ligoninę dėl komos ir bendro kūno atšalimo.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėjusi naktis Lietuvoje kol kas buvo šalčiausia šią žiemą, o dieną aukščiausia temperatūra buvo 7–12 laipsnių žemiau nulio.

Žemiausia temperatūra naktį užfiksuota Akmenėje – 20,6 laipsnio žemiau nulio, Joniškyje fiksuota -19,3 laipsnio šalčio, o visur vyravo 12–17 laipsnių žemiau nulio.

Anot sinoptikų, šalčiai artimiausiomis dienomis pamažu trauksis iš Lietuvos.

Ateinančią naktį numatoma žemiausia temperatūra sieks 11–16 laipsnių šalčio, dieną aukščiausia temperatūra bus 3–8 laipsniai šalčio, o penktadienį orai šils.

Naktį termometrai rodys 4–9 laipsnius šalčio, šiaurės rytiniuose rajonuose – iki 12 žemiau nulio, o dieną pakils iki 0–4 laipsnių šilumos. Savaitgalį turėtų išsilaikyti panaši temperatūra.

„Atrodo, kad sniego šiemet sulaukėme už keletą praėjusių žiemų, kai jo beveik visai neturėjome. Šaltukas taip pat vis labiau spaudžia. Tad žvarbiu oru būdami lauke, nepamirškime būti atsargūs! Įsitikinkime, kad kūno vietos, kurios dažniausiai nušąla yra uždengtos šiltais ir sausais drabužiais, o lauke praleisdami ilgesnį laiką būkime atidūs kūno pokyčiams, kad nesušaltume“, – rašoma Kauno miesto GMPS pranešime.

Medikai taip pat dalijasi lentele, kurioje nurodyta, kaip atpažinti, kad žmogus yra sušalęs ar nušalęs ir kokia pirmoji pagalba yra reikalinga tokiais atvejais.

Sinoptikų duomenimis, penktadienį debesys protarpiais praretės, kai kur gali negausiai pasnigti. Pūs vidutinio stiprumo šiaurys. Nakties valandomis šalies rytuose temperatūra svyruos tarp –17–15 laipsnių, kitur bus apie –14–11 laipsnių šalčio. Prie jūros temperatūra svyruos apie –7 laipsnius šalčio. Diena bus šalta, stipriau šaltis spaus rytiniuose šalies rajonuose, čia vietomis temperatūra sieks –15–13 laipsnių, tuo tarpu prie jūros bus apie –7–5 laipsnius šalčio. Vilniuje bus apie –14, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose apie –13–12 laipsnių šalčio. Klaipėdoje šals iki –7 laipsnių.

Šeštadienio naktį rytinėje šalies dalyje vyraus pragiedruliai, tad temperatūra čia kris iki –22 laipsnių, vietomis šaltis gali paspausti ir laipsniu kitu stipriau. Šalies vakaruose debesų šydas bus storesnis, čia pasnigs. Dienos metu vietomis, didesnė tikimybė šalies rytuose, pro debesis dažniau žvilgtels saulė, o vakarinius šalies rajonus niaukstys debesys, čia snyguriuos. Išsilaikys šiaurinių krypčių vėjas. Vilniuje dieną bus apie –17, Panevėžyje apie –14 laipsnių šalčio. Kaune ir Šiauliuose šals iki –13, Klaipėdoje vos iki –6 laipsnių. Vakarėjant temperatūra vėl sparčiai kris.

Sekmadienio naktį šals intensyviau – iki –25–20 laipsnių, tačiau pragiedrėjus dangui vietomis temperatūra gali kristi ir žemiau –25 laipsnių. Tik prie jūros šalčio gniaužtai bus silpnesni, temperatūra svyruos apie –17 laipsnių, Kuršių nerijoje šals mažiau. Kritulių nenumatoma. Dienos metu vietomis danguje švies saulė. Pūs nestiprus besikeičiančios krypties vėjas. Vilniuje laikysis –19, Kaune ir Panevėžyje –18 laipsnių šaltis. Šiauliuose bus apie –16, Klaipėdoje apie –10 laipsnių šalčio.

Remiantis gismeteo.lt orų prognozėmis, naktį iš sekmadienio į pirmadienį kai kur rytiniuose, pietrytiniuose šalies rajonuose šaltis sieks –27–25 laipsnius, tuo tarpu prie jūros, šiaurės vakariniuose šalies rajonuose temperatūros nebus tokios speiguotos ir svyruos apie –19–13, prie jūros apie –10 laipsnių šalčio.

Nuo antradienio šaltis palaipsniui atslūgs. Remiantis dabartiniais prognozių modeliais, tikėtina, kad antroje savaitės pusėje naktimis šalčio rodmenys jau bus vienženkliai, o dienomis temperatūra priartės prie nulio, vietomis bus vienas kitas laipsnis šilumos.

„Sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis ir diabetu dėl savo sveikatos būklės nušąla greičiau, – sako vaistininkė M. Žalytė. – Didesnė rizika pavojingai nušalti yra ir apsvaigusiems, neblaiviems ar išsekusiems. Taip pat greičiau sušąla vaikai.“

Dažniausiai nušąla kojos, rankos, veidas, ausys, todėl į šias kūno dalis būnant lauke žiemą, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį.

Kaip pasirūpinti savo saugumu?

Vaistininkė visiems šaltame ore pataria ilgai nebūti, o jei to išvengti nepavyksta, reikėtų dėmesingai pasirūpinti savo saugumu.

„Bent 15 minučių prieš išeinant į lauką, naudinga pasitepti specialiu kremu, apsaugančiu veidą ir rankas nuo vėjo bei šalčio“, – pataria „Camelia“ vaistininkė M. Žalytė.

Būtina pasirūpinti tinkama apranga. Rinktinės plonus, bet orui gerai pralaidžius rūbus, stenkitės sluoksniuoti: specialistai rekomenduoja, kad pirmasis sluoksnis nebūtų medvilninis, geriausias variantas – specialus termo rūbas, ant jo rekomenduojama apsivilkti dar du sluoksnius lengvų rūbų. Striukė, rekomenduojama, kad būtų neperpučiama.

„Žiemą būtinai nešiokite šiltą kepurę, mūvėkite pirštines. Batai turi būti žieminiai, neankšti, kojinės – šiltos, geriausiai, vilnonės, – pataria vaistininkė. – Jei negalite išvengti ilgesnio buvimo lauke, pavyzdžiui, reikia dirbti, su savimi turėkite šilto gėrimo, sotaus ir šilto maisto, būtinai darykite pertraukas, jų metu pasišildykite uždaroje patalpoje.“

Visuomenėje vis dar vyrauja mitas: jei šalta, reikia išgerti alkoholio, mat jis išplečia kraujagysles ir pasidaro šilčiau. Tiesa, kad kraujagyslės pavartojus alkoholio išsiplečia, tačiau didelė klaida tai daryti norint sušilti.

„Blaivus ir sveikas žmogus po truputį pajus, kad ima šalti, gelti tam tikras kūno vienas ir imsis priemonių, kad nenušaltų. Pavartojus alkoholio prarandamas šalčio pojūtis, todėl išgėręs asmuo gali nepajusti, kad nušalo ir ima grėsti pavojus jo sveikatai“, – pasakoja M. Žalytė.

Kaip atpažinti nušalimus ir padėti?

Kai galūnės ar kitos kūno dalys ima šalti, sveikas žmogus tai ima jausti: atsiranda nemalonus pojūtis, ima gelti, perštėti. „Tokia būklė dar nėra pavojinga, tačiau, jei imame jausti diskomfortą, tai signalas, kad turime imtis priemonių: eiti į šiltą patalpą, atsigerti šilto gėrimo“, – pataria vaistininkė M. Žalytė.

Jei oda pabąla, tampa nejautri, patinsta, niežti ar net pamėlsta, tai požymiai, rodantys pirmojo laipsnio nušalimą.

„Jokiu būdu netrinkite nušalusios kūno dalies rankomis ar kitomis priemonėmis, nebandykite jos atšildyti karštame vandenyje ar kitais šilumą skleidžiančiais daiktais. Jei pastebite pirmojo laipsnio nušalimo požymius, eikite į šiltą patalpą, išgerkite šilto gėrimo, – sako „Camelia“ vaistininkė M. Žalytė. – Jei būklė gerėja, oda atgauna įprastą spalvą, dingsta diskomfortas – žmogus saugus, tačiau tokiu atveju kurį laiką šalčio reikėtų vengti.“

Jei ant odos atsiranda pūslių ar būklė negerėja, reikia kreiptis į medikus.

Jei asmens būklė prasta, tikėtina, kad nušalimas yra antro, trečio ar ketvirto laipsnio. Pasireiškiantys simptomai: iškyla pūslės, atsiranda karščiavimas, krečia šaltis, jaučiamas skausmas, dėl sutrikusios kraujotakos atsiranda audinių nekrozė ir kt.

„Jei nušalimas antro, trečio ar ketvirto laipsnio, pirmiausia asmeniui reikėtų duoti išgerti šilto gėrimo, nušalusią kūno dalį sutvarstyti ar suvynioti į storą audinį ir skubiai kreiptis į medikus“, – sako M. Žalytė.

Kai lauke ypač šalta, pasivaikščiojimai yra nerekomenduojami. „Visgi, jei teks būtų lauke, nepamirškite judėti, kad kraujotaka būtų aktyvi ir nesušaltumėte. Rūpinkitės savimi ir artimaisiais!“ – sako M. Žalytė.

Pagrindinės nušalimo priežastys:

– temperatūra, drėgmė, krituliai, vėjas ir ypač drėgni drabužiai padidina sušalimo tikimybę;

– jeigu žmogus priverstas nejudėti tam tikrą laiką (pavyzdžiui, važiuoja nešildoma arba atvira transporto priemone);

– jeigu liečiasi prie žemės (guli, sėdi, šliaužia ir pan.);

– jeigu turi išbūti šaltyje kelias dienas ir neturi galimybės sušilti;

– jeigu negauna pakankamai maisto ir nepailsi;

– daug greičiau nušąla žmonės, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, yra vyresnio amžiaus, vilki plonus drabužius, yra pavargę, išsekę, neblaivūs ar apsvaigę.

Paprastas būdas išvengti rankų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau iš peties. Tada kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link.

Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba. Nušalimą sukelia buvimas šaltoje, paprastai minusinėje temperatūroje. Be to, jis priklauso nuo vėjo, buvimo tokioje aplinkoje laiko ir aprangos.

Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos. Paprastas būdas išvengti rankų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau iš peties. Tada kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų judesių, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada galūnes galima judinti greičiau, tad jos greičiau sušils.

Nušalimas gali pažeisti odą (paviršinis) arba gilesnius audinius (gilus). Gilus nušalimas – labai rimtas pažeidimas ir tik tinkama pirmoji pagalba padės išvengti rankų ir kojų pirštų, plaštakų, pėdų ar jų dalių netekimo.

Nušalimo požymiai:

– kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas);

– staigus odos pabalimas, virpėjimas;

– odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių);

– pūslės;

– tinimas arba jautrumas;

– pažeistų vietų nejautrumas skausmui;

– išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda;

– kietai sušalę audiniai.

Pirmoji pagalba

– šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;

– ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;

– jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos;

– jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno;

– atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus;

– uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga; kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau;

– pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti karštos arbatos ar kavos;

– atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;

– organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

Pavojai:

Gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir tinkamas gydymas padės išsaugoti nušalusias kūno dalis.

Negalima:

– šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant;

– laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti;

– trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje;

– tepti tepalu, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.

Kaip elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

– Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.

– Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.

– Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).

– Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.

– Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir

rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.

– Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.

– Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.

– Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).

– Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.

– Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.

– Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

Uostamiesčio ligoninių priėmimo skyriuose suteikus pagalbą, sušalusieji, dažniausiai benamiai, vėl išleidžiami namo arba į gatvę. Rimtesnės medikų pagalbos prireikė vos dviem galūnes nušalusiems žmonėms.

Kaip sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Vytautas Staniulis, operuoti kol kas prireikė tik vieną šalčio auką. 73 metų moteriai, mėgstančiai asocialų gyvenimo būdą, teko amputuoti pėdas. Jas moteris nušalo prieš mėnesį, dar iki didžiųjų šalčių.

„Vasara ar žiema pas mus dabar neturi reikšmės. Jokių rimtesnių nušalimų ar traumų, susijusių su žiema, neturime“, – pridūrė Traumatologijos skyriaus vedėjas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas antrino, kad masiško pacientų, nukentėjusiųjų nuo šalčių, antplūdžio nesulaukė. Pagalbos dažniau prireikia tik asocialiems žmonėms.

Kol kas ligoninėje gydoma vienintelė šalčio auka – socialiniame paribyje gyvenančiam vyrui amputuoti plaštakos pirštai. Šiuos jis nušalo taip pat gerokai anksčiau nei Klaipėdą sukaustė šaltis.

M.Kundrotas prognozavo, kad nušalusieji galūnes pacientai pasipils po savaitės ar dviejų, kai kūno pokyčiai bus akivaizdūs.

„Kol nėra požymių, jie nesikreipia. Bet kai pradeda juoduoti ar gangrenuoti galūnės, užplūsta Priėmimo skyrių. Dažniausiai tai būna asocialūs žmonės. Retas atvejis, kad dėl tokių bėdų kreiptųsi normalus žmogus“, – paaiškino ligoninės atstovas.

Ypač šaltas savaitgalis vertė klaipėdiečius šiltai rengtis ir ilgiau būti namuose. Sekmadienį trys šalčio paveikti žmonės pateko į ligoninę, visi jie rasti viešose vietose.

Sunkiau buvo benamiams.

Vienas jų – 60-metis, guolį įsirengęs po daugiabučio namo balkonu ir bandęs šioje buveinėje iškęsti žiemos šalčius. Medikai įtarė, kad vyras nušalo galūnes.

Medikams teko nuo šalčio gelbėti ir du gana jaunus vyrus. Panašu, kad abiem jiems namo pareiti sukliudė girtumas.

43 metų vyrą apsaugininkai aptiko geležinkelio stoties viešajame tualete. Jis tiesiog užmigo tualete ant grindų.

Kitas taip pat girtas 39 metų vyras miegojo parkelyje ties Kauno gatve.

Abu padauginę vyrai nugabenti į ligoninę.

Klaipėdos greitosios medicinos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė teigė, kad penktadienį ir šeštadienį medikai į gydymo įstaigas nuvežė dar po vieną benamį, tačiau abu jie didesnių sveikatos sutrikimų nepatyrė.

"Benamiai dažniausiai patys prašo praeivių, kad jiems iškviestų greitąją pagalbą. Jiems tai – būdas praleisti laiką šiltoje, švarioje aplinkoje", – pastebėjo N.Dambrauskienė.

Sekmadienį nakvynės namų darbuotojai iškvietė greitąją pagalbą į Šilutės pl. 8, kur yra įsikūrusi ši įstaiga, mat suabejota vieno vyro sveikata. Išvakarėse jį iki nakvynės namų kažkas atvežė, tačiau ryte jis vis dar atrodė sušalęs.

Savaitgalį vienos nakties nakvynės namuose buvo pasiektas pikas – įstaiga, kurioje telpa 52 asmenys, priėmė nakčiai 65 pavargėlius. 120 vietų apgyvendinimo vietos taip pat yra visos užpildytos, galimybės apsigyventi tokiuose laikinuose namuose laukia būrelis klaipėdiečių.

"Dabar nesame tokie griežti. Jeigu jaučiame, kad benamiai yra truputį išgėrę, bet nekelia kitiems grėsmės ir nesielgia agresyviai, įsileidžiame. Dienomis įsileidžiame ten, kur teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Gatvėje sušalti žmonių tikrai nepaliekame. Esame prisiruošę arbatos, duodame klaipėdiečių numegztų kojinių, turime antklodžių", – tikino nakvynės namų vadovės pavaduotoja Indra Joniuškienė.

Nakvynės namų darbuotojai dažną dieną apžiūri tas vietas, kur paprastai tūno benamiai. Tiesa, penktadienį šios vietos buvo tuščios, namų neturintys žmonės rado sau šiltesnes vietas patys.

Klaipėdiečiai apie šąlančius žmones gali pranešti nakvynės namų socialiniams darbuotojams tel. 8 46 311204 arba el. paštu pagalba@nakvynesnamai.lt.

Kodėl kenčia plaukai

Medikai perspėja, kad žiemą nuo šalčio ir perpūtimo ypač svarbu saugoti galvą, galūnes ir kaklą.

Pridengti galvą esant šaltam orui ypač svarbu dėl to, kad būtent galva išspinduliuoja net 60 proc. visos kūno šilumos. Peršalus galvą labiausiai tikėtinas padarinys – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai kilti susidaro palankios sąlygos, nes susiaurėja kraujagyslės, silpnėja gleivinių apsauga.

Medikai pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kad kepurė tinkamai uždengtų ir ausis, nes jas peršalus gali išsivystyti ausų uždegimas, galintis sukelti labai sunkių padarinių. Be to, esant didelei minusinei temperatūrai, ausys gali nušalti. Jos yra labai pažeidžiamos, nes ausų kriauklę dengiančioje odoje nėra riebalinio audinio.

Kepurę vengiančios nešioti moterys ir merginos turėtų žinoti, kad esant šaltyje be galvos apdangalo, poodinės kraujagyslės susiaurėja ir į plaukų folikulus nebepatenka pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų. Plaukai išsausėja, tampa blankūs, ima lūžinėti ir slinkti.

Kaklo raumenų uždegimas

Kita labai svarbi kūno dalis, kuriai pavojinga sušalti, – kojos.

Jei sušąla pėdos, kuriose yra daugybė su kitais organais susijusių receptorių, sušąla ir visas organizmas. Dėl šios priežasties dažniausiai susergama įvairiomis peršalimo, šlapimo organų ligomis, kurios gali komplikuotis plaučių uždegimu, meningitu.

Svarbu tinkamai uždengti ir kaklą, kad neištiktų kaklo raumenų, gerklės ar plaučių uždegimas. Pirštinėmis neapsaugotų rankų oda greitai skeldėja ir kelia skausmą.

Specialistai pataria žiemai rinktis galvos apdangalą, taip pat kojines, pirštines ir šaliką iš kokybiškų, natūralių medžiagų, žiūrėti, kad būtų ne per ploni ir nekeltų alergijos.

Patogios ir šiltos naujovės

Stilingų, žaismingų, itin aukštos kokybės ir paprastų galvos apdangalų, šalikų ir pirštinių šiais laikais yra apsčiai, tad kodėl jų vengti?

"Kai matau didžiausiam šalčiui spaudžiant be jokios kepurės vaikštančias jaunas merginas, taip ir norisi paklausti: kodėl gi tu, mergaite, taip kenki sau? Ar dėl grožio? Bet argi sustiręs žmogus gali būti gražus?" – stebisi kaunietė Regina.

Be vilnonių arba vilnos turinčių kepurių, šalikų ir kitų drabužių ypač populiarėja turintieji labai aukštos kokybės lamų vilnos. Populiarėja ir vadinamieji šiltukai: specialios medžiagos pripildyta nedidelė plastikinė pagalvėlė, kurią paspaudus, ji ima šilti. Paprastai ji dedama į pirštines, kad papildomai šildytų rankas.

Populiarios ir lietimui jautrios pirštinės, kurios padeda atsiliepti į skambutį ir kitaip valdyti liečiamąjį ekraną turinčius mobiliuosius telefonus, nenusiimant pirštinių ir nešąlant rankų.

Vengti alkoholio

Vakar rytą Kauno klinikinės ligoninės ir Kauno klinikų atstovai nuramino – kol kas dar niekas nesikreipė dėl nušalimų. Kauno greitosios pagalbos medikai jau skubėjo padėti vienam sušalusiam žmogui – į ligoninę nuvežtas benamis dėl nedidelio kūno sušalimo.

"Penki nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys buvo nuvežti į nakvynės namus, kad nesušaltų. O kol kas stipriai sušalusių ar nušalusiomis galūnėmis nėra", – pastarųjų kelių dienų šaltuko rezultatais dalijosi Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.

Esant dideliems šalčiams, iškyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas – ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos. Daug greičiau sušąla žmogus, sergantis širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, pavargęs, išsekęs, neblaivus.

"Be priminimų šiltai apsirengti ir apsiauti, gydytojai rekomenduoja vartoti šiltus skysčius ir jokiu būdu nesišildyti alkoholiu, kuris dirbtinai sukelia šilumą. Didžiulė klaida sušalus galūnes šildyti karštame vandenyje. Gydytojai rekomenduoja pradžioje sušalusias rankas ar kojas kišti į drungną vandenį ir tik pamažu galima pilti vis šiltesnį", – patarė Kauno klinikų Viešosios komunikacijos specialistė Eglė Audickaitė.

Pasak specialistų, stipriai sušalusias ar net nušalusias galūnes įkišus į karštą vandenį, žmonės dažniausiai nejaučia aukštos vandens temperatūros, tačiau oda gali nudegti. Jei sušalusieji mato, kad atsiranda žaizdų ar net ir atšilę sunkiai judina galūnes, būtina kreiptis į gydytojus.

Pasimato atšilus

Kauno klinikinės ligoninės gydytojas Artūras Šulnius priminė vieną net ir gydytojus šokiravusį atvejį. Pavasarį į medikus kreipėsi žmogus, pajutęs, kad kažkas negerai su kojomis.

Nuavėme jam batus ir nusiėmė pusė pėdos. Pasirodo, jis per šalčius nušalo kojas, o atėjo pas gydytojus jau tada, kai ėmė sklisti nemalonus kvapas.

"Nuavėme jam batus ir nusiėmė pusė pėdos. Pasirodo, jis per šalčius nušalo kojas, o atėjo pas gydytojus jau tada, kai ėmė sklisti nemalonus kvapas", – pasakojo gydytojas A.Šulnius.

Gydytojai negalėjo patikėti savo akimis, kad tačiau likusios kojų dalys buvo sugijusios. Jei žmogus į medikų rankas būtų patekęs su nušalusiomis galūnėmis, būtų reikėję jas amputuoti. Kadangi žmogus – asocialus, jis nesikreipė į medikus ir kelis mėnesius nenusiėmė batų. Paprastai po amputacijos žmonių laukia ilgas gydymo procesas, krūvos antibiotikų siekiant išvengti kraujo užkrėtimo, o čia štai –  jokių medikų pastangų, tik nemaloniu kvapu atsikratyti jau sveikas pacientas atbėgo pas medikus.

"Alkoholį vartojantys asmenys nejaučia, kaip sušąla. Pradžioje tik gali paskaudėti, paskui nieko nejaučia", – didžiausią nušalimų kaltininką ir pavojų minėjo A.Šulnius.

Gydytojas akcentavo, kad dažnai žmonės nejaučia, kad galūnės nušąla, nes jos aptirpsta ir net šąlančiam žmogui nekelia nemalonių pojūčių. Nušalimo padariniai pasimato galūnėms atšilus, kai atsiranda žaizdų.

"Dažniausiai nušąla apsvaigę ir ne vietoje užmigę asmenys. Netinkami drabužiai ir avalynė, ypač drėgna, yra didelis šalčio pagalbininkas. Tačiau nukentėti gali visi. Buvo atvejis, kai žmogų užpuolė, jis prarado sąmonę ir pargriuvęs gulėjo. Taip ir sušalo", – dėstė A.Šulnius.

Sausakimši nakvynės namai

Gydytojai neatmeta tikimybės, kad sušalimų skaičiui didelę įtaką turi pernai atidaryti Saugios nakvynės namai.

"Šiuo metu pas mus padaugėjo gyventojų. Labai daug atveža ir ne kauniečių, o iš Kauno rajono ir dar tolimesnių rajonų. Į Benamių nakvynės namus atvyksta patys. Ten mes suteikiame trijų parų nakvynę", – dėstė Nakvynės namų direktorė Virginija Vasiliauskienė.

Direktorė pastebėjo, kad dauguma tokių atvykėlių piktnaudžiauja. Esą jie pagyvena tris paras, kelioms paroms dingsta, o po to ir vėl atvyksta. Pasak direktorės, taip jie mėgina įsitvirtinti Kaune.

Šiuo metu Benamių nakvynės namuose yra 60 nakvojančiųjų, nors vietų tėra 45. Nakvynės namuose užpildytos visos 88 vietos. Nušalusiomis galūnėmis asmenų šiose įstaigose kol kas nebuvo. Vienas asmuo į Saugios nakvynės namus buvo atvežtas neblaivus ir viena nušąlusia koja. Gydytojas apžiūrėjo svečią, tačiau ryte išsimiegojęs ir išsiblaivęs jis iškeliavo namo.

"Kai temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių, yra pailginamas Benamių nakvynės namų darbo laikas. Išeiti jie turi ne 8 val. ryte, o 10 val. Ateiti taip pat gali anksčiau – ne nuo 18 val., o nuo 16-os. Sutarėme, kad darbuotojai ateitų padirbėti anksčiau", – šalčių teikiamus pranašumus benamiams vardijo direktorė.

Dienos metu šie asmenys turi pasirūpinti maistu. Tačiau direktorė minėjo ir atvejus, kai tik išėję vėl grįžta jau nusipirkę buteliuką ir mielai norėtų juo pasimėgauti šiltoje aplinkoje. Penktadienio rytą Nakvynės namų klientai sugalvojo pasikviesti svečių, tačiau darbuotojų buvo išprašyti įtarus kuprinėje turint svaigalų. Tik išėję į kiemą klientai nebesivaldė ir ėmė šūkalioti: "Duok greičiau vieną butelį!"

Gelbėtojai rekomenduoja

Kaip elgtis esant didesniam šalčiui, moko ir ugniagesiai. Gelbėtojai primena, kad, pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, patariama būtinai šiltai ir patogiai apsirengti. Tinkamiausi drabužiai – vilnoniai, nes sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė. Viršutiniai drabužiai turi būti neperpučiami vėjo. Per šalčius reikia avėti šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas – kumštinės dvigubos pirštinės tokiu atveju tinkamiausios.

"Eidami į lauką patepkite nepridengtas kūno vietas – ausis, nosį, skruostus – riebiu, jokiu būdu ne drėkinamuoju, o maitinamuoju kremu. Neikite į lauką ką tik nusiprausę, išsimaudę ar paplaukioję baseine", – primena Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Esant dideliam šalčiui rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti jokių sunkių darbų, ypač jeigu sergate širdies ligomis ar vargina aukštas kraujospūdis. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos, arbatos.