65-erių Biržų rajono gyventoją S. B. Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltu dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu ir savo artimo giminaičio – regos negalią turinčio brolio nužudymo itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Kaip penktadienį pranešė teismas, vyras iki nuosprendžio įsiteisėjimo bus laikomas suimtas.

Teismas konstatavo, kad 2022 metų gegužės 19-osios naktį, apie 1 val., S. B., panaudodamas alyvoje sumirkytą skudurą, tyčia padegė gyvenamąjį namą Biržų rajone.

Per gaisrą sudegė nukentėjusiesiems R. S. ir V. V. priklausiusi namo dalis ir gyvas sudegė neįgalus dėl aklumo S. B. artimas giminaitis – brolis.

Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas pripažino, kad S. B. nusikaltimus padarė tyčia, visuotinai pavojingu būdu, o savo brolio žūtį sukėlė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Teismas pažymėjo, kad S. B., padegdamas atsineštą skudurą ir palikdamas jį degti nakties metu, suprato, jog veikia name esantiems žmonėms pavojingu būdu, nes ugniai plečiantis, galimybės ją užgesinti mažėja, ugnis gali apimti visą namą. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, jog gaisras gali realiai išplisti, dėl tokių jo veiksmų atsiras žala, ir to siekė.

Teismas taip pat konstatavo, kad liepsnose žuvęs S. B. brolis buvo nužudytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir bejėgiškos būklės – būdamas neįgalus dėl aklumo bei sunkaus girtumo.

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas atsižvelgė į tai, kad nėra S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti – nusikaltimą padarė neblaivus. Anksčiau teistas už grasinimą, ne kartą baustas administracine tvarka.

Nukentėjusiesiems R. S. ir V. V. teismas iš S. B. priteisė bendrai 4 tūkst. 832 eurus turtinei žalai atlyginti ir po 5 tūkst. eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

S. B. buvo kaltinamas ir dėl dar vieno nusikaltimo – ūkinio pastato padegimo 2019 metais, tačiau teismas dėl šios veikos S. B. išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Jis buvo teisiamas pagal tris Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius – už valstybės išdavystę, bendradarbiavimą su „nepageidaujama organizacija“ ir „melagienų“ apie kariuomenę platinimą.

Po už uždarų durų vykusio teismo proceso jis buvo nuteistas 25 metams griežtojo režimo kolonijoje.

V. Kara-Murza pirmadienį pasirodė teisiamųjų narve su antrankiais, jis dėvėjo mėlynus džinsus, juodus marškinėlius ir pilką švarką.

Jis šypsojosi ir gestais ragino savo šalininkus rašyti jam į kalėjimą.

V. Kara-Murza, žymus opozicijos aktyvistas, nuo suėmimo prieš metus buvo laikomas už grotų.

Prokuratūra prašė skirti V. Kara-Murzai 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis pats savo kaltės nepripažino. Jo advokatai pranešė, kad per metus, praleistus areštinėje, labai pašlijo politiko sveikata, jis neteko daug svorio.

Praėjusią savaitę 41 metų opozicijos veikėjas pareiškė, kad neatsižada jokių savo politinių pareiškimų, įskaitant pasisakymus prieš Rusijos puolimą Ukrainoje.

Savo paskutiniame pareiškime V. Kara-Murza teigė, kad didžiuojasi tuo, jog pasipriešino Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui, kurį pavadino diktatūra, ir jo sprendimui siųsti karius į Ukrainą.

„Žinau, kad ateis diena, kai mūsų šalį apėmusi tamsa išsisklaidys“, – praėjusią savaitę per uždarą teismo posėdį sakė V. Kara-Murza, trijų vaikų tėvas. – Ir tada mūsų visuomenė atvers akis ir sudrebės supratusi, kokie baisūs nusikaltimai buvo įvykdyti jos vardu.“

Jo pastabos buvo paskelbtos socialiniuose tinkluose ir Rusijos opozicijos žiniasklaidoje.

Jo rezonansinis teismo procesas yra naujausias iš daugelio bylų prieš opozicijos atstovus Rusijoje, kurie vis dažniau persekiojami V. Putinui pernai pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.

V. Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jį du kartus buvo bandoma nunuodyti – 2015 ir 2017 metais – tačiau jis ir toliau ilgus laikotarpius praleisdavo Rusijoje. Dėl pasikėsinimų jis kaltino Kremlių, bet Rusijos pareigūnai neigė atsakomybę.

Žurnalistu taip pat dirbęs V. Kara-Murza buvo Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, bendražygis.

Kitas žymus opozicijos veikėjas, Ilja Jašinas, praėjusių metų pabaigoje buvo nuteistas kalėti pusdevintų metų dėl kaltinimų „kariuomenės diskreditavimu“.

Netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, kuriuo kriminalizuojamas „melagienų“ apie jos kariuomenę skleidimas. Valdžios institucijos pasinaudojo šiuo įstatymu siekdamos nuslopinti kritiką karui, kurį Kremlius vadina „specialia karine operacija“.

Raginimai paleisti

V. Kara-Murza turi dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę.

JK pirmadienį pasmerkė nuosprendį aktyvisto atžvilgiu ir pavadino jį politiškai motyvuotu.

Be to, JK užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Londone Andrejų Keliną, kuriam bus pareikšta, kad JK mano, jog „V. Kara-Murzos nuteisimas prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą“, sakoma vyriausybės tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Vladimiras Kara-Murza drąsiai pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, nes tai buvo akivaizdus tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidimas.

„Vladimiras Kara-Murza drąsiai pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, nes tai buvo akivaizdus tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidimas, – pareiškime cituojamas JK diplomatijos vadovas Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis). – Nerimą kelia tai, kad Rusija nėra įsipareigojusi ginti pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant saviraiškos laisvę. Mes ir toliau raginame Rusiją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Vladimiro Kara-Murzos teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą.“

Londonas taip pat paragino nedelsiant paleisti V. Kara-Murzą.

Be kita ko, Londonas jau yra pritaikęs sankcijas teisėjui, vadovavusiam V. Kara-Murzos teismo procesui, už „ankstesnį dalyvavimą žmogaus teisių pažeidimuose“.

Vokietija pirmadienį irgi sukritikavo Rusijos opozicijos veikėjui skirtą 25 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų, susijusių su jo nepalankiu Kremliaus karo Ukrainoje vertinimu.

„Griežčiausiais įmanomais žodžiais smerkiame šį nuosprendį“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė.

Nuosprendis V. Kara-Murzai parodo „dabar Rusijoje pasiektą šokiruojantį represijų lygį“, sakė ji.

Tuo metu Prancūzija sako esanti sunerimusi dėl Kremliaus kritikui skirtos 25 metų laisvės atėmimo bausmės, pirmadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai ir paragino Maskvą paleisti politinius kalinius.

Atstovė sakė, kad šis įkalinimas yra „nauja represijų kampanijos, kurią Rusijos valdžia vykdo prieš jai ir jos agresijos karui prieš Ukrainą priešiškus balsus, iliustracija“.

Ji pridūrė, kad Paryžius taip pat yra susirūpinęs dėl blogėjančios V. Kara-Murzos sveikatos ir ragina jį paleisti.

„Stiprėjanti represijų kampanija“

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) taip pat paragino Maskvą paleisti V. Kara-Murzą.

„Kara-Murza buvo teisiamas dėl kaltinimų, susijusių su teisėtu naudojimusi savo teise į nuomonės laisvę... Niekam neturėtų būti atimta laisvė naudotis savo žmogaus teisėmis, todėl raginu Rusijos valdžios institucijas nedelsiant jį paleisti“, – sakoma V. Turko pareiškime.

Europos Sąjunga irgi pasmerkė nuosprendį V. Kara-Murzai. Bloko diplomatijos vadovas sakė, kad aktyvistas nuteistas dėl politiškai motyvuotų kaltinimų.

„Šiandienos pasipiktinimą keliantis griežtas teismo sprendimas dar kartą akivaizdžiai rodo politinį piktnaudžiavimą teismais siekiant daryti spaudimą aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams ir bet kokiems balsams, prieštaraujantiems neteisėtam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą“, – sakė Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Jungtinės Valstijos pirmadienį pasmerkė tai, ką pavadino stiprėjančia Maskvos represijų kampanija.

„Ponas Kara-Murza yra dar vienas Rusijos vyriausybės stiprėjančios represijų kampanijos taikinys. Mes dar kartą raginame paleisti poną Karą-Murzą ir daugiau kaip 400 politinių kalinių Rusijoje“, – sakoma JAV valstybės departamento atstovo Vedanto Patelio pareiškime, kuriame nuosprendis apibūdinamas kaip politiškai motyvuotas.

„Amnesty International“ pasmerkė šį nuosprendį kaip „dar vieną šiurpų sistemingų represijų prieš pilietinę visuomenę pavyzdį, kurios išplito ir paspartėjo“ po to, kai Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.

„Šiame nuosprendyje žmogaus teisių aktyvumas neteisingai supriešinamas su „išdavyste“ ir primena Stalino laikų represijas“, – sakoma organizacijos direktorės Rusijai Natalijos Zviaginos pareiškime.

Grupė paskelbė V. Kara-Murzą sąžinės kaliniu, nuteistu tik dėl savo politinių įsitikinimų, ir paragino jį nedelsiant ir besąlygiškai paleisti.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti nuosprendį.

Ilanas Shoras (Ilanas Šoras), vadovaujantis populistinei Rusijai palankiai partijai „Shor“, buvo nuteistas už sukčiavimą ir pinigų plovimą, 2014 metais iš Moldovos bankų dingus 1 mlrd. dolerių (904,77 mln. eurų).

Sostinės Kišiniovo apeliacinis teismas taip pat nurodė konfiskuoti 290 mln. dolerių (262,45 mln. eurų) vertės jo turto.

Verslininkas I. Shoras 2019 metais pabėgo iš Moldovos, kad išvengtų kaltinimų korupcija, ir nuo to laiko gyvena tremtyje Izraelyje, kur ir gimė. Iš pradžių 2015 metais jis buvo nuteistas kalėti septynerius su puse metų, tačiau jo apeliacija užsitęsė kelerius metus.

Pastaraisiais mėnesiais partija „Shor“, turinti šešias vietas 101 vietos Moldovos įstatymų leidžiamojoje institucijoje, Kišiniove organizavo didelius protestus prieš provakarietišką vyriausybę dėl aukštų energijos kainų ir pragyvenimo lygio krizės.

Moldovos nacionalinio banko duomenimis, kovo mėnesį metinė infliacija Moldovoje siekė 21,98 procento.

Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) teigė, kad Apeliacinio teismo nuosprendžio reikalavo piliečiai ir kad tai yra „vienintelis būdas įteisinti teisingumą – teisiniais sprendimais nubausti vagis“.

36 metų I. Shoras sakė, kad nuosprendis buvo politiškai motyvuotas „kerštas už protesto judėjimą“ ir kad juo buvo „pažeistos visos teisinės nuostatos“.

„Neketinu jo laikytis ir užtikrinu, kad jis bus panaikintas kitą dieną po to, kai pasikeis dabartinis režimas, – sakoma ketvirtadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime. – Nei šis, nei joks kitas sprendimas nesutrukdys man judėti į priekį ir kovoti iki galo, kol pašalinsime banditus iš valdžios.“

Neaišku, ar Moldovos pareigūnai paprašė išduoti I. Shorą ir ar Izraelio valdžia patenkintų tokį prašymą.

2014 metais, kai iš Moldovos bankų dingo 1 mlrd. dolerių, ši suma prilygo maždaug aštuntadaliui vienos skurdžiausių Europos šalių bendrojo vidaus produkto.

2022 metų gruodį Jungtinės Valstijos pritaikė sankcijas I. Shorui ir teigė, kad jis bendradarbiavo su „korumpuotais oligarchais ir Maskvoje įsikūrusiais subjektais, siekdamas sukelti politinius neramumus Moldovoje“ ir pakenkti šalies siekiui įstoti į Europos Sąjungą.

Gruodžio mėnesį Jungtinė Karalystė taip pat įtraukė I. Shorą į sankcijų sąrašą.

Prokuroras kaltinamajam siūlė aštuonerių metų realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas nusprendė Isaacui Youngui skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant. Jei nuteistasis per šį laiką pažeis lygtinio paleidimo sąlygas, jam belangėje teks praleisti aštuonerius metus.

Kaip teigiama, I. Youngas buvo kaltinamas seksualiai priekabiavęs prie nepilnametės, kuriai buvo mažiau nei 16 metų ir kitais dviem nusikaltimais, kuriuose dominavo nepadorus seksualinio pobūdžio elgesys siekiant priverstinio kontakto.

Remiantis teismo dokumentais, 2016 metų lapkričio 7 dieną, JAV pareigūnai sulaukė dviejų suaugusiųjų skambučio, kad Reksburge esančiuose jų namuose I. Youngas priekabiavo prie nepilnametės – lietė, bandė pabučiuoti ir demonstravo savo lytinius organus. Kaip pasakojo nukentėjusioji, viskas prasidėjo tada, kai I. Youngas paprašė jos nueiti į miegamąjį ir atnešti atsigerti. Tačiau sekė iš paskos.

Panašus incidentas įvyko kitą naktį su dar viena nepilnamete. Kaltu I. Youngas prisipažino ne iš karto – bandė įtikinti teisėsaugą taip elgęsis dėl to, kad nepilnametės esą su juo flirtavo.

Į teisėsaugos akiratį jis pateko, kai  41 metų moteris pranešė pareigūnams, kad 2021 metų balandžio 19 dieną pietų Londono mieste Kroidone pavežėjas ją išprievartavo.

Tų pačių metų liepos 25 dieną 21 metų dar viena mergina taip pat pranešė susidūrusi su šiuo pavežėju šiaurės Londone, Holovėjaus mieste. Tądien į taksi ji įsėdo kartu su drauge.

Nepristatęs keleivių į reikiamą vietą, pavežėjas pasakė turįs stabtelėti parduotuvėje ir nusipirkti viskio. Tada H. Ahmadi pasiūlė merginoms išgerti nuvykus į jo namus. Šios išsigando ir bandė pasprukti iš automobilio, tačiau vairuotojas, panaudojęs fizinę jėgą, prie jų seksualiai priekabiavo.

Pareigūnai susekė H. Ahmadį pamatę vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jis parduotuvėje pirko viskį. Vyras buvo identifikuotas ir susietas su ankstesne išžaginimo byla. Apžiūrėjus jo automobilį rastas purpurinis penalas, pripildytas prezervatyvų ir vaikiško aliejaus. Apklaustas 34 metų pavežėjas visus kaltinimus neigė.

Kovo 16 dieną H. Ahmadi buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme su teise po septynerių metų išeiti iš kalėjimo už gerą elgesį.

Aukščiausiasis Teismas imasi P. Gražulio skundo. Pasirodo advokatas. Jis įvardija, ko prašo už piktnaudžiavimą nuteistas Seimo narys.

„Panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį“, – konstatavo P. Gražulio advokatas.

Skundą teismas pradeda nagrinėti be P. Gražulio. Jis į teismą taip ir neatvyko. 

„Atvirai galiu pasakyti, kad pamiršau, tikrai pamiršau, kadangi man nelabai rūpėjo“, – šypsodamasis kalbėjo P. Gražulis.

P. Gražulis nuteistas už tai, kad 2015–2017 metais, vykdamas bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į Lietuvos ir Rusijos valstybės tarnautojų veiklą. Taip pat naudojosi bendrovės pinigais, kuro kortelėmis, pirko skrydžių bilietus.

„Na, taip, bet aš viską grąžinau“, – paaiškino P. Gražulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimo narys pirmąjį teismo sprendimą apskundė, bet pernai, birželį, Lietuvos apeliacinis teismas skundą atmetė. Paskelbta, jog P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. P. Gražulis sulaukė 15 tūkst. eurų baudos.

Jį išrinko. Vadinasi, rinkėjams pono Petro įvykiai ir nuotykiai įspūdžio nepadarė. Kadangi jį išrinko, tikėtina, kad žalos nebuvo. Jeigu nėra didelės žalos, vadinasi nėra baudžiamosios atsakomybės.

 

„Yra du dalykai, kurie pakankamai įdomūs. Pirmiausia – ar buvo, ar nebuvo padaryta didelė žala“, – komentavo advokatas Rolandas Tilindis.

Pats P. Gražulis yra atviras. Sako, kad nėra suinteresuotas išsivalyti biografinę dėmę.

„Advokatas taip sumanė, kad reikia skųsti Aukščiausiajam Teismui, o aš atsakiau, kad – jo reikalas. Jam tai – sportinis interesas, jam labai įdomu. Jo manymu, turėtų išteisinti“, – žurnalistams sakė P. Gražulis.

Prokuratūra prašo skundą atmesti. P. Gražulis sako, kad su sprendimu yra susitaikęs, o pats jaučiasi nekaltas.

„Jį išrinko. Vadinasi, rinkėjams pono Petro įvykiai ir nuotykiai įspūdžio nepadarė. Kadangi jį išrinko, tikėtina, kad žalos nebuvo. Jeigu nėra didelės žalos, vadinasi nėra baudžiamosios atsakomybės“, – teigė P. Gražulio advokatas R. Tilindis.

P. Gražulis galvoja, kad teisiamųjų suolas reputacijai nepakenkė.

P. Gražuliui atsakinėjant į žurnalisto klausimus, netikėtai Seime pasirodo komikas Olegas Šurajevas ir prie politiko veido iškelia telefoną su LGBT vėliava.  

Ir kas tave įleido – „Baltosios pirštinės“ ar konservatoriai Seime?

 

„Man atsiuntė jūsų nuotrauką iš vakarėlio“, – kreipėsi į P. Gražulį Olegas.

„Ponas, pasitraukite nuo manęs. Ir kas tave įleido – „Baltosios pirštinės“ ar konservatoriai Seime?“ – pasipiktino P. Gražulis.

„Gėjų klanas, kuriam jūs irgi priklausote“, – atkirto O. Šurajevas.

„Pasilaižom?“ – nesiliovė komikas.

O. Šurajevo dėmesio sulaukė ir daugiau politikų. Kai kuriuos jų išvadino necenzūriniais žodžiais ir pedofilais.

„Galime pasibučiuoti?“, – neatstojo komikas nuo P. Gražulio.

Galime pasibučiuoti?

 

„Žinote, aš noriu paklausti, kas jį įleido į salę?! Eik geriau patarinėti Ingridai Šimonytei“, – šiek tiek iš vėžių išmuštas kalbėjo P. Gražulis.

Seimo pirmininkės pavaduotojo konservatoriaus Jurgio Razmos prašymu iškviesta apsauga. Komikas iš Parlamento išprašytas.

„Aš laimėjau šią dvikovą ar ne? Laimėjau. Ačiū“, – atsisveikindamas sakė Olegas.

Aukščiausiasis Teismas verdiktą P. Gražuliui skelbs balandį.

23-ejų Dmitrijus Ivanovas, buvęs Maskvos valstybinio universiteto matematikos ir kibernetikos studentas, sukūrė ir prižiūrėjo Rusijos vyriausybę kritikuojantį kanalą „Telegram“ tinkle.

Pranešama, kad jis dalijosi žinutėmis, kuriose kritikavo Maskvos karą Ukrainoje. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas šį karą vadina Rusijos „specialiąja karine operacija“.

Šis nuosprendis yra naujausias iš daugybės sprendimų, priimtų remiantis teisės aktais, kuriais, pasak kritikų, siekiama kriminalizuoti pasipriešinimą Rusijos karui.

Maskvos teismas „pripažino Ivanovą kaltu... ir skyrė jam aštuonerių metų ir šešių mėnesių įkalinimo bausmę“, naujienų agentūra TASS citavo teismo spaudos tarnybą.

Prokurorai prašė jam skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

„Privalote suprasti, kad Rusija nėra Putinas. Dešimtys milijonų rusų yra prieš šį nusikalstamą karą“, – D. Ivanovo teisme išsakytus žodžius citavo nepriklausoma naujienų platforma „Mediazona“.

„Tai tamsus momentas mūsų istorijoje, bet taip visada būna prieš aušrą“, – pasak agentūros, kalbėjo vaikinas, kuriam nuo 2022-ųjų birželio taikomas kardomasis kalinimas.

Praėjusiais metais jis atliko dvi trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes pagal administracinius kaltinimus už įrašus savo „Telegram“ kanale, nurodė „Mediazona“.

Kaip ketvirtadienį pranešė Apeliacinis teismas, nuteistasis, naudodamasis socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta klaidinga paskyra ir apsimesdamas nepilnamečiu, naudojosi programa „Messenger“ ir bendravo su nepilnametėmis mergaitėmis, joms siųsdamas gašlaus turinio žinutes. Jis skatino bei įkalbinėjo nukentėjusiąsias atsiųsti savo pornografinio turinio nuotraukas ar vaizdo įrašus.

Nuteistasis pripažintas kaltu padaręs 28 apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, nukentėjusiosiomis pripažintos 23 jaunesnės nei 16 metų amžiaus mergaitės, iš kurių 15 nusikaltimų padarymo metu buvo mažametės.

Pasak teismo, veikas nuteistasis darė daugiau kaip ketverius metus, savo nusikalstamais veiksmais sukeldamas nukentėjusiosioms per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą lyčių įsivaizdavimą, taip pat ir neigiamų emocijų.

Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendžiu nuteistajam buvo skyręs laisvės apribojimo vieneriems metams ir ketveriems mėnesiams bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų įstaigose, organizacijose, besirūpinančiose neįgaliais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, taip pat 10 tūkst. eurų baudą.

Vis dėlto Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bausmės tikslai tokioje situacijoje bus pasiekti tik nuteistajam paskyrus numatytas laisvės atėmimo bausmes. Teismas nuteistajam paskyrė dviejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo nuosprendis per tris mėnesius gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Panevėžio apygardos teismas pernai balandį tuometinį Utenos kolegijos vadovą G. Bužinską pripažino kaltu dėl dokumentų suklastojimo, kurstymo suklastoti dokumentus, turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo tarnyba, o kolegijos Ūkio tarnybos vadovas V. Leleiva ir dar penki kolegijos darbuotojai buvo pripažinti kaltais dėl dokumentų suklastojimo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad su apygardos teismo nuosprendžiu nesutinkantys G. Bužinskas ir V. Leleiva pagrįstai pripažinti kaltais, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai G. Bužinsko veiksmus kvalifikavo dar ir kaip jam pavaldžių asmenų sukurstymą suklastoti dokumentus, netiksliai nustatė G. Bužinsko iššvaistyto turto vertę ir atlygintos žalos dydį.

Apeliacinio teismo vertinimu, piktnaudžiavimas tarnyba šiuo atveju apima ir sukurstymą klastoti kelionės lapus bei juos panaudoti, todėl G. Bužinsko veiksmai kvalifikuotini tik kaip dokumentų suklastojimas, turto iššvaistymas ir piktnaudžiavimas tarnyba. G. Bužinskui palikta tokia pati kaip ir pirmosios instancijos teismo bausmė – 25 tūkst. eurų bauda.

Apeliacinis teismas leido nuteistajam vykdyti pedagoginę ir mokslinę veiklą, tačiau paliko draudimą penkerius metus būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir kitų organizacijų vadovaujamas ar su finansinių asignavimų skirstymu susijusias pareigas.

Teismas dar patikslino, kad G. Bužinskas iššvaistė ne 10 tūkst. 731,21 eurą, bet 9 964,21 eurus, kuriuos, tenkinant pareikštą civilinį ieškinį, jis turės atlyginti Utenos kolegijai.

Apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad tik dalis pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų pripažįstant V. Leleivą kaltu suklastojus kelionės lapus yra pagrįsta. Visgi, nors teismas ir susiaurino V. Leleivos veikos klastojant dokumentus apimtį, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės ir jos dydžio nepakeitė.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Buvęs Utenos kolegijos direktorius Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje atsidūrė, kai 2018 metų gegužę šiai įstaigai vietoj G. Bužinsko pradėjo vadovauti kitas direktorius. Gilinantis į kolegijos dokumentus ir bendraujant su darbuotojais, pastarajam kilo įtarimų, kad įstaigos lėšos naudotos ne pagal paskirtį.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2013–2018 metais sistemingai klastoti kolegijos tarnybinių automobilių kelionės lapai. Nustatyta, kad darbuotojai pasirašydavo važiavę tarnybiniais automobiliais darbo reikalais, nors iš tiesų jais nesinaudojo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, klastojant kelionės lapus, pateisintas beveik 7 tūkst. eurų vertės kuro panaudojimas. Manoma, kad kurą savo reikmėms sunaudojo G. Bužinskas.

Šeši buvę ir esami Utenos kolegijos darbuotojai buvo kartu teisti dėl dokumentų klastojimo. Dar keturi asmenys vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas tuomet konstatavo, jog klastoti dokumentus pavaldinius sukurstė tuometinis kolegijos vadovas.

Naujienų portalo „Ežednevnik“ redaktoriui Siarhejui Sacukui teismas skyrė nuosprendį už „neapykantos kurstymą“, „tarnybinį nusižengimą“ ir „kyšių priėmimą“, sakoma spaudos gynėjų grupės pranešime.

58 metų vyras buvo sulaikytas 2021-ųjų gruodį, kai pareigūnai atliko kratą jo namuose ir biure.

Jis yra vėliausiai įkalintas žurnalistas šioje autoritarinėje šalyje, nuo 1994 metų valdomoje demokratiniame pasaulyje nepripažinto prezidento Aliaksandro Lukašenkos.

S. Sacuko kolegų teigimu, jis yra nubaustas už Baltarusijos sveikatos apsaugos sistemą sukrėtusių korupcijos skandalų tyrimą, taip pat už tai, kad paviešino istorijas apie su COVID-19 susijusios statistikos klastojimą.

Kai Baltarusiją užklupo COVID-19 pandemija, A. Lukašenka sumenkino viruso keliamus pavojus ir teigė, kad visa tai netikra.

„Baltarusijos žurnalistų asociacijos nuomone, tyrėjai ir teismas savavališkai patraukė baudžiamojon atsakomybėn S. Sacuką, keršydami už jo didelio atgarsio sulaukusius tyrimus“, – savo tinklalapyje pranešė organizacija, ragindama paleisti įkalintąjį.

Teisių gynimo grupė „Viasna“, kurios įkūrėjas šiemet tapo vienu iš Nobelio taikos premijos laureatų, S. Sacuką pripažino politiniu kaliniu.

Pasak organizacijos, šiuo metu Baltarusijoje yra 1 344 politiniai kaliniai.

Autoritarinis lyderis A. Lukašenka, 2020 metais numalšinęs precedento neturinčius protestus prieš jo valdymą, vykdo plataus masto šalyje likusių disidentų valymą.

Be kita ko, Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą ir dėl to sulaukė Europos Sąjungos sankcijų. Tačiau Minsko režimas tvirtina, kad jo pajėgos nedalyvavo mūšiuose Ukrainos teritorijoje.