55 metų A. Murdaugh, elitinės teisėjų ir advokatų šeimos atžala, jau atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už savo žmonos Maggie (Megi) ir 22 metų sūnaus Paulo (Polo) nužudymą 2021 metų birželį.

Praėjusiais metais A. Murdaugh prisipažino kaltu dėl valstijos kaltinimų pavogus milijonus dolerių iš savo garsios teisininkų kontoros klientų ir buvo nuteistas kalėti 27 metus.

Pirmadienį jis vėl stojo prieš teismą dėl federalinių kaltinimų sąmokslu vykdyti bankinį ir elektroninį sukčiavimą bei pinigų plovimą.

Apygardos teisėjas Richardas Gergelis (Ričardas Gergelis) A. Murdaugh skyrė 40 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri bus subendrinta su anksčiau paskirta 27 metų bausme.

Rugsėjį A. Murdaugh prisipažino kaltu dėl federalinių kaltinimų, tuomet JAV prokuroras Adairas Boroughsas (Aderas Borousas) pareiškė, kad kaltinamojo „finansiniai nusikaltimai buvo didelio masto, įžūlūs ir beširdiški“.

„Jis beatodairiškai vogė iš savo klientų, advokatų kontoros ir kitų, kurie juo pasitikėjo“, – kalbėjo prokuroras.

Praėjusiais metais per televiziją transliuotas tris savaites trukęs A. Murdaugh teismo procesas dėl nužudymo sudomino gausybę žiūrovų visoje šalyje ir užsienyje.

Įrodymai iš nuteistojo atžalos mobiliojo telefono rodė, kad A. Murdaugh buvo vienintelis žmogus su sūnumi ir žmona šeimos valdose esančiuose šunų voljeruose kelios minutės prieš tai, kai Maggie ir Paulas buvo nušauti.

A. Murdaugh neigė nužudęs savo žmoną ir jaunesnįjį sūnų, tačiau prisipažino pavogęs milijonus dolerių iš savo kontoros klientų dėl priklausomybės nuo opioidų.

Dar nepasibaigus teismo procesui „Netflix“ ir HBO išleido dokumentines dramas apie šią bylą.

Po to, kai Niujorko prisiekusieji lapkritį po penkias savaites trukusio teismo proceso S. Bankmaną-Friedą, žinomą inicialais SBF, pripažino kaltu, JAV prokurorai prašė skirti 40–50 metų laisvės atėmimo bausmę.

Prisiekusieji tuomet atmetė S. Bankmano-Friedo teiginius, duotus liudijant Manhatano federaliniame teisme, kad jis niekada nevykdė sukčiavimo ir nesiekė apgauti klientų, kol FTX, kadaise antra pagal dydį pasaulyje kriptovaliutų birža, prieš metus bankrutavo.

Per teismo posėdį S. Bankmanas-Friedas teismo salėje sakė, kad „gailisi dėl to, kas įvyko kiekviename etape. Yra dalykų, kuriuos turėjau padaryti, ir dalykų, kurių neturėjau daryti“.

Galutinę bausmę skyrė JAV apygardos teisėjas Lewisas Kaplanas (Liuisas Kaplanas), kuris teismo posėdyje kruopščiai aptarė S. Bankmano-Friedo įvykdytus finansinius nusikaltimus.

S. Bankmanas-Friedas dabar gali apskųsti apkaltinamąjį nuosprendį.

Vyriausybės prašyme skirti bausmę teigiama, kad S. Bankmano-Friedo nuteisimas pagal septynis punktus atspindi kaltinamojo „neprilygstamą gobšumą ir išdidumą“, o dėl sukčiavimo, kurio vertė, jos vertinimu, viršija 10 mlrd. dolerių (9,38 mlrd. eurų), reikia skirti didelę laisvės atėmimo bausmę.

Be to, ilga bausmė būtina siekiant apsaugoti visuomenę, teigė JAV prokuroras Damianas Williamsas (Damianas Viljamsas), kuris S. Bankmaną-Friedą apibūdino kaip įgudusį sukčių.

Vadindami vyriausybės siūlomą bausmę barbariška, S. Bankmano-Friedo advokatai savo klientą apibūdino kaip į filantropiją linkusį jauną vyrą, kuris persistengė.

S. Bankmano-Friedo advokatas prašė skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST).

Tyrimo metu nustatyta, kad priešo pakalikas – buvęs vienos iš vietinių gynybos gamyklų darbuotojas.

Vykstant mūšiams dėl Kyjivo jį nuotoliniu būdu užverbavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiosios valdybos kadrinis darbuotojas. Išdavikas buvo užverbuotas per Ukrainoje uždraustą socialinį tinklą „VKontakte“, kur jis skelbdavo savo antiukrainietiškus komentarus.

Šnipas stebėjo Ukrainos gynybos pajėgų, kurios gynė šalies sostinę, bazavimo vietas ir judėjimą. Jis taip pat nurodė agresoriui, kur yra kelios Ukrainos gynybinio-pramoninio komplekso įmonės.

UST kontržvalgybininkai jį sulaikė 2022 metų liepą, surengę kelių etapų specialiąją operaciją.

Per kratą išdaviko bute buvo paimta kompiuterinė įranga ir mobilieji telefonai, kuriuos jis naudojo žvalgybinei-ardomajai veiklai Rusijos naudai.

Remdamasis surinktais įrodymais, teismas jį pripažino kaltu dėl valstybės išdavimo karinės padėties sąlygomis. Jis nuteistas 15 metų kalėti konfiskuojant turtą.

„Nukentėjusioji nedavė sutikimo ir yra įrodymų, kurie, be ieškovės parodymų, leidžia išžaginimą laikyti įrodytu“, – rašoma Barselonos teismo pareiškime.

„Teismas laiko įrodytu faktą, kad atsakovas staiga sugriebė ieškovę, pargriovė ją ant žemės ir įsiskverbė vaginaliniu būdu neleisdamas pajudėti, o ieškovė atsisakė ir norėjo išeiti“, – teigė teismas.

Jis taip pat nurodė, kad triskart Čempionų lygos nugalėtojas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, bus nuteistas penkerius metus lygtinai ir pareikalavo sumokėti 150 tūkst. eurų kompensaciją aukai.

Verdiktą dar galima apskųsti.

Buvusios futbolo žvaigždės teismas prasidėjo vasario 5 dieną. 40-metis buvo atvežtas į teismą policijos automobiliu iš įkalinimo įstaigos „Brians 2“, esančios netoli Katalonijos sostinės, kur jis buvo nuo sulaikymo 2023 metų sausį.

D. Alvesas buvo apkaltintas 2022-ųjų gruodžio pabaigoje naktinio klubo tualete išžaginęs jauną moterį.

Nukentėjusioji nedavė sutikimo ir yra įrodymų, kurie, be ieškovės parodymų, leidžia išžaginimą laikyti įrodytu.

Buvusi „Barcelona“ ir Paryžiaus „Saint-German“ žvaigždė buvo laikoma suimta be galimybės sumokėti užstato, nes teismas manė, kad esama pavojaus, jog D. Alvesas bandys pabėgti.

Pirmą kartą paviešinus šią istoriją ir prieš jį sulaikant D. Alvesas neigė pažįstantis šią moterį, tačiau per apklausą po suėmimo pakeitė savo versiją ir tvirtino, kad lytinių santykių turėjo abipusiu sutarimu.

Kaltintoja, kuri davė parodymus už širmos, kad būtų apsaugota jos tapatybė, teigė, kad D. Alvesas privertė ją mylėtis privačiame naktinio klubo tualete, nors ji maldavo jį paleisti, ir sukėlė jai „kančią ir siaubą“, teigė prokurorai.

Kartu su ja buvusi draugė apsipylė ašaromis ir teismui papasakojo, kad išėjusi iš tualeto nukentėjusioji „nevaldomai verkė“, sakydama, kad D. Alvesas ją „labai nuskriaudė“.

Tris dienas trukusiame teismo procese dalyvavęs D. Alvesas liudijo, kad jo lytiniai santykiai su moterimi vyko abipusiu sutarimu, ir neigė prieš ją panaudojęs smurtą.

Prokurorai anksčiau reikalavo skirti D. Alvesui devynerių metų įkalinimo bausmę, o po jos nustatyti 10 metų sąlyginės laisvės periodą.

Birželį paskelbtame interviu sportininkas gynė savo nekaltumą, sakydamas, kad jo sąžinė švari.

Per savo itin sėkmingą karjerą D. Alvesas iškovojo 42 futbolo titulus, įskaitant tris Čempionų lygos titulus su „Barcelona“ ir du „Copa Americas“ titulus su Brazilija.

Teismas pripažino I. Khaną ir dar vieną jo partijos pareigūną kaltais dėl tarnybinių paslapčių atskleidimo. Prieštaringai vertinama byla yra susijusi su vienu nutekintu dokumentu.

Nuosprendis paskelbtas po teismo proceso, vykusio šiauriniame Ravalpindyje esančiame Adialos kalėjime, kuriame I. Khanas buvo laikomas didžiąją laiko dalį nuo jo suėmimo rugpjūtį.

„Buvęs ministras pirmininkas Imranas Khanas ir [partijos] PTI („Pakistan Tehreek-e-Insaf“) viceprezidentas [Shahas Mahmoodas] Qureshi (Šahas Mahmudas Kurešis) buvo nuteisti kalėti po dešimt metų“, – naujienų agentūrai AFP sakė PTI atstovas.

Byla susijusi su tuo, kaip šie asmenys elgėsi su vadinamuoju „šifru“, kurį atsiuntė Pakistano ambasadorius Jungtinėse Valstijose ir kuriame teigiama, kad Vašingtonas prisidėjo prie sąmokslo, kuriuo 2022 metais siekta nušalinti I. Khaną nuo pareigų.

Pasak pareigūnų, I. Khanas ir jo pavaduotojas Sh. M. Qureshi turi teisę apskųsti antradienio nuosprendį.

Verdiktas yra dar vienas smūgis buvusiai kriketo žvaigždei I. Khanui. Islamiškų pažiūrų politikas, kuris 2022-ųjų balandį buvo nušalintas per parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo, šiuo metu atlieka trejų metų įkalinimo bausmę, skirtą kyšininkavimo byloje.

Po mažiau nei dviejų savaičių milijonai Pakistano žmonių balsuos visuotiniuose rinkimuose. Kampaniją temdė įtarimai dėl išankstinio balsavimo klastojimo, o I. Khano partija buvo smarkiai varžoma.

I. Khanui dėl ankstesnio teistumo baudžiamojoje byloje draudžiama dalyvauti parlamento rinkimuose vasario 8-ąją.

Nors I. Khano pavardės balsalapiuose nebus, jis su savo šalininkais tarp paprastų žmonių ir prieš isteblišmentą nukreipta retorika išlieka stipria politine jėga. I. Khanas sako, kad jam iškeltos bylos yra sąmokslas siekiant prieš rinkimus jį nušalinti.

Pakistano nepriklausoma žmogaus teisių komisija yra sakiusi, jog tikimybė, kad parlamento rinkimai bus laisvi ir teisingi, yra maža, nes jau prieš rinkimus vyksta klastojimas. Komisija taip pat išreiškė susirūpinimą tuo, kad pareigūnai atmetė I. Khano ir svarbių jo partijos veikėjų kandidatūras.

„Šifro“ byla yra viena iš daugiau kaip 150, iškeltų I. Khanui. Tarp kitų jam pateiktų kaltinimų yra teismo negerbimas, terorizmas, smurto kurstymas.

Paslapčių atskleidimo byloje teigiama, kad I. Khanas per mitingą po savo nušalinimo mojavo konfidencialiu dokumentu. Šio „šifru“ praminto dokumento neviešino nei vyriausybė, nei I. Khano advokatai, tačiau atrodo, kad tai diplomatinė korespondencija tarp Pakistano ambasadoriaus Vašingtone ir Užsienio reikalų ministerijos Islamabade.

Sakydamas kalbą tame mitinge I. Khanas teigė, jog šis dokumentas įrodo, kad jam grėsė pavojus ir kad jo nušalinimas buvo JAV sąmokslas, įvykdytas Pakistano kariuomenės ir vyriausybės. Vašingtonas ir Pakistano pareigūnai tai neigia.

Antradienio verdiktas paskelbtas kelios savaitės po I. Khano ir Sh. M. Qureshi apkaltinimo šioje byloje.

Rygos apygardos teismo teisėjas paliko galioti ankstesnį Jūrmalos miesto teismo nuosprendį.

Teisėjas taip pat nurodė skirti vienerių metų probaciją ir konfiskuoti 58 metų vyro turtą, įskaitant kelis nekilnojamojo turto objektus. Be to, I. Rimševičiui penkerius metus uždrausta eiti valstybines pareigas.

Po ketverius metus trukusių teismo posėdžių trečiadienį paskelbtą nuosprendį dar galima apskųsti.

Nuosprendžio skaitymas truko pusvalandį, o paklaustas, ar apskųs nuosprendį, I. Rimševičius atsakė: „Žinoma“ ir, daugiau netaręs nė žodžio, išėjo iš teismo salės.

Prokuratūros teigimu, I. Rimševičius priėmė apmokėtą poilsinę kelionę ir 250 tūkst. eurų.

Byloje taip pat figūruoja Latvijos verslininkas, kuris buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo. Jis, kaip ir I. Rimševičius, teisme pareiškė esąs nekaltas.

I. Rimševičius nuo 2001 iki 2019 metų pabaigos vadovavo centriniam bankui ir taip pat atstovavo Latvijai Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje.

2018 metų pradžioje jis buvo trumpam sulaikytas dėl įtarimų korupcija ir kurį laiką negalėjo eiti pareigų. Nepaisydamas raginimų atsistatydinti, jis liko pareigose iki pat kadencijos pabaigos.

75-erių metų Angelo‘as Becciu, buvęs popiežiaus Pranciškaus patarėjas, kadaise pats laikytas pretendentu į popiežiaus postą, buvo vyriausias Katalikų Bažnyčios dvasininkas, kuriam teko stoti prieš Vatikano baudžiamąjį teismą.

Jis ir dar devyni kaltinamieji, įskaitant finansininkus, teisininkus ir buvusius Vatikano darbuotojus, buvo teisiami dėl kaltinimų finansiniais nusikaltimais, susijusiais su neskaidriu Londono nekilnojamojo turto sandoriu.

Teismo pirmininkas Giuseppe‘ė Pignatone‘ė šeštadienį perskaitė nuosprendį, kuriame A. Becciu kaltinamas svetimo turto pasisavinimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir liudytojams daromu spaudimu.

Jo advokatas Fabio‘us Viglione‘ė sakė, kad jie gerbia nuosprendį, bet „neabejotinai“ jį apskųsiantys. Jam taip pat skirta 8 tūkst. eurų bauda.

Teisminio proceso pagrindas – 350 mln. eurų (380 mln. JAV dolerių) vertės prabangaus nekilnojamojo turto Londone pirkimas, kaip dalis 2014 m. pradėtos investicijos, galiausiai Vatikanui kainavusios dešimtis milijonų eurų.

2021 m. liepą prasidėjęs teismo procesas nušvietė neskaidrius Šventojo Sosto finansus, kuriuos popiežius Pranciškus, 2013 m. kovą perėmęs Katalikų Bažnyčios vairą, stengėsi sutvarkyti.

Tai taip pat yra jo reformų išbandymas. Likus kelioms savaitėms iki teismo proceso, popiežius Pranciškus suteikė Vatikano civiliniams teismams teisę teisti kardinolus ir vyskupus, nors anksčiau juos teisdavo kardinolų vadovaujamas teismas.

Prokuroras Alessandro‘as Diddi prašė A. Becciu skirti septynerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo bausmę, o kitiems kaltinamiesiems – nuo ketverių iki trylikos metų.

A. Becciu visada griežtai neigė kaltinimus, vadino juos „visiškai nepagrįstais“ ir tvirtino, kad niekada neėmė nė cento.

Savo ruožtu Šventasis Sostas save matė kaip „nukentėjusiąją šalį“ ir per Vatikano valstybės sekretorių Pietro Paroliną paprašė teismo „nubausti už visus nusikaltimus“.

Nuo teismo proceso pradžios Vatikano muziejuose esančioje specialioje patalpoje, kur ant sienos kabo besišypsančio popiežiaus Pranciškaus portretas, įvyko daugiau kaip 80 posėdžių.

Procesą stabdė procedūriniai ginčai, o gynybos advokatai skundėsi, kad negali susipažinti su svarbiausiais įrodymais.

A. Becciu, daug po pasaulį keliavęs buvęs Vatikano diplomatas, beveik nuolat buvo teismo salėje.

Nuo 2011 iki 2018 metų jis buvo antrasis pagal svarbumą asmuo Valstybės sekretoriate, Vatikano departamente, kuris glaudžiausiai bendradarbiauja su popiežiumi.

Jis buvo perkeltas vadovauti kitam departamentui, o 2020 m. rugsėjį staiga atsistatydino, kai buvo informuotas apie prieš jį pradėtą tyrimą.

Iš pradžių, kaip jis sakė teismui, tai buvo susiję su tyrimu dėl 125 tūkst. eurų Vatikano lėšų, kurias jis paaukojo labdaros organizacijai savo gimtojoje Sardinijoje ir kurios, prokurorų teigimu, buvo naudingos jo broliui, vadovavusiam tai organizacijai. Bet vėliau jis buvo įtrauktas į nekilnojamojo turto Londono Sloano gatvėje pirkimo ir pardavimo tyrimus.

Tarp kaltinamųjų yra du Londono sandoryje dalyvavę brokeriai Gianluigis Torzis ir Raffaele‘ė Mincione‘ė, taip pat Enrico‘as Crasso‘as, buvęs Vatikano investicijų valdytojas, ir buvęs Vatikano darbuotojas Fabrizio‘us Tirabassis

A. Becciu taip pat kaltinamas dėl mokėjimų sardinietei Cecilijai Marognai – ji taip pat teisiama, – kurie, jo teigimu, turėjo padėti derėtis dėl Malyje pagrobtos kolumbiečių vienuolės išlaisvinimo.

Trevoras Danielis Jacobas prisipažino, kad 2021 metų lapkritį Kalifornijoje (JAV) tyčia sudaužė savo lėktuvą, kuriame buvo įrengtos kelios kameros, kad būtų galima katastrofą užfiksuoti.

Anot prokurorų, gruodžio 24 dieną jis paskelbė vaizdo įrašą „YouTube“ pavadinimu „I Crashed My Airplane“ (liet. „Aš sudaužiau savo lėktuvą“), siekdamas pasipelnyti.

Kai kuriems žiūrovams vaizdo įrašas sukėlė įtarimų, o daugybė komentatorių nurodė, kad T. D. Jacobas jau buvo užsidėjęs parašiutą ir, palikdamas lėktuvą, pasiėmė fotoaparatą.

T. D. Jacobas taip pat melavo tyrėjams, teigdamas, kad nežino nuolaužų vietos.

Vyras sraigtasparniu iškėlė nuolaužas iš Los Padres nacionalinio miško. Pasak prokurorų, jis išardė ir pašalino nuolaužas, siekdamas sužlugdyti tyrimą.

„Nors atidžiai ištyriau lėktuvo maršrutą, kad įsitikinčiau, jog katastrofa nenutiks šalia žmonių namų, niekada neturėjau to daryti“, – rašė T. D. Jacobas.

Vyras neteko piloto licencijos.

Vaizdo įrašas vis dar prieinamas „YouTube“ platformoje. 

Teismas pripažino, kad iš Charkivo kilęs vyras kaltas dėl išdavystės, platinęs informaciją, pateisinančią Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, neteisėtai disponavęs šaunamaisiais ginklais. Teismas nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos ir nurodė konfiskuoti visą jo turtą.

Prokurorai teisme įrodė, kad nuo 2022 m. vasario iki balandžio šis asmuo rinko slaptą informaciją apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir Charkivo infrastruktūrą asmeniškai stebėdamas, kalbėdamasis su vietos gyventojais ir užrašydamas duomenis. Jis perdavė žvalgybos informaciją savo prižiūrėtojams iš Rusijos per socialinį tinklą, uždraustą Ukrainoje. Šis agentas palaikė ryšius su dviem Rusijos žvalgybai jau dirbusiomis moterimis.

2022 m. vasario 28 d. vyras vienam iš savo valdytojų nusiuntė Charkivo srities administracijos pastato koordinates. Be to, jis pateikė duomenis, kad Rusija galėtų smogti į bendrovės „Chado“ būstinę ir daugelį kitų objektų, vėliau nukentėjusių per Rusijos smūgius. Charkivo gyventojas taip pat paskelbė socialiniuose tinkluose įrašus, kuriuose neigė Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą ir pritarė invazinių pajėgų veiksmams.

„Ukrinform“ priminė, kad 2022 m. kovo 1 d. Rusijos kariuomenė paleido dvi raketas „Kalibr“ į regiono administracijos būstinę Charkivo centre. Prokuratūros duomenimis, žuvo 31 žmogus.