Išpirkti pernai kovo 27 dieną išleistus vertybinius popierius bei už juos išmokėti palūkanas bendrovė turėjo iki spalio 28-oios, tačiau užtruko jų refinansavimas, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Auga Group“.

„Dedame visas pastangas išpirkti pradelstą privačių obligacijų emisiją, o įsipareigojimą išmokėti palūkanas investuotojams įgyvendinome laiku ir tinkamai. Šiuo metu toliau aktyviai dirbame ties obligacijų išpirkimo klausimu“, – pranešime sakė grupės valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Jis BNS nekomentavo, kada „Agrobokštai“ ketina išpirkti obligacijas.

„Listinguojama įmonė („Auga Group“ – BNS), kiek galėjome, tiek pranešėme. Daugiau komentuoti negalime“, – BNS sakė K. Juščius.

Anot jo, įmonė supranta investuotojų susirūpinimą ir siekia, kad ši situacija būtų išspręsta kuo greičiau: „Bendradarbiaujame su investuotojais, obligacijų patikėtiniu, siekdami užtikrinti sklandų ir skaidrų procesą.“

Registrų centro duomenimis, „Agrobokštai“ 2023 metais patyrė 0,21 mln. eurų grynojo nuostolio ir gavo 8,74 mln. eurų pajamų.

Įmonės pinigų srautų ataskaita rodo, kad pernai kooperatyvas pasiskolino 7,25 mln. eurų: be išleistų obligacijų, jam buvo suteikta 1,25 mln. eurų eurų paskola. Pernai įmonė taip pat sumokėjo 0,415 mln. eurų palūkanų. Bendrovė už praėjusius metus dividendų nemokėjo.

Registrų centro duomenimis, „Auga group“ valdo 99,6 proc. „Agrobokštų“ pajų. 

Kur slypi šio fenomeno populiarumo priežastis, atsakė platformos „BeMyBond“ bendrasavininkė ir vadovė Indrė Dargytė bei turto valdymo įmonės „Milvas“ partneris ir fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis.  

– Tautvydai, šiuo metu bene kas savaitę pasirodo pasiūlymai žmonėms investuoti į įmonių obligacijas. Su kuo tai susiję, ar bankai nustojo skolinti įmonėms, ar kitos priežastys?  

– Istoriškai žiūrint, ši rinka pas mus visuomet buvo labai maža ir prieš penkerius metus ji net neegzistavo. Kai ji pradėjo formuotis, atrodė, kad augimas yra didelis, nors procentiškai vertinant įvairias metrikas, pavyzdžiui, kiek įmonių skolos yra bankuose ir obligacijose, obligacijų dalis nėra labai didelė.  

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad obligacijas dažniausiai perka žmonės. Kai jų paklausa išauga, įmonės mato galimybę skolintis paprastesniu būdu. Dažnai lengviau finansuotis per obligacijas nei per bankus, todėl įmonės suranda projektų, kurie galbūt bankuose nebūtų finansuojami, bet pasinaudoja šia tendencija ir instrumento populiarumu, kad galėtų finansuoti sandorius, apie kuriuos anksčiau tik galvojo.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Indre, kaip jūs paaiškintumėte šį fenomeną?  

– Sakyčiau, kad ne visi projektai, finansuojami per obligacijas, yra tie, kurių bankai nefinansuoja. Pavyzdžiui, šiuo metu pati struktūrizuoju kelias emisijas ir kartais net konkuruojame su mažesniais bankais. Dažnai laimime ne dėl kainos, o dėl lankstumo. Jei galime įmonėms pasiūlyti daugiau lankstumo, dažnai gauname klientus struktūrizuojant emisijas, nes, nors bankai vis dar siūlo šiek tiek pigesnį finansavimą, jie nėra tokie lankstūs. 

Finansų ministerijos teigimu, emisija bus platinama iki spalio 28 dienos, o išperkama po metų – 2025 metų spalio 29 dieną.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, obligacijomis valstybė siekia krašto apsaugai pasiskolinti pigiau nei kainuotų skolintis tarptautinėse rinkose – ministrės teigimu, šiuo metu jose vyrauja 3 proc. palūkanos. 

„Todėl žmonės, kurie skolina krašto apsaugai per gynybos obligacijas, jie tai leistų padaryti pigiau ir mes galėtume tiesiog mažiau skirti skolos aptarnavimui, o daugiau krašto apsaugai“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.

Anot ministrės, už iš gynybos obligacijų sukauptų lėšų pirmiausia būtų įsigyjama dronų bei antidroninių sistemų.

G. Skaistė neįvardijo kiek konkrečiai tikimasi surinkti pinigų iš išplatintų gynybos obligacijų – jos teigimu, daugiausia pajamų į Gynybos fondą bus surenkama iš mokesčių.

Pasak ministrės, mažiausia vienos įsigyjamos obligacijos vertė – 100 eurų, jų kiekis nėra ribojamas.

Obligacijų bus galima įsigyti per ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ arba SEB banką, juos gali įsigyti tiek fiziniai asmenys, tiek verslas. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad gynybos mokesčių paketu Seimo įteisintos obligacijos rinkoje pakeis Vyriausybės taupymo lakštus (VTL). Obligacijos bus skirtos šalies gynybos poreikiams finansuoti.

Be to, praėjusią savaitę pradėjo veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos. Per kiek daugiau nei savaitę fondas surinko 19,7 tūkst. eurų.

Siekiant iki 3 proc. BVP didinti finansavimą Seimas birželio pabaigoje priėmė gynybos finansavimo priemonių paketą – be Gynybos fondo steigimo, jame numatyta nuo kitų metų 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, didinti tabako ir alkoholio, kuro akcizus.

– Kaip jums pavyks ištraukti tuos pinigus iš gyventojų kojinių? Netgi bankuose laikomi pinigai, galima sakyti, yra kaip skaitmeninėje kojinėje. Kaip priversti gyventojus investuoti?

– Manau, kad mūsų pokalbis jau padeda žmonėms suprasti, jog jie galėtų įdarbinti savo pinigus ir gauti už juos pajamas. Kaip jūs sakėte, laikomi pinigai po truputį praranda vertę dėl infliacijos, neuždirba žmonėms jokių pajamų ir neprisideda prie ekonomikos skatinimo ar verslo finansavimo. Mūsų verslas turi idėjų ir ambicijų, tačiau prieiga prie finansavimo yra ribota. Todėl žingsnis link investavimo būtų naudingas tiek gyventojams, tiek visai ekonomikai.

– Vien diskusija, tikėtina, neprivestų gyventojų investuoti, tačiau, jei būtų pateiktas konkretus pavyzdys, kiek vienas investuotas euras galėtų uždirbti per metus, tai padėtų jiems suprasti. Suprantu, kad investavimo kryptys yra labai įvairios, bet kai žmogus mato, kiek jo euras uždirba, jis pradeda skaičiuoti sumas.

– Viskas priklauso nuo pasirinkto finansinio produkto. Pavyzdžiui, vienas investuotas euras gali uždirbti 10 centų, jei jis investuotas kapitalo rinkose arba į obligacijas. Jei žmogus tik pradeda investuoti, jis galėtų pasirinkti saugesnius produktus, kaip vyriausybės taupymo lakštus, už kuriuos vienas euras gali atnešti šiek tiek daugiau nei 3 centus. Jei žmonės nuspręs investuoti į gynybos obligacijas, jie ne tik prisidės prie saugumo, bet ir uždirbs – vienas euras per metus sugeneruos 2 centus. Galbūt vienas euras neatrodo didelė suma, bet jei kalbame apie pinigus, kurie šiaip jau guli sąskaitose ir nieko neuždirba, juos įdarbinus žmonės galėtų uždirbti lėšas be jokių pastangų. Pagrindinė problema yra žmonių finansinis raštingumas. Mes turime planą, kaip vystyti kapitalo rinkas, kurį parengėme kartu su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis. Vienas iš svarbiausių elementų yra finansinis raštingumas. Tai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl metų pradžioje patvirtinome ir finansinio raštingumo planą, skirtą vaikams ir jaunimui, kad jie nuo mažens suprastų investavimo svarbą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar gyventojams bus siūlomos gynybos obligacijos. Kokio rezultato tikitės čia?

– Manome, kad tikrai atsiras žmonių, kurie norės prisidėti prie šalies saugumo. Jei kalbame tik apie investicinę grąžą, yra kitų produktų, kurie gali generuoti didesnę grąžą. Tačiau tie, kurių tikslas – prisidėti prie nacionalinio saugumo, tuo pačiu galės ir užsidirbti. Šiuo metu Lietuvoje nėra daug investuojančių gyventojų – pernai jų buvo apie 100 tūkst., tačiau 2021 m. pradėjome vos nuo 40 tūkst. Tikimės, kad šis skaičius augs ir tai bus pirmasis žingsnis į investavimo pasaulį.

– Kaip jūs sakote, gyventojai, investavę į gynybos obligacijas, gali uždirbti šiek tiek mažiau, tačiau tai yra bendras reikalas – tiek gyventojų, tiek pačios valstybės – rūpintis krašto apsauga ir gynyba. Ar svarstėte gyventojams suteikti kokių nors mokestinių lengvatų? Nes, kaip jūs minėjote, jeigu rinkoje vienas euras gali uždirbti 10 centų, nuo šių 10 centų vis tiek reikės sumokėti mokesčius valstybei. Kaip yra su gynybos obligacijomis – kai žmogus uždirba, ar jam taip pat reikės sumokėti mokesčius, jei norės tuos pinigus išsiimti iš savo investicinės sąskaitos?

– Iš tiesų, mokestinė aplinka, nepriklausomai nuo to, ar žmogus investuoja į gynybos obligacijas, ar į akcijas ar kitas obligacijas rinkoje, nesikeičia. Tačiau dabartinė mokestinė aplinka yra gana palanki smulkiems investuotojams – yra tam tikra suma, nuo kurios nereikia mokėti mokesčių. Tad net jei kalbėtume apie didesnes sumas, privalomų mokesčių kai kuriems žmonėms gali ir neatsirasti.

– Gynybai reikia didelių lėšų ir gyventojai gali nemažai paskolinti valstybei. Tačiau iškyla klausimas dėl teisingumo principo, nes krašto apsauga yra bendras visų gyventojų interesas. Valstybei pasiskolinti lėšų krašto apsaugai tarptautinėse rinkose būtų kur kas brangiau nei skolintis iš savo gyventojų.

– Kadangi palūkanas moka valstybė, tai moka tie patys žmonės. Seimas palaikė šią idėją, kad toks skolinimas nebūtų rinkos kaina. Mes galime pasiskolinti tarptautinėse rinkose, tačiau suprasdami, koks didelis yra poreikis ir kaina valstybėje už krašto saugumą, pasirinkome šį variantą. Kitas aspektas – investicinės sąskaitos, kurios startuos nuo kitų metų pradžios. Tiems žmonėms, kurie nuspręs investuoti ir tęsti investavimą, mokestinė prievolė neatsiras.

– Ar jūs pati pirksite gynybos obligacijas?

– Įvertinsiu visas alternatyvas ir, manau, kad nuspręsiu ir mūsų šalies naudai.

– O kaip elgsis jūsų kolegos?

– Reikėtų pačių kolegų pasiklausti.

Šiais Finansų ministerijos parengtais Vertybinių popierių įstatymo pakeitimais numatoma įtvirtinti papildomus skaidrumo reikalavimus emitentams, ketinantiems leisti žaliąsias obligacijas, nustatant pareigą pildyti nustatytos formos informacijos apie vertybinių popierių suvestinę ir ją skelbti.

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, pakeitimai įgyvendintų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos žaliųjų obligacijų ir neprivalomo informacijos apie obligacijas, kurios platinamos kaip aplinkos atžvilgiu tvarios, atskleidimo. Šio reglamento tikslas – aukšto lygio savanoriško Europos žaliųjų obligacijų standarto sukūrimas, bei investuotojų apsauga nuo ekomanipuliavimo.

Siekiant reglamento atitikimo, Lietuvos bankui būtų priskiriamos jame nurodytos kompetentingai institucijai nustatytos teisės ir pareigos. Tarp šių pareigų, priežiūra ar žaliosios obligacijos atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

Įstatymų pakeitimais taip pat bus įtvirtintos poveikio priemones, tarp jų ir piniginės baudos, asmenims, pažeidžiantiems reglamente nustatytus reikalavimus.

Kaip teigia ministerija, aplinkos atžvilgiu tvarios obligacijos yra viena iš svarbių priemonių investicijoms į žaliąsias technologijas, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumui, tvaraus transporto infrastruktūrai ir mokslinių tyrimų infrastruktūrai finansuoti.

Bendrovė pranešė pasirašiusi obligacijų platinimo sutartį su finansų patarėju Šiaulių banku.

„Naujomis obligacijomis būtų siekiama, be kita ko, refinansuoti bendrovės obligacijų emisiją, kuri išleista pagal 2019 metų  lapkričio 25 dienos bazinį prospektą ir kurios išpirkimo data – 2024 metų gruodžio 17 diena“, – trečiadienį per biržą pranešė įmonė.

Anot jos, priklausomai nuo situacijos kapitalo rinkose ir jei bus patvirtinti obligacijų siūlymo dokumentai ir priimti valdybos sprendimai, naują emisiją bendrovė planuoja išleisti iki gruodžio vidurio.

2019 metų gruodį „Auga group“ išplatino 20 mln. eurų vertės žaliųjų obligacijų emisiją.

Tai buvo pirmasis tokių obligacijų platinimo atvejis tarp listinguojamų privataus kapitalo bendrovių Baltijos šalyse.

Pernai grupė patyrė 18,45 mln. eurų grynojo nuostolio (2022 metais – 5,35 mln. eurų) ir gavo 81,41 mln. eurų pajamų – 2 proc. daugiau nei užpernai.

Pasak bendrovės, tai lėmė kritusios ekologiškos produkcijos supirkimo kainos.

Trečiadienį paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad gegužę JAV privačiajame sektoriuje buvo sukurta 152 tūkst. darbo vietų, nors buvo prognozuota, kad jų bus sukurta gerokai daugiau – vidutiniškai 175 tūkstančiai.

Antradienį paskelbta laisvų darbo vietų statistika taip pat nepateisino lūkesčių, o pirmadienį paskelbtas pramonės sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) parodė, kad pramonės aktyvumas netikėtai sumažėjo.

Todėl rinkos dalyviai įžvelgia vis didesnę tikimybę, kad JAV centrinis bankas jau rugsėjį sumažins bazinę palūkanų normą, ir ši tikimybė šiuo metu vertinama maždaug 67 procentais.

Suprantama, tapatybės pažymėjimą Nr. 00000001 dedikavo sau, o likusius patikliems tautos atstovams svetainėje „mestailietuva.eu“ siūloma įsigyti po 50 eurų, pervedant šią sumą į „Credit Suisse“ banką Ciuriche.

Kad būtų įstabiau, pranešta, jog „visi dokumentai yra registruojami Lietuvos Valstybės Registrų centre ir jų tikrumą galima patvirtinti“.

Kažin, ar standartinis Registrų centras, Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybė jau irgi žino apie tokią perspektyvią naujovę?

Kažin, ar standartinis Registrų centras, Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybė jau irgi žino apie tokią perspektyvią naujovę?

Dar įstabiau, kad vėjų nugairintiems viršugalviams siūloma įsigyti ir obligacijų, mat žadama 16, 20 ir 24 proc. palūkanų. Šalia ir vėl nurodomos A. Norvaišo asmeninės sąskaitos tame pačiame „Credit Suisse“ banke eurais bei Šveicarijos frankais. Pinigus grąžinti žadama, „kai tik atsiras lėšų Valstybės banko sąskaitoje“.

Ar investicijomis į nemokamus kotletus pagarsėjęs Lietuvos bankas žino apie tokią viešai siūlomą smagią galimybę? Tikrai čia viskas gerai?

Šioje prezidentinėje (pagal BK 289 str.) situacijoje išskirtinas dar vienas faktas. Pernai Klaipėdos teismas pilietį tokiu pat vardu ir pavarde nuteisė laisvės atėmimo bausme už tai, kad tas, neteisėtai ėmęsis finansinės veiklos, savo ir kitų naudai įgijo 91 tūkst. eurų. Pinigų, suprantama, investitoriams niekas negrąžino. Galima įtarti, kad panašios veikos veša ir toliau, reikia juk kažkaip gyventi, puoselėjant suverenų valstybę.

Klausimas vietoj reziumė: kur išpažintys būna nuoširdesnės – Švėkšnoje, Žiegždriuose, o gal vis dėlto Pravieniškėse?

Valdančiajai koalicijai priklausančių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas lėšas gynybai siūlo didinti skolinantis, opozicijai priklausantys parlamentarai – leidžiant gynybos obligacijas.

„Nėra nuoširdu kalbėti, kad mes pritariame, kad yra grėsmės, kad turime didinti biudžetą, ir kategoriškai pasakyti, jog pritarsime tik obligacijoms, kurios irgi yra skolos dalykas, ir nėra toks tvarus“, – LRT radijui antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Galbūt obligacijos gali būti sudedamoji dalis. (...) Bet įsivaizduoti, kad nebus pokyčių mokestiniuose dalykuose, tikrai naivu, ir tą reikia pasakyti“, – kalbėjo konservatorių frakcijos Seime seniūnė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad politikai sutars dėl papildomo gynybos finansavimo bei lėšų jam siūlo ieškoti skolinantis.

„Visiškai pritariu Dovilei (laidoje dalyvavusiai Seimo narei socialdemokratei D. Šakalienei – BNS) dėl skolinimosi. (...) Kalbėsime vėl su finansų ministre dėl galimybės skolintis. Suprantu, kad skolinimosi apimtys nėra įmanomos be galo ir be krašto. Bet bandykime tuos dalykus, tada mažiau reikės kalbėti apie mokesčių didinimą, ir mažiau reikės gąsdinti žmones“, – LRT radijui sakė E. Gentvilas.

Prieš kelias dienas vėl yra išleistos Vyriausybės obligacijos apie nieką. Ar sunku buvo jas pavadinti gynybos obligacijomis? Būtų išpirkta dvigubai daugiau (...)

 

Pasitarime dėl papildomų lėšų gynybai trečiadienį planuoja dalyvauti ir opozicinių partijų atstovai, kovo viduryje pasitraukę iš šių derybų dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

Anot socialdemokratės Dovilės Šakalienės, jos frakcija nepritaria, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, būtų keliamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau palaiko idėją didinti pelno mokesčio tarifą, leisti gynybos obligacijas.

Ji siūlo gynybos obligacijomis pavadinti Vyriausybės leidžiamus vertybinius popierius.

„Prieš kelias dienas vėl yra išleistos Vyriausybės obligacijos apie nieką. Ar sunku buvo jas pavadinti gynybos obligacijomis? Būtų išpirkta dvigubai daugiau negu reguliariai“, – LRT radijui sakė D. Šakalienė.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad „valstiečiai“ nepritars nė vienai iš keturių Finansų ministerijos kovą pristatytų keturių alternatyvų. Jo teigimu, pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį gynybos finansavimą esą jau dabar galima be papildomų mokesčių.

„Vienintelis atvejis, apie kurį dar galėtume kalbėti, jeigu tikrai įrodytų, kad tų pinigų trūksta, kam trūksta ir kokiam tikslui, tai mes pritartume obligacijoms – skolinimuisi iš gyventojų, su tam tikromis palūkanomis, didesnėmis nei siūlo bankai“, – LRT radijui sakė D. Gaižauskas.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija kovą pristatė keturias alternatyvas.

Papildomų lėšų reikia norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą ir kitiems sprendimams.

Anot ministerijos, naujos emisijos palūkanų norma lygi vidutinei apsikeitimo sandorių normai su 90 bazinių punktų rizikos priedu – 5 baziniais punktais mažiau nei pernai birželį išleistos tokios pat trukmės emisijos.

„Lietuva sėkmingai pradėjo skolinimosi užsienio finansų rinkose programą ir palankiomis sąlygomis užsitikrino reikšmingą dalį šiems metams numatytos skolinimosi užsienyje sumos“, – pranešime teigė ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė.

Nauja emisija išplatinta su 3,607 proc. pelningumu, išleidimo kaina lygi 99,115 proc. jų nominaliosios vertės. Už šią emisiją bus mokamos 3,5 proc. metinės palūkanos.

Euroobligacijos bus apmokėtos vasario 13 dieną ir išperkamos 2034 metų vasario 13 dieną.

Bankais platintojais pasirinkti „BNP Paribas“, „Erste Group Bank“ ir „JP Morgan“ bankai, o SEB bankui suteiktas papildomo banko platintojo (angl. „co-lead manager“) statusas.