Kai kam kyla klausimas – kodėl griūva Olando Kepurė? Dažniausiai skardžio nuošliaužos fiksuojamos po pavasarinių dažnų atšilimų ir atšalimų.

Gamtininkai aiškina, kad skardžio griūtis yra natūralus procesas. Grunte esanti drėgmė žiemą sušąla, po to vėl atšyla. Vanduo, virsdamas ledu, suplėšo dirvožemį.

Požeminiai vandenys sušaldami drasko minkštą, ledynmečio pabaigos vandenų suklostytą uolieną – moreną.

Aplinkosaugininkai teigia, kad erozijos procesus stebi kiekvienais metais.

Tokie minkštesnės uolienos skardžiai išlieka atviri tik erozijos dėka, tai – natūralus procesas.

Jei neliktų erozijos, neliktų atviro skardžio. Todėl Olando Kepurės skardis yra saugomas toks, koks yra, su visu gyvu ardos procesu.

Elektroninis skaitiklis parodė, kad šį karalienės Luizos kažkada mėgtą grožėjimuisi gamta skardį 2023 m. aplankė 417 tūkst. lankytojų.

Daugiausia žmonių buvo liepą – 83 123. Mažiau pajūrio pažiba buvo lankoma gruodį, tuomet čia užsuko 10 901 lankytojas.

Balandį Olando Kepurės grožį stebėjo 36 027 žmonės. Spalį objektas sulaukė 39 520 lankytojų.

Elektroninis skaitiklis skaičiavo ne tik skardžio lankytojus, bet ir įvairiomis kryptimis Pajūrio regioninio parko teritoriją kertančius žmones.

Pėsčiomis į parką atvyksta kur kas mažiau žmonių – apie 13 tūkst. lankytojų.

O štai dviračiais įvairiomis kryptimis parką per metus aplanko apie 80 tūkst. žmonių.

Olando Kepurės skardis mėgstamas ne tik poilsiautojų. Daugybė žmonių renkasi šią vietą vestuvių ceremonijoms.

Manoma, kad kalva taip pavadinta dėl formos. Iš jūros pusės primena olandiško stiliaus žvejo kepurę, yra ryškus orientyras.

Be to, pavadinimas atsirado gal ir dėl to, kad dalį pajūrio žemių XVI a. valdė olandas H. von Bombellis.

„Aš tai vertinu kaip agresiją prieš gamtą. Žmogus ateina į tobulą gamtos kūrinį ir mato feisbukines šypsenėles. Tai tas pats, kaip Leonardo da Vinci paveikslui „Mona Liza“ kas nors nupieštų ūsus“, – teigė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis.

Gamtosaugininkai viešai tokio kičo (banalių, menkaverčių kūrinių) ir pseudomeno mylėtojus į protą vedė dar 2019 m., kai pirmą kartą buvo aptikta, kad kažkas dažo pajūrio akmenis neaišku kokiais dažais.

„Jei tai vandeniu skiedžiami dažai, tai jie dar bent jau nusiplaus. O jeigu ne? O jei jie išlieka ilgai? Suprask, natūralūs akmenys nėra tokie gražūs, gražiau, kai feisbukinių „smailikų“ pripiešia. Tai yra žmogaus ego ekshibicionizmo forma“, – tikino E. Paplauskis.

Tai tas pats, kaip Leonardo da Vinci paveikslui „Mona Liza“ kas nors nupieštų ūsus.

Olando Kepurės skardis – aukščiausias Lietuvos pajūryje. Tai yra gamtos paveldo objektas. Jį suformavo ledynmetis.

Skardžio aukštis siekia 24–25 m, ši vieta laikoma aukščiausia Lietuvos pajūrio vieta.

„Šis kraštovaizdis yra tobulas. O kažkas galvoja, kad jį reikia patobulinti. Kažkokie kvailiai mano, kad tobulą dalyką savo kvaila galva gali papuošti“, – piktinosi aplinkosaugininkas.

E. Paplauskis tikino, kad jis supranta, pavyzdžiui, budistų tradicijoje naudojamas laikinas skulptūras.

„Smėlio ar kitų medžiagų piešiniai, nors ir nudažomi spalvomis, bet jie suyra vos tik juos paplauna vanduo. Taip demonstruojamas gyvenimo trapumas ir laikinumas. Jei kažkas ilgalaikiais dažais piešia ant akmenų, tai vadinama kraštovaizdžio darkymu“, – aiškino E. Paplauskis.

Saugomų teritorijų tarnybos atstovas priminė, kad tvarkos egzistuoja ne šiaip sau.

„Juk Karklėje negalima bet kaip pastatyti net plakato ar stendo. Visa reklaminė ar informacinė medžiaga privalo būti suderinta. Kitaip pajūris taps Bangladešu. Lygiai taip pat pripiešti kraštovaizdžio negalima. Kažkas gal pasakys, kad nieko blogo nepadarė. Tas, kas garsiai Rytį Ciciną klauso, taip pat sakys – juk tai graži muzika. O kai kam tai gali būti psichinis teroras“, – nuomonę išsakė E. Paplauskis.

Iš viso pastebėti keturi išskirtiniai kelmai. Vienas kelmas tapo besišypsančia, miegančia gėle, kitas – veikiausiai iš miško atklydusiu mistiniu gyvūnu, trečiasis – dvigalve gyvate, o ketvirtasis kelmas – lyg žmogus-medis, susimąstęs ir žvelgiantis kažkur į tolį.

Pasak Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus ekologo Erlando Paplauskio, šie kelmai išgražinti jau senokai.

„Kai rengė automobilių aikštelę, išpjovė eilę medžių, nes šie neatitiko standartų, be to, reikėjo praplatinti taką, tad liko tie kelmai. Tuos, kurie buvo su visokiomis išgraužomis, grąžinome supūdyti, o geresnius vietiniai žmonės, kavinių savininkai, kažkas iš bendruomenės paėmė, kad neriogsotų, ir išpaišė“, – pasakojo pašnekovas.

To, pasak specialisto, lyg ir nebūtų galima įvardinti gamtos darkymu. Daug blogiau, kai žmonės šiukšlina ir visokias atliekas palieka gamtoje.

„Kaip kam atrodo. Kai Pajūrio regioniniame parke yra toks lankomumas, masė žmonių, ko tik nepripaišo ant akmenų ar kitur. Ten, kur apsilanko žmogus, palieka visokių žmogiškųjų faktorių. Pareigūnų prie kiekvieno tako nepastatysi. O tie kelmai – natūrali gamtos dalis, papaišymai nekenkia. Gal nėra gerai, kad ir akmenis apipaišo, gal kažkam nepatinka. Gamta graži ir be žmogaus meno, o kai šalia praėjimo takų – problemos nematau“, – sakė E. Paplauskis.

Kritusios žuvys aptiktos nedideliame pajūrio ruože, tačiau matyti, kad tai vienos rūšies ir tokio pat dydžio žuvys.

"Kai siaučia štorminis vėjas, jūra į krantą meta viską. Pakrantės būna pilnos medžio atplaišų, plastiko gaminių, dugno žolių, o kartais ir žuvų. Kada gaudomas gintaras? Ne per štormą, o po jo. Tada, kai susidaro tam tikros srovės", – paaiškino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Bioįvairovės skyriaus vyr. specialistas-ekologas Erlandas Paplauskis.

Gamtosaugininkas jokių grėsmių dėl situacijos neįžvelgia.

"Nėra kitų rodiklių. Veikiausiai tai bus natūralaus proceso dalis. Žuvis netrukus sules paukščiai, gamtoje pilna gyvūnų, kurie jas suės, – kirai, varnos, šernai, lapės", – patikino E. Paplauskis.

Tai, kad ant kranto nematyti kitų rūšių žuvų, o tik plekšnės, leidžia kelti dar vieną versiją, iš kur jos galėjo atsirasti.

"Visos – vienodo dydžio. Todėl galime spėti, kad per štormą kažkurio žvejo gaudyklė užsipildė žuvimis, tačiau žvejys negalėjo iki jos nuplaukti. Tikėtina, kad gaudyklę galėjo patikrinti tik po štormo, bet žuvys joje buvo per ilgai, galėjo ir pašvinkti", – spėjo ekologas.

Sugautas, bet netinkamas valgymui žuvis žmogus ir galėjo išmesti į vandenį.

"Tai yra maistas kitiems gyvūnams. O jūra į krantą išmeta tai, ką turi. Tačiau būna, kad per štormą dalis žuvų žūva, nes nespėja pasitraukti. Jas priplaka prie kranto", – paaiškino E. Paplauskis.

Upeliai, skardis, sodybos

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras yra parengęs Karklės kaimo ir Olando Kepurės lankytojų informavimo sistemos projektą.

Pradiniame etape planuojama išdėstyti 20–30 įvairių rodyklių ir pažintinių stendų, kurie pristatys Olando Kepurę kaip gamtos paminklą, Rikinės (Didžiosios Karklos), Cypos (Mažosios Karklos) upelius, Karklininkų bažnyčią, ąžuolą, žvejo sodybą, Parko promenados, Gintaro žvejų, Senojo pašto takus, kurie veda link jūros, istorines apžvalgos vietas ir kopagūbrius.

Ši vietovė garsi ir tuo, kad joje prie jūros skardžio yra senos kapinaitės, kuriose palaidotas poetas keturvėjininkas, žinomas Klaipėdos buriuotojas Salys Šemerys.

Išskirtinė yra ir Karklės stovyklavietė, nuo sovietmečio laikų žinoma kaip "Žilvitis". Viliamasi, kad unikali stovyklavietė nevirs kokių nors "pajūrio mylėtojų" verslininkų ar valdininkų privačių namų gyvenviete, kaip kai kurios buvusios stovyklos Klaipėdos miesto teritorijoje Giruliuose.

Pokytis: medžiai nuo Olando Kepurės viršūnės šaknimis tarsi stengiasi įbristi į jūrą. V. Matučio nuotr.

Olando Kepurės trauka

Trumpą pajūrį turinčiam Klaipėdos rajonui teko tokia išskirtinė vieta. Ypatingas šios vietovės objektas yra Olando Kepurė.

Trumpą pajūrį turinčiam Klaipėdos rajonui teko tokia išskirtinė vieta.

24–25 m aukščio pajūrio skardis – vienintelis toks Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje. Jis laikomas aukščiausia mūsų šalies pajūrio vieta.

Šlaitas unikalus ir tuo, kad jis nuolat kinta, nes iš apačios jį veikia jūros bangos, iš šonų ir viršaus – vandens šaltiniai ir paviršiaus vanduo. Dėl tokio nuolatinio pokyčio, nuolat į Baltijos jūrą su šaknimis virstančių medžių, akmenuotos pajūrio pakrantės Olando Kepurė yra mėgstama lankytojų vieta.

Unikalus ir Karklės žvejų kaimas, ten kai kuriose vietose dar galima pajusti XIX a. pajūryje gyvenusių žvejų buities koloritą.

Vieta: išskirtinis akmenuotas pajūris ties Olando Kepure. V. Matučio nuotr.

Išsaugos krašto autentiškumą

Lankytojų informavimo rodyklės yra vienas pirmųjų Karklės kaimo ir Olando Kepurės pristatymo lankytojams darbų.

Kultūros paveldo departamentas įvertino, kad vietovė yra ypatinga, su pajūrio kraštui būdinga kultūrine verte. Nurodyta, kad turistams pristatant šią pajūrio teritoriją stenduose būtų išsaugoti krašto autentiškumo ženklai.

Todėl Karklės kaimo ir Olando Kepurės stendams, pristatymo ženklams buvo rengiamas projektas. Planuojami ir šios pajūrio vietovės kultūrinio pristatymo stendai, taip pat ženklai, kurie skirti tiek įvažiuojantiems į Karklę automobiliais, tiek dviračiais ar vaikštantiems pėsčiomis.

Stendai ir rodyklės bus įrengti ne tik prie pagrindinio kelio, kuris eina nuo Girulių per Karklininkus link įvažiavimo į Klaipėdos–Palangos kelią.

Atskiros rodyklės, stendai, informacija bus įrengta ir prie pajūrio dviratininkų tako, po visą šią pajūrio teritoriją išsidėsčiusį pėsčiųjų takų tinklą.

Talką rengia Pajūrio regioninio parko direkcija kartu su vietos bendruomenėmis ir akcijos „Darom“ organizatoriais, pranešė Aplinkos ministerija.

Parko direkcijos vadovas Darius Nicius pastebi, kad pajūrio apsauginis smėlio kopagūbris gali išlikti tik nuolat atliekant kopų priežiūros ir tvirtinimo darbus.

Akcijos dalyviai mokysis pinti tvoreles ir tvirtins kopas. Bus organizuojami ir kranto tvarkymo darbai. Talka prasidėjo penktadienį ir tęsis šeštadienį.

Aplinkosaugos organizacija „Mes Darom“ kviečia savanorius dalyvauti dvi dienas akcijos vietoje vyksiančiame nemokamame renginyje „Darom prie jūros“.

Pajūryje rasto butelio turiniu nusprendė pasidomėti į Karklę atvykę vilniečiai.

Viduje buvo dviejų jaunų žmonių raštelis apie judviejų meilę.

„Čia 2020 12 12 susižadėjo Matas ir Miglė. Buvo šalta diena, Miglė dėvėjo raudoną striukę. Mylėkite vieni kitus!“ – rašoma raštelyje.

Suprantama, raštelį suradę žmonės nežino, ar Mato ir Miglės meilė buvo tvirta, ar jie iki šiol yra drauge.

Tai ne pirmas toks radinys, kuris vienaip ar kitaip sujaudina jūros mylėtojus.

Prieš kelerius metus Pajūrio regioninio parko tvarkdarys ant smėlio taip pat buvo radęs bangų išridentą butelį su rašteliu. Jame buvo paslaptingas laiškas.

„Facebook“ nuotr.

„Labas, miela(s) drauge, mes sėdime čia tokią šaltą lapkričio dieną, pagavome vos porą saulės spindulių“, – tokiais žodžiais buvo kreipiamasi laiške į tą, kuris galbūt suras butelį.

„Paaiškėjo, kad dvi psichologės sėdėjo Vokietijos pakrantėje, Greifsvalde ir dairėsi į jūrą. Jos parašė laiškelį ir įdėjo į butelį. Studentės buvo labai nustebintos, kai aš joms parašiau elektroninį laišką su linkėjimais iš kitapus Baltijos jūros“, – prisiminė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Merginos laiške rašė, kad jos yra iš Leipcigo, studijuoja psichologiją ir nusprendė trumpai paatostogauti Greifsvalde, pabėgti nuo savo profesinio nuovargio.

Sarah ir Patricia laiške palinkėjo nenustoti juoktis ir stengtis, kad gyvenimas būtų nuostabus.

Merginas nustebino tai, kad butelis su rašteliu buvo rastas 2018 m. vasarį Lietuvoje, nes merginos jo į jūrą nemetė.

2017 m. lapkričio mėnesį studentės butelį paliko ant smėlio, jos tikėjosi, kad butelį suras paplūdimio tvarkdarys. Tačiau bangos jį nusinešė gilyn į jūrą ir nuplukdė 500 kilometrų, kol išmetė Karklėje.

Keičia kasmet

„Teoriškai stendai turi galiojimo laiką, bet anksčiau ar vėliau beveik visi jie apgadinami. Tenka atnaujinti“, – tikino Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Per metus apgadinama po keletą stendų ir informacinių rodyklių. Ekologas sakė, kad tvarkyti tenka iš karto po kelis.

„Anksčiau prie paukščių nuotraukų dėdavome kodus, kuriuos nuskenavus išmaniuoju telefonu buvo galima paklausyti čiulbėjimo. Bet visus kodus nudraskydavo greičiau nei per savaitę. Jau nebėra kantrybės juos kabinti“, – apgailestavo E.Paplauskis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Parko direkcijos vadovas Darius Nicius teigė, kad nuostoliai priklauso nuo žalos ir paties stendo dydžio.

„Jei sugadintas tekstas, visos plokštumos pakeitimas kainuoja nuo vieno iki trijų šimtų eurų“, – skaičiavo D.Nicius.

Jei tektų keisti didesnį stendą su visu rėmu ar stogeliu, išlaidos gali išaugti ir iki tūkstančio eurų.

Ne tik finansinė žala

Kiek tiksliai kainuoja chuliganų apgadintų ženklų remontas, parko direkcija neskaičiuoja. Dažniausiai viskas sutvarkoma kartu, atnaujinant ir natūraliai nusidėvėjusius medinius takus ar laiptus. Tam naudojamos lankytojų bilietų ir pakrantėms tvarkyti skirtos lėšos.

„Per metus viešajai infrastruktūrai palaikyti išleidžiame apie porą tūkstančių eurų“, – sakė D.Nicius.

E.Paplauskis pastebėjo, kad vandalų žala – ne tik finansinė.

„Mes žiūrime paprastai: gamtai nuo to nei geriau, nei blogiau. Bet ne sezono metu mes savaitgaliais nedirbame, tad žmonės, atvažiavę iš kitų Lietuvos kraštų, informaciją gauna tik stenduose. Kai jos neranda, lankytis nebe taip įdomu“, – kalbėjo E.Paplauskis.

Chuliganų mažėja

Kovoti su ženklus gadinančiais žmonėmis beprasmiška.

„Čia kaip moralizuoti liūtą, kad jis nepjautų zebro. Jei žmogaus prigimtis – daryti bloga, jis tai ir darys“, – atsiduso E.Paplauskis.

„Vienas žmogus buvo pagautas. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, prie lankytojų centro stovi kameros. Ten nė vienas stendas nesuniokotas. Bet prie kiekvieno kameros nepastatysi,“ – apgailestavo E.Paplauskis.

„Pavyzdžiui, 2012 m. ties Olando Kepure buvome įrengę visą informacinę sistemą. Kad taip greitai nesupūtų, panaudojome ąžuolą. Stendus pavogė per mėnesį. Tiesiog išardė detalėms. Išmontavo ir visas iki vienos medines rodykles. Darbus atlikusi įmonė dar buvo nespėjusi visko atiduoti vertinti. Kvietėme policiją, kreipėmės į spaudą, už informaciją net prizinis fondas buvo įsteigtas. Bet vagių taip ir neradome“, – prisiminė D.Nicius.

Tačiau, anot jo, bėgant metams žmonės vis dėlto tampa sąmoningesni.

Švaros akcija Olando kepurėje prasidėjo tik sekmadienį, tačiau jos organizatorė džiaugiasi, kad jau spėjo sulaukti dėmesio.

„Dar visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ parašėme, kad renkame šiukšles, o jau sekmadienį gal šeši ar aštuoni vaikai atėjo su pilnais maišais“, – pasakojo K. Rutkienė.

Moteris pažymi, kad šiukšlių rinkėjų neišgąsdino net baisūs ir lietingi orai, todėl tikisi, kad ateinančius savaitgalius norinčių prisidėti prie akcijos bus dar daugiau.

„Šiuo metu galvoju, kad reikia dar kažkaip daugkartinių puodelių vartojimą paskatinti, nes manau, kad vienkartinius puodelius reikėtų naudoti mažiau“, – atviravo pašnekovė.

Buvo net ir tokių, kurie atvešdavo man saldainių ir liepdavo, kad aš dalinčiau. Žmonės ir puodelius surinkdavo, ir saldainių atnešdavo.

Moteris tikino sulaukianti replikų, kad nėra šalia Olando kepurės šiukšlių, tačiau ji ragina pasidairyti atidžiau.

„Žinoma, jei nueini iki jūros takeliu ir atgal, tai nėra tų šiukšlių, tačiau miškas didelis. Yra priešais dviračių takas, kuris link Girulių veda, tai manau, ten tikrai nemažai šiukšlių. Pakelėse, kur mašinas sustato. Aš pati netoliese gyvenu, važiuoju ir matau, kai pakelėse būna nusėta po savaitgalio šiukšlių. Dar dabar vyksta gyvūnų migracija ir jie ėda tas šiukšles, tai iki nelaimės – vienas žingsnis“, – savo poziciją išdėstė akcijos organizatorė.

K. Rutkienė neslepia, kad tokią akciją organizuoja jau ne pirmą kartą, tačiau didesnio visuomenės dėmesio sulaukė tik dabar.

„Prieš kelis metus organizavome akciją „Parnešk puodelį, gausi saldainį“. Ši akcija vyko ilgai, vaikai gausiai nešdavo tuos puodelius“, – teigė K. Rutkienė.

Moteris teigia, kad tuo metu tiesiog norėjo paskatinti parnešti puodelius, kurie parduodami kioskelyje, tačiau sulaukdavo ir kitokių puodelių, išmestų miške.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Smart Kava-Pupele“ nuotr.

Tiesa, K. Rutkienė pasidžiaugė, kad tuo laikotarpiu sulaukdavo ne tik šiukšlių rinkėjų, tačiau ir kitų žmonių palaikymo, kurie atveždavo jai saldainių.

„Dalyvavo šioje akcijoje žmonės tikrai gausiai. Buvo net ir tokių, kurie atveždavo man saldainių ir liepdavo, kad aš dalinčiau“, – sakė K. Rutkienė.

Moteris pasakojo, kad tokios akcijos ypač džiugina vaikus. 

„Manau, kad akcijos tikrai reikalingos, ne tik švarinti aplinką, bet ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai visi esame susikaustę ir prislėgti karantino, tačiau norėčiau pabrėžti visiems atvykstantiems, kad rinkdami šiukšles nesiburiuotų. Miškas yra didelis, todėl tikrai galima pasisklaidyti“, – kalbėjo organizatorė.

Portalui susisiekus su Pajūrio regioninio parko direkcijos direktoriumi Dariumi Niciumi, jis patikino, kad apie tokią akciją nieko negirdėjo, tačiau šiukšlių surinkimas ir to skatinimas jau yra sveikintinas.

Tiesa, švaros akcija sulaukė Aplinkos ministerijos dėmesio. 

„Geri darbai nelieka nepastebėti! Už originalią idėją, skatinančią gyventi švariai, laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Kęstutis Mažeika reiškia padėką „Smart Kava-Pupele“. Dėkojame, kad esate neabejingi gamtai ir jos puoselėjimui“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ ministerijos paskyroje.

Kioskelis „Smart Kava-Pupelė“ dirba savaitgaliais nuo 11 val. iki 17 val. Norintys surinkti šiukšles ir gauti už tai puodelį kavos, maišelio turi paprašyti kioskelyje.