Kaip trečiadienį pranešė ministerija, konkurse dalyvavo trys pretendentai.

O. Žalienė muziejui vadovauja nuo 2002 metų, Vilniaus universitete ji yra baigusi istorijos studijas.

Kaip skelbiama, vienas pagrindinių Lietuvos jūrų muziejaus veiklos tikslų yra kaupti, saugoti, tyrinėti ir populiarinti muziejines vertybes, pristatančias laivybos istoriją, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istoriją bei jūros gamtos įvairovę, ekologiją.

Lietuvos jūrų muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Iš Kultūros ministerijai pavaldžių nacionalinių ir valstybinių muziejų pernai didžiausios lankytojų gausos sulaukė būtent Lietuvos jūrų muziejus, kurį aplankė apie 661,5 tūkst. lankytojų. 

Klaipėdos kultūros magistras – išskirtinis Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigtas apdovanojimas, teikiamas už nuopelnus miesto kultūrai menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams.

Apdovanojimo regalijos – renesansinio auksinio su brangakmeniais žiedo, rasto Klaipėdos piliavietėje, tiksli replika bei magistro vardo suteikimą patvirtinantis dokumentas – Klaipėdoje teikiamos nuo 2003-ųjų metų. Šiuo iškiliu apdovanojimu jau pagerbti 40 iškiliausių Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjų.

Šie trys žmonės yra didžiausios Klaipėdos kultūros įžymybės.

Rinktis šįkart teko iš devynių pretendentų. Be jau paskelbtųjų miesto kultūrai nusipelniusių klaipėdiečių siūlyti menininkė, grupės „Žuvies akis“ vadovė Goda Giedraitytė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, poetas Alfonsas Navickas, daug metų veikiančios meno galerijos „Baroti“ vadovė Andželika Baroti, Klaipėdos universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Vasilijus Safronovas, prodiuseris, renginių organizatorius, pedagogas Algirdas Guzauskas.

Pretendentus vertino Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija, kurią paprastai sudaro miesto meras, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja bei Kultūros ir meno tarybos nariai.

„Balsavome tris kartus, nes buvo daug pretendentų. Labai džiaugiuosi, kad jau pirmą kartą balsuojant mano pasirinkimas sutapo su kultūros žmonių nuomone. Ir trečią kartą taip pat mano pasirinkimas buvo toks pat, kaip daugumos komisijos narių. Šie trys žmonės yra didžiausios Klaipėdos kultūros įžymybės“, – teigė komisijos pirmininkas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Muziejus ir bendrovė spalio 5-ąją pasirašė rangos sutartį. Muziejaus vadovė Olga Žalienė, vasarą nuogąstavusi, kad dėl pabrangusių medžiagų bei darbų rangovo už suplanuotą sumą rasti nepavyks, tikisi, jog projekto kaina nedidės. 

„Tilpome į rėmus, viskas buvo pagal mūsų lūkesčius, taip, kaip planuota. Bet būna, kad konkurso laimėtojų pasiūlymas padidėja tai vienur, tai kitur vykdant darbus. Tikimės, kad taip nebus“, – BNS sakė O. Žalienė.

Muziejus rekonstruoti pastatą planuoja savo lėšomis. Pasak direktorės, pagal sutartį „Indema“ rekonstrukciją turėtų baigti per dvejus metus.

Konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „Tilta“, „Pamario restauratorius“, „Nanska“, „Versina“ ir „RNDV Statyba“.

Numatoma, kad greta muziejaus administracijos pastato esantis nenaudojamas dviejų aukštų sandėlis bus paverstas modernia eksponatų, kurių sukaupta daugiau nei 25 tūkst., saugykla. Kolekcijoms, tarp kurių daugiausiai yra jūrų gamtos eksponatų – kriauklės, koralai, iškamšos, būtinos specialios laikymo sąlygos.

Šiuo metu muziejus eksponatai saugomi Valstybinio archyvo patalpose Klaipėdoje, tačiau, pasak O. Žalienės, tai sukelia nemažai keblumų ir net kelia grėsmę kai kurių kolekcijų išlikimui.

Žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti skirtas paminklas "Albatrosas" tapo simboliu, bylojančiu ne tik apie negrįžusius iš jūros jūrininkus. Tai simbolis ir tų, kurie rūpinasi, kad Lietuva skambėtų kaip jūrinė valstybė, kad plistų žinia apie jūrinę kultūrą.

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, iškilmės vyko Smiltynėje, netoli Lietuvos jūrų muziejaus, ant marių krantinės, šalia baltojo paukščio skulptūros.

Paprastai apdovanojimu įvertinami reikšmingiausi praėjusių kalendorinių metų darbai jūrinės kultūros srityje: jūriniai socialiniai projektai, jūriniai kultūriniai projektai, jūrinės grožinės, mokslinės literatūros leidiniai, marinistinės žurnalistikos darbai.

Teikėjų iniciatyva gali būti teikiami ir kiti su jūrine kultūra susiję siūlymai.

Šįkart ypatingos garbės nusipelnė Lietuvos jūrų muziejus ir jo vadovė Olga Žalienė už trimetės programos "Lietuva – jūrinė valstybė" parengimą ir šios programos pirmosios dalies "2021 metų – Lietuvos jūrinės valstybės 100-metis" įgyvendinimą.

Kitas šių metų nominantas – Rimtautas Rimšas už marinistinių novelių knygą "Jūra metaforų nesupranta". Autorius rašo marinistinio pobūdžio noveles, atspindinčias buriuotojų pasaulį bei šių žmonių pasaulėjautą.

Trečiasis šių metų nominantas, kaip ir kiti, atrinktas komisijos, – Petras Bekėža. Jis šios garbės nusipelnė už jūrinės kultūros ir jūrininkų profesijos puoselėjimą ir sklaidą.

"Ši nominacija muziejaus darbuotojams rodo, kad dirbame teisinga linkme – Lietuvos – jūrinės valstybės tapatybės kūrimo labui. Tai visos komandos triūso įvertinimas", – teigė O.Žalienė.

Iškilmių dalyviai galėjo pasimėgauti ir tai progai surengtomis pramogomis: stebėti eiseną nuo Smiltynės perkėlos iki Jūrų muziejaus, kurioje dalyvavo Klaipėdos džiazo orkestras, jūrinių organizacijų bei švietimo įstaigų atstovai.

Po apdovanojimo ceremonijos visi buvo pakviesti į Jūrų muziejų nemokamai aplankyti ekspozicijų, dalyvauti edukaciniame susitikime ir virtualių parodų peržiūroje su kuratorių komanda, paplaukioti keltu po marias.

Kelte dalyvius žuvimis vaišino Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos nariai.

Anot Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus mielai priėmė kvietimą, nes jau daugiau nei keturis dešimtmečius įstaigos veikla yra orientuota būtent į gamtosauginį švietimą ir gamtos apsaugą.

Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas paskelbė 2021 m. Biologinės įvairovės dienos šūkį: „Mes esame sprendimo dalis“. Šūkis buvo pasirinktas kaip pernykštės temos „Mūsų sprendimai yra gamtoje“ tęsinys, kaip priminimas, kad biologinės įvairovės išsaugojimas gali padėti spręsti darnaus vystymosi problemas.

O.Žalienė sako, kad „biologinė įvairovė yra pagrindas, ant kurio galime kurti geresnę ateitį: nuo gamtos sprendimų iki klimato, sveikatos problemų, maisto ir vandens saugumo bei tvarių pragyvenimo šaltinių“.

Muziejus šią dieną pažymės renginiu prie delfinariumo „Mes esame sprendimo dalis“. Čia, atviroje erdvėje veiks distopinis ekokubas, kurį muziejaus darbo metu galės nemokamai aplankyti kiekvienas žmogus. Kubas simbolizuos laiko kapsulę, į kurią užėjęs žmogus bus perkeltas į 2050-uosius metus – į distopinį pasaulį.

Pasak edukatorės Ingos Kurtkutės, tas pasaulis gali tapti neišvengiamai artėjančia realybe, jei mes šiandien nepakeisime savo įpročių.

„Ekokube lankytojas susitiks su mistiniais distopinio pasaulio gyvūnais, kurie šiandien mums atrodo keisti ir bauginantys, turės galimybę pergalvoti savo poelgius ir nuspręsti, kokiame pasaulyje nori gyventi, – pasakojo edukatorė. – Ar tokiame pasaulyje, ar sieks išsaugoti dabartinį, mūsų pasaulį, ateitiems kartoms.“

Kelionę kapsule laiku galima pavadinti ir kelione į save: lankytojas susitiks ir pats su savimi, su savo baimėmis ir realybe. Distopinio pasaulio pojūtį sustiprins Agnijos Šeiko šokio teatro sukurta virtuali instaliacija.

Apsilankęs distopiniame pasaulyje žmogus turės galimybę iš jo ištrūkęs priimti tam tikrus asmeniškus sprendimus, susijusius su tuo, ką daryti, kad neįvyktų tokie baisūs ir negrąžinami pokyčiai.

Gegužės 22-ąją Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautine biologinės įvairovės diena, tą dieną 1992 m. buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 m. Minint šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į blogėjančią biologinės įvairovės situacij

Kukliai, be gausesnės palaikymo auditorijos (juk karantinas!) KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko kabinete buvo pasirašyta partnerystės docento savanoriškos veiklos sutartis, apsikeista šiltais padėkos už bendrystę žodžiais bei dokumentais. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, nuo šiol ir KU partnerystės docentė, su šypsena dėkojo už įvertinimą ir neabejojo, jog ir ateityje Klaipėdos universiteto ir Lietuvos jūrų muziejaus bendradarbiavimo ryšys bus kūrybingas ir abiem pusėms reikšmingas bei naudingas.

Lietuvos jūrų muziejaus vadovės kandidatūrą KU partnerystės docento pareigybei suteikti pasiūlė Sveikatos mokslų fakulteto bendruomenė. Šį fakultetą su muziejumi sieja ypač glaudūs ryšiai. Drauge plėtojami Delfinų terapijos, Gyvūnų asistuojamosios terapijos projektai, muziejuje praktikas atlieka tiek vietos, tiek pagal ERASMUS mobilumo programas į Klaipėdą atvykstantys studentai, patirtis tiek universitete, tiek muziejuje kaupia mokslininkai bei dėstytojai. Bendradarbiavimo idėjų netrūksta ir ateičiai, jos susijusios su KU ir muziejaus veiklų plėtra Kopgalyje.

„Partnerystės docento pareigybė – viena iš KU ambasadorių rato gausinimo formų. Nuoširdžiai džiaugiamės turininga partneryste su Lietuvos jūrų muziejumi ir jo vadove. Mums šis ryšys labai svarbus ir tikiuosi, jog drauge įgyvendinsim dar daug bendrų sumanymų“, – sakė prof. dr. A. Razbadauskas.

Rektorius, įteikdamas partnerystės docentei sidabrinį KU ženklelį, linkėjo rasti laiko veiklai akademinėje bendruomenėje, pristatė naujas galimybes, atsivėrusias Klaipėdai įsiliejus į Europos universitetų tinklą.

Išplaukę ir negrįžę jūrininkai prisimenami kasmet, prasidedant didžiajam Jūros šventės šurmuliui. Tai – bene jautriausias šventės akcentas.

Šis Jūros šventės momentas jūrinei miesto bendruomenei yra labai svarbus.

Smiltynėje, prie paminklo "Albatrosas", dar kartą prisiminti išplaukusieji ir negrįžusieji iš jūros.

Šis paminklas tapo laisvės ir drąsos simboliu, primenantis dramatišką jūros ir žmogaus santykį.

XX–XXI a. yra nuskendę beveik 30 Lietuvos laivų, jūros bangos pasiglemžė apie 400 žmonių gyvybes.

Paminklas buvo statytas išplaukusiesiems ir negrįžusiesiems, bet dabar ceremonija transformuojasi, įgauna kitą prasmę, atsiranda galimybė parodyti ir tų žmonių, kurie iki šiol alsuoja jūra, nuopelnus.

"Labai svarbu prisiminti tuos, kurie niekada taip ir nesugrįžo iš jūros, tačiau svarbu pagerbti ir tuos, kurie sieja savo gyvenimą su jūra, kurie plaukioja, kurie dirba uoste, kurie užtikrina saugias mūsų keliones vandeniu. Taigi ši ceremonija dvejopa – prisiminti negrįžusiuosius ir pagerbti tuos, kurie pasišventė jūrai", – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė.

Šiemet būtent prie paminklo "Albatrosas" buvo įteikti Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei Lietuvos jūrininkų sąjungos ir asociacijos "Jūros veteranai" apdovanojimai bei pagerbimo ženklai.

Jūrininkai bus pagerbti ir šiandien. Mišios jūrininkų garbei bus aukojamos Klaipėdos stačiatikių parapijose ir Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Smiltynės kapinėse bus pagerbtas pirmasis Lietuvos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, o Skulptūrų parke – žuvusi laivo "Linkuva" įgula.

Na, o šiandien vidurdienį į Baltijos bangas bu nuleisti vainikai ir tylos minute pagerbti visi žuvusieji jūroje.

Ceremonijoje ketina dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip BNS antradienį informavo Kultūros ministerijos atstovė spaudai Jana Mikulevič, O. Žalienė vienintelė dalyvavo muziejaus vadovo konkurse. Ji naują kadenciją turėtų pradėti po tarnybų patikrinimo.

Muziejininkė, istorikė O. Žalienė įstaigai vadovauja nuo 2002-ųjų.

Muziejus įkurtas 1979-aisiais šiauriausiame Kuršių nerijos taške – Kopgalyje, atstačius XIX amžiaus gynybinę pajūrio tvirtovę – Nerijos fortą.

Muziejus kaupia, tiria, konservuoja, restauruoja ir eksponuoja su Lietuvos laivyba, jūros gamtos įvairovę susijusias vertybes.

Muziejaus vadovo kadencija – penkeri metai. Vadovauti tas pats asmuo muziejui negali ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.

 Per keturis mėnesius – 90 tūkst. lankytojų

 Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, gruodį, po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos atidarytą akvariumą, drąsiai galima vadinti ne rekonstruotu, o visiškai nauju, nes buvo pakeista visa jo ekspozicija ir įrengtas įspūdingas povandeninis tunelis, jau tapęs šių metų Lietuvos turizmo hitu. Net žiemos metu kiekvieną savaitgalį muziejuje ir delfinariume apsilankydavo apie 4 tūkstančių lankytojų. Per nepilnus keturis mėnesius nuo akvariumo atidarymo muziejuje ir delfinariume apsilankė apie 90 tūkst. lankytojų.

  Vilioja tunelis

Labiausiai vilioja – skaidrus povandeninis 25 m ilgio akrilo tunelis. Jame galima matyti ne tik plaukiojančius gyvuosius reliktus – dviejų metrų dydžio eršketus, bet ir atkurtą romantizuotą jūros dugno vaizdą su nuskendusiu laivu. Eršketams, prieš penkiolika metų atskraidintiems iš Volgos žiočių, draugiją šiandien palaiko vilkešeriai ir menkės. Muziejaus biologų nuomone, dar reiktų pratutinti didįjį baseiną, po kuriuo ir įrengtas tunelis, rajomis. Kol kas bandymai nebuvo labai sėkmingi: įleidus vieną rają, ją poros dienų sumedžiojo eršketas.

Pasak Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus, rekonstruotas akvariumas didžiuojasi žuvų įvairove.

– Dažiausiai akvariumuose rodomos vienos ekosistemos žuvys, o pas mus dvidešimt keturiuose akvariumuose, didžiausias iš kurių yra 50 t talpos, pristatomos keturios ekosistemos: gėlavandenė, Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir tropinių jūrų, – pasakojo akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

Akvariumų įvairovė

Akvariumuose ketinama apgyvendinti iki 100 šiltųjų vandenų ir 60 gėlavandenių žuvų ir bestuburių rūšių. Tai bent tris kartus daugiau negu, kad buvo anksčiau. Nors akvariumų skaičius liko toks pat, kaip iki rekonstrukcijos, bet jų tūriai padidėjo keliasdešimt kartų: pvz. 6 t vandens talpinantį akvariumą pakeitė 50 t akvariumas, modifikuotos ir formos, atsirado net galimybė matyti padidintą gyvūnų vaizdą ar net pačiam stebėti akvariumo gyvenimą iš ... vidaus. Tai itin mėgsta mažieji lankytojai: po vienu iš akvariumu yra speciali niša, per kurią gali įkišti galvą į sferinį išgaubimą ir pažiūrėti žuvytėms į akis.

 Sukurta ir dar viena, itin aktuali erdvė, kurios anksčiau nebuvo – Baltijos jūros buveines pristatanti ekspozija „Baltijos jūra – mūsų namai“, kurioje lankytojas susipažįsta su  artimiausios mums jūros formavimosi istoriją, čia žiemojančiais paukščiais, biologine įvairove, kurią lemia skirtingos buveinės.

 Naujoje parodų erdvėje eksponuojama konceptuali edukacine-menine garso instaliacija „Vandens gyvenimo linija“. Pasak autorių, tai nebylus pasikalbėjimas po vandeniu ir virš vandens, padedantis ne tik įsivaizduoti, o ir patiems išgirsti tai, ką girdi gyvenantys vandenyje.

  Istorija tyrinėjama pramogaujant

 Lankytojus intriguoja ir dvi naujos, tik praeitą vasarą atidarytos istorinės ekspozicijos. Naujovės pasitinka vos įkėlus koją: sargybinės patalpoje (anksčiau buvo suvenyrų parduotuvė) įrengta ekspozicija  „Nerijos forto istorija“, pasakojanti šio gynybinio objekto istoriją. Forto istorija siekia XIX a. antrąją pusę. Tuomet Kopgalyje – šiauriausiame Kuršių nerijos taške – pastatyta  gynybinė pajūrio tvirtovė, kuri per Antrąjį pasaulinį kartą buvo beveik sugriauta. 1979 m. Nerijos fortas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejui. Per tą laiką jis išaugo į vieną populiariausių turistinių objektų Baltijos pajūryje.

Vienoje iš restauruotų erdvių atidaryta itin intriguojanti ir itin lankytojų pamėgta  ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, ji rengta atsiremiant į mintį, jog jūros neužvaldysi, todėl būtina, pažįstant ją, išmokti sugyventi su ja. Pagrindine ekspozicijos ašimi tapo vienas įspūdingiausių ir didžiausių muziejaus eksponatų –  praeito mažiaus pradžios vežimas nuleisti valtims iš Melnragės laivų gelbėjimo stoties. Šis vežimas buvo traukiamas arkliais, mediniai jo ratai kaustyti geležimi, kad neklimptų į smėlį. Ekspozicijos lankytojai, patekę į paslaptingą, o kartkartėm – net bauginančią atmosferą, kurią sustiprina ir besileidžiantis žemyn, tunelį primenantis skliautuotas poternos koridorius, paslaptingi garsai ir vaizdo projekcijose atgijusiosios anapusinės būtybės, patys išgyvens sudužėlių jūroje būseną ir pabandys išsigelbėti.

Muziejininkei, istorikei, aktyviai jūrinių tradicijų kūrimo ir jūrinio paveldo puoselėtojai O.Žalienei Prezidentė įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių.

Šis garbingas apdovanojimas taip pat įteiktas istorikui Arvydui Anušauskui, dailininkui ir aktyviam Vilniaus geto atminties puoselėtojui Samueliui Bakui, dirigentei ir Birmingamo simfoninio orkestro muzikos direktorei Mirgai Gražinytei, kompozitoriui Teisučiui Makačinui, ilgamečiam lazerinių technologijų kūrėjui Algirdui Juozapavičiui, pažangių idėjų rėmėjui ir skleidėjui Vladui Lašui, karo istorikui Valdui Rakučiui, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorei Dianai Vilytei, „Western Union“ padalinio Lietuvoje vadovui ir Lietuvos, kaip patrauklios valstybės užsienio investicijoms, pozicijų pasaulyje stiprintojui Šarūnui Šuipiui.

„Mūsų šalis skaičiuoja tūkstančius metų savo istorijos, tačiau būtent šiandieninė Lietuva yra girdima, matoma, gerbiama ir kaip niekada turi daug draugų. Ir tai įrodė savo darbais mūsų partneriai ir draugai, kai iškilo grėsmė išorėje, kad mes esame ne vieni. Didžiuojuosi, kad Lietuva būtent tokia, kad Lietuva gali pasitikėti savo ateitimi, savo žmonėmis, nes jūs ir esate visa Lietuva“, – per apdovanojimų iškilmes kalbėjo Prezidentė D.Grybauskaitė.