„Europa susiduria su narkotikų problema ir ji darosi vis didesnė“, – Baltijos Antverpeno mieste pristatydamas iniciatyvą kalbėjo ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni.

„Norėdami pažaboti į ES vis didesniais kiekais plūstančio kokaino ir kitų neteisėtų medžiagų kontrabandą, turime užtikrinti glaudesnį ir veiksmingesni muitinės, teisėsaugos institucijų ir uostų administracijų bendradarbiavimą“, – pasakė P. Gentiloni.

ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson sakė, jog „absoliuti dauguma“ į šalių bloką patenkančių neteisėtų narkotikų yra gabenama jūrų keliais.

„Organizuotos nusikaltėlių grupuotės puikiai sugeba pagal aplinkybes pervežti juos iš vieno uosto į kitą. Norėdami įveikti šį tinklą, turime patys sukurti savo tinklą“, – paaiškino Y. Johansson.

Europa susiduria su narkotikų problema ir ji darosi vis didesnė.

ES teigimu, naujasis aljansas suteiks muitinėms galimybę uostuose atlikinėti tikslingesnes patikras. Padedant Europos policijos agentūrai (Europolui) ir Europos visuomeninei prokuratūrai, ateityje nusikaltėlių gaujos bus aktyviau patraukiamos atsakomybėn.

Be to, uostų aljansu siekiama sukurti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę kovojant su narkotikų kontrabanda, nustatant galimas silpnąsias vietas bei ieškant praktiškų sprendimų, kaip užtikrinti didesnį uostų saugumą.

Įgyvendinant naująją iniciatyvą dalyvaus Europos Komisija, Europos Sąjungos šalys, uostų administracijos ir tokios agentūros, kaip Europolas bei muitinė.

Didieji Europos uostai, tokie, kaip Antverpenas, Roterdamas ir Hamburgas vaidina itin svarbų vaidmenį narkotikų kontrabandos kelyje į Europą.

Europos Komisijos duomenimis, 2023 m. vien Belgijos valdžios pareigūnai Antverpeno uoste sulaikė rekordinį 121 tonų kokaino kiekį – 10 proc. daugiau nei prieš metus.

Vilniaus pareigūnai demaskavo prostitucijos tinklą, kuris neapsiribojo vien Lietuva, seksualinio pobūdžio paslaugos buvo teikiamos ir užsienyje.

Sostinės kriminalistai, tikrindami turimą informaciją, sulaikė šešis asmenis, įtariamus turto prievartavimu, pelnymusi iš kito asmens prostitucijos.

Sulaikytieji, kurių amžius – nuo dvidešimt aštuonerių iki trisdešimt šešerių metų, organizavo ir vadovavo prostitucijai – patys vežėsi moteris, kurių dauguma užsienietės, seksualinio pobūdžio paslaugoms teikti, ir šias paslaugas gana atvirai reklamavo įvairiuose interneto portaluose.

Kratų metu rasta ir narkotinių medžiagų, dvi užsienio pilietės, gimusios 1997 m. ir 2003 m., uždarytos į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Atliktos kratos įtariamųjų gyvenamosiose patalpose ir jų automobiliuose taip pat davė rezultatų – apie 30 tūkst. eurų rasta slėptuvėse – ventiliacijos angoje, kavos virimo aparate. Paimti ir kiti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai bei dokumentai.

Už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų, už turto prievartavimą – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Panevėžio apygardos teismas, penktadienį informavo prokuratūra.

Ilgai nuo teisėsaugos besislapsčiusį 54 metų vyrą jis pripažino kaltu už tai, kad šis, veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, naudojosi suklastotu dokumentu bei neteisėtai laikė psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti.

Teismas nustatė, kad 2010 metais E. Mitkus su dar dviem organizuotos grupės nariais sutarė jo burlaiviu neteisėtai iš Pietų Amerikos į Ispaniją atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, turėdami tikslą jį parduoti ar kitaip platinti.

Narkotikai buvo paslėpti jachtos gėlo vandens cisternoje.

Tų pačių metų birželio mėnesį du gaujos nariai jachta iš Karibų jūroje esančios Sent Lusijos salos atplaukė į sutartą vietą atviruose vandenyse, kur motorine valtimi priplaukęs lietuvis į burlaivį atgabeno ir perkrovė 385 kg miltelių, kuriuose buvo ne mažiau kaip 306 kg kokaino.

Narkotikai buvo paslėpti jachtos gėlo vandens cisternoje. Šiuo laivu plaukusius ir neteisėtai kokainą gabenusius E. Mitkaus bendrininkus tarptautiniuose vandenyse sulaikė Prancūzijos muitinės pakrančių apsaugos pareigūnai.

Šie asmenys už tai nuteisti 2012 metais Prancūzijoje. Lietuvis tuomet nuo teisėsaugos pasislėpė.

Teisėsaugai jo pavardė vėl iškilo 2014 metais, kai Ispanijos policija vienoje šios šalies provincijoje patikrino pramoniniame sandėlyje stovėjusį mikroautobusą. Tarp dėžių su vaisiais bei daržovėmis pareigūnai aptiko labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – beveik 760 kg kanapių dervos. Paaiškėjo, kad šios narkotinės medžiagos įgijimą bei gabenimą iš Ispanijos į Rusiją organizavo E. Mitkus kartu su kitais organizuotos grupės nariais.

Užsiimdami neteisėta veikla, grupės nariai buvo pasidaliję vaidmenimis, naudojosi konspiracinėmis ryšio priemonėmis.

Bylos duomenimis, E. Mitkus organizavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiksmus, skyrė pinigų kanapių dervai neteisėtai įgyti ir gabenti, rūpinosi grupės narių gyvenimu Ispanijoje.

Šeši organizuotos grupės nariai 2015 metais už šį nusikaltimą buvo nuteisti Ispanijos Karalystėje.

Ilgai nuo teisėsaugos slapstęsis E. Mitkus sulaikytas 2021 metų sausio mėnesį vienoje Lietuvos sanatorijoje. Atlikdami kratą jo kambaryje, pareigūnai rado du švirkštus su psichotropine medžiaga. Jo namuose Panevėžyje pareigūnai aptiko suklastotą Venesuelos piliečio asmens tapatybės kortelę bei kitus dokumentus.

Teismas konstatavo, jog E. Mitkus, veikdamas organizuotoje grupėje, padarė tyčinius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismo nuomone, 13 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

„Lietuvoje veikę asmenys, panašu, kad sukčiavo įvairiose tiek Europos Sąjungos šalyse – Slovakijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, tiek, kas šiai situacijai sukelia tam tikro pikantiškumo, – Indijoje“,  – žurnalistams antradienį sakė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.

„Nukentėjusiųjų tikrai bus ne du, ne dešimt, vienas iš pagrindinių šio ikiteisminio tyrimo pradinio etapo darbų būtų tinkamai identifikuoti nukentėjusiuosius. Šiuo metu mes kalbame ne mažiau nei porą dešimčių nukentėjusiųjų iš užsienio šalių“, – pridūrė jis.

Policija antradienį pranešė apie Vilniuje sulaikytus 28, o Latvijoje 80 didelės vertės svetimo turto įgijimu apgaule, veikiant organizuotoje grupėje, įtariamų asmenų.

Siūlė investuoti į įvairius verslus

Anot teisėsaugos, šie asmenys veikė siūlydami investuoti pinigus į kriptovaliutas, dujas, naftą.

„2019 metais Vilniuje pradėjo veikti du skambučių centrai, kuriuose dirbantys asmenys skambindavo ir kalbindavo asmenis iš įvairių ES šalių – Jungtinės Karalystės, Indijos – investuoti į įvairius tariamai vykstančius pelningus verslus“, – kalbėjo prokuroras.

Jo teigimu, iš tikrųjų šios investicijos nevyko.

„Toki būdu būdavo išviliojamos gan didelės lėšos ir asmenys patirdavo žymių materialinių nuostolių“, – teigė J. Laucius.

Pasak jo, kartu su Latvijos pareigūnais buvo atlikta 160 kratų, kurių metu paimti kompiuteriai, mobilieji telefonai, serveriai.

Įtariama, jog žala nukentėjusiesiems siekia pusę milijono eurų, tačiau yra duomenų, kad ji gali stipriai išaugti.

„Buvo paimta apie 170 kompiuterių, pavyko paimti serverius su visais būtinais tinkamam veikų kvalifikavimui duomenimis. (...) Kalbama daugiau nei apie pusės milijono sumą, kuri yra padaryta žala nukentėjusiesiems, tačiau ikiteisminiame tyrime yra duomenų, kurių pagrindu įtarimai gali keistis, kalbame apie tai, kad šitų skambučių centrų mėnesio apyvarta tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje galėjo būti ne mažiau kaip 3 mln. eurų“, – kalbėjo prokuroras.

Įtariamieji – jauno amžiaus

Pasak J. Lauciaus, dalis įtariamųjų yra teisėtai Lietuvoje gyvenantys Indijos piliečiai, tačiau „ženkli dalis“ ir Lietuvos piliečių.

Dalis jų yra studentai.

„Jie yra jaunesni negu aš. Dalis iš jų yra studentai. Kalbame apie 30-35 metų amžiaus asmenis“, – pasakojo J. Laucius.

Anot jo, sukčiavimai buvo vykdomi ne lietuvių kalba.

„Sukčiavimai buvo vykdomi anglų, lenkų, hindi kalbomis. Būtent tam buvo samdomi šiomis kalbomis kalbantys asmenys“, – teigė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras.

Pasak jo, dalis įtariamųjų šiuo metu yra suimti nuo 15 parų iki trijų mėnesių.

Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „El Periódico“.

Leidinio žiniomis, daugeliui šių rusų Ispanijos teismuose kaltinimai dar nepateikti. Be to, prokuratūra nustatė apie 10 juridinių asmenų, kurie gali būti susiję su spėjamais nusikaltimais.

Pasak „El Periódico“, Ispanijos pareigūnų sudarytame sąraše yra verslininkai Michailas Fridmanas ir Ilja Traberis, nusikalstamo pasaulio autoritetas Zacharijus Kalašovas, kiti asmenys. Tarp įtariamų juridinių asmenų – bendrovės „LetterOne Holdings“, „Alfa Group“ ir kitos kompanijos.

Kaip praneša naujienų agentūra „Europa Press“, informaciją apie Rusijos piliečius, kurie vienaip ar kitaip gali būti susijęs su neteisėta veikla Ispanijoje, prokuratūra renka nuo kovo pradžios.

Per reidus, kurių veiksmus koordinavo Didžioji Britanija, Portugalija ir Ispanija, identifikuotos 249 potencialios aukos, iš kurių 61 asmuo – nepilnametis, pranešime teigė Europos policijos biuras.

Per operacijas, vykdytas pirmoje spalio pusėje, buvo taikomasi į organizuoto nusikalstamumo grupes, vykdančias tarpvalstybinę prekybą vaikais seksualiniam ar darbiniam išnaudojimui bei elgetavimui.

Vaikai taip pat buvo verčiami nusikalsti, pavyzdžiui, užsiimti narkotikų ar kitų neteisėtų prekių kontrabanda.

Europos Sąjungoje (ES) prekyba vaikais neretai vyksta su artimųjų pagalba, teigė Europolas.

„Šios nusikalstamos organizacijos, kurios sujungtos per didelius klanų tinklus, veikia keliose šalyse ir vaikus perkelia rotacijos principu“, – sakė Europolas.

Anot Europolo, aukos dažnai yra nepilnamečiai pabėgėliai iš ES nepriklausančių šalių.

Operacijose dalyvavo policijos pareigūnų iš 12 skirtingų šalių.

Helsinkio rajono teismas pateikė kaltinimus dviem estams dėl įtariamo 130–140 mln. eurų, gautų iš nusikalstamos veikos, išplovimo.

Remiantis Estijos policijos pareigūnais, šie pinigai buvo gauti iš Rusijos organizuotų nusikaltėlių veiklos. Tačiau rusų tinklo nariams kaltinimai Suomijoje nepareikšti.

Pasak Nacionalinio tyrimų biuro tyrėjo Jarmo Koistineno, tai veikiausiai yra didžiausio masto pinigų plovimas, išaiškintas Suomijoje.

Per keturis mėnesius per suomių bendroves buvo išplauta 130 mln. eurų. Nors, kai kalbama apie pinigų plovimą, kuris, kaip įtariama, susijęs su Rusija, dažnai kalbama apie milijonus eurų, tokio dydžio sumos yra retos, sakė J. Koistinenas.

Tiriant šią bylą policijos pareigūnai taip pat konfiskavo daugiau nei 9 mln. eurų.

Iš viso šios bylos tyrimas užtruko penkerius metus. Jis buvo atliekamas padedant kelių skirtingų šalių pareigūnams.

Žemyne smarkiai išaugo mafijos grupuočių vykdomų nusikaltimų ir smurto, antradienį Hagoje tarptautinėje konferencijoje pareiškė Europos policijos agentūros atstovas Jaris Liukku. Lyderiaujančios, anot jo, yra Italijos mafijos gaujos.

Jos veikia užsienyje, yra sunkiai susekamos ir labai efektyviai organizuotos. Tačiau esą stiprėja ir grupuotės, pavyzdžiui, iš Albanijos ar Rytų Europos. Tyrėjų spėjimu, Europoje veikia daugiau kaip 5 000 į mafijas panašių grupuočių, kurioms priklauso nusikaltėliai iš 100 šalių. Jos aktyviai veikia narkotikų prekybos srityje, o taip pat uždirba iš žmonių kontrabandos, plėšimų, prekybos žmonėmis ir ginklais. Milijardiniai pelnai, anot ekspertų, išplaunami į legalias įmones. Taip organizuotas nusikalstamumas įsiskverbia į ekonomiką.

Tyrėjai ypač pavojinga vadina Kalabrijos „Ndranghetą“. Ji savo veiklos teritoriją plečia vis labiau į Rytų Europą, sakė Italijos kovos su mafija dalinio vadovas Giuseppė Governalė. Per korupciją ir smurtą grupuotė esą giliai įsiskverbia į visuomenę ir tampa vis didesnė bei įtakingesnė.

ES šalių tyrėjai šiuo metu Hagoje, kur įsikūrusi Europolo būstinė, tariasi dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijų. Dėl migracijos krizės ir teroro pavojaus gaujos nuėjo į antrą planą, kritikavo Europolas. Kad būtų galima su jomis efektyviau kovoti, Europos tyrėjai esą turi glaudžiau bendradarbiauti ir dėmesį sutelkti į gaujų vadeivas bei jų struktūras.

Europolas trečiadienį nurodė, kad per šiuos reidus taip pat buvo sučiupti 745 migrantai ir nustatytos 529 prekybos žmonėmis aukos.

Teisėsaugos pareigūnai 52 šalyse, padedant kitoms organizacijoms, tokioms kaip Interpolas ir ES sienų apsaugos agentūra „Frontex“, surengė virtinę reidų ir tyrimų.

Europolo direktorius Robas Wainwrightas (Robas Veinraitas) išreiškė padėką dalyvavusiems šioje operacijoje pareigūnams. Jo pranešime sakoma, kad „šalių ir organizacijų visame pasaulyje vieningas darbas yra šiuolaikinis atsakas į sienų nepaisantį didelio masto organizuotą nusikalstamumą“

Be kita ko, per šiuos reidus Graikijos policija nustatė fiktyvią kelionių agentūrą, padėdavusią organizuoti neteisėtų migrantų gabenimą ir prekybą žmonėmis.

Kovojant su organizuotu nusikalstamumu siūlomas naujas įstatymas, kuris leistų be baudžiamojo proceso konfiskuoti didesnės kaip 15 tūkst. eurų vertės turtą iš su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų, jei jie negalėtų pagrįsti to turto įsigijimo.

Turto konfiskavimas būtų taikomas teismo sprendimu, ir ši įstatymo nuostata būtų taikoma ne visiems piliečiams, o asmenims, esantiems teisėsaugos institucijų patvirtintame slaptame nusikalstamų grupuočių narių sąraše, projektą pirmadienį Seime pristatė jį rengusiai darbo grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas ir policijos vadovai.

„Mūsų įstatyme atsiranda naujovė – nusikalstamu būdu įgyto turto, kuris įgyjamas pinigų plovimu ar kitokiom nusikalstamom veikom, konfiskavimas. Tai ne Lietuvos išradimas, tokias priemones, civilinį konfiskacijos institutą, taiko Airija, Italija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, Slovakija, kai turtas yra konfiskuojamas pagal atskirą, nuo baudžiamojo proceso nepriklausomą procedūrą. Čia nereikės pradėti ikiteisminio tyrimo, tai bus galima padaryti dar iki teisminio nagrinėjimo arba apskritai be jo. Tai nebus kažkokia policinė funkcija, tai bus teismo priimtas sprendimas“, – sakė A.Paulauskas.

Dar viena siūloma naujovė – atleidimas nuo baudžiamojo persekiojimo su teisėsauga bendradarbiaujantiems asmenims.

„Asmenys, kurie reikšmingai bendradarbiaus su teisėsauga ir padės atskleisti kitus nusikaltimus, galės būti atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo. Ne nuo baudžiamosios atsakomybės, o nuo baudžiamojo persekiojimo, t.y. labai ankstyvoje stadijoje. Manome, kad šis įstatymas padės ieškoti veiksmingų, rezultatyvių ir, kas svarbiausia, principingų kovos su organizuotu nusikalstamumu būdų ir priemonių“, – kalbėjo NSGK vadovas.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris pabrėžė, jog piliečiams nereikėtų nerimauti, kad iš jų bet kada gali būti pareikalauta įrodinėti turimo turto legalumą, nes įstatymo nuostatos būtų taikomos tik slaptame teisėsaugos sudarytame sąraše esantiems asmenims. Klausiamas, kiek tokiame sąraše galėtų būti asmenų, E.Šileris sakė, kad įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos apie šimtui asmenų per metus.

„Asmenys, siejami su organizuotu nusikalstamumu ir turintys daugiau negu 15 tūkst. erų turto, privalėtų įrodyti valstybei, kad jie jį turi teisėtai (įgytą turtą), ir jei iš esmės jie nesugeba aiškiai įrodyti, valstybė tai konfiskuoja, t.y. valstybė neturėtų įrodinėti, kad tas asmuo turi turtą neteisėtai, bet asmuo turėtų įrodyti. Norėčiau pabrėžti, tai nebūtų taikoma visiems piliečiams, iš esmės sistema sudėliota taip, kad policija kartu su Generaline prokuratūra patvirtintų tam tikrų grupuočių sąrašą, kuris įslaptintas, ir tik tos grupuotės, kurios kelia Lietuvai didžiausią pavojų, turėtų tai daryti , t.y. iš esės pakankamai siauras skaičius žmonių“, – sakė E.Šileris.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas spaudos konferencijoje tvirtino, jog dabartinis kovai su organizuotu nusikalstamumu skirtas įstatymas – pasenęs.

„Dabartinis įstatymas galioja daugiau kaip 20 metų, ir jis yra moraliai pasenęs, kadagi organizuotas nusikalstamumas transformuojasi, organizuotos grupuotės bendradarbiauja tarptautiniu mastu, visiškai neliko sienų“, – sakė generalinis komisaras.

„Anksčiau nusikalstamos grupuotės dažniausiai vykdė smurtines nusikalstamas veikas, dabar matome, kad nusikaltimai tampa daug intelektualesni, iš esmės ekonominiai ir panašiai. Lietuvoje vyrauja nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais ir turtiniais nusikaltimais, kad įsivaizduotumėm, koks pelnas gaunamas, galiu iliustruoti viena paskutinių bylų, kai sulaikėme daugiau negu pusę tonos narkotikų, jų vertė buvo per 40 mln. eurų“, – pasakojo komisaras.

Taikyti naujus mechanizmus, kurie leistų paimti nelegaliai įgytą turtą civilinėmis priemonėmis, neįrodžius kaltės dėl nusikaltimo baudžiamojoje byloje, teisininkai pasiūlė paaiškėjus, kad neteisėtai įgyto turto konfiskavimo bylos stringa teismuose.

Vilniaus universiteto ir Lietuvos teisės instituto mokslininkai tokius siūlymus išsakė 2014 metais pristatytoje studijoje „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai”.

Tuomet teisininkai pateikė duomenis, kad 2010-aisiais Lietuvos Baudžiamąjame kodekse prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva įteisinus išplėstinio turto konfiskavimo galimybes ir numačius atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, teismus pasiekė tik keliolika bylų, pusė jų baigėsi išteisinimu, kitos apskųstos.