Tikina, kad neuždarys

Priėmus tam tikrus teisės aktus, SAM suplanuota, Seimo valdančiųjų daugumos patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigų reforma žengė į įgyvendinimo etapą. Pradėjo veikti bendra nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprintų visuomenės sveikatos institucijų tinklas ir kompetencijų centrai, pradėti steigti savivaldybių sveikatos centrai, o iki 2025 m. planuojama suformuoti, kaip skelbia SAM, tolygiai geografiškai prieinamą ir kokybiškas paslaugas teikiantį ligoninių tinklą.

„Viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos sutelkiamos penkiose didžiosiose ligoninėse, o rajonų ligoninės bus uždaromos. Norėtume nuraminti gyventojus, kad tokie nuogąstavimai neturi pagrindo, jokios ligoninės nebus uždaromos. Sudėtingiausios procedūros, reikalaujančios brangios ir inovatyvios įrangos, aukščiausio lygio specialistų kartu su visų lygių pagalba, bus telkiamos tretinio lygio ir regioniniuose kompetencijų centruose, kuriuose veikia universiteto ir respublikinės ligoninės, – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir penkiuose regionuose. Antrinio lygio ligoninės, teikiančios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, veiks Lietuvos regionuose ir dešimtyje apskričių – taip bus tolygiai prieinamos visiems šalies gyventojams“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Pasak jos, rajonų ligoninėse mažėjant gyventojų skaičiui ir stacionarinių paslaugų poreikiui, neužimamos, bet išlaikymo reikalaujančios stacionarinės lovos bus palaipsniui transformuojamos į kokybiškas ir veiksmingas dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas, kurias teikiant mažėja komplikacijų, hospitalinių infekcijų rizika ir sudaromos galimybės pacientui greičiau pasveikti, kartu sparčiai plečiant ambulatorinių paslaugų prieinamumą ir užtikrinant būtinas stacionarines paslaugas.

„Jokios ligoninės nebus uždaromos“, – teigia D. Jankauskienė.

Orinta Leiputė / Asmeninio archyvo nuotr.

Stiprina dienos stacionarą

Nesudėtingoms sveikatos būklėms gydyti skirtų dienos stacionaro paslaugų skaičių iki 2030 m. SAM ketina padidinti iki 50 proc., dienos chirurgijos paslaugų apimtį – iki 30 proc., palyginti su 2019 m. duomenimis. SAM teigimu, tam tikri pokyčiai juntami jau dabar. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, palyginus 2019 ir 2023 m. pirmų pusmečių šių paslaugų duomenis, dienos stacionaro paslaugų suteikta 13 proc. daugiau, dienos chirurgijos – 11 proc. daugiau.

„Saugias, kokybiškas ir prieinamas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams užtikrins tolygiai išdėstytas stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas. Geografiškai jis organizuojamas taip, kad skubiosios medicinos pagalbos, intensyviosios terapijos ir intensyviosios priežiūros, chirurgijos ir terapijos paslaugos pacientams būtų pasiekiamos per 60 minučių. Tinklo įstaigoms taip pat keliami reikalavimai teikti daugiau nei vieno profilio paslaugas, užtikrinti Vyriausybės nutarimu nustatytus kokybės reikalavimus ir teikti skubiąją medicinos pagalbą visą parą“, – teigiama SAM pranešime.

Stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklą ketinama suformuoti iki 2025 m.

„Daugelį sveikatos problemų, kurias Lietuvoje įpratome spręsti guldydami pacientus į ligonines, galima išspręsti ambulatorinėmis sąlygomis. Tai rodo išvengiamų hospitalizacijų skaičius, kuris 2019 m. Lietuvoje siekė 31,4 atvejo 1 tūkst. gyventojų ir yra vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Todėl vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų reformos prioritetų yra stiprinti ambulatorinę grandį, šeimos gydytojo komandą, plečiant asmens sveikatos paslaugų į namus spektrą, kuriant savivaldybių sveikatos centrus ir plečiant ambulatorines konsultacijas gyventojams“, – teigia SAM.

Pranešama, kad būtiniausias pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas turėtų teikti steigiami savivaldybės sveikatos centrai, sujungsiantys į vieną tinklą tokias paslaugas teikiančias valstybines ir privačias įstaigas.

„Paslaugų prieinamumui užtikrinti diegiama pacientų pavėžėjimo paslauga, kuri bus prieinama pacientams, kurie dėl socialinių arba ekonominių priežasčių negali naudotis asmeniniu arba viešuoju transportu“, – teigiama SAM pranešime.

Bandomasis pavėžėjimo projektas šiuo metu vykdomas 20-yje šalies savivaldybių, o nuo 2024 m. liepos šios paslaugos taps prieinamos visoje Lietuvoje.

Įžūliai meluojant, kad paslaugos artinamos prie žmonių, iš tikrųjų gydymo įstaigos, pagalba ir gydytojai vis labiau tolsta ir tampa sunkiai pasiekiama didelei daliai rajonų gyventojų.

Stabdo paslaugų teikimą

SAM inicijuota sveikatos reforma sulaukia daug kritikos tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų, tiek iš politikų.

Praėjusią savaitę surengtas Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) neeilinis posėdis, kuriame aptarta valdančiųjų vykdoma sveikatos reforma. Šį posėdį prašiusi surengti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė ragino Seimo daugumą atsimerkti, įsiklausyti į gydytojų ir pacientų balsus ir skubiai daryti išvadas. Pasak jos, socialdemokratai ir toliau reikalaus stabdyti pražūtingą Arūno Dulkio reformą.

„Šią krizę lėmė ne tik prasta centrinės valdžios komunikacija su medikais ir savivaldybėmis, bet ir dabartinės valdančiosios daugumos užsispyrimas visas sveikatos paslaugas sukoncentruoti penkių didmiesčių ir stambesnių rajonų ligoninėse. Įžūliai meluojant, kad paslaugos artinamos prie žmonių, iš tikrųjų gydymo įstaigos, pagalba ir gydytojai vis labiau tolsta ir tampa sunkiai pasiekiama didelei daliai rajonų gyventojų. Daugumoje savivaldybių stabdomas akušerijos, vaikų ligų gydymo ir chirurgijos paslaugų teikimas“, – vardija parlamentarė.

„Nors deklaruojama, kad pradėtos teikti pavėžėjimo paslaugos pacientams, kurie neturi galimybės nuvykti į gydymo įstaigą, didelė dalis žmonių šios paslaugos negaus. Pašlijus sveikatai, toli keliauti turės senyvi žmonės, mamos su vaikais, neįgalieji ir kiti. Jokio pavėžėjimo jie negaus“, – įspėja O. Leiputė.

Be to, ji pabrėžė, kad slaugytojų itin trūksta, tačiau, remiantis SAM sprendimais, jų krūvis tik didės.

Svarbu karo atveju

Socialdemokratai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ragindami stabdyti sveikatos priežiūros tinklo reformą ir pradėti išsamų ir viešą jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą.

„Matome, kad A. Dulkio tęsiamų bejausmių optimizacijų tikslas – tiesiog taupyti gyventojų sveikatos sąskaita. Taip Lietuvoje didinama milžiniška žmonių galimybių nelygybė. Regionai patiria didžiulį spaudimą naikinti arba mažinti ligonines, jų skyrius. Situacija blogėja: paslaugos nuo žmonių tolsta. Gyventojai, žinodami apie dideles eiles (ar atstumus, jei reikia vykti į miestą) norint patekti pas medikus, į juos nė nesikreipia net ir sunkiai sirgdami. Tai yra tragedija – valstybė pamiršta pažeidžiamiausių žmonių interesus“, – kalbėjo LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Be to, socialdemokratai teigia, kad gydymo įstaigų naikinimas, mažinimas ir perkėlimas prieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Kreipimesi jie ragina atsižvelgti į tai, kad tiek ES, tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia būtinybę nepalikti be pagalbos nė vieno žmogaus.

„Potencialaus karinio konflikto atveju būtų neišvengiama dalinė sveikatos paslaugų teikimo decentralizacija, todėl būtina pripažinti didelę mažų ligoninių svarbą ir stiprinti jų vaidmenį“, – pabrėžiama socialdemokratų kreipimesi.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) ketvirtadienį vertins, ar nutarimo projektas dėl laikinosios komisijos sudarymo neprieštarauja Konstitucijai. Jei TTK pripažins projektą prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, jis galės būti teikiamas tik už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.

„Visi suprantame, kad opozicija 71 balso neturi ir dėl to valdantieji, grubiai manipuliuodami procedūromis, pažeisdami Seimo statutą bando Seimą įvelti į papildomą balsavimą, reikalaujantį didesnės balsų daugumos“, – opozicijos atstovų trečiadienį paskelbtame pranešime cituojamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas.

Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste.

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, tokia situacija rodo, kad valdantieji galimai siekia užgniaužti klausimų kėlimą, nes turėjo stiprų politinį interesą slapta įspėti partietį K. Bartoševičių, kad sušvelnintų smūgį partijos reputacijai.

„Vidinėje Seimo sistemoje matome, kad projektas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo net nėra pažymėtas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste“, – sako O. Leiputė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje sakoma, kad iš projekto formuluočių „kyla abejonės, ar šiuo konkrečiu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija, įgaliota atlikti tokios apimties tyrimą, neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“.

Teisininkai cituoja Baudžiamąjį kodeksą, kad už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė ir gavus tokių duomenų konkretūs ikiteisminio tyrimo subjektai inicijuoja ikiteisminį tyrimą.

Teisininkai cituoja Konstitucinio Teismo nutarimus, kad „Seimas neturi įgaliojimų sudaryti (...) tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus“.

Teisininkai sako, kad, jų vertinimu, neatsižvelgiama į Konstitucijos nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ir negali būti tokio teisino reguliavimo, pagal kurį būtų galima sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri galėtų veikti kaip vienas iš ikiteisminio tyrimo subjektų. „Šiame kontekste svarstytina, ar analizuojamos nuostatos dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“, – sakoma išvadoje.

Seimas ketvirtadienį opozicijos iniciatyva renkasi į neeilinę sesiją, per kurią numatyta spręsti dėl iniciatyvos sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.

Parlamentiniu tyrimu siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės.

Komisija turėtų išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.

47 mažumai priklausančių parlamentarų sušauktos sesijos metu iš pradžių bus išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus.

Jų prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtina, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė patvirtino tą penktadienį apie 14 val. paskambinusi K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.

O. Leiputės pavaduotojais tapo Eugenijus Sabutis ir Rasa Budbergytė.

Iki šiol socialdemokratų seniūnu buvo Gintautas Paluckas, E. Leiputė, kaip ir E. Sabutis, ėjo seniūno pavaduotojo pareigas.

Opozicinė Socialdemokratų frakcija Seime turi 12 narių.

Paskutiniai visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad socialdemokratai pirmauja reitingų lentelėje su maždaug 15 proc. balsų.

Opozicinė socialdemokratų partija yra didžiausia šalies partija su maždaug 14,7 tūkst. narių.

Pagal Seimo statutą, frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, kai kurios iš jų periodiškai rotuoja vadovybę.

Siūloma, kad apsilankymui pas medikus jiems darbdaviai turėtų duoti laisvą apmokamą dieną.

Tuo metu profesinių sąjungų atstovė siūlo ne dalinti laisvadienius, o ilginti darbuotojų atostogas. Darbdaviai teigia, kad toks sveikatos patikrinimas galėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 

Pasak tokias Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas registravusių Sveikatos reikalų komiteto narių  socialdemokratės Orintos Leiputės ir „valstiečių“ frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės, pakeitimus inicijuoti paskatino mažas, ypač darbingo amžiaus žmonių, aktyvumas pasinaudoti ligų prevencijos programomis.  

Pasak jų, įpareigojus žmones tikrintis sveikatą bus galima nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje, išvengti ilgo nedarbingumo. 

„Statistika rodo, kad žmonės nesikreipia, nes tam neranda laiko – tik trečdalis žmonių pasinaudoja galimybe pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas“, – BNS sakė O. Leiputė. 

Tai nebus dažni vizitai, kurie darbdaviams kainuotų brangiai. Trys programos per penkerius metus.

Jos teigimu, darbdaviams suteikti apmokamas darbo dienas tokiai sveikatos patikrai nebūtų didelė finansinė našta. 

„Tai nebus dažni vizitai, kurie darbdaviams kainuotų brangiai. Trys programos per penkerius metus. Nebus didesnis nuostolis“, – svarstė O. Leiputė. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad dėl parlamentarių iniciatyvos būtina plati diskusija ir su darbdavių bei darbuotojų atstovais, ir su medikais.  

„Kad ji būtų tikslinga ir iš tikrųjų ja žmonės naudotųsi, o ne paprasčiausiai pasidarytų dar vieną papildomą laisvą ar prisidėtų prie atostogų dieną“, – BNS tvirtino jis.  

A. Romanovskis pasigenda aiškumo, kaip darbdavys įsitikins, kad žmogus, gavęs apmokamą laisvą dieną, tikrai ėjo tikrintis sveikatos. Pasak jo, tai galėtų būti finansuojama ne darbdavio, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

„Gal valstybė ar gydymo įstaigos kažko nepadaro, kad žmonės reguliariai nesitikrina? Problema yra aiški, bet reikia diskutuoti, ar šita priemonė tinkama jai spręsti, nes šis įstatymas reguliuoja darbo sąlygas darbo vietoje“, – svarstė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.   

 A. Romanovskio teigimu, pataisa bus svarstoma Trišalėje taryboje, bus analizuojami duomenys, kiek žmonių pasinaudoja prevencinėmis programomis: „Nesu girdėjęs tokių atvejų, kad darbo ginčų komisijose būtų sprendžiamos situacijos, kad darbdavys nesudarė galimybės darbuotojui pasitikrinti“.  

Jeigu Seimas pataisą priims, už laisvą dieną darbdavys mokėtų darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbdaviai turi būti suinteresuoti investuoti į darbuotojų sveikatą. 

„Kuo sveikesnis bus darbuotojas, ne tik geriau atliks pareigas, bet ir atneš didesnę pridėtinę vertę darbdaviui“, – BNS teigė I. Ruginienė. 

Tačiau ji piktinosi, kad registruojami siūlymai suteikti apmokamas ar neapmokamas dienas savišvietai, artimų žmonių slaugai ar kitiems reikalams, tačiau nesvarstoma galimybė ilginti atostogas. 

„Bet kodėl nėra pasiūlymo didinti kasmetinių atostogų dienų skaičiaus? 20 dienų – minimaliausia riba Europos Sąjungoje“, – kalbėjo I. Ruginienė.  

Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios yra vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvoji diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai. Tam 2021 metais buvo skirta 24,9 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020-aisiais bei 26 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Dabar įsidarbinant ir kitais numatytais atvejais privalomai sveikata tikrinama neįgaliesiems, jaunuoliams iki 18 metų – kasmet, iki jie sulaukia pilnametystės, taip pat dirbantiems naktimis ir pamainomis arba kuriems dėl darbo specifikos gali kilti rizika saugai ir sveikatai. 

Darbdavys turi tvirtinti tokių darbuotojų sąrašą, patikrų grafiką, o patikrinimai atliekami darbo laiku, mokant vidutinį darbo užmokestį. 

„Baimės, nesaugumo, prarasto socialinio stabilumo jausmas, šokas dėl artimųjų mirties ir pajamų netekimo – visa tai gali virsti tiksinčia bomba, jeigu valdantieji ir toliau demonstruos įprastą aroganciją ir socialinį nejautrumą, kurio klasikinis pavyzdys yra premjerės pozicija, esą Vyriausybė nieko negali padaryti kylant kainoms. Socialiai nejautrūs sprendimai ir tragiška valdžios komunikacija didina naštą žmonių psichikos sveikatai, streso ir nerimo lygį visuomenėje“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė O. Leiputė.

Seimo narė ragina kuo greičiau įgyvendinti dar šių metų liepą pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimui, gyventojų informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui.

Socialiai nejautrūs sprendimai ir tragiška valdžios komunikacija didina naštą žmonių psichikos sveikatai, streso ir nerimo lygį visuomenėje.

SAM apklausos duomenimis, emocinės būklės pablogėjimą antrosios COVID-19 bangos metu pripažįsta 49 proc. gyventojų. Apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. 2020-aisiais fiksuotas savižudybių skaičiaus augimas.

O. Leiputės nuomone, valdžia turėtų nedelsdama pasiųsti signalą visuomenei, kad „skęstančiųjų gelbėjimas nėra pačių skęstančiųjų reikalas“.

„Eilės prie „galimybių pasų“ ir kiti incidentai parodė, kad valdžia ignoruoja faktiškai egzistuojančias nelygias galimybes, skaitmeninę atskirtį, socialinę nelygybę. Menkinti ar išstumti žmones dėl jų socialinės padėties ar skaitmeninės atskirties yra labai ciniška ir pavojinga taktika“, – konstatuoja parlamentarė.

Valstybės kontrolė neseniai konstatavo, kad dabartinėje situacijoje šalies atsigavimui koją kiša ir atsilikimas sveikatos raštingumo srityje.

O. Leiputė primena, kad, pavyzdžiui, 69 proc. gyventojų nežino, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.

Valstybės kontrolės užsakymu 2021 m. balandžio mėn. atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 90,5 proc. gyventojų psichologinės pagalbos COVID-19 pandemijos laikotarpiu iš viso neieškojo.

O. Leiputė pažymi grėsmingus vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos rodiklius: „Tai, kas išgyvenama šiandien, rytoj virs naujomis socialinėmis įtampomis. 2020-aisiais daugiau nei pusė (54 proc.) tėvų nurodė, kad dėl streso jų vaikas turi elgesio ar emocinių sunkumų. Pandemijos metu dvigubai (nuo 9 iki 18 proc.) išaugo skambučių į „Vaikų liniją“ savižudybių tema. COVID-19 pandemijos metu psichikos sveikatos paslaugų laukimo eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrą padidėjo 23 proc.“, – sako parlamentarė.

Parlamentarė kreipėsi į ministrę, sužinojusi, kad pasienio tarnyboje auga nepasitenkinimas dėl neatlyginamo darbo. Klausimų, anot jos, turi ir prie migrantų budintys Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Kreipimesi pažymima, kad šiuo metu situacija pasienyje su Baltarusija dėl neteisėtos migracijos tokia bloga, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba jau kviečia buvusius pareigūnus tapti samdomais pagalbininkais – tuo metu dirbantys pareigūnai skundžiasi, kad negauna viso atlygio už darbą.

„Pareigūnai pasigenda aiškumo, konkrečių terminų bei adekvataus darbo užmokesčio už jų atliekamą darbą bei viršvalandžius“, – sako O. Leiputė.

Dirbame kasdien po 12–16 valandų, nelabai nori mums viršvalandžius mokėt, masiškai ruošiasi jauni žmonės eit iš darbo, nepatempia jau...

Pasieniečiams tenka didžiulis krūvis dabartinėje situacijoje, kai pasienio užkardos – perpildytos, įspėjama dėl COVID-19 protrūkio grėsmės. Vidaus reikalų ministrė kviečiama suprasti, kad pasienio pareigūnų demotyvavimas, kai viršvalandžius dirbantys pareigūnai nesulaukia savo atlygio, gali lemti skaudžius padarinius, jei pareigūnai imtų masiškai trauktis iš darbo dėl nepakenčiamų sąlygų.

O. Leiputė cituoja anoniminį liudijimą: „Dirbame kasdien po 12–16 valandų, nelabai nori mums viršvalandžius mokėt, masiškai ruošiasi jauni žmonės eit iš darbo, nepatempia jau...“

Parlamentarės nuomone, tokios netvarkos negalima pateisinti ekstremalia situacija.

Viešojoje erdvėje jau skelbta apie ekstremalias prie migrantų budinčių pareigūnų darbo sąlygas: jie pasakojo po ilgų valandų budėjimo prigulantys ant žemės ties tvora pailsėti, tada budintys toliau, neturėdami galimybės net nusiprausti.

Socialdemokratai yra pateikę valdžiai 31 pasiūlymą dėl migrantų situacijos valdymo.

Vilniaus meras tvirtino, kad į tokius siūlymus atsižvelgti neketina.

„Čia sena socialdemokratų giesmelė, kurią jau dešimt metų jie sako, tai nieko naujo“, – atkirto R. Šimašius, pasitikslinęs, kokiai frakcijai priklauso O. Leiputė.

ELTA primena, kad opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja O. Leiputė pirmadienį kreipėsi į Vilniaus merą R. Šimašių ir Laisvės partijos pirmininkę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, ragindama atkreipti dėmesį į neva lėtą darželių plėtrą Vilniaus mieste. Socialdemokratės teigimu, pernai 136 įstaigoms Vilniaus miestas skyrė 7,7 mln. eurų, tačiau vietos darželyje šiuo metu laukia daugiau nei 13 tūkst. vaikų.

Orinta Leiputė, G. Savickio / ELTOS nuotr.

„Ydinga ir socialiai neteisinga 100 eurų paramos skyrimo sistema nesprendžia blogėjančios situacijos. Juolab privatų darželį gali sau leisti rinktis labiau pasiturinčios šeimos. O kasmet skiriant vis didesnes savivaldybės biudžeto lėšas privačių įstaigų savininkams, valstybiniai vaikų darželiai netenka finansavimo“, – rašoma O. Leiputės kreipimesi į Vilniaus merą. Socialdemokratės nuomone, miestas turėtų teikti prioritetą ne privačių darželių paramai, o valstybinių darželių plėtrai.

Pagal projektą, „visi laikantys gyvūnų augintinių pateles turi nuspręsti po pirmos rujos, bet ne vėliau kaip iki metų amžiaus, ar patelė bus naudojama veisimui, ar sterilizuojama. Nusprendus veisti, būtina registruoti veislyną teisės aktų nustatyta tvarka. Nusprendus neveisti atliekama veterinarinė procedūra – sterilizacija“. Tokį pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Linas Jonauskas.

„Vadovaujantis civilizuotų valstybių patirtimi vienintelis būdas sustabdyti neplanuotą gyvūnų augintinių dauginimąsi, išvengti nelegalių daugyklų ir benamių gyvūnų skaičiaus augimo yra sterilizacija“, – sako pasiūlymo autoriai.

Kol nėra galutinio teismo sprendimo dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui Seimo socialdemokratai siūlo, kad savivaldybės turėtų apmokėti išlaidas, susijusias su gyvūnų išlaikymu.

Siūloma įstatyme numatyti, kad „kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, gyvūno gydymo, išlaikymo ir kitas susijusias išlaidas apmoka savivaldybė, kurios teritorijoje buvo paimtas gyvūnas.

Taip pat siūloma numatyti, kad gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas savivaldybei regreso tvarka atlygintų gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte siūloma  nustatyti, kad gyvūno laikymo išlaidas turėtų atlyginti asmuo, iš kurio gyvūnai buvo paimti. “Deja, praktika rodo, kad gyvūnų prieglaudos dažniausiai neturi galimybių to išsireikalauti nei susitarimu, nei teisminiu keliu, todėl savivaldybės turėtų pasirūpinti išlaidų apmokėjimu, ir jos būtų pajėgios kompensacijų išsireikalauti iš tokių savininkų“, –  mano pasiūlymo  iniciatoriai.

Seimo narė O. Leiputė teigė, kad studijų finansavimo pokyčiai „reiškia, kad daugiau nei tūkstantis studentų paliks Lietuvą ir ieškos studijų už mūsų šalies ribų“. Ji taip pat teigė, kad valstybės finansavimo didinimas vienam studentui „reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiesiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs“.

Anot ministrės, šie teiginiai klaidina visuomenę. Studijų kokybė yra pagrindinė priežastis dėl ko moksleiviai išvyksta studijuoti į užsienį. Valstybės finansavimas vienam studentui, kuris yra dvigubai mažesnis už EBPO šalių vidurkį, nesudaro prielaidų studijų kokybei, todėl mokiniai dažnai pasirenka studijas užsienyje.

„Privalome užtikrinti prieinamumą prie kokybiškų studijų, kurios absolventams sudarytų galimybę tikėtis perspektyvios karjeros ir rasti darbą pagal įgytą išsilavinimą. Neapgaudinėkime būsimų studentų. Priminsiu, kad praėjusiais metais liko daugiau kaip 3 tūkst. nepanaudotų valstybės finansuojamų vietų. Šiemet tiesiog nebus planuojamos tuščios vietos. Praėjusiais metais ignoruojant Mokslo ir studijų įstatymą, VF vietų skaičiaus buvo padidintas tik keliose socialinių mokslų studijų grupėse 2,4 karto. Tai sukėlė chaosą sistemoje, nes daugiau kaip 3 tūkst. jau studijuojančiųjų jaunuolių stojo iš naujo. Be to, vidurinį išsilavinimą šiemet įgis apie 21 tūkst. abiturientų. Jiems planuojama apie 12 tūkst. VF vietų aukštosiose mokyklose ir apie 14,7 tūkst. profesinėse mokyklose. Tai reiškia, kad valstybės finansuojamų vietų tikrai pakanka“, – sako ministrė.

Pasak J. Šiugždinienės, aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties ar socialinės aplinkos.

Pasak J. Šiugždinienės, aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties ar socialinės aplinkos. Problema, kurią turime spręsti ir tam esame numatę priemones, kad visi vaikai turėtų vienodą startą, visiems būtų sudarytos sąlygos pasiekti akademinius rezultatus, suteikiančius galimybę studijuoti. Deja, šiandien situacija tokia, kad nepriklausomai nuo to, ar studijų kaina būtų 1500 ar 2500 eurų, šios sumos negali sau leisti nepasiturinčios šeimos.

„Pats mokesčio dydis nepriklauso nuo šeimos pajamų, todėl nesvarbu koks jis būtų – prieinamumas nebus vienodas. Prieinamumui užtikrinti turėsime sukurti kitas priemones. Jos yra dviejų tipų. Vienos orientuotos į tai, kad didesnė dalis iš žemesnių pajamų šeimų vaikų pasiektų aukštąjį mokslą (pagalba mokantis ir ruošiantis egzaminams, profesinis orientavimas didinantis motyvaciją studijuoti, ir pan.). Kitos susijusios su siekiu padėti išsilaikyti studijų laikotarpiu (pakankamos socialinės stipendijos, bendrabučiai, lengvatinės paskolos ir pan.).

Trečia, reikia peržiūrėti studijų finansavimo modelį iš esmės, kad studijų kaina, kurią šiandien moka studentas, skirtingose studijų kryptyse nesiskirtų net 9 kartus. Kas reiškia, kad jeigu aš noriu studijuoti menus valstybės nefinansuojamoje vietoje, šiandien turiu sumokėti daugiau kaip 4 tūkst. eurų, o muziką - daugiau kaip 7 tūkst. eurų? Ar mano vaikas blogesnis todėl, kad mano talentas yra menai? - klausia ministrė ir ragina matyti visą sistemą, o ne vieną jos dalį.

Kandidatuoti į šias pareigas partijos kolegos yra pasiūlę buvusiam Kauno miesto tarybos nariui, savivaldybės įmonės darbuotojui Dariui Razmislevičiui, teisininkui Dariui Banėnui, privataus verslo atstovui Giedriui Bielskui.

Vėl tapti LSDP skyriaus vedle siūloma ir ne vienerius metus Kauno socialdemokratams anksčiau vadovavusiai Orintai Leiputei – buvusiai Kauno tarybos, Seimo narei bei miesto mero patarėjai, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojai, dabar dirbančiai viename iš švietimo projektų (ne Kaunui skirtame).

Praėjusių metų gruodį ELTA skelbė, kad tuometis šios partijos skyriaus pirmininkas, verslininkas Židrūnas Garšva atsisakė ne tik politinių pareigų, bet ir pasitraukė iš Lietuvos socialdemokratų partijos. Kauno technologijos universiteto auklėtinis, ekonomistas Ž. Garšva 2019-aisiais atšventė savo 50-metį. Iki LSDP jis yra buvęs ir kitų partijų (Lietuvos ir centro sąjungos, Tvarkos ir teisingumo) nariu. Nuo 2011-ųjų iki 2019 metų pavasario darbavosi Kauno miesto savivaldybės taryboje kaip kauniečių išrinktas jų atstovas. Atkakliai siekęs partinio posto, Ž. Garšva LSDP Kauno skyriaus pirmininku tapo 2017 metų gegužės 1-ąją, minimalia, vos vieno balso persvara rinkimus laimėjęs prieš kitą kandidatą – Giedrių Bielskų.

Pasitraukus Ž. Garšvai, partijos skyriui laikinai, iki naujų rinkimų, vadovauja pirmoji pirmininko pavaduotoja, taip pat buvusi Kauno miesto tarybos narė Živilė Jakaitė.

LSDP Kauno skyrius šiuo metu turi apie 650 narių, partijos skyriaus tarybą sudaro per 80 socialdemokratų.