Ši tradicija, kai daugiau nei prieš 50 metų pirmąkart iš atviros aikštelės netoli prekybos centro keli pilotai pakėlė į dangų oro balionus, ilgainiui tapo pagrindiniu didžiausio valstijos miesto ekonominiu varikliu.

Fiesta tapo vienu labiausiai fotografuojamų renginių pasaulyje. Oro balionų dizainuose galima išvysti nuo animacinių filmukų herojų iki „Žvaigždžių karų“ personažų.

Praėjusių metų renginyje dalyvavo beveik 830 tūkst. žmonių iš viso pasaulio.

Naktiniuose renginiuose paprastai dangų nušviečia fejerverkai, o oro balionai pripučiami ir apšviečiami nuo žemės.

Pirmąjį šventės vakarą prasidėjo vienas didžiausių aviacijos renginių – Gordono Bennetto varžybos.

Pilotai skrido aukštai ore vandenilio pripildytais balionais. Laimėjo toliausiai nuskridęs.

Maždaug 550 oro balionų pilotų užsiregistravo rungčiai, kai reikėjo laviruoti skirtinguose aukščiuose, vėjui pučiant priešingomis kryptimis.

Tik įgudę pilotai galėjo išlaikyti oro balioną virš pakilimo vietos.

Už tam tikrą mokestį lankytojai taip pat buvo skraidinami link Sandijos kalnų ar Naujosios Meksikos sostinės Santa Fė.

Pasak šventės organizatorių, ši fiesta tapo kultūros dalimi, jungtimi, vienijančia čia susirenkančius žmones.

Pasak organizatorių, šis renginys turėtų tapti vienu ryškiausių šiųmetės 64-osios Jūros šventės programos vizualinių ir turinio akcentų.

Jame dalyvaus 30 komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Pirmasis skrydis turėtų vykti trečiadienį, 19 val. Kitomis dienomis jie numatyti 6 val. ir 19 val., jeigu sąlygos tam bus tinkamos.

Liepos mėnesiui stebinant itin permainingais orais, oro balionų kilimas, anot organizatorių, nemenkas iššūkis, kai galutinius sprendimus dėl pakilimo vietos, teks priimti likus vos valandai iki privalomo skrydžio.

Dėl vėjo svarstoma, jog startas gali būti vykdomas ne mieste, o už Klaipėdos ribų.

Ar įvyks visi suplanuoti privalomi skrydžiai, kol kas organizatoriai neprognozuoja. Sprendimas dėl kiekvieno varžybinio skrydžio bus priimamas iki jo likus vienai valandai,  apie tai informuojant socialiniuose tinkluose.

Esant palankioms oro sąlygoms du Jūros šventės vakarus – penktadienį ir šeštadienį – bus rengiamas „naktinis švytėjimas“ su muzikos, šviesų ir lazerių šou.

Jei nepalankus vėjas neleistų kelti balionų kupolų, vyks ugnies šou su ritminga muzika, lazeriais ir dūmų efektais.

„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius sako, kad aviacijos bendruomenė taisykles sukūrė ir priėmė bendru kompromisu, tačiau praktinis jų taikymas rodo, kad reikia korekcijų.

„Taisyklėmis reglamentuota skrydžių tvarka ir iš oreivių, ir iš mūsų skrydžių vadovų reikalauja prisitaikyti prie naujų reikalavimų, tačiau praktiniai aspektai rodo, kad korekcijų reikės, tam ruošiamės artimiausiu metu sukviesti oreivius diskusijai, o po jos pateikti konkrečius siūlymus“, – pranešime teigė jis.

Anot bendrovės, vienas iš neatitikimų yra tai, kad „Oro navigacija“ bei karšto oro balionų pilotai naudojasi skirtingais meteorologiniais duomenimis, todėl ne kaskart sutampa skrydžio pradžios informacijos bei sąlygų tinkamumo vertinimas.

„Tai vienas svarbiausių aspektų, kuris kelia įtampą ir tam tikrą neapibrėžtumą, kai oro baliono pilotui sąlygos atrodo palankios, o skrydžių vadovas pagal sertifikuotus duomenis aiškiai mato, kad ne“, – teigė S. Batavičius.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus oro uoste auga skrydžių intensyvumas, kurį sudaro ne tik reguliarūs skrydžiai pagal viešai skelbiamą tvarkaraštį, bet ir privatūs, treniruočių ar kariniai skrydžiai.

Pernai rugpjūtį skelbta, kad reaguodama į augančius orlaivių srautus Vilniaus oro uoste, „Oro navigacija“ virš sostinės numatė oro balionų judėjimo ribojimus, tačiau oreiviai tuomet tvirtino, jog ribojimai būtų sumažinę skrydžių virš sostinės, tai būtų turėję neigiamą poveikį Vilniaus turizmui bei sužlugdytų oreivystę mieste.

Vėliau Susisiekimo ministerija teigė, kad imta ieškoti kompromisų, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių skrydžiams miestuose.

visur. Dar blogiau, kad šios atliekos patenka į gyvūnų organizmą – supainioję su maistu ir jų prisiėdę vandens gyvūnai ir paukščiai galiausiai žūsta“, – teigė aplinkosaugininkė Karolina Tichomirova.

Mokslininkai pastebėjo, kad jūroje plaukiojantys sprogę balionai vėžliams primena medūzas, o mažesni gabaliukai – pintis (povandeninius bestuburius ryškiaspalvius gyvūnus), kuriais vėžliai ir minta.

Balionai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, bet dažniausiai rinkai tiekiami balionai iš latekso arba folijos.

Pastarieji gaminami iš plastikinių nailono lakštų su metaline danga. Jie niekada biologiškai nesuyra – tik ilgainiui skyla ir tampa mikroplastiku.

Mikroplastikas lengvai pasklinda aplinkoje, todėl tarša juo – vis didesnė problema.

„Vertiname kaip kompromisinį variantą, džiaugiamės, kad pavyko jį per žiemą pasiekti, nes iniciatyvos pernai metais buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Sviderskis.

„Aišku apsiribos (skrydžių oro balionais – BNS), atsiranda papildomi reikalavimai, sumažėja skrydžių kryptys, kampai. (...) Skrydžių kažkiek sumažės, sudėtingumas procedūrų atsiras, bet esame sutarę, per birželį bandysime ta tvarka vadovautis, žiūrėsime kaip veikia, ir po liepos mėnesio NATO summito vėl sėsti prie stalo ir žiūrėti, kas veikia gerai, kas neveikia, kaip galima koreguoti, kad nemažintume balionų grupės“, – kalbėjo jis.

Susisiekimo ministro patarėjas Justas Nugaras teigė, kad naujoje tvarkoje numatyta, kad būtų užtikrintas ir didesnis saugumas, ir skrydžių veikla.

„Yra nustatytos trijuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Palangoje – aikštelės, iš kurių galima skristi, jų koordinatės, kryptys, aprašyta, kaip galėtų oro balionai skristi grupėmis. (...) Svarbiausia, visos pusės, dalyvaujančios oro eisme, turėtų labai aiškias taisykles, sistemą, kaip jie veikia. Mūsų vertinimu, saugumo problemų nebelieka“, – apie naują tvarką pasakojo J. Nugaras.

V. Sviderskis teigė, jog pritaikius naujas taisykles, skrydžių karšto oro balionais gali būti mažiau.

Skrydžių kažkiek sumažės, sudėtingumas procedūrų atsiras.

„Pagal naujas taisykles aprašyti kampai, prie kokių vėjų galima skristi. Iki šiol skrisdavome bet kokia kryptimi, buvo pilotų ir skrydžių vadovų darbas susireguliuoti, kokiuose aukščiuose kirsti tūptinę, ar būti žemiau, ar aukščiau, išlaikyti saugius atstumus, o dabar naujoje tvarkoje sudėti kampai, jei vėjas pasisuks į 200 laipsnių, išilgai tūptinės, prie tokių vėjo krypčių skrydžių iš viso negalės būti“, – teigė jis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ bei kitų institucijų vadovai trečiadienį pristatys birželį įsigaliosiančią naują karšto oro balionų skrydžių tvarką.

„Pagrindinė žinia iš manęs vienintelė – kad oro balionai Vilniuje, kaip ir Kaune, lieka. (...) Jeigu skrydis į oro uostą, reikia kirsti, tai tada yra mažiau (laisvės – BNS), bet jeigu šalia, į šoną, tai niekas nesikeičia. Man atrodo, čia yra svarbiausia“, – trečiadienį Vingio parke teigė M. Skuodis, pristatęs naują karšto oro balionų skrydžių tvarką.

Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis teigė, kad skrendant virš oro uostų vienu metu skrendančioje  oro balionų grupėje nuo šiol galės būti dukart mažiau – 7 balionai, grupė turės turėti vadovą.

„Ta praktika (kai bendraujama su skrydžių vadovais – BNS) jau vyko. Tos taisyklės griežčiau sureglamentuoja ir dabar yra surašyti kursai, kuriais galima skristi, kuriais negalima, kitaip tariant, bus negalima skristi į šiaurę ir į pietus – tai yra išilgai juostos (...) ir bus reglamentuoti aukščiai, kokiame aukštyje turi kirsti, yra tam tikrų pakeitimų ir oro uosto schemose“, –  teigė V. Sviderskis.

Pasak Susisiekimo ministerijos pranešimo, visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad vadovai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.

„Tų niuansų bus, todėl mes ir nusprendėm, kad per birželį pasižiūrėję mes liepą grįžtame ir žiūrime, kaip visa tai veikia, nes ką tobulinti yra, bet tikrai sureglamentuota daug griežčiau“, – pridūrė federacijos prezidentas.

Pasak pranešimo, Vilniuje, Kaune ir Palangoje bus įrengtos specialios skrydžių aikštelės. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte, Kaune – trys – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno.

Anot V. Sviderskio, taisyklių reikėjo jau seniai, nes anksčiau oro balionų skraidymo tvarka buvo reglamentuojama sutartimi.

„Pačių taisyklių gal ir reikėjo, nes iki šiol viskas sureglamentuota buvo sutartimi tarp „Oro navigacijos“ ir oro federacijos (Lietuvos oreivių federacijos – BNS), tai ta pati teisės akto juridinė forma ne visai tinkama“, – sakė V. Sviderskis.

Anksčiau trečiadienį kalbėdamas per LRT radiją taisyklių pakeitimus jis vadino kompromisu, nes pernai parengtos iniciatyvos, anot jo, buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę. Vis dėlto, anot jo, pagal naujas taisykles skrydžių karšto oro balionais gali būti mažiau.

Susisiekimo ministro patarėjas Justas Nugaras LRT teigė, kad nauja tvarka užtikrins ir didesnį saugumą, ir skrydžių veiklą.

Susisiekimo ministerijos teigimu, 2022 metų rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus griežtesnę skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų smarkiai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kimta ieškoti kompromisų, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių skrydžiams miestuose.

Pagal pernai pasiūlytą tvarką oro balionai turėjo kilti iš patvirtintų ir suderintų starto vietų esant nustatytai vėjo krypčiai, jiems turėjo būti draudžiama kirsti tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę, taip pat buvo rengiamasi sumažinti vienu metu balionu skrendančios grupės dydį nuo 14 iki 7.

Oreiviai tvirtino, jog tokie pasikeitimai būtų sumažinę skrydžių virš sostinės, tai būtų turėję neigiamą poveikį Vilniaus turizmui bei sužlugdytų oreivystę mieste. 

Šiuo metu oro balionų skrydžiai virš sostinės leidžiami atsižvelgiant į jų pakilimo vietą, vėjo kryptį bei greitį, taip pat įvertinus į oro uostą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių tvarkaraštį.

Valstybės valdoma įmonė penktadienį pranešė atsižvelgusi „į visų suinteresuotų pusių argumentus“ ir žada ieškoti kompromiso prioritetą teikiant skrydžių saugai.

„Įsiklausę į oreivių, visuomenės bei kitų suinteresuotų šalių argumentus, sustabdėme naujosios tvarkos įsigaliojimą. Toliau aktyviai dirbsime ieškodami visiems tinkančių būdų, kaip užtikrinti skrydžių saugą virš Vilniaus ir kitų šalies oro uostų, bei sieksime, kad mūsų valdomoje oro erdvėje galėtų tilpti bei vieni kitiems netrukdyti visi oro eismo dalyviai“, – pranešime spaudai sakė „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.

Ruošiantis griežtinti oro balionų judėjimą, rugsėjo pradžioje Lietuvos oro uostai patvirtino, kad dabartinė tvarka netrukdo oro uostų saugai.

Pati „Oro navigacija“ po koronaviruso pandemijos teigia fiksuojanti didesnį su oro balionais susijusių saugos pažeidimų skaičių, dėl kurių keleiviniams orlaiviams kartais tenka atidėti tūpimą ir sukti ratus virš oro uosto.

Įmonės duomenimis, šiemet užfiksuoti keturi su oro balionais susiję saugos pažeidimai, pernai – 14, 2020-aisiais – vienas.

Pažymima, kad dažniausiai tai – draudžiamų zonų pažeidimai, įskridimai be leidimo į valdomą oro erdvę, paskelbtų oro eismo valdymo procedūrų ir skrydžių taisyklių bei skrydžių vadovo nurodymų nesilaikymas.

Kai kuriais atvejais, pasak „Oro navigacijos“, oro balionams kirtus tupiančių orlaivių trajektoriją, keleiviniai lėktuvai buvo priversti atidėti suplanuotą tūpimą.

Sugriežtinimais siekta įtvirtinti, kad oro balionai turėtų kilti iš patvirtintų ir suderintų starto vietų esant nustatytai vėjo krypčiai, jiems būtų draudžiama kirsti tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę. Griežtesnės taisyklės taip pat numatė nuo 14 iki septynių žmonių sumažinti vienu metu skrendančių oro balionų grupės dydį.

Oreiviai tvirtino, jog tokie pasikeitimai sumažins skrydžių oro balionais skaičių virš sostinės, taip pat turės neigiamą poveikį Vilniaus turizmui bei sužlugdys oreivystę mieste.

Šiuo metu oro balionų skrydžiai virš sostinės leidžiami atsižvelgiant į jų pakilimo vietą, vėjo kryptį bei greitį, taip pat įvertinus į oro uostą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių tvarkaraštį.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis rugpjūčio pabaigoje teigė, kad iki kito oro balionų skraidymo sezono bus rasti sprendimai, kad šio verslo reguliavimas užtikrintų saugumą, bet tuo pačiu pernelyg nevaržytų veiklos, ypač Vilniuje.

Lietuvos garbę svarbiausiose sezono varžybose gins Vytautas Junevičius, Vytas Kerdokas, Rimas Kostiuškevičius, Martynas Lyčius, Dovydas Vaitkevičius bei Tadas Gegevičius. Tai bus viena didžiausių delegacijų tarp visų šalių. Aštuonis oreivius turės amerikiečiai, po šešis – šveicarai, britai ir australai.

Visai greta – Austrijoje – savaitgalį finišavo šios šalies nacionalinės karšto oro balionų pirmenybės. Jose varžėsi ir T. Gegevičius, rašoma pranešime spaudai.

Sportininkai Austrijoje atliko 22 užduotis. Per jas T. Gegevičius surinko 13 485 taškus. Tai leido užimti 13-ą vietą tarp 41 oreivio.

„Pasirodymą Austrijos čempionate vertiname teigiamai. Jis buvo pasiruošimo pasaulio čempionatui dalis, todėl atidirbinėjome kai kuriuos taktinius dalykus, kurie turėjo įtakos galutiniam rezultatui. Taipogi nepavyko išvengti ir keleto klaidų, kurias stengsimės ištaisyti artimiausiose varžybose“, – sakė T. Gegevičius.

Oreivis atskleidžia, kad Austrijos čempionatas vyko Stirijos regione. Toje pačioje zonoje, tik jau kitoje valstybėje vyks ir planetos pirmenybės.

„Reljefas ir skraidymo sąlygos bus tikrai labai panašios. Pilotai, ruošdamiesi atsakingoms varžyboms, dažniausiai renkasi kuo artimesnes sąlygas būsimam startui, todėl dauguma pasaulio čempionato dalyvių startavo Austrijoje“, – kalbėjo T. Gegevičius.

Dalyvių sąrašas Austrijos čempionate buvo išties solidus. Nugalėtoju tapo tituluotas britas Dominicas Barefordas (18 298 tšk.). Antrąją vietą užėmė austras Danielis Kusterniggas (17 374 tšk.), trečiąją – australas Edwardas Saundersas (16 207 tšk.).

„Kai dalyvaujama varžybose su stipriais varžovais, visąlaik įgaunama teigiama patirtis. Ir taktiniai sprendimai, ir jų priėmimo greitis – visada yra ko išmokti iš stiprių priešininkų. Taipogi teisėjavimas varžyboms, kai varžybų direktorius yra antras pagal pasaulinį reitingą pilotas, duoda savo žavesio“, – neslėpė T. Gegevičius.

Lietuvos oreivis pasaulio čempionate tikisi prasibrauti į pajėgiausiųjų dešimtuką.

„Pasiruošimą čempionatui vertinu 5 iš 10. Šiemet buvo sudėtingi metai, orai nelepino varžybų organizatorių, todėl buvo sudėtinga pilnavertiškai pasiruošti“, – prisipažino lietuvis.

T. Gegevičius pridūrė, kad teigiamas rezultatas būtų jei visi Lietuvos rinktinės nariai aplenktų 2/3 varžovų, kas leistų tikėtis gausios delegacijos ir 2023 metų pasaulio čempionate Vengrijoje.

Tuo metu „Oro navigacija“ po pandemijos teigia fiksuojanti didesnį su oro balionais susijusių saugos pažeidimų skaičių, dėl kurių keleiviniams orlaiviams kartais tenka atidėti tūpimą ir sukti ratus virš oro uosto.

Oro uostai: pranešimų apie skrydžių ribojimus dėl oro balionų nėra

Pasak Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento direktoriaus Arno Dūmano, oro uostai nėra gavę pranešimų apie dėl oro balionų judėjimo įvykusius skrydžių ribojimus.

„Vertinant iš mūsų vykdomų procesų pusės, šiuo metu dar galiojanti tvarka nesikerta su Lietuvos oro uostų saugos reikalavimais ir iki šiol nesame gavę jokių saugos pranešimų ar informacijos apie skrydžių ribojimus būtent dėl vykdomo oro balionų eismo“, – BNS teigė A. Dūmanas.

Iki šiol nesame gavę jokių saugos pranešimų ar informacijos apie skrydžių ribojimus būtent dėl vykdomo oro balionų eismo.

Jis tikisi, kad tvirtinant naują skrydžių oro balionais tvarką bus pasiektas kompromisas, o jų judėjimas virš sostinės nebus kardinaliai apribotas.

„Gerai žinome, kad oro balionai virš Vilniaus miesto ir virš sostinės oro uosto kontroliuojamos oro erdvės skraido jau daug metų. Iki šiol „Oro navigacijai“ sėkmingai sekėsi jų įvardinamas rizikas suvaldyti, todėl labai tikime, kad ir dėl naujųjų siūlymų bus rastas kompromisas bei nenueita kardinalių sprendimų keliu, apribojant dabartinį oro balionų eismą“, – sakė A. Dūmanas. 

„Mūsų vertinimu, svarbiausia yra tai, kad bet kokia nauja tvarka neribotų esamo ar būsimo orlaivių eismo oro uoste, nekeltų esminių rizikų saugai“, – pridūrė jis.

Pasak A. Dūmano, planuojami skrydžių oro balionais tvarkos pakeitimai ir ribojimai Vilniaus oro uosto kontroliuojamoje oro erdvėje su Lietuvos oro uostais nebuvo derinti.

„Oro navigacija“: lėktuvai kartais turi atidėti tūpimą

Tuo metu pasak „Oro navigacijos“ vadovo Saulius Batavičiaus, po COVID-19 pandemijos Vilniaus oro uoste augant skrydžių srautui, fiksuojamas ir didesnis su oro balionais susijusių saugos pažeidimų skaičius.

Pasak jo, pandeminiais 2020 metais užfiksuotas vienas toks pažeidimas, 2021 metais – 14, o šiemet – keturi.

Anot S. Batavičiaus, dažniausiai tai draudžiamų zonų pažeidimai, įskridimai be leidimo į valdomą oro erdvę, paskelbtų oro eismo valdymo procedūrų ir skrydžių taisyklių bei skrydžių vadovo nurodymų nesilaikymas.

„Oro navigacijos“ vadovas sako, kad kai kuriais atvejais oro balionams kirtus tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę – keleiviniai lėktuvai buvo priversti atidėti suplanuotą tūpimą.

„Dėl dalies šių įvykių, kada oro balionai kirto orlaivių tūpimo zoną – tūptinę, keleiviniai orlaiviai turėjo nutraukti savo artėjimą tūpti ir turėjo skraidyti ratus laukimo zonoje, kol balionai nuskris saugų atstumą“, – BNS sakė S. Batavičius.

BNS rugpjūčio pradžioje rašė, jog reaguodama į augančius orlaivių srautus Vilniaus oro uoste, „Oro navigacija“ dar šį pusmetį virš sostinės planuoja riboti oro balionų judėjimą.

Pagal atnaujintą tvarką oro balionai turės kilti iš patvirtintų ir suderintų starto vietų esant nustatytai vėjo krypčiai, jiems bus draudžiama kirsti tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę, taip pat nuo 14 iki 7 žmonių rengiamasi sumažinti vienu metu skrendančių oro balionų grupės dydį.

Oreiviai tvirtino, jog tokie pasikeitimai sumažins skrydžių oro balionais skaičių virš sostinės, taip pat turės neigiamą poveikį Vilniaus turizmui bei sužlugdys oreivystę mieste.

Šiuo metu oro balionų skrydžiai virš sostinės leidžiami atsižvelgiant į jų pakilimo vietą, vėjo kryptį bei greitį, taip pat įvertinus į oro uostą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių tvarkaraštį.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis rugpjūčio pabaigoje teigė, kad iki kito oro balionų skraidymo sezono bus rasti sprendimai, kad šio verslo reguliavimas užtikrintų saugumą, bet tuo pačiu pernelyg nevaržytų veiklos, ypač Vilniuje.

„Susitikime su ministru ir ministerijos atstovais bus kalbamasi ir tariamasi dėl „Oro navigacijos“ patvirtintos karšto oro balionų skrydžių tvarkos kritiškai svarbiose šalies aerodromų skrydžių valdymo zonose“, – pranešė Susisiekimo ministerija.

Susitikime dalyvaus „Oro navigacijos“, Transporto kompetencijų agentūros, Lietuvos transporto saugos administracijos, Lietuvos oro uostų, oreivių asociacijų bei miesto plėtros agentūros „Go Vilnius“ atstovai. Vėliau planuojami komentarai žiniasklaidai.

BNS rugpjūčio pradžioje rašė, jog reaguodama į augančius orlaivių srautus Vilniaus oro uoste, „Oro navigacija“ dar šį pusmetį virš sostinės planuoja riboti oro balionų judėjimą.

Tuo metu oreiviai tvirtina, jog pasikeitimai ne tik sumažins skrydžių oro balionais skaičių virš sostinės, bet ir turės neigiamą poveikį Vilniaus turizmui bei mieste sužlugdys pačią oreivystę.

Šiuo metu oro balionų skrydžiai virš sostinės leidžiami atsižvelgiant į jų pakilimo vietą, vėjo kryptį bei greitį, taip pat įvertinus į oro uostą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių tvarkaraštį.

Pagal atnaujintą tvarką oro balionai turės kilti iš patvirtintų ir suderintų starto vietų esant nustatytai vėjo krypčiai, taip pat jiems bus draudžiama kirsti tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę.