Pasak įmonės vadovo Sauliaus Batavičiaus, plačios aprėpties daugiajutiklinė stebėjimo sistema (angl. Wide Area Multilateration System, WAM) šalies oro erdvės stebėseną „pakels į naują kokybės lygmenį“.

„Įgyvendinus projektą bus užtikrintas stebėjimo paslaugų teikimas aukštesniu kokybiniu lygiu ir platesnėje aprėptyje. Tai reiškia, kad WAM sistema apims visą šalies teritoriją, o oro erdvė bus stebima nuo 2 tūkst. pėdų (609 metrų) aukščio“, – pranešime teigė S. Batavičius.

Jo teigimu, įdiegus naują sistemą tris pavienius įrenginius pakeis arba papildys 30 stočių, sistema bus išskaidyta į daug dedamųjų, ji bus atsparesnė netekus pavienių radarų.

Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostai taip pat galės naudotis WAM sistemos aprėptimi ir optimizuoti orlaivių artėjimo procesą.

Pasak „Oro navigacijos“, šalyje nuo 2008 metų veikiančios atskirtos Vilniaus, Kauno ir Palangos antrinės radiolokacijos stotys ir užtikrina pakankamą padengimą maršruto oro erdvėje, tačiau dalyje aerodromų pasitelkiama kaimyninių šalių stočių informacija.

„Viskas rodo, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę (...) Ji taip pat paliko mūsų oro erdvę“, – žurnalistams sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula (Veslavas Kukula).

Jis pridūrė, kad ji buvo stebima radarais – tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų.

„Noriu jus patikinti dėl gero koordinavimo ir bendradarbiavimo, – sakė vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas). – Tiek Lenkijos, tiek mūsų sąjungininkų sistemos veikė.“

Raketa Lenkijos oro erdvėje prabuvo tris minutes, sakė Lenkijos kariuomenės operacijų vadovas Maciejus Kliszas (Macejus Klišas).

„Siuntėme savo pajėgas, naikintuvus, kad ją perimtų ir prireikus numuštų, tačiau dėl skrydžio trukmės ir maršruto (...) tai buvo neįmanoma ir raketa galėjo palikti Lenkijos teritoriją“, – sakė M. Kliszas.

Jo teigimu, kad Lenkijos oro gynybos sistema buvo įvesta į parengtį dėl Rusijos dronų ir raketų smūgių bangos Ukrainoje.

Kariuomenė pranešė, kad ji taip pat atliko antžeminę paiešką toje vietoje, kur dingo raketos signalas.

Lenkijos civilinės ir karinės valdžios institucijos surengė skubius susitikimus, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) po incidento kalbėjosi su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, sakė pareigūnai.

Lenkija anksčiau penktadienį sakė, kad į jos oro erdvę iš Ukrainos įskrido neatpažintas objektas, o šalies ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad šis ryte įvykęs incidentas gali būti susijęs su masine Rusijos oro ataka prieš Ukrainą.

„Objektas atskrido nuo Ukrainos sienos“, – naujienų kanalui TVN24 sakė ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai pulkininkas Jacekas Goryszewskis (Jacekas Goriševskis).

Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per masinę Rusijos ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.

2022 metų lapkritį šalia sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito raketa. Incidento metu žuvo du civiliai.

Sprogimas nugriaudėjo grūdų džiovykloje netoli mokyklos maždaug už 6 km nuo Ukrainos sienos, per dar vieną intensyvų Rusijos vykdomą Ukrainos bombardavimą.

Iš pradžių buvo abejojama, ar raketa buvo rusų, todėl kilo nerimas, kad NATO gali tiesiogiai įsitraukti į karą, mat Lenkija priklauso kolektyvinės gynybos Aljansui. 

Liepą pasitraukusi iš sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva suintensyvino smūgius Ukrainos pietinėms Odesos ir Mykolajivo sritims, kur yra gyvybiškai svarbi grūdų eksporto infrastruktūra.

Pastebėjus Ukrainos teritorijos link skrendančių dronų grupes netoli Rumunijos sienos, buvo įspėti Tulčos ir Galacio savivaldybių gyventojai, sakoma rumunų Gynybos ministerijos pareiškime.

„Radiolokacinė stebėjimo sistema (...) parodė galimą nesankcionuotą įskridimą į šalies oro erdvę; signalas aptiktas pakeliui į Galacio savivaldybę“, – sakoma jame.

Gynybos ministerija nurodė, kad kol kas Rumunijos teritorijoje tikriausiai nenukrito jokie objektai, tačiau šeštadienį bus tęsiama paieška.

Maždaug vidurnaktį Galacio ir Tulčos, esančių kitoje Dunojaus pusėje priešais Pietų Ukrainos Renio uostą, gyventojai sulaukė įspėjimo susirasti priedangą.

Pavojus buvo atšauktas maždaug po dviejų valandų.

Anksčiau šį mėnesį rumunų kariai pastatė priešlėktuvinių slėptuvių rytinio Plauru kaimo, kurio apylinkėse buvo rasta dronų nuolaužų, gyventojams.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, NATO nerimauja, kad karas neišplistų į Aljanso teritoriją.

Šiuo metu tarp abiejų šalių tvyro didelė įtampa dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

„Apie 15.20 val. (vietos ir Lietuvos laiku) orlaivis kirto Baltarusijos Respublikos sieną“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.

„16.22 val. sraigtasparnis vėl pažeidė valstybės sieną“, – priduriama jame.

Baltarusijos gynybos ministerija daugiau informacijos apie incidentą nepateikė.

Baltarusija ne kartą kaltino Lenkiją pažeidinėjant jos oro erdvę. Varšuva šiuos kaltinimus neigia.

Daugelį metų įšaldyti Minsko ir Varšuvos ryšiai pasiekė naujas žemumas po to, kai autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą, kurią labai remia Lenkija.

Lenkija yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Praėjusią savaitę Kremlius pareiškė, kad tiek Maskva, tiek Minskas atidžiai stebi Lenkiją ir pavadino ją  pakankamai agresyvia valstybe.

Daugelį metų pašliję Minsko ir Varšuvos santykiai pasiekė naujas žemumas po to, kai Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pernai vasarį leido Maskvai panaudoti jo šalies teritoriją Ukrainai pulti.

Baltarusija tvirtino, kad incidentas įvyko virš Gardino srities pasienio ruože, besidriekiančiame apie 400 kilometrų.

„Tai melas ir provokacijos iš Baltarusijos pusės“, – sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai Jacekas Goryszewskis (Jacekas Goriševskis).

„Tokio pažeidimo tikrai nebuvo. Tai rodo piloto skubūs pranešimai ir radarų sistemos įrašai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Tai melas ir provokacijos iš Baltarusijos pusės.

Baltarusijos pasienio tarnyba šiuos kaltinimus paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“ kartu su vaizdo įrašu, kuriame neva matyti, kaip sraigtasparnis skrenda per sieną.

„Lenkijos karinis sraigtasparnis Mi-24 kirto valstybės sieną itin mažame aukštyje, įskrido į Baltarusijos teritoriją iki 1,2 tūkst. metrų ir pasuko atgal“, – sakoma pranešime.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad iškvietė Lenkijos reikalų patikėtinį ir kad „Lenkijos pusė privalo pateikti atitinkamus paaiškinimus ir atlikti išsamų tyrimą“.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis) sakė, kad „gali būti, jog tai yra Baltarusijos provokacija, kas būtų visiškai natūralu“.

„Išnagrinėsime situaciją. Tačiau Baltarusijos pusės pareiškimus reikia vertinti itin atsargiai“, – sakė jis televizijai „Polsat News“.

Tarp abiejų šalių vėl padidėjo įtampa, ypač po to, kai birželį po trumpai gyvavusio maišto prieš Rusijos karininkus į Baltarusiją persikėlė rusų samdinių grupės „Wagner“ kovotojai.

Praėjusią savaitę Lenkija ir Baltijos šalys paragino Baltarusiją išsiųsti iš šalies „Wagner“ kovotojus.

A. Lukašenka pareiškė, kad šie reikalavimai yra kvaili, ir apkaltino šalis „keliant isteriją dėl „Wagner“ privačių karinių darbuotojų buvimo mūsų teritorijoje“.

Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, rugpjūčio 7 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti Rusijos lėktuvą TU-134 ir po du du naikintuvus SU-27 bei SU-35.

TU-134 iš Kaliningrado į Rusijos pagrindinę dalį skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė. Naikintuvai plano neturėjo, atsakiklių nenaudojo ir ryšio nepalaikė. SU-27 skrido iš Kaliningrado ir grįžo atgal, o SU-35 – iš pagrindinės Rusijos dalies, į kurią ir sugrįžo.

Dar vienas TU-134 iš Kaliningrado į pagrindinę Rusijos dalį skrido ir ketvirtadienį. Du iš Kaliningrado skridę SU-27 vėliau grįžo atgal.

Penktadienį iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningradą skrido lėktuvas AN-26, o du naikintuvai SU-30 grįžo atgal į Kaliningrado sritį.

TU-134 ir AN-26 palaikė ryšį su RSVC, tačiau kitų komunikacijos priemonių nenaudojo. Nė vienas iš naikintuvų ryšio nepalaikė.

Šeštadienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti du SU-30, skridusius iš Kaliningrado ir grįžusius atgal. Ryšio jie taip pat nepalaikė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Šis kaltinimas buvo pareikštas Vakarų Afrikos bloko aukščiausiojo lygio susitikimo dėl perversmo Nigeryje išvakarėse.

Trečiadienį nuo 6 val. 39 min. iki 11 val. 15 min. (8 val. 39 min. iki 13 val. 15 min. Lietuvos) laiku Prancūzijos karinis orlaivis „sąmoningai nutraukė visus ryšius su oro eismo kontrole, kai įskrido į mūsų oro erdvę“, sakoma režimo pareiškime, kuris buvo perskaitytas per nacionalinę televiziją.

Nigeris uždarė savo oro erdvę dėl, jo teigimu, intervencijos grėsmės, chuntai nepaisius Vakarų Afrikos bloko ECOWAS nustatyto termino grąžinti į valdžią demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą) arba sulaukti galimų karinių veiksmų.

ECOWAS buvo paskelbęs ultimatumą ir pareikalavęs, kad generolai atsisakytų valdžios iki sekmadienio vidurnakčio vietos (2 val. Lietuvos) laiku.

M. Bazoumas buvo nuverstas liepos 26 dieną, kai jį prezidentūroje sulaikė jo paties gvardijos nariai.

Ketvirtadienį Nigerijos sostinėje Abudžoje vyks 15 valstybių vienijančio ECOWAS aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus sprendžiamas krizės klausimas.

Be to, Nigerio kariškiai apkaltino Prancūziją, tradicinę šalies sąjungininkę, kad ji „vienašališkai išlaisvino suimtus teroristus“ – taip vadinami džihadistai, kurie jau aštuonerius metus vykdo kruviną sukilimą.

Remiantis Nacionalinės tėvynės apsaugos tarybos (CNSP) pareiškimu, džihadistai esą planavo ataką prieš „karines pozicijas trijų valstybių pasienio zonoje“ – karštajame regione, kur kertasi Nigerio, Burkina Faso ir Malio sienos.

Deklaracija bus pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Šią deklaraciją antradienį viršūnių susitikimo metu pasirašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gynybos ministrai – Arvydas Anušauskas, Inara Mūrniecė ir Hanno Pevkuras.

KAM pažymi, kad NATO sutaria dėl laikysenos ore stiprinimo ir rotacinio oro gynybos modelio, rotaciniu principu šalyse dislokuojant antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, taip didinant Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgų parengtį, greitą reagavimą ir judrumą.

Tuo pačiu Baltijos šalys išsakys bendrą ketinimą, esant poreikiui, toliau tobulinti oro erdvės sprendimus, didinti oro erdvės prieinamumą NATO oro veiklai, užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus ir gerinti Lietuvos, Latvijos bei Estijos civilinį ir karinį bendradarbiavimą.

Baltijos šalims siekiant, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione ir pereitų nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją, Aljanso gynybos ministrai birželio viduryje sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio.

Birželio 19 dieną NATO naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti rusų žvalgybos lėktuvą AN-30.

Birželio 20 dieną NATO orlaiviai patruliavo virš Baltijos jūros ir tą pačią dieną skrido atpažinti ir palydėti dviejų rusų naikintuvų SU-27, antrą kartą – keleivinį TU-134.

Birželio 22 dieną vėl palydėti du Rusijos naikintuvai SU-27 ir TU-134, birželio 23 dieną – transporto lėktuvas IL-76.

Visi Rusijos orlaiviai skrido be skrydžio plano, pusė jų – ir be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Ji taip pat informavo, jog tai – didžiausias lydėtų Rusijos lėktuvų skaičius per pastaruosius metus ir šį suintensyvėjimą siejo su didelio masto NATO pratybomis.

„Praėjusią savaitę užfiksuotas NATO orlaivių pakilimų ir lydėtų Rusijos Federacijos orlaivių skaičius yra didžiausias per pastaruosius metus. Tai susiję su tuo, jog šiuo metu tiek ore, tiek sausumoje ir jūroje, vyksta eilė didelio masto pratybų, kurias Baltijos šalys vykdo tiek nacionaliniu lygiu, tiek kartu su NATO sąjungininkais“, – atsakyme BNS nurodė ministerija.

Anot jos, Birželio 4-19 dienomis Baltijos jūroje vyksta tarptautinės pratybos BALTOPS 23. Rusijos Federacija renka informaciją apie šiose pratybose dalyvaujančius pajėgumus ir treniruoja savo karinius pratimus.

Praėjusią savaitę užfiksuotas NATO orlaivių pakilimų ir lydėtų Rusijos Federacijos orlaivių skaičius yra didžiausias per pastaruosius metus.

Praėjusį pirmadienį NATO oro policijos naikintuvai dukart skrido atpažinti ir palydėti Rusijos atakos lėktuvo IL-20, skridusio iš Kaliningrado srities ir atgal.

Tą pačią dieną naikintuvai taip pat atpažino IL-20 lydėjusius du naikintuvus SU-27, skridusius tokiu pat maršrutu.

Antradienį NATO oro policijos naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti žvalgybos orlaivį SU-24MR, skridusį iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį. Tądien taip pat atpažintas orlaivis TU-134, kuris skrido analogišku maršrutu. 

Trečiadienį NATO oro policijos naikintuvai vėl skrido atpažinti ir palydėti IL-20, skridusį iš ir į Kaliningradą. Taip pat atpažino tokia pat kryptimi skridusį šios šalies transporto orlaivį AN-26. Tądien naikintuvai skrido atpažinti bei palydėti ir Rusijos žvalgybinius orlaivius AN-30, IL-20 ir du naikintuvus SU-30, skridusius į ir iš Kaliningrado.

Ketvirtadienį NATO oro policijos naikintuvams teko lydėti Rusijos orlaivį AN-30, skridusį iš Kaliningrado ir atgal. Taip pat buvo atpažinti du naikintuvai SU-30, skridę analogišku maršrutu. Tokiu pat ir skrido ir dar du orlaiviai IL-20 bei vienas SU-27.

Penktadienį atpažintas ir palydėtas transportinis orlaivis AN-72, skridęs iš pagrindinės Rusijos dalies ir atgal, taip pat – transportinis AN-12, skridęs į Kaliningrado sritį. Dar du strateginiai bombonešiai TU-22 vyko iš Rusijos pagrindinės dalies ir grįžo į ją. Atpažinti ir šeši tokiu pat maršrutu skridę naikintuvai: du SU-30, du SU-24 ir du SU-27, skridę Kaliningrado srities ir atgal.

Šeštadienį naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti iš ir į Kaliningradą skridusį orlaivį IL-20 bei du tokia pat kryptimi skridusius orlaivius SU-30SM. Lydėti ir du orlaiviai SU-27. Kiti du strateginiai bombonešiai TUM3 ir dar du SU-30 tądien skrido iš pagrindinės Rusijos dalies ir atgal.

Sekmadienį NATO oro policijos naikintuvams teko skristi atpažinti ir palydėti du SU-24M, skridusius iš ir į Kaliningradą.

Dauguma orlaivių skrido be skrydžio planų, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.