Paklaustas, ar, jo nuomone, tai buvo Rusijos provokacija, Jacekas Siewiera (Jacekas Severa) atsakė: „To negalima atmesti.“

Gruodžio 29 dieną raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, Maskvai surengus vieną didžiausių raketų atakų prieš Ukrainą. Lenkų kariškių teigimu, šalies oro erdvę pažeidusią raketą paleido Rusija.

J. Siewiera sakė, kad Lenkijos sąjungininkai taip pat neatmeta galimybės, kad pažeidimas buvo tyčinis.

Pabrėžęs, kad raketa pažeidė oro erdvę 40 km, J. Siewiera teigė: „Keičiantis vyriausybei ir karinei vadovybei, rizika, kad [Rusija] išbandys reakciją, yra didelė.“

Ji buvo matoma mūsų radiolokacijos sistemose ir paliko Lenkijos teritoriją.

Jis pridūrė, kad „sunku manyti, jog pažeidimas 40 km atstumu nuo Lenkijos sienos buvo atsitiktinis“, nes „tokia trajektorija labai smarkiai pažeidžiama oro erdvė“.

Rusų valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ anksčiau citavo Maskvos reikalų patikėtinį Varšuvoje Andrejų Ordašą, teigusį, jog Rusija neteiks jokių paaiškinimų Lenkijai, kol ši „nepateiks konkrečių įrodymų“, kad oro erdvę pažeidė rusų raketa.

J. Siewieros tvirtinimu, Lenkija turi „pakankamai žinių, kad galima būtų teigti, jog ta raketa buvo paleista iš Rusijos sistemų“.

„Ji buvo matoma mūsų radiolokacijos sistemose ir paliko Lenkijos teritoriją“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lenkijos reakcija buvo tinkama.

Siena buvo pažeista antradienį Estijos pietryčiuose, Koidulos pasienio perėjos rajone, kai Rusijos Federacijos sraigtasparnis be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę.

Pasak Estijos diplomatų, tai labai rimtas ir nepriimtinas incidentas.

Estijos URM vėl griežtai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Pastarąjį kartą Rusijos sraigtasparnis pažeidė Estijos oro erdvę birželio mėnesį. Tada incidentas taip pat įvyko šalies pietryčiuose, Koidulos rajone.

Pasieniečiai tiria, kas nutiko, pranešė ministerija. Lėktuvas buvo karinis sraigtasparnis Mi-17, kuris, kaip teigiama, 4–4,5 kilometro įskrido į Suomijos oro erdvę, pranešė transliuotojas Yle.

Suomija ir Rusija turi daugiau nei 1 300 kilometrų sieną, o trečiadienio incidentas įvyko Suomijoje ir Švedijoje intensyviai diskutuojant dėl stojimo į NATO – šis klausimas tapo vis aktualesnis, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Rusijos karinis lėktuvas prieš kelias dienas trumpam pažeidė Švedijos ir Danijos oro erdvę.

Praėjusią savaitę per NATO pratybas Rusijos naikintuvas įskrido į Danijos oro erdvę.

Pagal pranešimus, Rusijos naikintuvas per NATO pratybas sekė JAV bombonešį ir įskrido į Danijos oro erdvę.

„Labai rimtai vertinu nepriimtiną Rusijos įvykdytą Danijos oro erdvės pažeidimą. Labai svarbu, kad visi, įskaitant Rusiją, gerbtų pagrindines taisykles ir tarptautinius principus“, – teigė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.

„Ši žinutė šiandien buvo perduota Rusijos ambasadoriui. Buvo aiškiai pasakyta, kad tai neturi pasikartoti“, – sakė ministras.

NATO taip pat pasmerkė agresyvų Rusijos elgesį.

Pasak NATO, „incidentas, įvykęs penktadienį virš Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, pirmas tokio pobūdžio incidentas per kelerius pastaruosius metus ir rodo naują Rusijos provokuojančio elgesio lygį.“

Amerikiečių bombonešis B52 praėjusį penktadienį dalyvavo pratybose „Allied Sky“, per kurias šeši tokie orlaiviai per vieną dieną praskrido virš visų 30 NATO šalių narių. Virš Baltijos jūros „Air Force“ lėktuvas staiga sulaukė Rusijos naikintuvo SU-27 palydos – šis sekė JAV bombonešį  iki Danijos Bornholmo salos.

„Rugpjūčio 24 dieną Lietuvos Respublika apkaltino Baltarusiją, kad jos oro pajėgų sraigtasparnis pažeidė Lietuvos oro erdvę. Jo veiksmais buvo užkirstas kelias Baltarusijos Respublikos sienos pažeidimui oro erdvėje iš Lietuvos pusės“, – sakoma ministerijos pareiškime

Susitikime su Lietuvos ambasados Baltarusijoje gynybos atašė jam buvo pranešta apie būtinybę pateikti įrodymų dėl Lietuvos valstybinės sienos kirtimo fakto, nurodė ministerija.

Tuo metu Baltarusijos kariškiai pateikė savo duomenis, remiantis kuriais, oro erdvės pažeidimo nebuvo, pareiškė ji.

„Iki rugpjūčio 26 dienos 16 val. Lietuva nepateikė savo objektyvios kontrolės duomenų dėl jos pačios įvardinto incidento. Todėl Baltarusijos gynybos ministerija jos pateiktus kaltinimus laiko nepagrįstais“, – pareiškė Baltarusijos gynybos ministerija.

Baltarusija Lietuvai pirmadienį įteikė notą dėl akcijos „Laisvės kelias“ metu į Baltarusiją įskridusių balionų, pavadindama tai „planuota provokacija“.

Savo ruožtu Lietuva pirmadienį taip pat įteikė notą Baltarusijai dėl oro erdvės pažeidimo – užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, į Lietuvos teritoriją vykstant solidarumo akcijai buvo įskridęs baltarusių sraigtasparnis.

Seulas išvakarėse pareiškė, kad Pietų Korėjos naikintuvai paleido 360 įspėjamųjų šūvių į rusų žvalgybos lėktuvą, vykdžiusį misiją su kinų orlaiviais ir du kartus pažeidusį šalies oro erdvę.

Pietų Korėjos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Yoon Sang-hyunas (Jun Sanghjunas) nurodė, kad laikinasis Rusijos ambasadorius Seule Maksimas Volkovas jam pasakė, jog Maskva „apgailestauja“ dėl to incidento.

M. Volkovas taip pat teigė, jog Rusija norėtų, kad įtariamas pažeidimas būtų ištirtas ir paprašė Pietų Korėjos su tuo susijusios informacijos. Rusijos ambasada Seule kol kas nepatvirtino šių laikinojo ambasadoriaus pareiškimų.

Rusija tvirtina, kad du jos bombonešiai antradienį vykdė eilinę misiją virš neutralių vandenų ir nepažeidė Pietų Korėjos oro erdvės. Gynybos ministerija taip pat neigė, kad korėjiečių naikintuvai paleido įspėjamųjų šūvių, nors sakė, kad jie skrido arti Rusijos lėktuvų ir „neprofesionaliai manevravo“.

Seulo teigimu, minimas incidentas buvo pirmas kartas nuo 1953-aisiais pasibaigusio Korėjos karo, kai užsienio karinis lėktuvas pažeidė jos oro erdvę.

Kaip skelbia Pietų Korėja, rusų orlaiviai drauge su dviem kinų bombonešiais buvo įskridę į šalies oro gynybos identifikavimo zoną. Vis dėlto ši zona nelaikoma šalies teritorine oro zona.

Pietų Korėjos užsienio reikalų ir gynybos ministerijos antradienį iškvietė M. Volkovą, Rusijos karo atašė pavaduotoją Nikolajų Marčenką ir kinų ambasadorių bei karo atašė, kad pareikštų jiems protestus dėl incidento. Kinija savo ruožtu trečiadienį pareiškė, kad jos pirma bendra oro patruliavimo misija su Rusija Šiaurės rytų Azijoje nebuvo nukreipta prieš trečiąsias šalis.

Kinų gynybos ministerijos atstovas Wu Qianas (U Čianas) pranešė, kad Kinijos ir Rusijos oro pajėgos antradienį surengė misiją virš Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų, tačiau pabrėžė, kad orlaiviai nepažeidė nė vienos valstybės oro erdvės.

Pasak Wu Qiano, Kinija pasiuntė du naikintuvus H-6K į bendrą misiją su dviem rusiškais orlaiviais Tu-95, kad „gilintų ir vystytų“ dvišalę strateginę partnerystę. Seulas nurodė, kad karinis lėktuvas pažeidė Pietų Korėjos oro erdvę netoli ginčijamų Dokdo salų. Šią teritoriją kontroliuoja Pietų Korėja, tačiau pretenzijas į ją reiškia ir Japonija.

Tuo metu Tokijas pareiškė protestą Maskvai ir Seului dėl minimo incidento. Japonijos vyriausybės atstovas Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) nurodė, kad Japonija perspėjo Rusiją nekartoti oro erdvės pažeidimų.

Seulas paskelbė negalintis sutikti su Japonijos pareiškimu, nes salos, virš kurių įvyko įtariamas incidentas, priklauso Pietų Korėjai.

Be Estijos leidimo į jos oro erdvę Vaindlo salos rajone buvo įskridę Rusijos valstybiniai lėktuvai А319 ir Il-96. Antrasis lėktuvas į Estijos oro erdvę įskrido praėjus maždaug valandai po pirmojo incidento.

Lėktuvai Estijos oro erdvėje buvo trumpiau nei minutę, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Lėktuvų atsakikliai buvo įjungti, bet skrydžio planai nebuvo pateikti, lėktuvai neužmezgė radijo ryšio su estų aviacijos tarnybomis.

Abu minimi lėktuvai priklauso Rusijos valstybiniam parkui. Tai reiškia, kad jais skraido tik aukščiausio rango valstybės pareigūnai, rašo laikraštis „Postimees“.

„Nežinau, kas buvo lėktuve, bet galiu pasakyti, kad tokiu lėktuvu skraido Rusijos vadovybė“, – laikraščiui sakė Generalinio štabo atstovas Arvo Joesalu (Arvas Jejesalus).

Kaip rašo „Postimees“, nuotraukose matyti, kad V. Putinas į Helsinkį atskrido lėktuvu Il-96 su registracijos numeriu RA-96022. Interneto radiolokatorių duomenys rodo, kad būtent šis lėktuvas pažeidė Estijos oro erdvę.

Estijos aviacijos navigacijos tarnybos „Lennuliiklusteeninduse AS“ (EANS) atstovas Ullaras Saaremae (Ilaras Saremejė) pirmadienį naujienų agentūrai BNS sakė, kad jo duomenimis, V. Putino Estijos oro erdvėje nebuvo.

„Kiek žinau, su Vladimiro Putino vizitu susijęs aviatransportas vyko maršrutais, vedančiais tiesiai iš Rusijos Federacijos oro erdvės į Suomijos Respublikos oro erdvę“, – sakė jis.

Antradienį Estijos užsienio reikalų ministerija iškvietė rusų ambasadorių ir įteikė notą dėl oro erdvės pažeidimo.

Šiais metais Rusijos lėktuvai Estijos oro erdvę pažeidė iš viso šešis kartus, pažymėjo ginkluotųjų pajėgų štabas.

Rusijos ambasada Lietuvoje pranešė, jog du į Karaliaučių skridę transporto orlaiviai „Il-76“ virš Lietuvos teritorinių vandenų praskrido suderinę tai su šalies oro eismo kontrolieriais.

„Lėktuvų „Il-76“ įgulų nukrypimas nuo numatyto skrydžio maršruto buvo atliktas vadovaujant oro eismą prižiūrinčioms tarnyboms, laikantis tarptautinės praktikos“, – teigiama pranešime.

Taip Maskva atsakė į Lietuvos notą dėl valstybės sienos oro erdvėje pažeidimo. Anot jos, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos taisyklės numato įpareigojimus orlaivių vadams, suderinus su oro eismo priežiūros tarnybomis, imtis visų priemonių, kad pavojingų meteorologinių reiškinių zonos būtų aplenktos.

Rusija teigia, kad orlaivių įgulos pastebėjusios audros frontą susisiekė su Lietuvos oro eimo kontrolieriais ir gavo leidimą jį aplenkti.

„Pakoreguotas skrydžio maršrutas vedė virš Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų“, – rašoma ambasados pranešime.

Rusijos kariniai lėktuvai Lietuvos oro erdvę pažeidė vėlų rugsėjo 16-osios vakarą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto valstybės sienos pažeidimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo, BNS pranešė pasieniečių atstovas Rokas Pukinskas.

Iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučių iš viso skrido šeši orlaiviai „Il-76“. Jie buvo pateikę skrydžių planus ir skrido įsijungę automatinius atsakiklius.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ anksčiau nurodė, kad skrydžių kryptį dėl nepalankių oro sąlygų keitė keturi lėktuvai. Anot įmonės, du iš jų pažeidė Lietuvos oro erdvę, nors leidimo tam negavo.

„Oro navigacijos“ atstovas Vytautas Beniušis BNS atsisakė komentuoti Rusijos trečiadienį išdėstytas aplinkybes, motyvuodamas vykstančiu ikiteisminiu tyrimu.

Incidentas ties Kuršių nerija įvyko Rusijoje ir Baltarusijoje vykstant karinėms pratyboms „Zapad“.

Atsakomąją notą Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje Aleksandrui Korolui įteikė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, notoje pažymima, kad šis lengvasis lėktuvas viso skrydžio metu buvo valdomoje oro erdvėje, buvo bendrai kontroliuojamas Lietuvos ir Baltarusijos atsakingų civilinės aviacijos ir karinių oro pajėgų tarnybų ir „skubiai sugrąžintas į Lietuvos Respublikos oro erdvę“.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl oro erdvės pažeidimo Lietuvos institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kaip teigia ministerija, susitikimo metu viceministras pasinaudodamas proga taip pat pažymėjo, kad iki šiol lieka neatsakyti Lietuvos keliami klausimai dėl Astravo AE saugos ir galimo neigiamo poveikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams.

„Aikštelė atominės elektrinės statybai Astravo rajone parinkta pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartus. Mums tai nepriimtina rizika“, – pranešime teigia D.Skusevičius.

Anot ministerijos, susitikime Baltarusija dar kartą paraginta nedelsiant stabdyti Astravo AE statybas ir pasitelkus tarptautinius ekspertus iš pagrindų peržiūrėti projektą. D.Skusevičius taip pat pažymėjo, kad selektyvus tarptautinių instrumentų naudojimas, kaip tai buvo padaryta Tarptautinės atominės energijos agentūros SEED (angl. Site and External Events Design) misijos Baltarusijoje atveju, kuomet buvo praleisti aikštelių vertinimo moduliai, ne tik nepadeda atsakyti į keliamus klausimus, bet ir neprisideda prie tarpusavio pasitikėjimo didinimo.

Susitikimo metu buvo aptarti ir kiti dvišalės darbotvarkės klausimai.

Valstybės įmonės „Oro  navigacija“ ir Civilinės aviacijos administracijos vadovai anksčiau informavo, kad Baltarusijos oro erdvę balandžio 19 dieną pažeidė iš Vilniaus oro uosto pakilusio Danijos piliečio pilotuojamas lengvasis lėktuvas P46T.